Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2777-285/2015 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Progresyvios investicijos“, E. A., R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Boslita ir Ko“, Soloventure Inc, EREF Mezzanine Fund, LLC,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo bankroto administratorės prašymas dėl A. A. bankroto proceso pabaigos, nustatytas vieno mėnesio terminas pareiškėjo mokumo atkūrimo planui patikslinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi iškėlė A. A. bankroto bylą (t. 1, b. l. 121–124), 2014 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino A. A. mokumo atkūrimo planą (t. 3, b. l. 155–157), pagal kurį A. A. bankroto proceso pabaiga – 2014 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. A. mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo, nenustatė, kad mokumo atkūrimo plano projekte bankrutuojantis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis, jis būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, tapo nemokus dėl žalingų įpročių, nurodė, kad nepateikta duomenų, jog po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, konstatavo, kad bankrutuojantis asmuo neturi turto, dirba UAB „ZILLIONMET“ eksporto vadovu ir gauna 824 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Pažymėjęs, kad A. A. yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, dėl padėties darbo rinkoje net ir persikvalifikavęs jis nesitiki gauti didesnį atlyginimą nei gauna šiuo metu, nemato galimybės gauti geriau apmokamą darbą, bankrutuojančio asmens nurodytas priežastis, dėl kurių jis nemato galimybės gauti daugiau pajamų, vertino kaip realias. Sprendė, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančio asmens A. A. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, 8 ir 22 straipsnių numatytų pažeidimų nenustatyta, todėl yra pagrindas tvirtinti pateiktą bankrutuojančio asmens A. A. mokumo atkūrimo planą (CPK 178, 185 str., FABĮ 8 str. 8 d.).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, tvirtindamas pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, be kita ko, nusprendė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytas plano įgyvendinimo terminas (iki 2014 m. rugsėjo 1 d.) laikytinas protingu, nepažeidžiančiu skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra netinkamos ar nepakankamos. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, nebuvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui, yra įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane nustatytas terminas fizinio asmens mokumui atkurti yra per trumpas, jog reikšmingai pasikeistų fizinio asmens pajamos ir mokumas, todėl turėtų būti nustatytas terminas fizinio asmens mokumui atkurti artimas maksimaliam, o ne trumpesnis už vidutinį, kaip yra šiuo atveju, plane nenumatytos priemonės, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūrų metu, vertintinas kaip nepagrįstas. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 12 dalimi, 2014 m. birželio 27 d. nutartyje byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškino, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Taigi pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano pakeitimą turi inicijuoti byloje dalyvaujantys asmenys, o ne teismas. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 str. 5 d., CPK 179 str., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014), nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įpareigoti pareiškėją jį patikslinti, tuo labiau, kad byloje nėra nustatyta iš esmės pasikeitusių aplinkybių, t. y., kad plano įgyvendinimo laikotarpiu buvo nustatyta, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, per nustatytą laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją per vieno mėnesio terminą patikslinti pareiškėjo A. A. mokumo atkūrimo planą, pateikti jį kreditorių susirinkimui ir teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo bankroto administratorės prašymą dėl pareiškėjo bankroto proceso pabaigos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo patvirtinto pareiškėjo mokumo atkūrimo plane numatyta, kad pareiškėjo bankroto procesas baigiasi 2014 m. rugsėjo 1 d. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, gavęs 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog bankrutuojančio fizinio asmens A. A. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui, nesudarė pagrindo atsisakyti priimti nutartį fizinio asmens bankroto bylos pabaigos klausimu. Apeliantas teisingai nurodo, kad bankroto administratorė, vadovaudamasi FABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atliko visus būtinus ir reikiamus veiksmus, kad būtų priimtas sprendimas baigti pareiškėjo bankroto bylą. Bankroto administratorė 2014 m. rugsėjo 1 d. surašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą Nr. 09-23597 (t. 3, b. l. 180-184), 2014 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė jį kreditorių susirinkimo pirmininkei UAB „Progresyvios investicijos“ (t. 3, b. l. 185, 186). Iš kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Progresyvios investicijos“ negavusi pasirašyto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, 2014 m. rugsėjo 22 d. surašė akto nepasirašymo protokolą (t. 3, b. l. 179), nenurodydama akto nepasirašymo priežasčių, nes jų nežinojo, ir jį kartu su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu pateikė teismui. Taigi aplinkybė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkė UAB „Progresyvios investicijos“ nesudarė pagrindo netenkinti prašymo dėl bankroto proceso pabaigos, kadangi su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu buvo pateiktas akto nepasirašymo protokolas, kaip numatyta FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje. FABĮ nėra numatytas reikalavimas, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui turi pritarti kreditorių susirinkimas, todėl jo nepritarimas minėtam aktui pirmosios instancijos teismo nepagrįstai vertintas kaip sudarantis atskirą pagrindą atsisakyti tenkinti pateiktą prašymą dėl pareiškėjo bankroto proceso pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bankroto administratorei pateikus teismui pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą Nr. 09-23597, 2014 m. rugsėjo 22 d. akto nepasirašymo protokolą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis FABĮ 30 straipsnio 2 dalimi, turėjo priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą nutartį, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.