Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-386-966/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
1-386-966/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-49588-16-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
D. Z.
Nukentėjusysis
N. V.
Civilinis atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Mindaugas Vasiliauskas, Viktoras Ivanovas
Baudžiamoji byla Nr. 1-386-966/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-49588-16-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 1.1.8.1; 2.1.15.3.3.2; 1.1.7.2.2. 2.3.6.4.5.;1.1.6.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorui E. T.,kaltinamajam D. Z., kaltinamojo atstovui advokatui Viktor Ivanov,nukentėjusiajam N. V., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z., 2016-08-03, apie 17.30 val. Kaune, Pramonės pr. ties pastatu Nr. 33, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Draugystės g. link Taikos pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį atsitrenkė į ta pačia kryptimi, dešinėje, tiesiai važiavusį automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą N. V., ko pasekoje N. V. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje (b. 1. 85-88).

Kaltinamasis D. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Parodė, kad autoįvykis įvyko 2016-08-03, apie 17.30 val., išvažiavus iš Urmo bazės, jis atsitrenkė į automobilį „VW Touran“, kuris pirmojoje juostoje jo automobilį spaudė į antrąją eismo juostą, kliudė jo veidrodėlį. Po įvykio jis sustojo, netyčia atleido sankabą, automobilis pavažiavo ir atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio sparną. Nukentėjusysis iškvietė policiją, nors jis kaltės neneigė, tačiau nukentėjusysis nesutiko pildyti deklaracijos. Po kelių mėnesių jis buvo iškviestas į policiją, ten sužinojo, kad nukentėjusiajam yra kaklo patempimas. Autoįvykio metu buvo blaivus. Žino, kad yra pareikštas civilinis ieškinys, su juo sutinka, jei teismas priteis iš jo žalos atlyginimą, įsipareigoja sumokėti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes nukentėjusysis važiavo iš autobusų stotelės ir jo mašiną spaudė, ši situacija jam pasirodė keista, sukėlė abejonių sveikatos sutrikdymas, nes autoįvykis buvo nedidelis. Mašina važiavo mažu greičiu, galbūt 20 km/h, pirmu bėgiu. Tuo metu buvo pikas, daug mašinų.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. Z. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusiojo N. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-08-03, apie 17 val., jis vairavo automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiavo iš Urmo bazės teritorijos, išvažinėjo sukdamas į dešinę į Pramonės pr. Išvažiavus į Pramonės pr. važiavo pirma eismo juosta link žiedinės sankryžos. Važiuojant nurodyta kryptimi, išgirdo jam kairėje automobilio garsinį signalą. Pažiūrėjus per kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, matė, kaip iš pusiau pirmos ir pusiau antros, taip sudarydamas dar vieną eismo juostą sau, link jo automobilio važiuoja automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pravažiuodamas pro jo vairuojamą automobilį, savo automobilio dešinės pusės šoniniu veidrodžiu kliudė jo kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, jį nulenkdamas į priešingą pusę. Jis sustabdė vairuojamą automobilį, įjungė avarinį signalą. Jo automobiliui stovint, minėtas automobilis „VW Sharan“ pradėjo važiuoti atbuline eiga, kliudė jo vairuojamo automobilio priekinio buferio kairę pusę, jį nežymiai nubraukdamas, tačiau sugadino kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, apdaužydamas plastikines dalis bei veidrodėlio posūkį. Minėto automobilio vairuotojas atidarė dešinės pusės savo automobilio priekinį durelių langą. Jis taip pat atidarė ir savo. Minėto automobilio vairuotojas jį iškoneveikė, nes neva jis jį turėjo praleisti įvažiuoti į savo važiuojamą eismo juostą. Jis vairuotojui pasakė, kad vairuojamu automobiliu atsitrenkė į jo automobilį ir tai padarė du kartus. Tada minėto automobilio vairuotojas tyčia savo vairuojamu automobiliu dešiniu priekiniu kampu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekines dureles. Po to, automobilį pastatė pasukęs priekinę dalį link dešinio šaligatvio. Taip automobilis ir liko stovėti iki atvyko policijos darbuotojai. Policijos darbuotojai įformino įvykį. Policijos pareigūnams teiraujantis dėl jo sužalojimų, iš karto medikų pagalbos jam nereikėjo. Įforminus eismo įvykį, savo automobilį pastatė degalinėje „Statoil“. Pastačius automobilį pradėjo jausti skausmą kakle. Dėl to, draugė A. K., jį nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę. Iš Kauno klinikinės ligoninės nustačius traumų buvimo faktą buvo pervežtas į LSMU Kauno klinikas. LSMU Kauno klinikose gydytojai nustatė daugybinius kaklo patempimus, įdėjo į įtvarą ir išleido į namus ambulatoriniam gydymui. Gydymą tęsė Garliavos šeimos klinikoje (b. l. 43-44);

- liudytojo A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-08-03, apie 17 val., jis, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažinėjo Kaune, Pramonės pr. iš Urmo bazės į Pramonės pr. Išvažiavo iš Urmo bazės, pasuko į dešinę ir važiavo kryptimi link žiedinės sankryžos. Priekyje jo važiavo automobilis „VW Touran“, juodos spalvos, kurio valstybinių numerių neprisimena. Jis taip pat išvažinėjo iš Urmo bazės. Matė, kad ta pačia kryptimi iš Urmo bazės, šalia automobilio „VW Touran“, jam kairėje, važiavo kitas automobilis „VW Sharan“, kurio valstybinių numerių taip pat neįsidėmėjo. Minėtas automobilis sau pasidarė dar vieną eismo juostą kairėje, nors užsukti yra tik viena eismo juosta į dešinę. Automobilio „VW Sharan“ vairuotojas, susilyginęs Pramonės pr. su automobiliu „VW Touran“, vairuotojui rodė įvairius rankų gestus, nes žodžių negirdėjo. Matė, kaip automobilis „VW Sharan“ iš antros eismo juostos bandė įvažiuoti į pirmą, „VW Touran“ važiuojamą eismo juostą. Matė, kaip automobilis „VW Sharan“ dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodžiu užkliudė automobilio „VW Touran“, važiavusio pirma eismo juosta, kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį. Po to „VW Sharan“ vairuotojas važiavo atbulas, vėl kliudė automobilio „VW Touran“ veidrodį. Automobilis „VW Touran“ tuo metu jau stovėjo. Po to automobilio „VW Sharan“ vairuotojas susuko vairą į dešinę, girdėjo kaip paspaudė akceleratoriaus pedalą, kadangi padidėjo variklio apsukos, ir trenkėsi į automobilio „VW Touran“ kairės pusės priekines dureles ir prasukdamas ratus kliudė kairės pusės priekinį sparną. Pavažiavęs į priekį sustojo. Po to automobiliai judinami nebuvo. Prie jo priėjo automobilio „VW Touran“ vairuotojas, kuris paklausė, ar jis matė visą šį įvykį. Jis pasakė, kad matė. Sutiko papasakoti ką matė, todėl automobilio „VW Touran“ vairuotojui padiktavo savo mobilaus ryšio telefono numerį ir išvažiavo savo reikalais. Eismo įvykio kaltininkas yra automobilio „VW Sharan“ vairuotojas, kuris savo manevravimu ir reikšdamas nepasitenkinimą sugadino automobilį „VW Touran“. Nei vieno iš vairuotojų jis asmeniškai nepažįsta, nežino jų anketinių duomenų. Jam būnant eismo įvykio vietoje nei vienas iš vairuotojų sužalotas nebuvo, bent to vizualiai jis nematė (b. l. 40-41);

- 2016-10-20 tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2016-08-03, apie 17.30 val., Kaune, Pramonės pr. ties pastatu Nr. 33, automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. Z., susidūrė su ta pačia kryptimi, dešinėje, tiesiai važiavusiu automobiliu „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu N. V., ko pasekoje N. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 1);

- 2016-08-03 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. O. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 5);

- 2016-08-03 Eismo įvykio schema (b. l. 6);

- įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9);

- teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2081/2016(02), kurioje nurodyta, kad N. V. konstatuota kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, padarytas viršijant fiziologines kaklo lenkimo ribas, galimai užduotyje ir tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 25-26);

- asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele, kurioje nurodyta, kad N. V. į Skubios pagalbos skyriaus registratūrą kreipėsi 2016-08-03 21.57 val. (b. l. 27-29);

- Kauno apskrities VPK 2016-12-14 pranešimu AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį, kuris įvyko 2016-08-03, kurio metu susidūrė automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48).

