- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 2YT-35527-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29593-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei teisininkei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. (G. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. S. (G. S.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir pripažinti 1994 m. gruodžio 28 d. Nr. 33 sudarytą su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sutartį darbo sutartimi.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – skyrius) 2018 m. balandžio 12 d. pateikė informaciją, iš kurios matyti, jog į darbo stažą neįtrauktas darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. laikotarpis.
3. Pareiškėjas pažymi, jog jam paprašius patikslinti duomenis, skyrius 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (7.2)3-25816 netenkino pareiškėjo prašymo bei nurodė, kad pareiškėjo pateikta 1994 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. 33 (toliau – sutartis) sudaryta dėl automobilio panaudojimo, be to, joje nenurodytas darbo užmokestis (atlygis) už atliktą darbą; skyrius sprendė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, įrodančių darbo santykių faktą pas draudėją UAB „(duomenys neskelbtini)“.
4. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju ir teikė keleivių pavežimo paslaugas su nuosavu automobiliu (Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo mokamas atlyginimas. Teigia, kad sutartį nutraukus 1995 m. gruodžio 28 d., su juo buvo visiškai atsiskaityta bei sutartyje (kitoje pusėje) atlikta žyma, jog sutartis pasibaigė 1995 m. gruodžio 28 d., piniginės prievolės darbdavio darbuotojui įvykdytos ir uždėtas spaudas „Apmokėta“ (yra atsakingo darbuotojo parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas).
5. Anot pareiškėjo, sutartyje jis įvardintas kaip vairuotojas, o ne pilietis; be to, sutarties 1 punkte nurodyta, kad jis dirbs su nuosavu automobiliu Audi 100 ir teiks pavežimo paslaugas; 7 punkte numatyta pareiškėjo teisė atsisakyti dirbti UA „(duomenys neskelbtini)“, pranešant apie tai prieš 1 mėnesį. Nesutinka, kad nurodoma sutartimi buvo susitarta tik dėl automobilio panaudos.
6. Pareiškėjas teismui 2020 m. lapkričio 27 d. (2020 m. lapkričio 30 d. gauti originalai) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius miręs ir neturi kitų dokumentų, kurie patvirtintų jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą. Anot pareiškėjo, iš išlikusios sutarties akivaizdu, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir turėjo vairuotojo pareigybę.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nurodytą transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 1992 m., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 1994 m. pabaigoje. Teigė, kad pagal 1994 m. gruodžio 28 d. sutartį iš esmės susitarė teikti taksi paslaugas – tiek šios įmonės darbuotojams, tiek ir kitiems tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, jog kiekvieną savaitę į įmonės kasą turėjo įnešti sutartą minimalią sumą (gautą iš taksi paslaugų teikimo); likusią dalį, viršijusią minėtą minimalią įmoką, pasilikdavo sau. Nurodė, kad mėnesio pabaigoje ateidavo į įmonę, pasirašydavo tam tikrus dokumentus ir gaudavo darbo užmokestį (mažesnį, nei buvo įnešęs į bendrovės kasą); negalėjo įvardinti (neatsiminė) ar buvo mokamas fiksuotas ar kintantis darbo užmokestis; teigė jokių algalapių negaudavęs, neturėjęs ir darbo knygelės. Pažymėjo, kad nebuvo sutarta ir dėl konkretaus darbo laiko, pareiškėjas iš esmės turėjo pats planuotis savo darbo laiką, svarbiausia turėjo įmokėti kas savaitę nurodytas įmokas į kasą. Taip pat neatsiminė ar jam buvo pateiktas pareigybės aprašymas; nežinojo kuo užsiimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji jam iš esmės jokių užsakymų (pervežimo) neduodavo. Paaiškino, kad sutartis faktiškai buvo reikalinga, jog pareiškėjas galėtų teisėtai vykdyti taksi veiklą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. turėjo darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu šioje įmonėje.
9. Suinteresuotas asmuo aiškina, kad vertinant pareiškėjo pateiktą 1994 m. gruodžio 28 d. sutartį Nr. 33 buvo nustatyta, jog joje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d., t. y. sutartyje nėra aptarta esminė darbo sutarties sąlyga – darbuotojo darbo užmokestis; be to, joje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi iš pareiškėjo automobilį, o pareiškėjas įsipareigoja naudoti automobilį keleivių pervežimui. Taigi, anot suinteresuoto asmens, sutartimi šalys iš esmės susitarė dėl automobilio naudojimo. Skyrius 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (7.2) 3-25449 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl G. S. duomenų tikslinimo, tačiau šis raštas draudėjui nebuvo įteiktas. Neturėdamas duomenų, patvirtinančių G. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykius laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d., skyrius 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (7.2) 3-25816 nusprendė pareiškėjo prašymo įrašyti minėtą laikotarpį į Apdraustųjų registrą netenkinti; pareiškėjui nesutikus su tokiu sprendimu ir inicijavus teisminį ginčą, Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-440-789/2019 pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
10. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad tiek jis, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. pateiktą prašymą dėl socialinio draudimo laikotarpio įrašymo į Apdraustųjų registrą, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, nustatė, kad iš 1994 m. gruodžio 28 d. sutarties Nr. 33 turinio negalima vienareikšmiškai daryti išvados dėl to, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs darbo sutartį, t. y. pareiškėjo pateikta 1994 m. gruodžio 28 d. sutartis Nr. 33 savaime negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjo teiginius, kad kitoje sutarties pusėje yra parašas ir antspaudas, kad pasibaigus darbo santykiams su juo buvo atsiskaityta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino kritiškai, nes sutartyje punkto apie tai, kaip bus mokamas darbo užmokestis, ar kad pasibaigus darbo santykiams su juo buvo atsiskaityta, nėra, o iš esančio spaudo su įrašu: „Apmokėta iki 1995-12-28“ bei Transporto skyriaus viršininko parašo nėra aišku, kas mokėjo ir už ką ir kada mokėjimas buvo atliktas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko. Pakartotinai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykius ginčo laikotarpiu. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepateikė jokios informacijos apie pareiškėjo įdarbinimą, nors 1995 m. pradžiai buvo pateikusi VSDFV duomenis apie 37 apdraustuosius asmenis (darbuotojus), t. y. žinojo tokią pareigą. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta sutartis buvo sudaryta dėl transporto priemonės naudojimo, paslaugų teikimo, tačiau ne dėl darbo santykių įforminimo; joje nėra net susitarta dėl mokamo darbo užmokesčio. Be to, papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju stažas turėtų būti skaičiuojamas nuo įmokų sumokėjimo (dėl kurių duomenų nėra), o nesant net duomenų apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį (ir pareiškėjui neprašant to nustatyti), net ir pripažinus minėtą sutartį darbo sutartimi, stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. negalėtų būti įtraukiamas į pareiškėjo darbo stažą, todėl prašė pareiškimo dalį dėl stažo pripažinimo nuo 1995 m. sausio 1 d. palikti nenagrinėtą, o likusią dalį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo G. S. 1994 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 33, kurios pirmame punkte nurodyta, jog vairuotojas G. S. įsipareigoja dirbti su nuosavu automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojant automobilį tik keleivių pervežimui. Kitoje sutarties pusėje padarytas įrašas ,„Apmokėta iki 1995-12-28“; yra atsakingo bendrovės darbuotojo parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.
13. Pareiškėjas 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti pareiškėjo darbą šioje įmonėje pagrindžiančius dokumentus, tačiau dokumentai įmonei nebuvo įteikti (pagal post.lt duomenis – siuntos įteikti gavėjui nepavyko); to nepavyko padaryti ir suinteresuotam asmeniui.
14. Pareiškėjas G. S. 2018 m. balandžio 12 d. pateikė Skyriui prašymą, kuriame prašė įrašyti duomenis apie jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. Skyrius 2018 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (7.2)3-25449 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų pateikimo, tačiau šis raštas grįžo neįteiktas. Skyrius 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (7.2)3-25816 pareiškėjo prašymo netenkino bei nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, įrodančių jo darbo santykių faktą. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė 2018 m. gegužės 4 d. skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skyriaus sprendimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (10.10) I-3340 netenkino pareiškėjo 2018 m. gegužės 4 d. skundo.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-440-789/2019, pareiškėjo skundą taip pat atmetė. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis pati savaime negali būti pagrindu skyriui pripažinti pareiškėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d., o kitų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo darbinius santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei pareiškėjas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, priėjo prie išvados, kad skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo 2018 m. balandžio 12 d. prašymo dėl darbo stažo nustatymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1441-1062/2020, pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai, be kita ko, išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
17. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Ypatingą reikšmę turi tai, kad, pasikeitus visuomeniniams santykiams, kartu su jų materialiuoju teisiniu reglamentavimu atsirado ir atsiranda naujų faktų, turinčių juridinę reikšmę. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, išskyrus numatytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose bei kituose įstatymuose, juridinę reikšmę turinčius faktus.
18. Teismo vertinimu, taip pat įvertinus tiek Vilniaus apygardos administracinio, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų išaiškinimus, šiuo atveju yra visos minėtos įstatyme sąlygos, suteikiančios pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pareiškėjo prašomas nustatyti faktas – kad sudaryta sutartis pripažintina darbo sutartimi, turės juridinę reikšmę; bei pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, jų gauti.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškimu (jį patikslinus), kaip minėta, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 1994 m. gruodžio 28 d. sutartis pripažintina darbo sutartimi. Minėtas faktas iš esmės reikalingas pareiškėjui darbo stažo ir atitinkamai senatvės pensijos apskaičiavimui.
20. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas). Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.), asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 17.1 punkte nustatyta, kad į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, kurie įrodomi darbo knygelėmis, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis Nuostatuose nurodytais dokumentais. Pagal Nuostatų 15 punktą stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d., įrodomas Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinių skyrių pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia draudžiamųjų įskaita.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės Nr. 584) 2 punkte, nuo 1995 m. birželio 10 d. minėtą tvarką nustatančių Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 782 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių (Taisyklės Nr. 782) 3 punkte buvo nustatyta, kad apdraustųjų įskaitą tvarko VSDFV ir jos teritoriniai skyriai. Pagal Taisyklių Nr. 584 ir Taisyklių Nr. 782 nuostatas darbdaviui buvo nustatyta pareiga pranešti VSDFV teritoriniams skyriams apie priimtą į darbą asmenį ir duomenis apie atleidžiamą darbuotoją, t. y. apdraustojo asmens vardą, pavardę, asmens kodą, priėmimo į darbą datą, laikotarpį, kurį buvo apdraustas darbuotojas, apmokestinamąjį darbo užmokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą (Taisyklių Nr. 584 6 ir 7 punktai ir Taisyklių Nr. 782 13 ir 14 punktai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jo nurodomas darbdavys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo pateikęs VDSFV jokių duomenų apie pareiškėją kaip apie apdraustąjį darbuotoją.
22. Pareiškėjas darbo santykių egzistavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės įrodinėja tik pateikta 1994 m. gruodžio 28 d. sutartimi ir savo paaiškinimais, todėl byloje turi būti įvertinama, ar pateikti įrodymai ir paaiškinimai pakankami nustatyti, kad sudaryta ginčo sutartis buvo darbo sutartis ir atitinkamai pareiškėją bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo darbiniai santykiai.
23. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
24. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs įrodymų įvertinimo ir pakankamumo nustatymo taisykles bylose, dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo: šiose bylose įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir, atitinkamai, būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Turi būti argumentuotai patvirtinta, jog joks protingas žmogus, esant tokiems įrodymams, fakto nepripažintų įrodytu, arba argumentuotai patvirtinta, kad byloje apskritai nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, rašytinę medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje pateikta nepakankamai įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog byloje pateikta 1994 m. gruodžio 28 d. sutartis galėtų būti pripažinta darbo sutartimi, bei atitinkamai įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo darbo santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
26. Visų pirma, teismas pažymi, kad aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymas galiojo nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: 1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.); 2) darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų; 3) darbo apmokėjimo sąlygų (iš esmės šios būtinos darbo sutarties sąlygos aktualios ir įsigaliojus dabar taikomam Darbo kodeksui).
27. Viena vertus, sutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas įsipareigojo dirbti su nuosavu automobiliu UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nurodant darbo vietą, tačiau pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad faktiškai šalys nebuvo sutarusios dėl konkretaus darbo laiko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės jokių užsakymų (pervežimo) neduodavo, jis pats ieškojo klientų ir jiems faktiškai teikdavo taksi/pervežimo paslaugas (pareiškėjas net negalėjo įvardinti kuo užsiimdavo minėta bendrovė ir ką ji, kaip darbdavė (anot pareiškėjo), jam suteikdavo), bei tik vėliau dalį gautų pajamų įmokėdavęs į bendrovės kasą. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad minėtoje sutartyje nebuvo aptartos darbo apmokėjimo sąlygos – pareiškėjas negalėjo įvardinti ar gaudavo fiksuotą, ar kintantį darbo užmokestį, jo dydžio; teigė negaudavęs ir algalapių, nematęs darbo knygelės; tik aiškino, kad kiekvieną savaitę jis įnešdavo fiksuotą gautų pajamų už taksi paslaugas dalį į įmonės kasą, o mėnesio pabaigoje gaudavo jų dalį atgal (kaip darbo užmokestį). Taigi, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad sudarytoje 1994 m. gruodžio 28 d. sutartyje nebuvo visų būtinų darbo sutarties sąlygų.
28. Be to, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo gautas draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. minėta bendrovė nepranešė VSDFV apie pareiškėją, kaip apdraustąjį darbuotoją, atitinkamai nemokėjo už jį jokių mokesčių; nors, kaip nurodė suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu, bendrovė žinojo apie tokią pareigą (pranešti VSDFV apie priimtus darbuotojus), nes 1995 m. pradžioje buvo pateikusi VSDFV duomenis apie 37 apdraustuosius asmenis (darbuotojus), tačiau tarp jų pareiškėjo nebuvo.
29. Teismas, atsižvelgęs į sutarties turinį, pažymi, kad sutartimi iš esmės susitarta tik dėl automobilio naudojimo. Kaip jau minėta, sutartyje nėra aptarta esminė darbo sutarties sąlyga dėl darbuotojo darbo užmokesčio, o vien vartojamas žodis „vairuotojas“ ir/ar padarytas įrašas dėl apmokėjimo nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl būtent darbinių santykių tarp šalių susiklostymo. Taigi, nurodyta sutartis, pagal byloje pateiktą medžiagą, negali būti pripažinta darbo sutartimi ir atitinkamai vien ji negali būti pagrindu pripažinti pareiškėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 28 d. iki 1995 m. gruodžio 28 d., o kitų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo darbinius santykius UAB „(duomenys neskelbtini) “, pareiškėjas nepateikė (net ir netiesioginių). Pareiškėjo paaiškinimai taip pat iš dalies vertintini kritiškai, nes pats pareiškėjas iš esmės pripažino, kad minėta sutartis faktiškai buvo reikalinga, jog pareiškėjas galėtų teisėtai vykdyti taksi veiklą, t. y. pateikdavo ją policijos pareigūnams ir kitiems asmenims. Taigi, iš esmės pareiškėjas užsiėmė individualia veikla – teikė pavėžėjimo paslaugas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam jokių paslaugų, kaip darbdavė, neteikė), o sutartis, galimai, galėjo būti sudaryta tik siekiant pareiškėjo teikiamas paslaugas (vykdomą veiklą) įteisinti/sudaryti teisėtų įvaizdį prieš trečiuosius asmenis.
30. Pažymėtina, kad ir nurodyti administraciniai teismai taip pat padarė iš esmės identiškas išvadas, vertindami minėtą sutartį, o pareiškėjas, kreipdamasis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jokių naujų įrodymų (net ir netiesioginių) nepateikė, todėl nėra pagrindo ir šioje byloje daryti priešingos išvados (dėl darbinių santykių egzistavimo).
31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti išvadai, jog ginčo sutartis būtų pripažinta darbo sutartimi, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
32. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu, be kita ko, prašė pareiškimo dalį dėl stažo pripažinimo nuo 1995 m. sausio 1 d. palikti nenagrinėtą, o likusią dalį atmesti, tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, patikslinęs pareiškimą, prašė ir byloje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl 1994 m. gruodžio 28 d. sutarties pripažinimo darbo sutartimi, dėl darbo stažo pripažinimo/nepripažinimo byloje nebuvo sprendžiama, todėl teismas plačiau dėl šio suinteresuoto asmens prašymo nepasisako.
33. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau taip pat nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo G. S. (G. S.) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, netenkinti.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.