- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1131-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10611-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis”
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- E. G.-M.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis” apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. G.-M..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ 997 Eur turtinės žalos atlyginimą, 44,74 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens E. G.-M. (toliau – ir draudėja) 2021 m. kovo 6 d. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis), kuria nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 5 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas, Turtas). Draudžiamojo įvykio metu Turtas buvo sugadintas trūkus bendro naudojimo stovui (toliau – ir įvykis). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad Turto remonto kaina sudaro (1 037 Eur) ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 997 Eur dydžio draudimo išmoką (1 037 Eur – 40 Eur (besąlyginė išskaita). Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nėra atlyginta.
3. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo gauta pretenzija iš ieškovės dėl reikalaujamos išmokos, tačiau atsakovė nesutiko su pateikta pretenzija, kadangi bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdė tinkamai. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės atsakovei kilimo sąlygų, o nustačius, kad vandentiekio avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Pagal pateiktas nuotraukas galima spręsti, kad gedimas galimai įvyko atšakoje už ventilio, t. y. ne bendrojo naudojimo objekte. Dėl įvykio atsakingas Buto savininkas, nes jis nesikreipė laiku į atsakovę, avarijos neregistravo, prieš avariją taip pat nesikreipė į administratorę, kad jo Bute yra netvarkinga bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, tokiu atveju atsakovė neturėjo galimybės nei žinoti, kad yra netvarkinga bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nei įvykus įvykiui nustatyti tam tikras aplinkybes, išsiaiškinti gedimo priežastis ir likviduoti avariją.
5. Trečiasis asmuo E. G. M. su ieškiniu sutiko.
6. Nurodė, kad atsakovė buvo informuota apie įvykį, įvykusį 2021 m. liepos 15 d. apie pirmą valandą nakties. Pirmiausia atvykę užsuko vandenį, po to atvykę tą pačią dieną, 2021 m. liepos 15 d. apie 11-12 val., pakeitė dalį vamzdžio, atsuko vandenį ir išvyko. Nuo 2015 m., kai įsigijo butą, atsakovė vamzdyno neprižiūrėjo, neremontavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 997 Eur žalos atlyginimą, 44,74 Eur kompensacines palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 21,81 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.
9. Pažymėjo, kad atsakovės pateiktuose duomenyse apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus, duomenų apie namo bendrojo naudojimo šalto vandens stovų būklę, jos vertinimą bei atliktus konkrečius darbus nėra, kas suponuoja išvadą, jog iki Įvykio atsakovei turėjo būti žinomos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos problemos, todėl atsakovės argumentas, kad apie įvykį ji nežinojo, nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178 ir 185 straipsniai).
10. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad namo gyventojai trukdė atsakovei patekti į butus ir nesudarė sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą, šiai tokią apžiūrą suplanavus atlikti. Kita vertus, nėra pateikta įrodymų, jog apie bendro naudojimo vamzdynų būklę galima spręsti tik iš gyventojų butuose esančių vamzdynų dalių (CPK 177, 178 ir 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju bendrojo naudojimo šalto vandens stovas nebuvo uždengtas ir (ar) užmūrytas, todėl atsakovei nebuvo jokių kliūčių vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas, o jų tinkamai neatlikusi, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodė, kad nėra aišku, kas pašalino gedimą, pas atsakovę toks įvykis neregistruotas, tačiau, kaip nurodė trečiasis asmuo bei patvirtino liudytoju apklaustas P. K., būtent asmenys, vilkėję specialią aprangą su atsakovės logotipais buvo atvykę ir sutvarkė trūkusį vamzdį. Teismo vertinimu, netikėti šiais trečiojo asmens bei liudytojo parodymais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti atsakovės veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama Daugiabučio namo administratorė – juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias (rūpestingo, apdairaus asmens) elgesio standartai, veikė nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nesilaikydama bonus pater familias standarto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); 2) padaryta žala yra 997 Eur, nustatyta remiantis žalos byla Nr. 2713704 (1 037 Eur – 40 Eur (besąlyginė išskaita); (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); 3) jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, todėl spręstina, kad tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (savo kaltės prezumpcijos atsakovė leistinais įrodymais byloje nepaneigė) (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 997 Eur žalos atlyginimą tenkintino.
13. Nustatęs, kad atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieškovei žalą šios nurodytu terminu, ieškinio reikalavimą dėl 44,74 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui, teismas laikė pagrįstu ir tenkino (CK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.261 straipsnis).
14. Tenkinęs ieškinį visiškai, teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki ginčo įvykio apeliantė būtų gavusi pranešimų apie netinkamą stovo būklę, būtinumą atlikti remonto darbus ar informacijos apie kitus trūkumus, apie kuriuos apeliantė būtų žinojusi ir nebūtų imtasi jokių veiksmų, kad užkirstų kelią šios žalos kilimui. Iš to seka, kad apeliantė kaip daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) administratorius buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek šiuo atveju buvo būtina. Ieškovė neįrodė, kad apeliantė nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl formaliai konstatavo, kad apeliantė nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos.
15.2. Ieškovė nesilaikydama savo pačios priimtų taisyklių atlygino nedraudžiamojo įvykio metu kilusią žalą, todėl pačios ieškovės nerūpestingas veikimas už kurį atsakomybė negali būti perkeliama apeliantei. Ieškovės Būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2021-03-30 redakcija, galioja nuo 2021-04-16 iki dabar) IV. Skyriaus 1.2 papunktyje „vanduo“ prie nedraudžiamųjų įvykių yra numatyta, kad nuostoliai neatlyginami ,,dėl nepaslėptų vamzdynų trūkimo esant išoriškai pastebimos korozijos poveikiui”. Pagal bylos faktines aplinkybes vamzdis trūko dėl korozijos bei buvo atviras, o draudimo taisyklėse nurodytos draudimo sąlygos išskiria šią aplinkybę, dėl ko nėra mokama draudimo išmoka. Teismas šios aplinkybės nevertino.
15.3. Teismas byloje pateiktus įrodymus vertino pažeidžiant CPK 183, 185 straipsnius, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos dėl namo administratoriaus atsakomybės.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens E. G.-M. 2021 m. kovo 6 d. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 15 d. įvykio metu trūkus bendro naudojimo stovui buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pagal draudimo sutartį įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067 apskaičiavo Turto remonto kainą (1 037 Eur) ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 997 Eur dydžio draudimo išmoką (1 037 Eur – 40 Eur (besąlyginė išskaita). Daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“. Ieškovė siuntė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą. Atsakovė žalos neatlygino. Ieškovė pareiškė subrogacinį reikalavimą atsakovei (CK 6.1015 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, nusprendęs, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už padarytą žalą. Teismas vertino, kad būtent atsakovės nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendro naudojimo šalto vandens stovu ir jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Apeliantė apeliaciniu skundu su teismo išvadomis nesutinka.
21. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), išmokėjusi atsakovei (draudėjai) draudimo išmoką, įgijo teisę išmokėtą sumą regreso tvarka išsiieškoti iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės. Apeliantė ginčija civilinės atsakomybės sąlygą – atsakovės neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Skunde kelia įrodymų vertinimo klausimą.
23. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
24. Šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, nes šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant. Taigi, apeliantė siekdama paneigti savo nepakankamą veikimą, turėjo pareigą tai įrodyti pirmosios instancijos teisme, t. y. į bylą pateikti įrodymus, kad administratorė tam tikru periodiškumu iki 2021 m. liepos 15 d. atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus ir vykdė atnaujinimo darbus ir pan. Apeliantė į bylą yra pateikusi: 2020 m. birželio 9 d. statinio apžiūros aktą, 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros aktą, 2020 m. birželio 9 d. ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą 2020-2024 metams. 2020 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros akte užfiksuoti vandentiekio vamzdyno defektai bei pateikti rekomenduojami darbai jiems pašalinti – vandentiekio inžinerinės sistemos dalių keitimas, remontas, tačiau nors apeliantei buvo žinoma apie blogą ginčo namo bendro naudojimo vamzdynų būklę, nuo šių aktų iki ginčo įvykio (apie 1 metai) nei apžiūros, nei jokie darbai nustatytiems defektams pašalinti nebuvo atliekami, tuo labiau, nebuvo vertinama bendrojo naudojimo šalto vandens stovų būklė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsiradusi žala kilo dėl apeliantės tinkamo savo pareigų nevykdymo – jos administruojamo namo vamzdyno nepriežiūros ar nepakankamos priežiūros.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
26. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vamzdyno priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
27. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo atlyginti žalos ir atsakomybė dėl pačios ieškovės nerūpestingo veikimo negali būti perkeliama apeliantei.
28. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) išmokėjusi pagal draudimo sutartį draudimo išmoką dėl trečiojo asmens (draudėjo) turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės. Todėl pareikštam subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK šeštosios knygos normos. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniu skundu neginčija apylinkės teismo nustatytos vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos ir jos dydžio.
30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.