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktai nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Eismo dalyvis prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jis, išvažiavęs iš Urmo bazės, važiuodamas nuo Draugystės g. link Taikos pr., kliudė nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį. Po įvykio kaltinamajam sustojus ir netyčia atleidus sankabą, jo vairuojamas automobilis pavažiavo ir atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio sparną. Iš esmės taip pat įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis N. V., iš kurio parodymų matyti, kad jam išsukant iš Urmo bazės teritorijos į dešinę į Pramonės pr., ir važiuojant Pramonės pr. pirma eismo juosta link žiedinės sankryžos, jis išgirdo kairėje automobilio garsinį signalą, pažiūrėjęs per kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, matė, kaip link jo automobilio važiuoja automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pravažiuodamas pro jo vairuojamą automobilį, savo automobilio dešinės pusės šoniniu veidrodžiu kliudė jo kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, jį nulenkdamas į priešingą pusę. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jis sustabdė vairuojamą automobilį, įjungė avarinį signalą, o minėtas automobilis „VW Sharan“ pradėjo važiuoti atbuline eiga, kliudė jo vairuojamo automobilio priekinio buferio kairę pusę, jį nežymiai nubraukė ir sugadino kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, apdaužydamas plastikines dalis bei veidrodėlio posūkį. Liudytojo A. L. parodymai patvirtina tiek kaltinamopjo, tiek nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad automobilis „VW Sharan“ iš antros eismo juostos bandė įvažiuoti į pirmą, „VW Touran“ važiuojamą eismo juostą ir dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodžiu užkliudė automobilio „VW Touran“ kairės pusės šoninio vaizdo veidrodį, po to, „VW Sharan“ vairuotojas važiavo atbulas, vėl kliudė automobilio „VW Touran“ veidrodį, o automobiliui „VW Touran“ jau stovint, automobilio „VW Sharan“ vairuotojas susuko vairą į dešinę, paspaudė akceleratoriaus pedalą, kadangi padidėjo variklio apsukos, ir trenkėsi į automobilio „VW Touran“ kairės pusės priekines dureles ir prasukdamas ratus kliudė kairės pusės priekinį sparną. Iš byloje pateikto tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad D. Z., 2016-08-03, apie 17.30 val. Kaune, Pramonės pr. ties pastatu Nr. 33, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Draugystės g. link Taikos pr., keisdamas važiavimo kryptį, atsitrenkė į ta pačia kryptimi, dešinėje, tiesiai važiavusį automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą N. V.. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo nurodytą sužalojimų pobūdį, kad po įvykio jam pradėjo labai skaudėti kaklą, bei sužalojimo mastą. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad D. Z. neteisėti veiksmai – KET 9, 101 punktų pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis) atsirasti, taigi tarp D. Z. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. D. Z. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio (laidavimo) taikymo

Sprendžiant kaltinamojo D. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas D. Z. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir V. Z. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei be užstato (b. l. 113). V. Z. prašyme bei apklausta teisiamojo posėdžio metu (2017-03-08 teisiamasis posėdis, b. l. 130-140) parodė, kad ji yra kaltinamojo pamotė, jų savitarpio santykiai yra geri. Prašymą dėl laidavimo pateikė laisva valia, supranta, kas yra laidavimas. Ji žino, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kurios pasekoje nukentėjo žmogus, tačiau jis tai padarė pirmą kartą, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi ir prisiima kaltę. Ji pati nėra teista, nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 121-126), yra įsitikinusi, jog darys D. Z. teigiamą įtaką, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų pažeidimų. Jie gyvena atskirai, tačiau artimai susiję giminystės ryšiais (D. Z. yra jos sesers dukters vyras), kartu atostogauja, todėl mato, kaip jis elgiasi šeimoje. Parodė, kad jos faktinės pajamos yra 546 Eur, dirba vaistinėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad nėra nustatytos visos būtinos sąlygos BK 40 straipsnyje numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

D. Z. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), nusikalto būdamas neteistas. Šiuos duomenis patvirtinantys įrodymai pateikti byloje (b. l. 51). Taigi pirmoji sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatyta BK 40 straipsnio 3 dalies 1 punkte, yra nustatyta.

Kaltinamojo veiksmais yra padaryta žala nukentėjusiajam. Nukentėjusysis yra pareiškęs byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 2583,65 Eur turtinę žalą bei 5000 Eur neturtinę žalą. Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – AB „Lietuvos draudimas“, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su D. Z. pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas įsipareigojo atlyginti 2583,65 Eur turtinę žalą bei 2000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 127). Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, spręstina, kad toks žalos atlyginimo įsipareigojimas yra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žalą įsipareigojo atlyginti ne pats kaltininkas, o jo draudimo bendrovė, su kuria šis buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, mokėjo draudimo įmokas, todėl teismas sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti teismo priteistą žalą, jei tokia žala būtų priteista iš jo, o ne iš draudimo bendrovės.

Sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertintinos ir kitas aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo D. Z. asmenybę – yra dirbantis (b. l. 116), turi pastovią gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 115), Psichikos sveikatos centro apskaitoje neregistruotas (b. l. 63-64), nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, per pastaruosius 5 metus du kartus – 2013-09-17 baustas už automobilio palikimą ant išvažinėtos vejos 50 Lt bauda (bauda sumokėta 2013-09-17), 2014-10-06 baustas už vairavimą transporto priemonės, kuri nėra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu 40 Lt bauda (bauda sumokėta 2014-10-13) (b. l. 54-62), t. y. veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, be to jo padaryti teisės pažeidimai nepasižymėjo šiurkštumu. jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiojo, jo elgesį iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos – kaltinamasis charakterizuojamas kaip draugiškas, atviras, dėmesingas ir nekonfliktiškas asmuo (DNSB „Dauguva“ namo bendrijos atsiliepimas apie D. Z., Kristaus prisikėlimo parapijos pastoracinės tarybos atsiliepimas apie D. Z., b. l. 114, 117) teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje D. Z. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).

Teismų praktikoje prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Savanoriškumą paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų ir panašios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-685/2012, 2K-137/2015). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2015). Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis D. Z., ikiteisminio tyrimo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Kaip matyti iš D. Z. 2016-08-03 paaiškinimo, jis nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, gailėjosi dėl įvykusių aplinkybių, tačiau nurodė, kad būtent nukentėjusiojo vairuojamas automobilis VW Touran nestodamas atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį (b. l. 13). Apklausiamas įtariamuoju, D. Z. kaltės nepripažino visiškai, nurodė, kad eismo įvykis kilo kaip tik dėl nukentėjusiojo N. V. kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 72-73). Teismas sprendžia, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nesutiko ne dėl kokių nors mažareikšmių aplinkybių, kaltės nepripažino ne dėl to, kad galbūt netinkamai suprato teisinį aplinkybių aiškinimą, ar tiesiog išsakė savo subjektyvų situacijos vertinimą, o kaltės nepripažino iš esmės, kaltę vertė tik nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis teisme kaltę pripažino visiškai, tačiau sprendžiant laidavimo klausimą, svarbus ne tik kaltės pripažinimas, o ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis iš karto po eismo įvykio kaltės nepripažino, nesidomėjo nukentėjusiuoju, jo sveikatos būkle, nesistengė jam padėti, kaip pat nurodė, apie tai, kad nukentėjusysis sužalotas, jis sužinojo tik po kelių mėnesių, kai jam apie tai pranešė policijos pareigūnai, tačiau, kaip nurodė, pats kaltinamasis, jam sukėlė abejonių nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis. Nors jis nurodė, kad skambino nukentėjusiajam, tačiau taip pat nurodė, kad skambino tik paklausti, kokia padėtis, neatsiprašė jo, nors nukentėjusiojo advokatas išdėstė galimybę taikytis, tačiau daugiau jis advokatui neskambino. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad kaltinamasis jam skambino, tačiau taip pat nurodė, kad šis skambino tik pasitarti, neatsiprašė, o skambučio tikslas buvo neprarasti šaunamojo ginklo. Kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiojo ir teisme, jokio gailesčio dėl padarytos veikos neišreiškė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu draudimo bendrovė pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog sutinka atlyginti tik dalį nukentėjusiojo nurodytos patirtos neturtinės žalos, tačiau net ir žinodamas, jog draudimo bendrovė nesutinka visa apimtimi padengti N. V. reikalavimo, D. Z. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala būtų atlyginta ir jo paties pastangomis. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad įsipareigoja atlyginti žalą, jei teismas priteis, tačiau gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog visą nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė. Draudimo bendrovės atstovas taip pat nurodė, kad draudimo išmoka nukentėjusiajam nebuvo išmokėta tik dėl to, kad kaltininkas savo kaltės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios kaltės nepripažino. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nedėjo pakankamai pastangų tam, kad būtų sušvelnintos nusikaltimo pasekmės, nesistengė padėti nukentėjusiajam, o tik sau pačiam. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje D. Z. kaltės prisipažinimas ir atgaila teisme neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

Kadangi nėra nustatyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės D. Z. negali būti taikomas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma. Vertinant D. Z. asmenybę pažymėtina, kad jis yra neteistas (b. l. 51), yra dirbantis (b. l. 116), turi pastovią gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 115), Psichikos sveikatos centro apskaitoje neregistruotas (b. l. 63-64). Nors praeityje jis ir buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, per pastaruosius 5 metus du kartus – 2013-09-17 baustas už automobilio palikimą ant išvažinėtos vejos 50 Lt bauda, tačiau bauda sumokėta 2013-09-17, 2014-10-06 baustas už vairavimą transporto priemonės, kuri nėra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu 40 Lt bauda , tačiau bauda sumokėta 2014-10-13 (b. l. 54-62), t. y. veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, be to jo padaryti teisės pažeidimai nepasižymėjo šiurkštumu. Kaltinamasis kaimynų bei parapijos atstovo charakterizuojamas teigiamai (DNSB „Dauguva“ namo bendrijos atsiliepimas apie D. Z., Kristaus prisikėlimo parapijos pastoracinės tarybos atsiliepimas apie D. Z., b. l. 114, 117). D. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, jog bausmės tikslų galima pasiekti skiriant D. Z. švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant arčiau minimalaus BK 47 straipsnyje 3 dalies 5 punkte numatyto šios bausmės dydžio.

Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo teisme prisipažino kaltu, eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam D. Z. yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti jam paskirtos bausmės paskirties.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis N. V. civiliniu ieškiniu prašė jo naudai iš civilinių atsakovų kaltinamojo D. Z. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2583,65 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos iš individualios veiklos ir dirbant pagal verslo liudijimą, atsižvelgiant į nedarbingume išbūtą laikotarpį bei 5000 Eur dydžio neturtinę žalą (b. l. 94-101).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad D. Z. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas (b. l. 9). Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis D. Z. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Byloje yra pateikta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2017-03-07 gydytojo eksperto išvada Nr. 1747654/977305 (b. l. 127), kurioje nurodoma, kad rekomenduojama kompensuotina neturtinė (moralinė) žala – 2000 Eur (gydymas VšĮ Kauno klinikose, tolesnis reabilitacinis gydymas, gydymas šeimos klinikoje). 2017-03-08 teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas parodė, kad nukentėjusiojo reiškiamas reikalavimas yra iš dalies pagrįstas – turtinės žalos reikalavimas yra pagrįstas nukentėjusiojo asmens negautomis pajamomis atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį. AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdamas į nustatytą negautų pajamų sumą iš individualios veiklos ir dirbant pagal verslo liudijimą nedarbingumo laikotarpiu, sutinka atlyginti turtinę žalą visiškai, tuo tarpu 5000 Eur neturtinis reikalavimas yra per didelis. Nurodė, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtas traumas – kaklo raiščių patempimą ir kaklinių pirmo ir antro slankstelių lenkimą, kuriomis jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisinga ir teisminę praktiką atitinkanti suma būtų 2000 Eur. Nurodė, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ketino atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo aiški kaltinamojo pozicija dėl kaltės pripažinimo. Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę, nukentėjusiajam turtinė žala bus sumokėta nedelsiant. Civilinį ieškinį likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

Nukentėjusysis parodė, kad turtinė žala, susidariusi dėl autoįvykio, yra 2583,65 Eur, ją sudaro negautos pajamos iš darbinės veiklos, nes buvo tęsiamas nedarbingumas ir nukentėjusysis negalėjo dirbti. Nukentėjusysis nurodė, kad užsiima individualia veikla – prekiauja moteriška avalyne, bet dėl sužalojimo negalėjo užsisakyti prekių ir prarado didelę dalį pajamų. Savo ieškinio reikalavimą grindžia 2015 metų metine pajamų deklaracija, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 123964 ir verslo liudijimu Nr. HP206850-1 (b. l. 97-101). Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neprieštarauja turtinio reikalavimo atlyginimui, kuris yra įrodytas, protingas ir ekonomiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš civilinių atsakovų 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad įvykio metu buvo padaryta žala jo sveikatai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog po autoįvykio pajuto skausmus kakle, greitajai pagalbai nuvežus jį į ligoninę, buvo konstatuotas sužalojimas, uždėtas įtvaras, jis jautė skausmą, negalėjo sukioti galvos, gydėsi ambulatoriškai - 43 paras gulėjo lovoje, ėjo tik pasirodyti šeimos gydytojui. Jam buvo atliekami tempimo pratimai. Tris savaites turėjo vartoti geriamus ir tepamus vaistus nuo skausmo. Dėl tokios savo būklės prarado klientus. Dar ir dabar jaučia traumos pasekmes – važiuodamas pro autoįvykio vietą jaučia nerimą, kartais baisu vairuoti, sukiojant galvą, kaklas traška. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo paaiškinimai yra pakankamas įrodymas pagrįsti neturtinės žalos buvimo faktui, kadangi tokie ieškovo išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos jo gyvenimui.

Neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5, 6.250 str.). Proporcingumo principas reikalauja, kad vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį būtų nustatyta teisinga interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs: kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu, padarytu viršijant fiziologines kaklo lenkimo ribas (b. l. 25-26), dėl kurių nukentėjusiajam teko kęsti fizinį skausmą bei nepatogumus. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad gydymas truko pakankamai ilgai – jis 43 paras buvo nedarbingas, turėjo gulėti, taip siekdamas sumažinti juntamą skausmą. Negalima nevertinti to, kad ir praėjus kuriam laikui nuo eismo įvykio, nukentėjusįjį vis dar vargino traumos pasekmės – nerimas, nemalonūs fiziniai pojūčiai. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis jokių operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis D. Z. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutinka sumokėti 2000 Eur neturtinės žalos. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, o taip pat atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų buvo priteista 4344,30 Eur ar 4923,54 Eur neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013), tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo N. V. patirtą turtinę žalą vertina 2583,65 Eur, ir neturtinę žalą vertina 2000 Eur. Priteistinas turtinės ir neturtinės žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų dydžių, kompensuojamų draudiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2583,65 Eur išmoka, susijusi turtinės žalos atlyginimu ir 2000 Eur išmoka, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu, priteisina iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusysis pateikė į bylą duomenis – 2017-03-07 pinigų priėmimo kvitą VP Nr. 2017/11, kuriame nurodyta, kad jis turėjo 2000 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49388-16 (b. l. 128). Nukentėjusiojo advokatas paaiškino, kad dėl neaiškios kaltinamojo pozicijos byloje, nukentėjusiajam turėjo būti teikiamos teisinės konsultacijos, parengtas civilinis ieškinys, atstovauta ikiteisminiame tyrime bei dvejuose teismo posėdžiuose. Kaltinamojo atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, reikalaujama atstovavimo suma yra ženkliai per didelė, pagrįstas būtų 500-700 Eur reikalavimas. Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, taip pat atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą: nors atstovauta ikiteisminiame tyrime, tačiau atstovavimas nepasižymėjo didele apimtimi, atstovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurią sudaro tik vienas bylos tomas, buvo surašytas vienas procesinis dokumentas – civilinis ieškinys, dalyvauta dvejuose teismo posėdžiuose, iš kurių vienas neįvyko atidėjus bylos nagrinėjimą. Taip pat teismas atsižvelgia ir į nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius ir sprendžia, kad nukentėjusiajam priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 800 Eur sumos. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos suteiktai teisinei pagalbai, korektiškos, atitinkančios ekonomiškumo bei protingumo principus, tokiu būdu nukentėjusio prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra (b. l. 88).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straispniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti D. Z. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nukentėjusiojo N. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 2583,65 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 65 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. Z. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo N. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė