Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. G.-M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ (toliau – ir atsakovė) 997,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 44,74 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t. b. l. 1–4).

2. Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

3. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens E. G.-M. (toliau – ir trečiasis asmuo, draudėja) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (Būsto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas, Turtas), ieškovės apdraustas Turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo stovui (toliau – ir įvykis); pagal Draudimo sutartį įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju; ieškovė, apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės); ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad Turto remonto kaina sudaro (1 037,00 Eur) ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 997,00 Eur dydžio draudimo išmoką (1 037,00 Eur – 40,00 Eur (besąlyginė išskaita)); atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės; ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsakovė pateikė tik vieną statinio apžiūros aktą, surašytą 2020 m. birželio mėnesį, tuo tarpu nagrinėjamu atveju įvykis įvyko 2021 m. liepos 15 d. Šis dokumentas nepatvirtina, kad atsakovė vykdė pareigą organizuoti bendro naudojimo objektų nuolatines apžiūras bei stebėjimus, jų rezultatus fiksuojant statinio apžiūros aktuose ir techninės priežiūros žurnaluose ar kituose dokumentuose. Šildymo ir karšto vandens sistemos apskritai nebuvo apžiūrimos, o kitos inžinerinės sistemos buvo apžiūrimos tik bendro naudojimo patalpose, o ne butuose. Nors atsakovė teigia, kad jai nebuvo pranešta apie įvykį, tačiau ieškovė į bylą yra pateikusi draudėjos rašytinį paaiškinimą, iš kurio matyti, kad draudėja nurodė, jog atsakovės darbuotojai buvo atvykę ir užsuko vandenį, draudėja informavo atsakovę apie įvykį.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, tačiau apie minėtą įvykį atsakovei, kaip Daugiabučio namo administratorei, nebuvo pranešta, todėl nebuvo nustatytas apliejimo šaltinis ir kitos reikšmingos aplinkybės; byloje nėra nuotraukų, kuriose būtu matyti pakeistas vandentiekio stovas. 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauta pretenzija iš ieškovės dėl reikalaujamos išmokos, tačiau atsakovė nesutiko su pateikta pretenzija, kadangi mano, kad bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdė tinkamai, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos. Atsakovė nuolatos pildė namo techninės priežiūros žurnalą, t. y. vykdė periodinius bendrojo naudojimo įrenginių apžiūros darbus, fiksavo šių įrenginių būklę, trečiasis asmuo prieš įvykį nebuvo pateikęs jokių pranešimų apie netinkamą stovo būklę, sistema funkcionavo tinkamai, todėl atsakovė neturėjo objektyvių priežasčių iki avarijos atlikti stovo keitimo darbų; atsakovė neturi teisės valdyti pastato kaip savininkas, kadangi negali be savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Ieškovė turi pareigą įrodyti, kokių konkrečiai pareigų atsakovė sąmoningai nevykdė, t .y. kokius kaltus veiksmus atliko, kad dėl to jai kiltų civilinė atsakomybė atlyginti žalą draudikei (ieškovei). Byloje ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad atsakovė būtų nevykdžiusi jai keliamų pareigų ir (ar) gyventojų pavedimų. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės atsakovei kilimo sąlygų, o nustačius, kad vandentiekio avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Atsakovė pateikė išrašą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. iš techninės priežiūros žurnalo, kuriame yra matyti, kad buvo atliekami nuolatiniai stebėjimai, vykdomos neeilinės apžiūros, įskaitant ir minėtas ieškovės šildymo ir karšto vandens sistemos apžiūras. Atsakovė neturi teisės pastoviai (kiekvieną dieną) apžiūrėti vamzdžių, kurie įrengti privačiuose butuose, nes atsakovė neturi teisės be pagrindo patekti į gyventojų privačią nuosavybę; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio Daugiabučio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorė, gavusi tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui); Daugiabučio namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, o nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Bendrovėje nėra fiksuoti jokie iškvietimai ar atlikti darbai, kurie būtų susiję su šiuo įvykiu, nėra fiksuota, ar avarija įvyko karšto ar šalto vandens sistemoje. Iš pateiktų nuotraukų nėra matyti jokių atliktų stovo remonto darbų. Įvykęs gedimas yra buto savininko atsakomybės ribose, o ne namo administratorės, kadangi pagal turimas nuotraukas, kuriose yra apibrėžtas paties ieškovės gedimas, yra matyti, kad gedimas įvyko atšakoje už ventilio, kuri yra buto savininko atsakomybės ribose. Atsakovė nėra atsakinga už įvykį, toks įvykis atsakovės avarinėje tarnyboje nebuvo registruotas, atsakovės avarinės tarnybos specialistai nėra nustatę Buto apliejimo priežasties, šaltinio, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad atsakovės darbuotojai yra atlikę šiame Bute avarijos likvidavimo darbus, atsakovė nėra atlikusi jokių vandentiekio stovo remonto darbų, ieškovė duomenų, kad trūkęs vandentiekio stovas buvo suremontuotas, taip pat nėra pateikusi. Pagal pateiktas nuotraukas galima spręsti, kad gedimas galimai įvyko atšakoje už ventilio, t. y. ne bendrojo naudojimo objekte. Ieškinys yra nepagrįstas, dėl įvykio atsakingas Buto savininkas, nes jis nesikreipė laiku į atsakovę, avarijos neregistravo, prieš avariją taip pat nesikreipė į administratorę, kad jo Bute yra netvarkinga bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, tokiu atveju atsakovė neturėjo galimybės nei žinoti, kad yra netvarkinga bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nei įvykus įvykiui nustatyti tam tikras aplinkybes, išsiaiškinti gedimo priežastis ir likviduoti avariją. Ieškovė neatliko išsamaus įvykio tyrimo, pasitikėjo tik draudėjos informacija, nėra jokių įrodymų, kad atsakovės darbuotojai atliko avarijos likvidavimo darbus. Ieškovė nurodo, kad vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis, tačiau pagal šių taisyklių 1.2 punktą, išmoka neturėjo būti išmokėta, nes įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju.

5. Trečiasis asmuo E. G. M. su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė buvo informuota apie įvykį, įvykusį 2021 m. liepos 15 d. apie pirmą valandą nakties. Susisiekta buvo tą pačią naktį, iškart po įvykio, nes reikėjo raktų nuo bendro naudojimo patalpų, kuriose užsukamas vanduo. Atsakovės darbuotojai atvyko maždaug po 40 min. po skambučio, pažiūrėjo, kad stipria srove vanduo bėga iš vamzdžio, išvyko ieškoti rakto nuo bendro naudojimo patalpų, kur užsukamas vanduo, grįžo maždaug po valandos su raktais, užsuko vandenį, pasakė, kad atvažiuos darbo valandomis (darbo dienomis, 8-17 val.), sutvarkys trūkusį vamzdį ir atsuks vandenį. Atvyko tą pačią dieną, 2021 m. liepos 15 d. apie 11-12 val., sutvarkė vamzdį, atsuko vandenį ir išvyko. Darbuotojai buvo su UAB „Kauno butų ūkis“ uniformomis, atvyko UAB „Kauno butų ūkis“ logotipais pažymėtu automobiliu, mokėti už paslaugas nereikėjo, ji pati jokių darbų neatliko, jokių žmonių nesamdė, vamzdis nebuvo paslėptas po apdaila. Atsakovės duomenimis už atliktus darbus bei avarinės tarnybos iškvietimą namo gyventojai nebuvo apmokestinti; pagal bendrą tvarką už bendro naudojimo objektų remonto paslaugas daugiabučio namo gyventojai yra proporcingai apmokestinami, kas šiuo atveju nebuvo – tai atsispindi buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokestiniuose pranešimuose bei žiniaraštyje, kuriuose yra matyti, jog apmokestinimo nebuvo nei už atliktus darbus, nei už avarinės tarnybos iškvietimą. Įvykio metu bute buvo P. K., kuris paskambino jai ir pasakė, kad kambaryje yra vanduo. Ji pati skambino būsto administratoriui bendruoju Kauno numeriu, tuomet į UAB „Kauno vandenys“, jie nukreipė į atsakovę. Nuotraukoje raudonai apibrėžtas vamzdis ir yra ta vieta, kur buvo trūkęs, jis yra iki skaitiklio, paliktas atviras išorėje, paveiktas korozijos, prižiūrėti pareiga teko atsakovei. Nuo 2015 m., kuomet ji įsigijo butą, atsakovė vamzdyno neprižiūrėjo, neremontavo. Įvykio metu negalėjo užsukti vandens, nes rūsio rakto neturėjo, ieškojo kaimynų, tačiau buvo nakties metas, matė kieme atsakovės mašiną su UAB „Kauno butų ūkis“ logotipais. UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotojai išvyko pasiimti rakto, visą tą laiką bėgo vanduo, vandens buvo bute iki kauliukų. Butas yra antrame aukšte, atvykę atsakovės darbuotojai atrakino rūsį, pasakė, kad jau ir rūsyje prateka. Kitą darbo dieną dienos metu atvyko atsakovės darbuotojai, sutvarkė vandenį, pakeitė dalį vamzdžio, dokumentų nepaliko. Negavo iš atsakovės darbuotojų jokios sąskaitos, buvo atvažiavę keisti skaitiklio karšto vandens prieš pusę metų ar metus, tačiau nieko nedarė, nors matė vamzdžio stovį. Ji yra paėmusi paskolą, todėl turėjo draustis Butą, draudimo išmoką gavo, dėl pirmame aukšte aplieto buto nieko negali pasakyti, kaimynė taip pat apsidraudusi, vamzdžiai trūkinėja ir kituose butuose. Įvykio metu iš vamzdžio bėgo šaltas vanduo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administravimas – administratorė yra atsakovė (įregistravimo pagrindas Savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. vasario 3 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens draudėjos E. G.-M. 2021 m. kovo 6 d. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (Būsto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. kovo 5 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini); byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui E. G.-M.

7. Ieškovė nurodo, kad ieškovės apdraustas Turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo stovui (toliau – ir įvykis), pagal Draudimo sutartį įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, ieškovė, apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės), ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad Turto remonto kaina sudaro 1 037,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 997,00 Eur dydžio draudimo išmoką (1 037,00 Eur – 40,00 Eur (besąlyginė išskaita)). Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad apie įvykį nebuvo informuota, byloje tokių įrodymų nėra, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, įvykis galimai įvyko Buto savininko atsakomybės ribose.

8. Taigi, byloje kilo ginčas dėl draudikės (ieškovės), išmokėjusios draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – Daugiabučio namo administratorės (atsakovės) dėl netinkamo administratorės pareigų atlikimo. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad apie įvykį nebuvo informuota, byloje tokių įrodymų nėra, įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, įvykis galimai įvyko Buto savininko atsakomybės ribose, atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai. Tačiau su tuo sutikti nagrinėjamu atveju teismas negali.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučių namų (pastatų) atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas nustatytas CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“, Teismų praktika Nr. 48). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

11. Teismas pažymi, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

12. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

13. Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiūros darbai turėjo būti atliekami pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Reglamentas). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Vadovaujantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas pagal kompetenciją užtikrina Reglamento 51 punkte nurodytų namo techninės priežiūros dokumentų rengimą, pildymą ir saugojimą pagal statinio techninės priežiūros dokumentų reikalavimus, nustatytus Reglamento V skyriaus III skirsnyje. Pagal Reglamento 35 punktą nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja statinio naudotojas.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui duomenis apie atliktą kasmetinę Daugiabučio namo apžiūrą, t. y. 2020 m. birželio 9 d. statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2020-06-09 apžiūros aktas), apžiūrą atliko atsakovės vyr. specialistas R. B., 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte pažymėta, kad vertinant Bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, „vandentiekio vamzdynas pažeistas korozijos, matosi vandens tekėjimas, vamzdžiai nepatenkinamos būklės“ bei pateiktos minėtas aplinkybes įrodančios fotonuotraukos, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – „vandentiekio inžinerinės sistemos dalių keitimas, remontas“ (el. b. 1 t. b. l. 45–58); taip pat atsakovė pateikė teismui 2020 m. birželio 9 d. ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą 2020-2024 metams, kuriame, be kita ko, numatyti taip pat bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio vamzdynų) remonto darbai – 2 metų III ketvirtis); atsakovės pateiktuose duomenyse apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus, duomenų apie namo bendrojo naudojimo šalto stovų būklę, jos vertinimą bei atliktus konkrečius darbus nėra, kas suponuoja išvadą, jog iki Įvykio atsakovei turėjo būti žinomos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos problemos, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad apie įvykį ji nežinojo (CPK 177, 178 ir 185 straipsniai).

15. Sutiktina su atsakovės argumentacija, kad daugiabučio namo administratoriui neturi būti trukdoma atlikti savo funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objektų stebėsena ir priežiūra. Daugiabučio namo gyventojai turi pareigą įsileisti administratorių į savo butus, kuriuose yra bendro naudojimo vamzdynų dalis, tam, kad administratorius galėtų stebėti tokių vamzdynų būklę ir įvertinti, ar nėra būtina juos taisyti arba keisti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, įrodymų apie tai, kad namo gyventojai trukdė atsakovei patekti į butus ir nesudarė sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą, šiai tokią apžiūrą suplanavus atlikti, nepateikta. Kita vertus, nėra pateikta įrodymų, jog apie bendro naudojimo vamzdynų būklę galima spręsti tik iš gyventojų butuose esančių vamzdynų dalių (CPK 177, 178 ir 185 straipsniai).

16. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovė trečiojo asmens bute esančių bendrųjų inžinerinių sistemų iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio neapžiūrėjo, taip pažeisdama aukščiau paminėtus Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus. Nežiūrint to, kad į gyventojų butus atsakovės darbuotojai gali pateikti tik butų savininkų leidimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio apskritai būtų dėjusi kokias nors pastangas patekti į trečiojo asmens butą, tikslu įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o trečiasis asmuo būtų neleidęs jai to padaryti. Pagal byloje esančias foto nuotraukas matyti, kad ginčo objektas – vandens stovas, esantis trečiojo asmens vonios kambario patalpoje, nebuvo paslėptas, t. y. nebuvo jokių kliūčių atsakovei suderinus apžiūros laiką, atlikti patikrinimą ir imtis reikiamų remonto darbų, siekiant išvengti galimos avarijos ir nuostolių Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-455-730/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2017). Tai, kad trečiasis asmuo niekada nesikreipė į atsakovę ir nepranešė apie jos patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos būklę, esmės nekeičia, trečiasis asmuo, nebūdamas šios srities specialistas, negalėjo numatyti, jog yra būtinas bendrojo naudojimo vamzdžio remontas, todėl ir galimo vamzdžio įtrūkimo negalėjo numatyti. Atsakovė, tvirtindama, kad tinkamai atliko nuolatinius stebėjimus, galėjo šias aplinkybes įrodinėti įvairiomis priemonėmis, be kita ko, liudytojų parodymais ir kt., tačiau šia teise nepasinaudojo, neteikė įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad tinkamai atliko nuolatinius statinio stebėjimus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai, ypatingai buto Nr. 7, būtų trukdę atsakovei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apie bendrojo naudojimo vamzdynų būklę galima spręsti tik iš gyventojų butuose esančių vamzdynų dalių. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi priemonių ir realiai atliko bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūrą ir tai darė tinkamai. Nagrinėjamu atveju bendrojo naudojimo šalto vandens stovas nebuvo uždengtas ir (ar) užmūrytas, todėl atsakovei nebuvo jokių kliūčių vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas, o jų tinkamai neatlikusi, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.

17. Nors atsakovė nurodė, kad nėra aišku, kas pašalino gedimą, pas atsakovę toks įvykis neregistruotas, visgi, kaip nurodė trečiasis asmuo E. G. M. bei patvirtino liudytoju apklaustas P. K., būtent asmenys, vilkėję specialią aprangą su atsakovės logotipais buvo atvykę ir sutvarkė trūkusį vamzdį. Netikėti šiais trečiojo asmens bei liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

19. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sąžiningai gindamasi nuo jai reiškiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų priežiūros faktinį vykdymą iki 2021 m. liepos 15 d. įvykusio draudiminio įvykio, kurie, be kita ko, yra išimtinai atsakovės dispozicijoje. Teismo vertinimu, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų būtų buvęs atliktas vandens sistemų patikrinimas, buvo galimybė laiku pastebėti ir numatyti bendro naudojimo vamzdžio defektus bei apie tai informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti karšto vandens sistemą siekiant išvengti avarijų.

21. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną, kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

22. Ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti atsakovės veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama Daugiabučio namo administratorė – juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias (rūpestingo, apdairaus asmens) elgesio standartai, veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nesilaikydama bonus pater familias standarto (CK 6.246 straipsnis); 2) padaryta žala yra 997,00 Eur, nustatyta remiantis žalos byla Nr. 2713704 (1 037,00 Eur – 40,00 Eur (besąlyginė išskaita)); (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); 3) jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, todėl spręstina, kad tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (savo kaltės prezumpcijos atsakovė leistinais įrodymais byloje nepaneigė) (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 997,00 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.246-6.249 straipsniai, CPK 177, 178 ir 185 straipsniai).

24. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (kompensacinėmis palūkanomis) (CK 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

25. Byloje nustačius, kad atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieškovei žalą šios nurodytu terminu, ieškinio reikalavimas dėl 44,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.261 straipsnis).

26. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

27. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 18 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis ir 93 straipsnio 1 dalis).

28. Valstybė šioje byloje patyrė 21,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 997,00 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 44,74 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 74 ct ct) kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, valstybei 21,81 Eur (dvidešimt vieno euro 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.