Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankroto administratoriaus V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties pagal bankroto administratoriaus V. Š. prašymą dėl bankroto proceso pabaigos R. D. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-30 nutartimi iškėlė R. D. bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013-08-07. 2013-11-14 teismas nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus R. D. bankroto byloje.2016-05-10 teisme gautas bankroto administratoriaus V. Š. prašymas dėl R. D. bankroto proceso pabaigos, nes įvykdytas mokumo atkūrimo planas. Nurodė, kad 2016-05-03 buvo atliktas paskutinis mokumo atkūrimo plane nustatytas mokėjimas, todėl yra pagrindas užbaigti bankroto procesą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-15 nutartimi bankroto administratoriaus V. Š. prašymą dėl R. D. bankroto proceso pabaigos atmetė. Nurodė, kad fizinio asmens bankroto proceso specifika lemia, kad patvirtintas mokumo atkūrimo planas su jame nurodytu mokėjimų grafiku nėra galutinis ir nekintamas per visą plano įgyvendinimo laikotarpį. Mokėjimų grafiku bankrutuojantis asmuo įsipareigoja mokėti minimalią lėšų sumą kreditoriams pagal tuo metu esančias jo finansines galimybes ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Be to, mokėjimų grafike numatytos mokėtinos sumos ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius nereiškia, kad bankrutuojantis asmuo, turėdamas papildomų lėšų, negali kreditoriams mokėti ir didesnių sumų. Juk bankroto proceso tikslas ne tik atkurti fizinio asmens mokumą, bet kartu ir patenkinti kuo didesnius kreditorių finansinius reikalavimus. Taip pat nurodė, kad bankroto administratorius, nustatęs, kad sąskaitoje esančios lėšos viršija kreditoriams mokėtinas sumas, turėjo šaukti kreditorių susirinkimą dėl plano tikslinimo. Be kita ko, nustatęs, jog finansinis pagerėjimas tėra vienkartinis, bankroto administratorius galėjo spręsti klausimą dėl lėšų paskirstymo kreditoriams FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Vienkartinė įmoka, kuria buvo padengti didesni kreditorių reikalavimai, nei numatyta mokėjimų grafike, nepanaikina bankrutuojančio asmens pareigos toliau iki nustatyto 5 metų termino pabaigos įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, vykdyti periodinius mokėjimus kreditoriams.Atskiruoju skundu bankroto administratorius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nutartį dėl R. D. bankroto proceso pabaigos, nurašant R. D. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 153 429,27 EUR sumai, iš jų: Nordea Bank AB Lietuvos skyrius - 112 500,78 EUR; AB DNB bankas - 4 289,95 EUR; UAB „Ūkio banko lizingas“ (dabar - UAB „SB lizingas“) - 1 129,87 EUR; UAB „Gelvora“ - 9 209,85 EUR; LR Transporto priemonių draudikų biuras - 3 380,52 EUR; R. N. - 21 706,02 EUR; AB „Lietuvos dujos“ (UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) - 1 133,75 EUR; AB bankas Snoras - 78,53 EUR.Nurodo, kad FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. reikalauja nurodyti mokumo atkūrimo plane lėšų sumą, kuri bus išmokėta kiekvienam kreditoriui per visą bankroto procesą ir nustato tvarką, kokiu periodiniu dažnumu šios lėšų sumos dalys turi būti mokamos kiekvienam kreditoriui, t. y. ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Bankroto administratoriaus nuomone, teismo skundžiamos nutarties motyvai yra prieštaraujantys vienas kitam, be kita ko teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės aktų normas. Vienu nutarties motyvu teismas nurodo, jog „bankroto administratorius, nustatęs, kad sąskaitoje esančios lėšos viršija kreditoriams mokėtinas sumas, turėjo šaukti kreditorių susirinkimą dėl plano tikslinimo“, o kitu nutarties motyvu teismas aiškina, kad nustatęs, jog finansinis pagerėjimas tėra vienkartinis, bankroto administratorius galėjo spręsti klausimą dėl lėšų paskirstymo kreditoriams FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka“. FABĮ 29 str. normos nereglamentuoja tvarkos, remiantis kuria bankroto administratorius turi teisę „spręsti klausimą dėl lėšų paskirstymo kreditoriams“. Bankroto administratoriaus teisės ir pareigos nustatytos FABĮ 12 str. nuostatuose, tačiau šio straipsnio nuostatos taip pat nesuteikia bankroto administratoriui teisės spręsti klausimą dėl lėšų paskirstymo kreditoriams. FABĮ 8 str. 11 d. reglamentuota, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją. FABĮ nuostatos įpareigoja bankroto administratorių nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos atlikti tik plane numatytus mokėjimus kreditoriams (FABĮ 12 str. 2 d. 2 p.) ir nesuteikia teisės savo valia ir nuožiūra spręsti klausimą dėl lėšų paskirstymo kreditoriams. Bankroto administratorius nesutinka su skundžiamos teismo nutarties teisės aktų normomis nepagrįstu motyvu, kad įstatyme numatyti atvejai, kai bankroto procese plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio asmens finansinė padėtis gali kisti, tačiau tai savaime neturi įtakos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pasibaigimu. FABĮ nuostatose nėra įtvirtinti konkretūs terminai, kuriems suėjus mokumo atkūrimo planas gali būti laikomas įgyvendintu. Teigia, kad bankrutuojančio R. D. sveikatos būklė riboja jo galimybes surasti geriau apmokamą darbą ir nėra tikėtina, kad jo pajamos ateityje didės. Pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratoriaus 2016-05-03 parengtą R. D. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, 2016-05-10 akto nepasirašymo protokolą, vadovaudamasis FABĮ 30 str. 2 d. nuostata, turėjo priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. R. D. bankroto byloje teismas nenustatė fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų, numatytų FABĮ 10 str. nuostatose, todėl teismas turėjo priimti nutartį baigti R. D. bankroto bylą. Tokios praktikos laikomasi kitose analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo 2015-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1131-221/2015, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-3589-652/2015).Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto proceso pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nustatyta, kad 2014-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas R. D. mokumo atkūrimo planas, kurio įgyvendinimo terminas 5 metai. Plane, be kita ko, numatytos lėšos, kurias R. D. įsipareigoja mokėti kartą per pusę metų kreditoriams, įvertinus tuo metu jo gautas pajamas. R. D. teigimu, jis gavo vienkartinę 1230 Eur dydžio paramą iš savo brolio (3 t., b. l. 49), kurią iš karto įnešė į depozitinę sąskaitą, todėl bankroto administratorius prašė bankroto bylą nutraukti motyvuodamas tuo, kad 2016-05-03 buvo atliktas paskutinis mokumo atkūrimo plane nustatytas mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo teigti, kad R. D. mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas ar sumokėta paskutinė įmoka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus; bankroto administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus; visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus.Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų. Taigi bankroto byla gali būti pabaigiama, kai padengiami visi kreditorių reikalavimai arba pasibaigus mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo terminui (FABĮ 30 straipsnio 1-3 dalys). Kaip nustatyta, mokumo atkūrimo planą teismas patvirtino 2014 m. vasario 20 d. nutartimi 5 metų terminui, per kurį bankrutuojantis asmuo (skolininkas) turi atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi. Plano įgyvendinimo terminas nėra pasibaigęs (pabaiga numatoma 2019 m. vasario mėn.), todėl nėra pagrindo baigti bankroto bylą. Aplinkybė, kad skolininkas sumokėjo plane numatytas sumas ne per 5 metus, bet per 2 metus taip pat nėra pagrindas baigti fizinio asmens bankroto bylą, nes su kreditoriais nebuvo atsiskaityta ir jie savo reikalavimų neatsisakė. Pažymėtina, kad skolų nurašymas ir bankroto pabaigimas praėjus vos 2 metams nuo mokumo plano patvirtinimo teisme dienos, kai kreditoriams sumokėta 521,32 EUR iš 153 893,89 EUR patvirtintų kreditorinių reikalavimų, pažeistų teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą ir visiškai neatitiktų FABĮ tikslų, kadangi leistų bankrutuojančiam asmeniui tiesiog nusirašyti skolas ir tą padaryti net nesibaigus teismo patvirtintam plano įgyvendinimo terminui.CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taigi nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodytais procesiniais sprendimais Kauno apygardos teismo 2015-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1131-221/2015, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-3589-652/2015. Be to, šiose bylose nustatytos aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y., pirmuoju atveju – pasibaigė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, antruoju atveju – kreditorius sumažino savo reikalavimą ir bankrutuojantis asmuo likusią skolos dalį apmokėjo. Nagrinėjamoje byloje mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas nepasibaigė ir kreditoriai savo reikalavimų nesumažino, todėl remtis nurodytais procesiniais sprendimais nėra pagrindo.Dėl kitų apelianto argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.