Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-603-416/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
T-603-416/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01479-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
K. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-603-416/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01479-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 27 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 81/04-1117 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam K. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 8 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu lanko „Anoniminių alkoholikų“ susirinkimus. Tai, kad pataisos namuose alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota jau daugiau apie penkerius metus, rodo asmens tam tikrą motyvaciją nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvėje turės gyvenamąją ir darbo vietas. Šiuo metu taip pat dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei lengvųjų automobilių kėbulų taisytojo specialybę. Bausmę atlikdamas Kybartų pataisos namuose Vilkaviškio rajono Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje įgijo išsilavinimą, baigė 4 savaičių trukmės garo ir vandens šildymo katilų, kūrenamų kietuoju ir skystuoju kuru, kūriko mokymo programą, įgijo apdailininko kvalifikaciją, suvirintojo kvalifikaciją. Palaiko ryšius su artimaisiais. Nuostata į priežiūrą - teigiama, daugiau kaip penkerius metus neturi drausminių nuobaudų. Su įstaigos personalu bendrauja mandagiai, stengiasi laikytis jam skirtų įpareigojimų, dirba, yra lengvojoje grupėje, turi teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų. Bausmės atlikimo metu lanko pozityvaus užimtumo bei elgesio keitimo programas. Suvokia reikalingumą laikytis įstatymų bei puoselėti pripažintas vertybes. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nustatytu terminu gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas, kuriuo prašoma Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodoma, kad K. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau bausmės atlikimo metu nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu, t. y. drausmine tvarka buvo baustas du kartus – 2016-04-28 už rūkymą tam neskirtoje vietoje ir 2017-11-27 už alkoholio vartojimą bei nurodymų nevykdymą ir nors padaryti pažeidimai šiuo metu yra negaliojantys, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, dėl ko negalima kategoriškai konstatuoti, jog asmuo savo elgesį keičia išimtinai tik teigiama linkme. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertiniu atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Bausmės atlikimo metu nusikalstamo elgesio vertinimai buvo atlikti tris kartus: 2021-03-29, 2021-10-28, 2022-09-13 ir visų vertinin metu rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog asmens pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų truku kelia nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje v nusikalsti, t. y. oficialios darbinės patirties stoka; lėšų tvarkymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliai ypatumai, susiję su jo nusikalstamu elgesiu; piktnaudžiavimas alkoholiu. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl veikos pavojingumą, o kartu nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, dabartinė nusikalstama veika yra sunkiausi nusikaltimas nuteistojo kriminalinėje istorijoje (vykdomos nusikalstamos veikos tik sunkėja), tačiau nėra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis juos atlyginti. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo priteista 15 19,99 Eur suma laidojimo išlaidoms ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors K. V. šiuo metu dirba ir pagal gautą pranešimą galimo lygtinio paleidimo atveju darbą tęstų, tačiau specialistė, vertindama nuteistojo lėšų ir pajamų skiltį, pažymėjo, jog nuteistojo ankstesni lėšų tvarkymo ir įgūdžiai iš dalies įtakojo jo nusikalstamą elgesį praeityje, kad gali paskatinti nusikaltimų analogiją ir ateityje. Taigi, nors lėšų tvarkymo ir pajamų sritis šiuo meti nėra identifikuojama, kaip itin nerezultatyvi, manytina, nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtini darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. Be to, Komisija svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą nebuvo vieninga. 3 Komisijos nariai pasisakė „už“, „prieš“ balsavo 1 Komisijos narys.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. V. teistas 2016-06-16 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 10 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015-01-09, bausmės pabaiga – 2025-01-09. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas 8 kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, įvykdyto apsvaigus nuo alkoholio, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus. Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių laisvėje, stebima, kad jis stokojo atsakingumo bei gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų, kas galima siejasi su nu nusikalstamo elgesio, pažeidžiančio nustatytas taisykles, elgesio raiška. Šiuo metu stebimas alkoholio vartojimo suvaldymas, tačiau vertinant nuteistojo praeitį, neatmetama galimybė, jei asmuo nesugebės atsisakyti laisvėje jį destabilizuoti galinčių kriminogeninių veiksnių, gali būti aktyvus veiksnys pakartotinai nusikalsti. Asmuo geba atpažinti tam tikras problemas, dariusias įtakos jo nusikalstamumui – alkoholio vartojimas, draugai, impulsų kontrolės stoka, tačiau kokias pasekmes tai sukėlė, suvokia paviršutiniškai. Yra išreiškęs nežymias nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, jog jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas 2 kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, vien jų paskyrimas, kaip ir padarytų pažeidimų faktas, kelia pagrįstas abejones nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu ir neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių turi laikytis probuojamasis, nustatymu. Vertinamu atveju nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu kelia pagrįstas abejones dėl nuteistajam laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamumo jo elgesio korekcijos stabilumui. Aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 4 kartus, šios išvados nepaneigia.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuo 2021-03-29 iki 2022-09-13 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatoma vidutinė rizika.

Svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Statiniai – smurtinis elgesys; dinaminiai – oficialios darbinės patirties stoka, lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, susiję su nusikalstamu elgesiu, piktnaudžiavimas alkoholiu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 mėnesiai ir 3 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl 2022 m. spalio 6 d. Komisijos nutarimas Nr. 81/04-1117 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. spalio 6 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1117 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. V.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika