Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovų UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir UAB „Nordnix“ atstovams S. Č., advokatui R. B., advokato padėjėjui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinius atsakovams UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir UAB „Nordnix“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio bei kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir UAB „Nordnix“ neteisėtu, tačiau negrąžinti į darbą, nes ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir laikyti, kad darbo sutartys nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovų 6 ieškovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijas, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškiniuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad nuo 2000-02-28, t. y. 20 metų ir 8 mėnesius, dirbo pas atsakovą UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir nuo 2001-06-19, t. y. 19 metų ir 4 mėnesius, dirbo pas atsakovą UAB „Nordnix“ pagal neterminuotas darbo sutartis vyriausios buhalterės pareigose. Įmonės yra susijusios, jų direktorė yra tas pats asmuo S. Č.. Savo pareigas pas abu šiuos darbdavius ieškovė atliko dirbdama toje pačioje darbo vietoje su tais pačiais asmenimis, tiesiog šalių buvo oficialiai įforminta, kad ieškovės darbo laikas UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas yra nuo 8.00 val. iki 12.00 val., o UAB „Nordnix“ - nuo 13.00 val. iki 17.00 val., nors faktiškai darbas, vykdant abiejų darbdavių nurodymus, buvo atliekamas tuo pačiu metu. Iš darbo abiejose įmonėse ieškovė atleista 2020-10-30 tomis pačiomis aplinkybėmis. Savo darbo pareigas ieškovė visu darbo pas atsakovus laikotarpiu atliko tinkamai ir sąžiningai, neturėjo jokių įspėjimų ar nuobaudų dėl darbo pareigų atlikimo, darbdavių ne kartą buvo skatinta už gerą darbą ir švenčių proga. 2020-10-28, ryte, apie 9-10 val., pas ieškovę į darbo vietą atėjo atsakovų direktorė S. Č., pateikė ieškovei atspausdintus lapus ir žodžiu nurodė ieškovei tuose lapuose minučių tikslumu registruoti ieškovės atliekamus darbus. Iki tol niekas iš darbdavių atstovų ieškovei nebuvo pateikę jokios rašytinės informacijos ar nurodymo, kad nuo 2020-10-28 bus keičiamos ar papildomos ieškovės vykdomos darbinės funkcijos. Ieškovė, apžiūrėjusi jai direktorės pateiktus lapus ir išklausiusi jos nurodymo, direktorei išsakė savo nuomonę, nurodydama, kad tokių lapų „pildymas būtų dėl pildymo“ ir jokios realios naudos ieškovės atliekamam darbui neturės, tuo labiau, kad ieškovės, kaip įmonės vyr. buhalterės atliekamos pareigos yra aiškiai įvertinamos ir pamatuojamos. Tik ieškovei išreiškus direktorei savo nuomonę, direktorė ieškovei iškart nurodė, kad ji (ieškovė) turi išeiti iš darbo, nes nevykdo direktorės nurodymų. Toks direktorės nurodymas ir reikalavimas ieškovei buvo absoliučiai netikėtas, kadangi darbas pas atsakovus ieškovę tenkino ir patiko, nutraukti darbo sutarčių ieškovė neplanavo ir nenorėjo, todėl sulaukusi tokio direktorės nurodymo ieškovė atsakė, kad savo noru iš darbo tikrai neišeis. Taigi ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai atsakovų direktorei išreiškė savo valią, kad savo noru darbo sutarties tikrai nenutrauks. Po pokalbio su direktore atėjo direktorės pavaduotojas K. S. ir kartu su ieškove dirbusios darbuotojos paprašė, kad ši surastų ir jam atneštų ieškovės darbo sutartį bei pareiginius nuostatus. Gavęs šiuos dokumentus direktorės pavaduotojas pasikvietė ieškovę pas direktorę į jos kabinetą ir, skaitydamas ieškovės pareiginius nuostatus, ieškovei nurodė, kad tai, jog ieškovė atsisakė vykdyti direktorės nurodymą dėl jai pateiktų lapų pildymo, yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas ir kad ieškovė gali ir bus atleista būtent už šiurkštų darbo pažeidimą. Ieškovė išsakė savo nuomonę, kad ir su tokia atsakovų atstovų pozicija nesutinka ir išėjo iš direktorės kabineto. Atsakovų direktorė ieškovei netrukus nurodė, kad ji nutrauktų visus tuo metu atliekamus darbus ir paliktų savo darbo vietą. Ieškovė, jausdama tiesioginį, nedviprasmišką moralinį spaudimą iš atsakovų atstovų ir nenorėdama toliau patirti įtampos bei neigiamų emocijų šioje atsakovų atstovų sukeltoje konfliktinėje situacijoje taip ir padarė, t. y. nutraukė tuo metu atliekamus darbus ir paliko darbo vietą. 2020-10-29 ieškovė į darbą atvyko kaip įprasta. Ieškovė iš karto pastebėjo, kad jai yra apribotos galimybės tinkamai atlikti savo darbo pareigas. Atsakovų nurodymu ieškovei buvo panaikinta galimybė prisijungti prie banko, iš jos paimtas kodų generatorius, ieškovės darbai perduoti kitiems darbuotojams. Kitai buhalterei direktorė liepė susiderinti su banku dėl direktorės vizito į banką su tikslu, kad ieškovė būtų išbraukta ir iš atsakovus banke galinčių atstovauti asmenų. Direktorė tiesiogiai ieškovės paprašė, kad ji užbaigtų tik tuo metu ieškovės atliekamą darbą – informacijos ir dokumentų surinkimą bei pateikimą dėl įmonės akcijų vertinimo. Šį darbą ieškovė atliko per 2020-10-29 ir 2020-10-30. Tačiau visi kiti darbai, pvz. bendravimas su auditoriais, tą pačią 2020-10-29 dieną buvo perimtas ieškovės kolegės. Ieškovė dėl šios situacijos tą pačią 2020-10-29 dieną mėgino patekti pas direktorę ir pasikalbėti, tačiau ieškovei to padaryti nepavyko, o direktorės pavaduotojas, priėjęs prie ieškovės, pradėjo reikšti niekuo nepagrįstus priekaištus dėl to, kad ieškovė visą savaitę tariamai vėluoja į darbą. Ieškovei į tokius nepagrįstus direktorės pavaduotojo teiginius atsakius, kad gal įmonės stebėjimo sistemoje nėra persuktas laikrodis, direktorės pavaduotojas nurodė, kad „Jūs tikriausiai suprantate, kad su vadove dirbti nebegalite“. Kaip ir 2020-10-28, taip ir 2020-10-29 jokios kalbos ar, tuo labiau, jokio rašytinio ar net ir žodinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo bet kokiais Darbo kodekso (toliau – DK) reglamentuojamais galimais pagrindais atsakovų atstovai ieškovei nebuvo pateikę. Tokią atsakovų atstovų sukeltą įtemptą ir neigiamo moralinio spaudimo situaciją ieškovė darbe jautė ir 2020-10-30 dieną. Direktorės pavaduotojas vis kartojo, kad ieškovė yra padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Tą dieną, apie 15 val., direktorės pavaduotojas pasikvietė ieškovę į savo kabinetą ir pradėjo dėstyti, kad ieškovė nebegalinti toliau dirbti su atsakovų direktore, nes nevykdo jos nurodymų, daro pažeidimus. Ieškovė ir vėl nurodė, kad su tokia jo dėstoma pozicija nesutinkanti ir išėjo iš jo kabineto. Ir tik po šio pokalbio su direktorės pavaduotoju administratorė ieškovei atnešė atsakovų direktorės pasirašytą 2020-10-22 pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 str. nuostatas, t. y. šalių susitarimu. Nebeapsikentusi patiriamo nuolatinio, kryptingo tiesioginio neigiamo psichologinio spaudimo iš direktorės ir jos pavaduotojo, ieškovė tiesiog pasirašė jai pateiktą, atsakovų akivaizdžiai iš anksto paruoštą dokumentą ir susirinkusi daiktus paliko darbo vietą. Atsakovai ieškovės darbo sutarties nutraukimą įformino tą pačią 2020-10-30 dieną ir nors pervedė ieškovei į sąskaitą banke pinigų sumą, tačiau jokio galutinio atsiskaitymo lapelio niekada taip ir nepateikė. Dėl atsakovų atstovų aktyviais, nei teisės aktų nuostatomis, nei elementariu žmogiškumu nepagrįstais veiksmais inicijuotos, per 3 dienas ieškovės patirtos neigiamos įtampos, tiesioginio spaudimo ir nepagrįstų reikalavimų, ieškovei akivaizdžiai pablogėjo sveikata - padidėjo spaudimas, įvyko net kelios panikos atakos, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pas gydytoją, kuri išrašė vaistų. Šiek tiek atsistačius ieškovės sveikatai ir atsigavus po patirto emocinio sukrėtimo, ieškovė, nepraleisdama DK 220 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino, Klaipėdos darbo ginčų komisijai (toliau ir - DGK) pateikė 2020-11-27 prašymus dėl pripažinimo atleidimą iš darbo neteisėtu. DGK 2020-12-16 priimtais sprendimais Nr. DGKS-1715 ir Nr. DGKS-1717 nusprendė ieškovės prašymus atmesti. Ieškovė mano, kad DGK priimti sprendimai yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti. Ieškovė teigia, kad šiuo atveju, atsakovams nutraukus ieškovės darbo sutartis DK 54 str. pagrindu, nebuvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia – ieškovės valia buvo nulemta neleistinomis atsakovų taikytomis priemonėmis bei psichologiniu spaudimu, kai tris dienas, t. y. 2020 m. spalio 28, 29 ir 30 d., nesant tam jokios objektyvios priežasties atsakovų atstovai (direktorė ir direktorės pavaduotojas) kryptingai, nuosekliai ir intensyviai taikė ieškovės atžvilgiu psichologinį spaudimą ir net grasinimus. Ieškovės nuomone, neatmestina prielaida, kad atsakovai, įvertinę visas būtinas laiko ir finansines sąnaudas darbo sutartis su ieškove nutraukiant kitais DK įtvirtintais būdais, nusprendė neteisėtai paveikti ieškovės valią, nes siekė sutaupyti (ir sutaupė) ženklią sumą pinigų, kuri, vadovaujantis teisės aktais, turėjo būti išmokėta ieškovei. Pažymėjo, kad nelogiškai skamba atsakovų pamąstymai, kad ieškovė nutraukti darbo sutartis šiuo būdu nusprendė savo noru ir be atsakovų įtakos, t. y. būdama darbingo amžiaus išėjo iš darbo, nors jokio kito darbo net neieškojo ir jokių pasiūlymų neturėjo, neteko nuolatinių pajamų ir sutiko su 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitine. Akivaizdu, kad tokį ieškovės pasirinkimą, tiksliau, elementarų veiksmą būnant streso būklėje, t. y. parašo uždėjimą ant atsakovų iš anksto parengto pasiūlymo, lėmė išimtinai tik atsakovų atstovų, naudojantis savo, kaip stipriosios darbo teisinių santykių šalies, padėtimi, neteisėti ir nesąžiningi veiksmai, raginimai bei grasinimai dėl darbo sutarties nutraukimo bet kokiu atveju. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimai turi būti tenkinami pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinius palaikė juose nurodytais motyvais ir prašė ieškinius tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsisakė pildyti direktorės jai ir kolegei R. Š. paduotus lapus, nes nesuprato jų pildymo prasmės, jautėsi įžeista, turėjo atlikti didelės apimties darbą, susijusį su įmonių akcijų vertinimu. Tą dieną išėjo iš darbo tarp 2-3 val. Ji pati skambino akcininkui (direktorės S. Č. tėvui), kalbėjo su juo ir prašė ją atleisti pagal DK 57 str. Pasirašė pasiūlymuose dėl darbo sutarčių nutraukimo, nes neturėjo kitos išeities, buvo „įsprausta į kampą“. Į Darbo ginčų komisiją kreipėsi ne iš karto, nes prastai jautėsi, be to, manė, kad dėl neteisėto atleidimo sprendžia teismas. Tai atsakovai norėjo pasipelnyti (sutaupyti), o ne ji.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškiniai atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-02-28 tarp atsakovo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir ieškovės A. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 002, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti įmonėje vyriausiąja buhaltere. 2001-06-19 tarp atsakovo UAB „Nordnix“ (buvęs pavadinimas UAB „Ketonas“) ir ieškovės A. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 118, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti įmonėje vyriausiąja buhaltere. 2020-10-30 ieškovė gavo iš darbdavių UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas ir UAB „Nordnix“ identiško turinio pasiūlymus nutraukti darbo sutartis vadovaujantis DK 54 str. (šalių susitarimu) 2020-10-30, išmokant 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad pasiūlymuose data nurodyta 2020-10-22, tačiau byloje nėra ginčo, kad pasiūlymai ieškovei pateikti 2020-10-30. Tą pačią dieną (2020-10-30) ieškovė pasiūlymus pasirašė ir minėtos tarp šalių sudarytos darbo sutartys Nr. 002 ir Nr. 118 nutrauktos 2020-10-30 DK 54 str. 1 d. pagrindu, išmokant ieškovei kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitines išmokas. Ieškovė 2020-11-27 kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją su prašymais pripažinti jos atleidimus iš darbo neteisėtais, priteisti kompensacijas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Darbo ginčų komisija 2020-12-16 sprendimais Nr. DGKS-1715 ir Nr. DGKS-1717 ieškovės prašymus atmetė, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo (ieškovės) atleidimo iš darbo DK 54 str. 1 d. pagrindu, t. y. dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu.

DK 54 str. 1 d. numatyta, kad bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 54 str. 2, 3, 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 54 str. nuostatas, yra konstatavęs, kad darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 str. nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo išreikšta jos tikroji valia; ieškovės valia esą buvo nulemta neleistinomis atsakovų taikytomis priemonėmis bei psichologiniu spaudimu. Atsakovai tvirtina, kad ieškovė suprato atsakovų pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu turinį ir reikšmę, laisva valia sutikusi nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, po kurio laiko persigalvojo, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymas neatitiko darbuotojo valios tokio sandorio sudarymo metu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-10-28 ryte atsakovų direktorė S. Č. ieškovei A. B. ir jos kolegei, taip pat buhalterei, R. Š. davė nurodymą ribotą laiką (10 darbo dienų) pildyti darbo laiko ataskaitą. Ieškovė su tokiu direktorės nurodymu kategoriškai nesutiko, nes, kaip pati nurodė, nesuprato/nematė tokių ataskaitų pildymo prasmės, pasijautė įžeista, be to, turėjo kitų darbų. Po ieškovės atsisakymo pildyti darbo laiko ataskaitas, atsakovų atstovai iniciavo darbo sutarties nutraukimą su ieškove, kadangi, kaip nurodė atsakovų direktorė S. Č., ji nebematė galimybių toliau kartu dirbti su ieškove. Ieškovė neneigia, kad jos atsisakymą pildyti minėtas ataskaitas galima vertinti kaip tam tikrą pareigų pažeidimą, tačiau nesutinka, kad tai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Kadangi darbo sutartys su ieškove nutrauktos ne dėl jos darbo pareigų pažeidimo (DK 58 str.), teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad konkrečiu terminu apibrėžto darbdavio nurodymo pildyti darbo laiko ataskaitas, siekiant įvertinti darbuotojų darbo laiko efektyvumą, nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės darbinių funkcijų pakeitimo ar papildymo, ką ieškovė nurodė ieškinyje, ar juo labiau kaip neįvykdomo ir neteisėto darbdavių reikalavimo.

Pagal DK 54 str. 1 d. darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis ir šiuo atveju darbo sutarties nutraukimo motyvai nėra svarbūs, o būtina nustatyti, ar atsakovai, pasiūlydami ieškovei nutraukti darbo sutartis šalių bendru sutarimu, elgėsi teisėtai, t. y. nustatyti, ar atsakovai nedarė psichologinio, ekonominio pobūdžio spaudimo ieškovei pateikdami pasiūlymus dėl darbo sutarčių nutraukimo, ar ieškovės valia pasirašyti sutikimus nutraukti darbo sutartis šalių bendru sutarimu nebuvo nulemta atsakovų neleistinomis priemonėmis, ar sudaryti ginčijami susitarimai atitiko tikrąją šalių valią.

Šalys skirtingai nurodo ir interpretuoja 2020-10-28 – 2020-10-30 įvykių eigą, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020-10-28 ieškovė atsisakė pildyti direktorės pateiktas darbo laiko ataskaitas, po ko atsakovai iniciavo ir žodžiu informavo ieškovę apie ketinimus/pageidavimą nutraukti su ieškove sudarytas darbo sutartis; 2020-10-30 ieškovė gavo atsakovų rašytinius pasiūlymus dėl darbo sutarčių nutraukimo šalių susitarimu nuo 2020-10-30, tą pačią dieną juos pasirašė ir tą pačią dieną buvo įformintas darbo sutarčių nutraukimas.

Nors ieškovė teigia, kad nei 2020-10-28, nei 2020-10-29 jokios kalbos ar, tuo labiau, jokio rašytinio ar net ir žodinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo bet kokiais DK reglamentuojamais galimais pagrindais atsakovų atstovai ieškovei nebuvo pateikę, jokios derybos dėl darbo sutarčių nutraukimo tarp šalių nevyko, tačiau tokius ieškovės teiginius paneigia jos pačios teisme duoti paaiškinimai bei kita bylos medžiaga. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų ketinimo nutraukti su ja darbo sutartis ji (dar iki rašytinio pasiūlymo gavimo 2020-10-30) kalbėjo ir su kolegomis iš kitos įmonės (-ių), be to, pati skambino akcininkui, direktorės S. Č. tėvui, išreiškė jam pageidavimą nutraukti darbo sutartis pagal DK 57 str. Tiek atsakovų direktorė S. Č., tiek liudytoja R. Š. patvirtino, kad darbo sutarčių nutraukimo sąlygų derinimas vyko per ieškovės marčią J. B.. Ieškovė pripažino, kad pasiūlymus dėl darbo sutarčių nutraukimo jai atnešė ir padavė administratorė (marti J. B.). Pažymėtina, kad teismas siūlė apklausti J. B. kaip liudytoją, tačiau ieškovė ir jos atstovė tokio pageidavimo nepareiškė. Įvertinus minėtas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimą, ilgametę darbo patirtį, turimą gyvenimišką patirtį, darytina labiau tikėtina išvada, kad visgi tarp šalių vyko derybos dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų (Civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 185 str.).

Nagrinėjamu atveju visi DK 54 str. nurodyti veiksmai buvo įforminti raštu. Įvertinus pasiūlymų (susitarimų) turinį, matyti, kad iš esmės jų forma ir turinys atitinka DK 54 str. reikalavimus. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad darbo sutartis šalių susitarimu nutraukiama 2020-10-30, atsakovai įsipareigojo atleidimo dieną ieškovei sumokėti jai priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pasirašytas susitarimas/pasiūlymas kaip atitinkantis sandoriui keliamus reikalavimus vertintinas kaip asmens valios išraiškos prezumpcija ir turintis jos šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004, 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007, 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Norint šią prezumpciją nuginčyti, turi būti pateikiami įrodymai, jog susitarimas ar atskiros jo sąlygos neatitiko tikrosios vienos iš susitarimo šalių valios.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvykęs konfliktas tarp ieškovės ir atsakovų direktorės S. Č. bei direktorės pavaduotojo K. S. dėl ieškovės atsisakymo pildyti darbo laiko ataskaitas, galimai ieškovės sulauktos pastabos dėl vėlavimo į darbą (ši aplinkybė byloje tiksliai nėra nustatyta) ieškovei sukėlė neigiamų emocijų, tačiau ieškovės nurodomo po šio konflikto toliau esą sekusio darbdavių atstovų psichologinio spaudimo, be pačios ieškovės paaiškinimų, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina. Ieškovė po įvykusio konflikto 2020-10-28 iš darbo išėjo anksčiau, po to dar iki pasiūlymų raštu gavimo dėl savo atleidimo kalbėjo ir su kitos įmonės darbuotojais, ir su akcininku (direktorės tėvu), kitą dieną (2020-10-29) toliau dirbo, dalį funkcijų perdavė kolegei R. Š.. 2020-10-30 ieškovė taip pat atvyko į darbą ir dirbo, direktorė ir kolegė buvo išvykusios. Pasiūlymus gavo ir pasirašė 2020-10-30 apie 15 val. S. Č. nurodė, kad ieškovei pasirašant siūlymus, ji nedalyvavo. Liudytoja R. Š. šią aplinkybę patvirtino ir nurodė, kad kabinete tuo metu buvo tik ji, ieškovė ir J. B.. Tiek S. Č., tiek R. Š. nurodė, kad nepastebėjo, jog ieškovė būtų susijaudinusi, teigia, jog ji atrodė normaliai.

Ieškovė itin akcentavo direktorės pavaduotojo K. S. jai neva daromą psichologinį spaudimą, tačiau apklausti jį kaip liudytoją taip pat nepageidavo, nors teismas siūlė tokią galimybę. Pažymėtina, kad, nors teismo vaidmuo darbo bylose ir yra aktyvus (CPK 414 str.), tačiau abi šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų (advokato padėjėjo), todėl ieškovė negali perkelti įrodinėjimo naštos teismui, tokiu būdu paneigiant vieną iš esminių civilinio proceso principų – rungimosi principą (CPK 12 str.). Be ieškovės paaiškinimų, kitų duomenų, patvirtinančių kokius nors galimai neteisėtus K. S. veiksmus, byloje nėra.

Nors ieškovė kai kurių jos darbo priemonių (kodų generatoriaus) paėmimą, dalinį darbo funkcijų perdavimą kitai darbuotojai taip pat vertina kaip psichologinio spaudimo priemones, tačiau teismui aukščiau sprendime konstatavus pagrįstai tikėtiną išvadą apie tarp šalių vykusias derybas dėl darbo sutarčių nutraukimo, minėti darbdavių atstovų veiksmai vertintini kaip įprastas ir normalus pasiruošimas darbo santykių nutraukimui, kurį šalys įformino 2020-10-30.

Ieškovė nurodė ir tai, kad nelogiška, jog ji, būdama darbingo amžiaus savo noru būtų išėjusi iš darbo, nors jokio kito darbo net neieškojo ir jokių pasiūlymų neturėjo, neteko nuolatinių pajamų ir sutiko su 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitine. Tokie ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovė byloje analizuojamu laikotarpiu (2020-10-28 – 2020-10-30) dirbo dar 4 įmonėse: UAB „Ingos prekyba“ nuo 2012-09-12, UAB „Gėlės“ nuo 2012-11-01, UAB „Graži gėlė“ nuo 2012-11-27, UAB „F. G.“ nuo 2019-09-24. Taigi pasiūlymo nutraukti darbo sutartis su atsakovais pasirašymo dieną ieškovė dirbo dar 4 darbovietėse ir pagrįstai tikėtina gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl ieškovės teiginiai, kad ji jokio kito darbo net neieškojo ir jokių pasiūlymų neturėjo, neteko nuolatinių pajamų, yra aiškiai nepagrįsti.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomo esą patirto darbdavių atstovų psichologinio spaudimo, neleistino poveikio neįrodo ir į bylą pateiktas elektroninis receptas bei išrašas iš E. sveikatos portalo. Kaip matyti, ieškovė į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2020-11-11, t. y. praėjus beveik dviem savaitėms po darbo santykių pasibaigimo, vaistus pagal išrašytą receptą įsigijo dar po poros dienų – 2020-11-13. Neįtikimi ieškovės paaiškinimai, kad, kaip pati nurodo, patirdama panikos priepuolius, esant itin prastai psichologinei savijautai, ji beveik dvi savaites būtų laukusi vizito pas gydytoją, o ne kreipusis pagalbos į privačias gydymo įstaigas ar skubios medicinos pagalbos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei buvo nustatytas lengvos depresijos epizodas, tačiau byloje vienareikšmiškai nepakanka duomenų spręsti/vertinti apie tokią diagnozę lėmusias priežastis.

Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad ieškovės darbo pas atsakovus metu jai būtų reikštos pretenzijos dėl jos netinkamo darbo ar paskirtos drausminės nuobaudos. Ši aplinkybė tik pagrindžia, kad atsakovams nebuvo jokio pagrindo daryti ieškovei psichologinį spaudimą dėl darbo sutarčių nutraukimo abiejų šalių bendru sutarimu, tokiu būdu atsakovams neteisėtai primetant savo valią ieškovei.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog ieškovė ginčijamus pasiūlymus nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu būtų pasirašiusi esant darbdavių psichologiniam spaudimui ar jų neleistinai įtakai, tokiu būdu negalėdama išreikšti savo tikrosios valios.

Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad jokio galutinio atsiskaitymo lapelio negavo, tačiau jokių reikalavimų dėl netinkamo atsiskaitymo su ja nutraukiant darbo santykius ieškovė šioje byloje nepareiškė, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau taip pat nepasisakytina.

Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovės ieškiniai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kitų susijusių reikalavimų yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškinius, žyminis mokestis iš atsakovų valstybei nepriteistinas (CPK 96 str.).

Ieškovė turėjo 2238,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovai patyrė iš viso 2885,85 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Iš minėtos sumos 2341,35 Eur sumokėjo UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas, o 544,50 Eur – UAB „Nordnix“. Atmetus ieškinius, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, pažymėtina, kad ieškovė taip pat turėjo panašaus dydžio išlaidas už jai teiktą teisinę pagalbą, todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal nurodytas faktiškai kiekvieno atsakovo sumokėtas sumas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B. 2341,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalas.

Priteisti iš ieškovės A. B. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Nordnix“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.