Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-05-06 · Civilinė byla Nr. eB2-1125-866/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-25Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-1125-866/2019Sprendimas · 2019-05-06Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-07-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
eB2-1125-866/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02786-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Kategorijos
  • 3.4.2.2Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Civilinė byla Nr. eB2-1125-866/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02786-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Intajus“ bankroto administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Intajus“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Stinkoma“, įgaliotas asmuo V. D.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 14 d. 2017 m. birželio 2 d. patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 12 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 5 d.

2. 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m sausio 25 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

3. 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatyta supaprastinto bankroto proceso trukmė. 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi, leista parduoti įmonei priklausantį turtą – automobilį TOYOTA Land Cruiser, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m., skelbiant interneto portale „ALIO“ už didžiausią pasiūlytą kainą.

4. 2018 m. liepos 30 d. nutartimi, patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas, bei paskirtas rašytinis posėdis 2018 m. rugpjūčio 23 d., bankroto administratoriaus prašymui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nagrinėti. Pastarasis posėdis atidėtas, įpareigojant bankroto administratorių pateikti atsiliepimą dėl UAB „Lemora“ pateiktų prieštaravimų ir papildytą ataskaitą. Rašytinis teismo posėdis paskirtas 2018 m. spalio 10 d., kuriame nutarta skirti žodinį bylos nagrinėjimą 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje. Išnagrinėjus bankroto administratoriaus prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos 2018 m. gruodžio 10 d., prašymas netenkintas. Teismas sprendė, kad neatliktas sandorių patikrinimas, dėl ko nėra ir pagrindo išvadai, kad yra atliktos visos bankroto procedūros, bei išnaudotos visos priemonės kreditorinių reikalavimų patenkinimui.

Šalies argumentai

5. Bankroto administratorius pateikė pakartotinį prašymą priimti sprendimą dėl pabaigos. Nurodė, kad pakartotinai patikrino įmonės sandorius, išsiuntė raginimą buvusiam įmonės direktoriui. Pažymėjo, kad nenustatė sandorių galėjusių prieštarauti įmonės veiklos tikslams ar turėti įtakos įmonės tapimui nemokia.

6. Bankroto administratorius teigia, kad visi veiksmai yra atlikti, perduotas įmonės turtas realizuotas, gautos lėšos 600 Eur sumai paskirtos administravimo išlaidoms padengti, pirmos eilės kreditoriams iš Garantinio fondo išmokėta 8 139, 22 Eur suma. Kito turto įmonė neturi ir neturėjo.

7. Kreditorė UAB „Lemora“ nesutinka su bankroto administratoriaus prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teigia, kad administratorius tik formaliai išsiuntė raginimą buvusiam vadovui A. L., juolab neaišku kodėl neieškota paskutinio vadovo G. H.. Sandoriai nepagrįstai patikrinti tik už trejų metų laikotarpį, juolab formaliai, o išvados dėl sandorių (tik dėl trijų sandorių) niekuo nepagrįstos, kas keliai pagrįstų abejonių sugebėjimu atlikti sandorių analizę. Pažymi, kad bankroto administratorius neskundė atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, bei nepagrįstai nurodė, kad prabangaus visureigio įsigijimas neturėjo įtakos įmonės nemokumui.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo išnaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-790-241/2018, 12 punktas).

Motyvuojamoji dalis

9. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka. Šį nutarimą apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi, jis buvo panaikintas, o pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi konstatuota, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo.

10. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2016 m. gruodžio 22 d.. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi, ieškinį atsisakyta priimti, dėl nebaigtų teisminių procesų dėl pradėto bankroto proceso ne teismo tvarka, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, atsižvelgiant į pasibaigusius teisminius procesus. Be kita, ko nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis išsiųsta ir UAB „Intajus“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas, o 2017 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Intajus“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 14 d.

11. Kreditorius nesutikdamas su bankroto administratoriaus prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos teigia, kad bankrotą pripažinus tyčiniu bankroto administratorius nepatikrino sandorių už 5 metų laikotarpį, bei nepagrįstai neskundė atsisakymo pardėti ikiteisminį tyrimą.

12. Kreditoriaus pateiktus prieštaravimus teismas vertina atsižvelgdamas ne tik į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, bet ir CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą asmeniui įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai.

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 15 d. nutarimu, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal BK 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas), nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vykdant bankroto procedūras, bankroto administratorius net tik atstovauja įmonei, bet ir veikia kreditorių interesais. Atlikdamas tam tikras bankroto procedūras administratorius privalo gauti kreditorių pritarimą, tačiau procesines teises įgyvendina iš esmės savarankiškai, t. y. kreditorių pritarimas ir/ar įpareigojimas apskųsti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, negali būti pagrindu išvadai, jog bankroto procedūros neatliktos ar atliktos netinkamai.

14. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gegužės 26 d. buvo inicijuota civilinė byla pagal UAB „Intajus“ ieškinį atsakovui UAB „Magirnis“ dėl 12 000, 34 Eur skolos priteisimo, o atsakovas atitinkamai pareiškė priešieškinį dėl 43 287, 14 Eur nuostolių atlyginimo (civ. byl. Nr. 2-2094-852/2017). Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių 2017 m. sausio 27 d. sudaryta taikos sutartis, kuria iš esmės šalys atsisakė viena kitai pareikštų reikalavimų.

15. Bankroto administratorius šioje byloje buvo pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymas netenkintas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

16. Sprendžiant dėl nurodytos taikos sutarties, teismo vertinimu, kreditorė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad taikos sutartis, atsižvelgiant į taikos sutarties turinį, pareikštus priešpriešinius reikalavimus kylančius iš rangos teisnių santykių, turėjo įtakos įmonės nemokumui.

17. Kreditorė taip pat apeliuoja į 2014 m. liepos 10 d. Laidavimo sutartį, kuria BUAB „Intajus“ laidavo už UAB „Vicus“ prievoles kreditoriui UAB „Vigdomus“. Pažymėtina, kad ši Laidavimo sutartis, kaip sandoris įvertintas teismo, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl kreditorės argumentai apie tai, kad bankroto administratorius turėtų papildomai įvertinti nurodytą sandorį stokoja pagrįstumo.

18. Bankroto administratorius, pasisakydamas dėl kreditorės nurodyto visureigio įsigijimo (bankroto proceso ne teismo tvarka metu), nurodė, kad automobilis buvo įsigytas lizingo būdu, jis buvo perleistas UAB „Startepas“, kuris ir sumokėjo lizingo įmokas. Kreditorė teigia, kad pirma Juridinių asmenų registre, įmonės tokiu pavadinimu apskritai nėra, antra, nėra pateikta duomenų, kokiomis sąlygomis šis automobilis perleistas ir kokia buvo šio perleidimo finansinė nauda arba nuostolis.

19. Kaip nurodė bankroto administratorius, aptariamas visureigis buvo įsigytas lizingo būdu 2016 metų gegužės mėnesį, t. y. prieš pat bankroto ne teismo tvarka inicijavimą, tačiau vėliau perleistas trečiajam asmeniui, kuris ir mokėjo Lizingo bendrovei, todėl administratoriaus vertinimu šis sandoris neturėjo įtakos įmonės nemokumui. Kreditorė nepateikė jokių duomenų leidžiančių daryti priešingą išvadą.

20. Kreditorė UAB „Lemora“ taip pat teigia, kad bankroto administratorius nėra atlikęs pareigos už ne mažiau nei 5 metus patikrinti sandorius. Tačiau, bankroto bylos duomenis bankroto administratoriui buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, o pagal perduotus dokumentus sandoriai patikrinti nuo 2014 metų. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad bankroto administratorius neatliko kokių nors pareigų susijusių su įmonės dokumentų perėmimu ir dėl to turėtų būti netenkinamas, prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisiškai nereikšmingais laikytini kreditorės argumentai, kiek jie susiję su raginimų siuntimu buvusiems įmonės valdymo organams, juolab, kad dėl jų vaidmens ir buhalterinės apskaitos tvarkymo teismas jau pasisakė spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo, kad bankroto administratorius privalo atlikti kokiu nors veiksmus iki užbaigiant bankroto procedūras, o kreditorė pieštaravimai laikyti neįrodytais, juolab, kad bankrotą pripažinus tyčiniu ji gali ginti savo pažeistas teises svarankiškai. Todėl, prašymą priimti sprendimą dėl pabaigos, teismas tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsniu, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios UAB „Intajus“ (į. k. 300948816, registracijos adresas: Braškių g. 2C-17, Vilnius), veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė