Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-1940-547/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-25
Bylos Nr.
e2-1940-547/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13265-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
D. T.
Advokatai
Gintaras Česnulevičius, Monika Šereikienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1940-547/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13265-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 3.1.4.7; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Ritai Tamulienei,dalyvaujant ieškovui A. V. ir jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

atsakovei D. T. ir jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei D. T. ir pagal atsakovės D. T. priešieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: (1) priteisti iš atsakovės 2500 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui natūra 150 Eur vertės virtuvines spinteles, minkštą kampą, sofą ir virtuvinį stalą, likusius sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) o nesant galimybės grąžinti šių daiktų natūra, priteisti jų vertę pinigine 150,00 Eur suma; (3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2021-07-30 ieškovas A. V. su atsakove D. T. sudarė rašytinę preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė iki 2022-07-30 sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, viralinės, trijų ūkinių pastatų, kiemo statinių, 0,2767 ha žemės (užstatyta teritorija iš sklypo, kurio plotas 3,5785 ha) adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkto pagrindu ieškovas turėjo sumokėti atsakovei 3500 Eur avansinį mokestį. Tuo pagrindu 2021-08-01 ieškovas iš jam priklausančios banko sąskaitos per du kartus į atsakovės sąskaitą banko pavedimais Nr. 50 ir Nr. 51 pervedė 2000 Eur ir 500 Eur, t. y. iš viso pervedė 2500 Eur. Visos sutartyje numatytos sumos ieškovas negalėjo pervesti dėl banko taikomos mėnesio pinigų pervedimo limito. Tačiau jis išsigrynino pinigus – 900 Eur, juos perdavė savo sūnui T. V., kuris juos įsinešė į savo sąskaitą ir iš jos 2021-08-02 atliko 900 Eur pavedimą į atsakovės sąskaitą. Taigi, tokiu būdu ieškovas sumokėjo atsakovei 3400 Eur avansinę įmoką.

Šios sutarties ir papildomų žodinių susitarimų pagrindu sutarties šalys susitarė, kad iki pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas galės gyventi numatomoje pirkti sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), mokės už komunalines ir kitas paslaugas bei turės galimybę sodyboje tvarkytis, kad ji atitiktų ieškovo šeimos poreikius nuolatiniam gyvenimui. Dėl jokių sodyboje esančių baldų, buitinių prietaisų ar kitų namų apyvokos daiktų naudojimo ar disponavo jais šalys nesitarė.

Ketinama pirkti sodyba (jos statiniai), pastatyta 1920 m. Sodybos būklė buvo labai prasta, pastaraisiais metais joje niekas negyveno. Buvo apleisti ne tik pastatai, įskaitant gyvenamąjį namą, bet ir kiemas. Gyvenamajame name baldai buvo tik keli, labai seni, sukrypę, supeliję, pakėlus lovos čiužinį aptiko kirmėles.

Po sutarties pasirašymo ieškovas su šeima įsikėlė gyventi į ketinamą iš atsakovės pirkti sodybą ir ėmė ją tvarkyti, atliko smulkius einamuosius remonto darbus, įsigijo ir gyvenamajame name pastatė virtuvines spinteles, minkštą kampą, sofą, virtuvinį stalą, kuriuos pirko ne naujus ir už juos sumokėjo 150 Eur. Už sodybos kiemo – aplinkos sutvarkymą, ieškovas patyrė 150 Eur išlaidas. Prie patikslino ieškinio pateikė nuotraukas, kuriose matosi apleista sodybos aplinka ir po ieškovo atliktų sutvarkymo darbų atsakovei paliktos sodybos vaizdas.

Dėl tokios prastos sodybos būklės joks bankas ir jokia kita kredito įstaiga ieškovui nedavė paskolos sumokėti likusią sodybos įsigijimo kainą, dėl šios objektyvios priežasties ieškovas negalėjo sumokėti atsakovei likusios sutartos sodybos kainos ir 2022-07-29 pateikė atsakovei savo ranka rašytą atsisakymą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo paprašė atsakovės pervesti į ieškovo sūnaus T. V. sąskaitą 2000 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjo A. V. sumokėta dalis avanso - 500 Eur - lieka pardavėjai D. T., jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis. 2022-07-30 ieškovas su šeima iš sodybos išsikraustė, sodyboje palikęs 150 Eur vertės virtuvines spinteles, minkštą kampą, sofą, virtuvinį stalą.

Atsakovė pretenzijų dėl ieškovo atsisakomos sudaryti pagrindinės sutarties nereiškė, tačiau ieškovo sūnui T. V. tą pačią atsisakymo nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gavimo dieną, t. y. 2022-07-29, pervedė tik 1000 Eur. Dėl to tarp šalių kilo ginčas, kurio šalims gražiuoju išspręsti nepavyko.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ieškovas su šeima gyvendamas atsakovei priklausančioje sodyboje nemokėjo įmokų už teiktas atliekų išvežimo ir elektros energijos tiekimo paslaugas. Už laikotarpį nuo 2021-07-30 iki 2022-07-30 kol ieškovo šeima gyveno atsakovei priklausančioje sodyboje už elektros energijos tiekimą atsakovė sumokėjo 261,78 Eur, už atliekų tvarkymą - 75,84 Eur, iš viso - 337,62 Eur. Už dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, parengimą sumokėjo 744,33 Eur. Bendra išlaidų suma sudarė 1081,95 Eur. Todėl atsakovė sumažino ieškovo prašomą grąžinti 2000 Eur sumą iki 1000 Eur. Patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė į bylą pateikė dalį mokėjimų už elektros energijos tiekimą ir atliekų tvarkymą, už laikotarpį, kuomet ieškovo šeima ginčo objekte jau negyveno, todėl atsakovės atlikti mokėjimai už minėtas paslaugas 2022-09-22 (18,72 Eur) ir 2022-11-28 (11,19 Eur) nepagrįstai nurodomi, kaip ieškovui tenkanti prievolė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas atsakovei 2021-11-12 yra pervedęs atsakovei į jos sąskaitą 73 Eur už atliekų tvarkymą, nes būtent tokio dydžio mokestį atsakovė ieškovui buvo nurodžiusi pervesti.

Pažymėtina, kad ieškovas tiek teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teikia teikiant ieškinį, reiškiamą po prieštaravimų pateikimo, iš atsakovės teismo prašė priteisti ne 2900 Eur (iš 3400 Eur avansinio mokesčio atėmus 500 Eur už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį), bet 2500 Eur. Ieškovas 400 Eur atsakovei paliko padengti nesumokėtoms įmokoms už atliekų išvežimo ir elektros energijos tiekimo paslaugas bei už dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, parengimą. Pažymėtina, kad iki atsakovės šioje byloje pateikto atsiliepimo ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie įmokų dydį už teiktas atliekų išvežimo ir elektros energijos tiekimo paslaugas bei už dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, parengimą. Atsakovė vienu laikotarpiu iš ieškovo už dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, parengimą reikalavo sumokėti 1700 Eur, tačiau nepateikė tokias patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Šiuos dokumentus pateikė tik teikiant minėtą atsiliepimą. Todėl ieškovas savo nuožiūra iš atsakovės prašė priteisti 400 Eur mažiau, juos atsakovei palikdamas įmokoms už atliekų išvežimo ir elektros energijos tiekimo paslaugas bei už dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, parengimą.

Paminėtina, kad ieškovui pranešus apie atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė netrukus, ieškovo sutvarkytą ir pagerintą sodybą kitam pirkėjui pardavė už 12000 Eur. Iš to seka, kad, ieškovas su šeima gyvenęs atsakovei priklausančioje sodyboje, į ją investavo nemažai piniginių lėšų bei įdėjo daug savo darbo. Tokiu būdu ieškovas padidino atsakovės turto vertę.

Teismo posėdžio metu ieškovas su atstove palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovas nurodė, kad kai jie jau kėlėsi į tą namą gyventi, tai D. T. jam sakė, kad ,,perkiesi namą, daryk, ką nori“. Jis paaiškino, kad teritorija apie namą buvo netvarkyta, todėl jis išpjovė krūmus, aplūžusias šakas, menkaverčius augalus, nušienavo žolę. Taip pat atliko remonto darbus ir namo viduje: tvarkė sienas, aptinkavo 2 kaminus. Į namą atsivežė nusipirkę ir savų baldų, nes kai kurie palikti baldai buvo labai prasti. Visus baldus, kurie jiems buvo nereikalingi iš namo išnešė ir sudėjo kluone. Tris lovas, kurios buvo labai prastos – išmetė. Virtuvėje buvusį stalą išnešė į lauką po liepom ir ten paliko, nes atsivežė savo stalą. Kai jau išsikraustė iš namo, tai dalį savo baldų išsivežė. Ieškovas nurodė, kad indais jie nesinaudojo ir juos paliko išvažiuodami iš sodybos. Jo žiniomis, kai kuriuos daiktus ten išnešiojo kaimynai. Jis paaiškino, kad gyvendami name jie mokėjo už elektrą. Atsakovei jie pasakydavo skaitiklio parodymus ir pervesdavo pinigus jai sumokėti už elektrą. Ieškovas patvirtino, kad jiems išvykstant iš sodybos, namo savininkė, t. y. atsakovė pervedė jiems 1000 Eur. Jis paaiškino, kad atsakovė vėliau pakėlė jų sutartą sodybos kainą, prašė dar 1700 Eur už žemės atidalinimą. Parodė, kad nors jis ir atsisakė pirkti, bet atliktais darbais sodybos būklės nepablogino. Savo virtuvės spinteles paliko kaip kompensaciją už išneštus baldus.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad jis nesutinka su priešieškinio reikalavimais ir prašė juos atmesti.

Atsakovė D. T. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir byloje pateikė priešieškinį kuriuo prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 2251 eurą turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Iki preliminariosios sutarties parengimo su ieškovu buvo sutarta, kad sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokės 3500 eurų. Tačiau 2021-07-30 ieškovui atvažiavus į Varėną pasirašyti sutarties paaiškėjo, kad pavedimas padarytas tik 2500 eurų. Kadangi netesybų suma buvo 500 eurų, o pavedimu buvo sumokėta 2500 eurų, preliminariosios sutarties Šalys nebeperrašė.

Po preliminariosios sutarties pasirašymo V. guodėsi, kad neturi kur gyventi, ir prašė leisti iki pagrindinės sutarties sudarymo pagyventi sodyboje arba išnuomoti jiems sodybą. Nors pradžioje atsakovė nenorėjo išnuomoti sodybą su visais joje likusiais tėvų daiktais, tačiau pagailo šeimos su trimis vaikais ir atsakovė sutiko. Kadangi pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo numatyta pasirašyti per vienerius metus, todėl atsakovė su ieškovu susitarė, kad iki pagrindinės sutarties pasirašymo ieškovo šeima galės nuomotis sodybą už 900 eurų metinį mokestį, t. y. 75 eurų mėnesinį mokestį. Jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta iki 2022-07-30, neišnaudota nuomos mokesčio dalimi bus galima sumažinti galutinę pirkimo kainą.

Po šio susitarimo ieškovo sūnus pavedimu sumokėjo 900 eurų. Kadangi V. šeima sodyboje pragyveno nuo 2021-07-30 iki 2022-08-01, t. y., lygiai metus, o po to atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pinigų už nuomą atsakovė negrąžino. Šie pinigai visiškai nėra susiję su preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl apie juos ieškovas net nebuvo užsiminęs rašydamas atsisakymą pirkti, pareikšdamas pretenziją, o vėliau ir pateikdamas ieškinį.

Pagal 2021-07-30 Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. p. sąlygas Šalys (ieškovė ir atsakovas) susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta tik atidalijus sklypo dalį, kurios užstatyta teritorija 0,2767 ha. Tuo tikslu ieškovė dėl geodezinių darbų atlikimo, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo bei kadastrinių matavimų bylos sudarymo kreipėsi į UAB „Altida“. Šiai įmonei pagal PVM sąskaitas faktūras AAT Nr. 4721 (2021-09-09) ir AAT Nr. 0422 (2022-04-12) ieškovė sumokėjo 650 eurų. Už nuosavybės teisių įregistravimą po atliktų atidalijimo darbų atlikimo VĮ Registrų centrui atsakovė sumokėjo 94,33 euro.

Įregistravusi nuosavybės teises viešajame registre atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau ieškovas, motyvuodamas laikinomis finansinėmis problemomis, paprašė atidėti sutarties pasirašymą iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d. Atsakovė su tuo sutiko, žodžiu kreipėsi į Lazdijų rajono notaro biurą ir rezervavo sutarties sudarymui laiką. Tačiau pats ieškovas 2022 m. liepos 29 d. netikėtai ir visiškai be jokio pagrindo pateikė atsakovei savo ranka rašytą atsisakymą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuriuo paprašė atsakovės pervesti į ieškovo sūnaus T. V. sąskaitą 2000 eurų. Būtent tokia suma buvo nurodyta todėl, jog pagal 2021-07-30 Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. p. sąlygas pirkėjo A. V. sumokėta dalis avanso- 500 eurų- lieka pardavėjai D. T., jeigu už sutarties neįvykdymą atsako avansą davusi šalis.

Ieškovas su šeima gyvendamas atsakovei priklausančioje sodyboje nemokėjo įmokų už teiktas atliekų išvežimo, elektros energijos tiekimo paslaugas. Pagal žodinį ieškovo ir atsakovės susitarimą sodybos savininkės sumokėta už paslaugas suma turėjo būti pridėta prie galutinio atsiskaitymo vykdant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį. Už laikotarpį nuo 2021-07-30 iki 2022-07-30 kol ieškovo šeima gyveno D. T. priklausančioje sodyboje už elektros energijos tiekimą atsakovė sumokėjo 261,78 euro, už atliekų tvarkymą – 75,84 euro, iš viso – 337,62 euro.

Tokiu būdu atsakovė už dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, parengimą sumokėjo 744,33 euro, o taip pat sumokėjo 337,62 euro už ieškovo gyvenimo sodyboje metu suvartotą elektros energiją bei atliekų tvarkymą. Bendra išlaidų suma sudarė 1081,95 euro.

Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3.3. p. nustatė, jog už sutarties neįvykdymą atsakingas pirkėjas privalo atlyginti pardavėjui nuostolius, patirtus dėl sutarties sudarymo, t. y. išlaidas, susijusias su sandorio sudarymui reikalingų dokumentų parengimu bei gavimu.

Todėl, atsižvelgdama į minėtas preliminariosios sutarties nuostatas bei realiai patirtus nuostolius, atsakovė informavo ieškovą, kad grąžins jam ne prašomus 2000 eurų, o 1000 eurų. 1000 (vieno tūkstančio ) eurų pavedimą į ieškovo nurodytą jo sūnaus T. V. banko sąskaitą atsakovė D. T. padarė 2022-07-29, t. y. iškart po atsisakymo nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gavimo. Su tuo ieškovas sutiko, tačiau vėliau dėl nesuprantamų priežasčių be jokio teisinio pagrindo pareikalavo sumokėti visą preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėtą 2500 eurų sumą, o patikslintu ieškiniu reikalavimą padidino iki 2650 eurų.

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu A. V. papildomai prašo priteisti 150 eurų už jo paliktus baldus. Tačiau apžiūrėjusi sodybą po V. šeimos išvykimo atsakovė kreipėsi į ieškovą, prašydama, kad jis pasiimtų savo baldus ir grąžintų ieškovės baldus. Ieškovas tai daryti atsisakė, todėl ieškovo palikti baldai buvo išvežti į sąvartyną.

Prasidėjus šildymo laikotarpiui V. paprašė, kad atsakovė leistų jiems kūrenti tėvų sodyboje buvusias malkas. Atsakovei sutikus, ieškovo šeima už malkas ir dujas per tris kartus 2021-11-10, 2021-11-12 ir 2021-12-15 mokėjimo pavedimais sumokėjo 193 eurus.

Apsigyvendamas atsakovės sodyboje su šeima ieškovas pažadėjo prižiūrėti sodybą, nieko joje nekeisti kol bus sudaryta notarinė sutartis. Tačiau savo pažado ieškovas nesilaikė, todėl dėl nesąžiningų ir neteisėtų ieškovo A. V. bei jo šeimos narių veiksmų gyvenant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovė D. T. patyrė turtinių nuostolių, kurių atlyginti ieškovas nesutiko.

Ieškovui atsisakius sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2022-08-01 išsikrausčius, kitą dieną, t. y. 2022-08-02 atsakovė atvyko į savo sodybą. Nuo pamatyto vaizdo ją ištiko šokas, ji patyrė didelius emocinius išgyvenimus. Prieš išnuomojant sodybą V. šeimai, joje buvo daug baldų, baldai buvo visi tvarkingi, nebuvo nei vieno, sulūžusio, sukrypusio, netvarkingo baldo. Sodyboje gyvenant ieškovo šeimai gyvenamasis namas buvo paverstas landyne, dingo beveik visi baldai, buitinė technika, asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, išpjauti medžiai, likę tik keli sulaužyti baldai (teikiamos patvirtinančios fotonuotraukos). Po ieškovo šeimos išsikraustymo namuose tvyrojo baisi smarvė, visur buvo pilna butelių, šiukšlių. Todėl atsakovė per epolicija.lt portalą kreipėsi į policiją. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo sodybos būklę, nufotografavo nupjautų medžių kelmus, sulaužytus baldus.

Šias aplinkybes patvirtina prie priešieškinio pateikiamos fotonuotraukos, darytos gyvenamojo namo viduje iki ieškovo šeimos apsigyvenimo sodyboje ir šeimai išsikėlus iš sodybos. Nuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2 darytos 2020-07-18, praėjus mėnesiui po atsakovės mamos mirties, išnuomojant sodybą V. niekas nebuvo pasikeitę. Fotonuotraukos nuo Nr. 3 iki Nr. 10 darytos jau po ieškovo šeimos išsikraustymo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, jog ieškovo šeimai išsikėlus iš nuomotos sodybos (duomenys neskelbtini), dingo dujinė viryklė, bei daug įvairių baldų bendros 920 eurų vertės. Buvo sugadinta spinta ir komoda, žala 50 eurų. Iš gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų dingo įvairūs metaliniai daiktai. Žala dėl dingusių daiktų 400 eurų.

Begyvendama sodyboje ieškovo šeima išpjovė bei sukūreno sodyboje augusiu medžius bei vaismedžius: gluosnis prie lauko virtuvės – 100 eurų, slyvos prie tvarto – 100 eurų, sode – obelys, slyvos, kriaušė – iš viso 150 eurų, senas ievos medis – 200 eurų, liepos – 200 eurų. Taip pat sunaikinta medinė darželio tvora prie namo – 50 eurų. Dėl išpjautų medžių ir sunaikintos tvoros padaryta 800 (aštuonių šimtų) eurų žala.

Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovei 2500 eurų, Kaip jau minėta, 1000 eurų atsakovė ieškovui grąžino, dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų atsakovė patyrė 1081,95 euro išlaidų, o 500 eurų sumokėtas avansas preliminariosios sutarties pagrindu turėjo likti atsakovei. Tokiu būdu, atsakovė patyrė dar 81, 95 euro išlaidų (2500-1000-500-1081,95= -81,95 euro).

Dėl neteisėtų ieškovo A. V. veiksmų dingo sodyboje likusios šeimos relikvijos- ąžuolinė dviejų dalių indauja (mamos kraitis), senovinė ąžuolinė antikvarinė spinta (tėvo tėvų spinta). Taip pat dingo arba buvo sugadinti tėvų asmeniniai daiktai. Dėl šių veiksmų, kaip minėta, D. T. patyrė šoką, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nuoskaudą bei emocinę depresiją.

Todėl be turtinės žalos D. T. turi būti atlyginta ir neturtinė žala, kurią atsakovė įvertino 1000 (vienu tūkstančiu) eurų.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. T. paaiškino, kad ji, pamačiusi kaip ieškovas nuniokojo jos tėvų sodybą labai susijaudino, ją ištiko smūgis, nes namuose ji nerado tėvų ąžuolinių baldų ir kitų baldų, kuriuos ieškovas pakeitė savais, nerado indų ir kitų rakandų. Kieme buvo išpjauti medžiai. Todėl ji kreipėsi į policiją, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydami, kad tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovė patvirtino, kad ji buvo įdėjusi skelbimą apie sodybos pardavimą, kaina 6000 Eur. Vyšniauskai skambino ir su jais suderėjo parduoti, pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad jai sumokėjo 2500 Eur bankiniu pavedimu, o po kelių dienų V. sūnus pervedė 900 Eur, kurie buvo skaičiuojami kaip nuompinigiai iki sutarties sudarymo. Kadangi gyvendami V. nebuvo apmokėję už elektrą ir šiukšles, tai pareikalavo atsiskaityti: 261,78 Eur už elektrą, 75,8 Eur už šiukšles ir 744,33 už žemės atidalinimo dokumentų parengimą. Tuo metu, kai atsisakė toliau vykdyti sutartį, jie sutarė telefonu, kad skola V. yra apie 1000 Eur, todėl ji grąžina jiems ne 2000 Eur, o tik 1000 Eur ir tą iš karto padarė pavedimu, o 2022-08-01 V. išsikėlė. Ji manė, kad susitarė gražiuoju, tačiau po kurio laiko gavo teismo dokumentus. Atsakovė nurodė, kad jų ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, o jos priešieškinys patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmetamas.

Ieškovas ir atsakovė 2021 m. liepos 30 d. pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėjas įsipareigojo nupirkti gyvenamąjį namą, viralinę, tris ūkinius pastatus, 0,2767 ha žemės (užstatyta teritorija iš sklypo, kurio plotas 3,5785 ha), esančius (duomenys neskelbtini), už 6000 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad preliminarios sutarties pasirašymo dieną, ieškovas sumoka atsakovei 3500 Eur avansą, o likusią 2500 Eur sumą sumoka pardavėjui sandorio sudarymo dieną. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta atidalijus žemės sklypo dalį, t. y. užstatytą teritoriją, bet ne vėliau kaip iki 2022-07-30.

Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad šalių valia buvo sudaryti galutinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovės įgytų gyvenamąjį namą su statiniais ir namų valdos žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), už 6000 Eur.

Taigi, po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovas pervedė dviem bankiniais pavedimais 2500 Eur namo pardavėjai. Preliminaria sutartimi buvo numatyta, kad avansas yra 3500 Eur. Ieškovas paaiškino, kad jis negalėjo bankiniu pavedimu sumokėti nurodytos sumos, nes jam buvo uždėtas banko limitas per mėnesį 2500 Eur pavedimui, tad, negalėdamas padaryti pavedimo pats, jis 900 Eur perdavė savo sūnui, kuris įsinešęs į savo banko sąskaitą, 2021-08-02 juos pervedė atsakovei D. T.. Tokiu būdu, kaip avansas pagal preliminarią sutartį buvo sumokėta 3400 Eur. Tuo pat metu šalys žodžiu susitarė, kad pirkėjas su šeima gali apsigyventi perkamame būste, tačiau jokių susitarimų dėl nuomos mokesčio, dėl baldų, daiktų nebuvo. Preliminarioje sutartyje tik buvo apspręstas mokesčio už elektrą ir šiukšles sumokėjimas, kur pažymėta, kad nuo preliminarios sutarties pasirašymo dienos prievolė sumokėti komunalines ir kitas paslaugas pereina pirkėjui (4.2. punktas).

Kadangi ieškovas neturėjo kur gyventi, po preliminarios sutarties pasirašymo, atsakovės sutikimu, įsikėlė į gyvenamąjį namą, dėl kurio įsigijimo ir sudarė preliminarią sutartį. Kaip nurodė, pastatai buvo seni, jų būklė nebuvo gera, kiemas apleistas. Tačiau, kadangi rengėsi tame name gyventi, tai ėmėsi tvarkymo darbų: nušienavo kiemą, išpjovė lūžusias šakas, menkaverčius medelius, bei tvarkė namą, nusipirko baldus. Ieškovas nurodė, kad kiemo sutvarkymui jis išleido apie 150 Eur, bei įsigijo virtuvės ir kitus baldus, kurie kainavo 150 Eur.

Ieškovas nurodė, kad per visą sutartyje numatytą laiką jis intensyviai ieškojo galimybės pasiskolinti pinigų likusiai sumai sumokėti, tačiau jam niekur nepavyko gauti pinigų, todėl 2022 m. liepos 29 d. jis atsisakė sudaryti sutartį, kadangi negavo paskolos. Vadovaujantis preliminarios sutarties 3.1. punktu, ieškovui atsisakius sudaryti sutartį pardavėjai (atsakovei) liko 500 Eur iš avansinio mokėjimo, o likusius 2900 Eur turėjo grąžinti atsakovė ieškovui. Nors atsakovė tvirtino, kad ieškovas nemokėjo už elektrą, tačiau ieškovas pateikė kvitą, jog buvo sumokėta viena įmoka už elektrą. Ieškovas nurodė, kad iki teismo net nežinojo, kiek jis turi mokėti už šiukšles, nes tokios informacijos negavo.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad jos sudarė preliminarią sutartį ir nėra ginčo, kad pirkėjas atsisakė sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, kadangi jis negavo paskolos ir neturėjo pats pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti likusią sandorio kainą – 2500 Eur. Ieškovas nurodė ir dar vieną priežastį, kad neva atsakovė pakėlė kainą, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė.

CK 6.163 straipsnyje numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (1 dalis). Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (2 dalis). Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (3 dalis).

Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

Preliminaria sutartimi šalys susitarė ne tik dėl pastatų ir atidalintos žemės 0,2767 ha kainos – 6000 Eur, bet kartu apsprendė, jog į šią sumą neįskaičiuota žemės atidalijimo ir užmokesčio notarui už pagrindinės sutarties tvirtinimą suma, kurią šalys moka lygiomis dalimis (sutarties 1 punktas).

Šalys skirtingai nurodė aplinkybes dėl ko jos susitarė, pasirašydamos preliminarią sutartį. Ieškovas nurodė, kad visi pinigai 2500 Eur pervesti iš jo sąskaitos atsakovei ir 900 Eur pervesti iš jo sūnaus sąskaitos atsakovei buvo pervesti kaip avansinė suma numatyta preliminarioje sutartyje. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad 900 Eur buvo ne avansinė suma, o suderėta suma už namo nuomą, kadangi buvo sutarta iš karto leisti ieškovo šeimai apsigyventi name.

Kada šalys susitarė dėl namo nuomos, kadangi nėra rašytinių dokumentų, nėra visiškai aišku, tačiau labiau tikėtina, jog atsakovei pasakius, kad ji nesutinka parduoti namo išsimokėtinai, tada šalys susitarė, jog už gyvenimą name iki galutinės sutarties sudarymo, mokės nuomos mokestį. Tokia išvada darytina iš liudytojos E. V. parodymų, kur ji pažymėjo, jog lapkritį susitarė dėl nuomos. Šį liudytojos paaiškinimą patvirtina ir rašytiniai dokumentai, pavedimas 2021 m. lapkritį 73 Eur už elektrą ir 60 už nuomą. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog gruodžio mėnesį taip pat ieškovo atsakovei buvo pervesta 60 Eur labiausiai tikėtina už nuomą. Visuose pavedimuose A. V. mokėjimo paskirtį nurodydavo ,,papildymas“.

Atsakovė gi tvirtina, kad sudarant preliminarią sutartį tuo pat metu buvo susitarta ir dėl nuomos, kad A. V. sūnaus pervesti 900 Eur buvo už nuomą, skaičiuojant po 75 Eur į mėnesį. Jeigu tarp šalių būtų buvęs toks susitarimas, tuomet neaišku, kodėl lapkričio ir gruodžio mėnesį ieškovas mokėjo dar papildomai už nuomą po 60 Eur, o jeigu mokėjo per mažai, kodėl nebuvo jokios reakcijos iš atsakovės.

Toks atsakovės aiškinimas kelia abejonių ir dėl to, jog teisme ji nurodė, kad paaiškėjus, jog ieškovas negalėjo sumokėti visos preliminaria sutartimi numatytos kainos – 3500 Eur, t. y. trūko 100 Eur, tada atsakovė suabejojo, ar jie galės atsiskaityti ir pirkėjams nurodė, kad ji nesutinka išsimokėtinai parduoti jiems turto. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas su atsakove. 2021-11-20 atsakovė nurodė, kad jei ieškovas atsisako preliminarios sutarties, tokiu atveju, ji (atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį, grąžinti ieškovui 2900 Eur ir ,,pasakyti viso gero, apart to, kad neišmetus į gatvę pasiūliau sudaryt nuomos sutartį. Tas 100 eur su sutarties nutraukimu nieko bendra neturi, jis susijęs su pasitikėjimu ir atsakomybe, padariau išvadą, jei laiku nesumokėjot laiku 100, tai yra didelė tikimybė, padarius išsimokėtinai sutartį nesumokėsit laiku, todėl ir pasakiau, kad išsimokėtinai neparduosiu“.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pasirašant preliminarią sutartį šalys susitarė, jog avanso suma 3500 Eur, o ieškovas sumokėjo 3400 Eur, labiausiai tikėtina, jog dėl nuomos šalys susitarė 2021 m. lapkritį ir iš mokėjimų už lapkričio ir gruodžio mėnesius, darytina išvada, kad buvo susitarta dėl 60 Eur nuomos mokesčio per mėnesį.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovas nutarė nutraukti preliminarią sutartį, t. y. 2022 m. liepos 29 d. jis atsisakė sudaryti galutinę sutartį, kadangi negavo paskolos. Ieškovui dėl to kilo sutarties neįvykdymo pasekmės, kurios buvo aptartos sutarties 3punkte.

Taigi ieškovas už gyvenimą atsakovės name 2022 metų sausio – liepos mėnesiais (7x60) turėjo sumokėti 420 Eur nuomos mokesčio, tačiau įrodymų, kad juos būtų sumokėjęs nepateikė.

Vadovaujantis šalių pasirašyta preliminaria sutartimi, 3.1. sutarties punktu, kuriame nurodyta: ,, jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi avansą šalis, t. y. pirkėjas, sumokėta dalis avanso, t. y. 500 (penki šimtai) eurų lieka pardavėjui“. Taigi, šalims sudarius preliminarią sutartį, ieškovui sumokėjus 3400 Eur avanso, ir ieškovui atsisakius sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal sutarties 3.1. p. 500 Eur lieka pardavėjai, tokiu būdu, atsakovė turėjo grąžinti 2900 Eur, apie kuriuos ji taip pat kalbėjo jau anksčiau pacituotame susirašinėjime tarp atsakovės ir ieškovo sutuoktinės.

Preliminarios sutarties 3.3. punkte taip pat kalbama, jog ,,jei pirkėjas atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti pardavėjui nuostolius, patirtus dėl sutarties sudarymo, t. y. išlaidas, susijusias su dokumentų paruošimu ir sandorio sudarymu“. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad už dokumentų reikalingų pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui parengimą sumokėjo 744,33 Eur, todėl vadovaujantis sutarties 3.3. punktu ieškovas, atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį yra atsakingas už pardavėjo patirtus nuostolius ir juos turi atlyginti – 744,33 Eur.

Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų sumokėjęs už atliekų tvarkymą. Pavedimuose ieškovas niekur nenurodė mokėjimų paskirties, todėl teismas gali daryti tik prielaidas už ką buvo mokama. Tačiau iš aukščiau išdėstytų teismo motyvų labiau tikėtina, jog ieškovo pateikti trys pavedimai: du po 60 Eur ir vienas 73 Eur 2021 metų yra du pavedimai už nuomą, o trečias už elektrą.

Atsakovė į bylą pateikė kvitus, jog ji sumokėjo už elektros energiją 2021-11-26 – 72,66 (jau apmokėjo ieškovas 2021-11-12), 2022-07-08 – 170,40 Eur ir 2022-09-22 – 18,72 Eur (abu ieškovo neapmokėti atsakovei), neapmokėtos abi sąskaitos priteistinos iš ieškovo atsakovei, kadangi tai yra mokestis už laikotarpį, kai ieškovas dar gyveno atsakovės sodyboje, t. y. iš viso už elektros energiją 189,12 Eur ir už atliekų tvarkymą 64,65 Eur, iš viso 253,77 Eur.

Tokiu būdu atsisakydamas sudaryti galutinę sutartį, ieškovas liko nesumokėjęs atsakovei: 420 Eur už nuomą, 253,77 Eur už elektrą ir atliekų tvarkymą, 744,33 Eur nuostoliai dėl žemės sklypo atidalinimo, iš viso 1418,10 Eur. 2900 - 1418,10=1481.90 Eur -1000 Eur (atsakovės jau pervesta suma dėl kurios nėra ginčo)= 481,10 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 150 Eur už baldus

Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės natūra virtuvines spinteles, minkštą kampą, sofą ir virtuvinį stalą, likusius sodyboje, o jei nebėra galimybės šių daiktų grąžinti, tai priteisti jų vertę 150 Eur. Ieškovas nurodė, kad jis nespėjo išsivežti visų baldų, nes atsakovė iš jo paėmė raktą.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo sakiusi ieškovui pasiimti visus savo daiktus ir atlaisvinti sodybą. Ji nurodė, kad visi daiktai, kurie name buvo palikti ieškovo ir buvo ne jos tėvų daiktai, buvo išvežti į sąvartyną, todėl grąžinti jokių daiktų negali.

Teismas laiko, kad šioje dalyje nėra ginčo, jog ieškovas dalį baldų atsivežė ir juos buvo susidėjęs name, jais naudojosi. Tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų kada ieškovas tuos baldus įgijo ir už kokią kainą. Nesant įrodymų apie daiktų vertę ir negalint šių daiktų grąžinti natūra, ieškovo reikalavimas priteisti jų vertę – 150 Eur, šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl atsakovės priešieškinio. Dėl turtinės žalos atlyginimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 920 Eur už dingusius baldus, 50 Eur už sugadintus baldus, 400 Eur už dingusius metalinius daiktus, 800 Eur už nukirstus ir sukūrentus medžius, medinę tvorelę bei 81,95 Eur dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį, t. y. iš viso 2251,95 Eur.

Dėl reikalavimo priteisti 81,95 Eur kaip ieškovo neįvykdytus įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį. Visi motyvai yra išdėstyti pirmoje sprendimo dalyje, kur ir buvo analizuojami preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo klausimai. Pakartotinai šioje dalyje apie tai teismas nepasisakys.

Atsakovė nurodė, jog jos mama numirė 2020 metais. Iki sodyba buvo leista naudotis ieškovo šeimai, ji buvo prižiūrėta ir tvarkinga, ką patvirtina ir į bylą pateiktos dvi fotonuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2, darytos 2020-07-18. Atsakovė nurodė, jog situacija name nebuvo pasikeitusi ir išnuomojant namą V.. Tačiau po V. pagyvenimo name viskas buvo pasikeitę ir tai patvirtina kitos fotonuotraukos nuo Nr. 3 iki Nr. 10.

Ieškovas daug daiktų iš jos tėvų namų išnešė ir jų nėra, todėl prašo atlyginti jų vertę pinigais. Dingo dujinė viryklė – 50 eurų, bei šie baldai: dvi virtuvinės pakabinamos spintelės – 40 eurų, viena pastatoma virtuvinė spintelė – 30 eurų, ąžuolinė dviejų dalių indauja – 150 eurų, senovinė ąžuolinė antikvarinė spinta – 200 eurų, šviesi vienų durų spintelė – 20 eurų, dvi tamsios dviejų durų spintelės – 60 eurų, tamsi vienų durų spintelė – 30 eurų, tamsi komoda – 40 eurų, ruda ąžuolinė sekcija – 80 eurų, dvi medinės spintelės su dideliais veidrodžiais – 100 eurų, viengulis fotelis – 70 eurų, sofa-lova – 50 eurų. Bendra daiktų vertė – 920 (devyni šimtai dvidešimt) eurų.

Ieškovas nurodė, kad ąžuolinių baldų nebuvo, iš namo jie išnešė ir išvežė tris lovas, kurios jau buvo netinkamos naudojimui, visus kitus baldus visus sudėjo kluone, kaip ir buvo sakiusi atsakovė. Jis nurodė, kad į metalo laužą pridavė tik dujinę viryklę, nes ji buvo labai nešvari, jiems naudojantis ja ji tris kartus degė, todėl ir išmetė ją iš namų, nes naudotis šiuo daiktu jau buvo pavojinga. Liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė E. V. taip pat nurodė, kad jokių ąžuolinių baldų nebuvo. Ji tvirtino, kad virtuvėje indaujos nebuvo, indų nebuvo, buvo tik stiklainiai. Ji taip pat paaiškino, kad visi baldai buvo išnešti į kluoną, buvo atvažiavę kažkokie D. giminaičiai, sakė, kad D. leido ir jie išsivežė kažkokius baldus. Kluonas buvo nerakinamas, tai mano, kad galėjo ir šiaip kas tuos daiktus paimti. Liudytoja I. B., taip pat patvirtino, kad buvo atvykusi kartu su ieškovu apžiūrėti sodybos ir paliudijo, kad namuose buvo baldų, kiekviename kambaryje buvo spinta ir lova, bet ji negalėjo apibūdinti tų daiktų, nurodyti jokių jų ypatingų savybių. Ši liudytoja nurodė, jog atsakovės paliktus baldus išnešė į kluoną.

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovė savo reikalavimą įrodinėja liudytojos sesers R. T. parodymais ir į bylą pateiktomis trimis fotonuotraukomis, kurios buvo padarytos 2020-07-18. Ieškovas su šeima įsikėlė į namą tik po metų 2021 rugpjūčio mėnesį. Duomenų, kokia buvo namo būklė jiems įsikeliant į namą, nėra. Ieškovas neginčijo ir pripažino, kad kažkokie baldai buvo ir dalį jie pasiliko ir naudojosi jais, o kitus sunešė į kluoną, Jis pripažino, jog tris lovas, kuriose rado kirmėlių, ir keletą spintelių išvežė į sąvartyną dėl labai blogos jų būklės.

Atsakovės pateiktuose įrodymuose – nuotraukose matyti kiemo teritorija ir ūkinis pastatas, apie augalus prie namo buvusi medinė tvorelė. Kitoje kambario nuotraukoje matomas židinys, ir du baldai komoda ir spintelė, dar kitoje nuotraukoje matosi dvi lovos, sekcijos dalis su stiklais ir pastatoma komoda.

Kitose atsakovės nuotraukose jau yra situacija po to, kai V. išsikraustė iš namo. Sodybos foto 2022-08-02 matosi tie patys augalai prie namo, kaip ir 2020-07-18 darytoje nuotraukoje, tik prie tų augalų nebėra tvorelės ir nupjautas gluosnis.

Nuotraukose, kur pavadinta ,, V. palikti baldai“ matosi šviesios spalvos aplūžusi be rankenėlių ir vieno stalčiaus komoda, raudonai rudos spalvos komoda be vienos rankenėlės, sofa, suversti įvairūs baldai kluone, virtuvėje esanti kėdė, stalas; kambaryje esanti trijų durų spinta ir šviesios spalvos spintelė; sekcijos dalis su stiklinėmis durelėmis.

2022 m. rugpjūčio 18-24 d. buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas ir nufotografuota sodyba bei name likę daiktai, apžiūrėti kiti ūkiniai pastatai. Tyrėjos darytose nuotraukose taip pat matomi baldai, kuriuos nufotografavusi yra atsakovė, tačiau kai kuriose nuotraukose baldų yra daugiau, pvz: virtuvėje, taip pat nuotraukose matosi, jog kai kuriuose kambariuose yra užuolaidos, kai kur yra ir karnizai.

Liudytoja, atsakovės sesuo R. T., tvirtino, kad ji pyko ant sesers, kodėl ši nusprendė parduoti tėvų sodybą. Ji paaiškino, kad tėvų namai visada buvo prižiūrėti, namuose buvo tvarka, buvo visi reikalingi baldai. Ji pati daug prisidėjo prie tų namų sutvarkymo, įrengė dušą, pastatė naują apšiltintą kiemo rūsį. Po V. apsigyvenimo name, patyrė didelį stresą, nes jie sodybą labai suniokojo. Po jų gyvenimo namuose nebebuvo daugelio baldų, tame tarpe ąžuolinės spintos, ąžuolinės indaujos ir kitų. Medinis virtuvės stalas buvo išneštas į kiemą. Ji labai sielojosi, kad jos statytas židinys buvo taip suniokotas, apdažytas. Liudytoja patvirtino, kad ji nežino, kokiomis sąlygomis sesuo susitarė su V. dėl gyvenimo name. Sužinojusi tai, ji pasiėmė iš tėvų namų savo geresnius daiktus: rūbus, knygas, patalynę, indus.

Liudytoja I. P., dirbanti vyresniąja tyrėja, patvirtino, kad ji buvo atsakovės sodyboje, kadangi ji tyrė atsakovės pareiškimą policijai. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Atlikdama įvykio vietos apžiūrą, ji padarė nuotraukas, kurios yra prie protokolo. Matėsi, kad gyvenamajame name buvo neseniai gyventa. Ūkiniame pastate buvo šiukšlių kalnai, name taip pat ne visai tvarka, buvo sulūžusių baldų, pjautų medžių, kelmų. Liudytoja patvirtino, kad ieškovas minėjo, jog genėjo medžius. Jis taip pat nurodė, kad dujinę turėjo išmesti, nes ji vos neužsidegė.

Iš pateiktų fotonuotraukų teismas negali neginčijamai nustatyti, kokie baldai, namų apyvokos reikmenys, elektros prietaisai buvo name, kurį atsakovė rengėsi parduoti ieškovui. Teismui atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo namo būklė, kai į jį įleido gyventi V. šeimą, kokie baldai buvo, kokia jų būklė. Nepateikta teismui, kada kokie baldai įsigyti, kokia galima jų vertė. Atsakovė priešieškinyje pati išvardino ir įvertino, jos teigimu, dingusius baldus ir sugadintus baldus. Teismas ištyręs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad neturėdamas jokios objektyvios ir neginčijamos informacijos, kas buvo name 2021 metų rugpjūčio mėnesį įsikeliant V., negali padaryti jokios objektyvios išvados apie gyvenamajame name buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir kitus daiktus, apie jų būklę ir kokią galimą jų vertę.

Byloje nėra ginčo tik dėl vieno daikto dujinės plytelės, kurią atsakovė įvertino 50 Eur. Ji nurodė, kad šis daiktas iš sodybos dingo. Ieškovas pripažino, jog dujinę plytelę jis išmetė iš namo, nes ji net kelis kartus jau bandė degti ir buvo pavojinga. Šias aplinkybes paliudijo ir liudytoja tyrėja I. P.. Byloje nustatyta, jog daiktas – dujinė plytelė name buvo, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl jos būklės ir vertės. Jeigu daiktu nebebuvo galima naudotis pagal paskirtį dėl pavojaus kilti gaisrui, yra pagrįsta abejonė ar daiktas dar gali būti vertingas. Nustačius tokias prieštaringas aplinkybes dėl šio daikto, priešieškinys šioje dalyje netenkinamas.

Dėl dingusių metalinių daiktų

Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog iš gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų dingo 3 metaliniai karnizai – 60 eurų, krosnies ketaus įleidžiamas puodas – 30 eurų, 2 dideli aliumininiai puodai – 20 eurų, naujas dulkių siurblys – 100 eurų, dalgis – 20 eurų, metalinis laužtuvas ledui kapoti – 40 eurų, dvejos didelės tvirtos kopėčios – 60 eurų, aukštas iš tašytų rąstų stovas patalynei, kilimams dulkinti – 40 eurų, metaliniai įrankiai – kirvis, pjūklas bei vinys – bendra vertė 30 eurų, bendra žala dėl dingusių daiktų – 400 eurų.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra pridavęs daug metalo į metalo supirktuvę ir pateikė UAB ,,Inrim Lt“ sutartį su A. V. dėl metalo laužo supirkimo bei kvitus, jog A. V. 2022-02-17 buvo išmokėta 69,15 Eur ir 2022-03-21 – 90,53 Eur. Supirkta buvo juodieji metalai, varis ir švino akumuliatoriai. Daugiau jokių dokumentų apie priešieškinyje nurodytų daiktų buvimą ar dingimą iš sodybos atsakovė teismui nepateikė.

Ieškovas nesutiko su atsakovės pozicija ir tvirtino, kad priešieškinyje nurodyti daiktai yra, vienos kopėčios net matosi nuotraukose. Dalgiai yra tvarte, vienas nulūžęs. Taip pat nurodė, kad jokių atsakovės įrankių jis neėmė ir jie turi būti ūkiniame pastate, jei buvo ten. Dėl metalo pridavimo, tai ieškovas nurodė, kad buvo priduoti juodieji metalai, tai yra jo išardyto automobilio dalys. Atsakovės paminėti daiktai nėra juodasis metalas.

Teismas laiko, kad ir šioje dalyje atsakovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismui kelia abejonę ir daiktų vertė, ir pats faktas ar tikrai tokių daiktų sodyboje jau nėra, nes kaip pažymėjo ir ieškovas vienos kopėčios tikrai yra matomos nuotraukoje. Atsakovė nurodė, kad dingo ir naujas dulkių siurblys, kurį įvertina 100 Eur, tačiau jokių dulkių siurblio įsigijimo dokumentų nepateikė. Iš pateiktų nuotraukų ūkiniuose pastatuose matyti, kad daiktai sumesti netvarkingai, todėl labai didelė tikimybė, kad ten net gali būti ir atrasti daiktai. Kaip nurodė ieškovas, iš sodybos jis su šeima turėjo išsikraustyti labai greitai, turėjo atiduoti raktą, net nespėjo pasiimti visų savo baldų. Atsakovė sodyboje nuolat negyvena, tad yra tikimybė, jog kai kuriuos daiktus, jeigu jie dingo, galėjo paimti ir kiti pašaliniai asmenys.

Dėl išpjautų, apgenėtų medžių

Atsakovė tvirtina, jog begyvendama sodyboje ieškovo šeima išpjovė bei sukūreno sodyboje augusius medžius bei vaismedžius. Nurodo, jog buvo išpjauti šie medžiai: gluosnis prie lauko virtuvės – 100 eurų, slyvos prie tvarto – 100 eurų, sode: obelys, slyvos, kriaušė – iš viso 150 eurų, senas ievos medis – 200 eurų, liepos – 200 eurų. Taip pat sunaikinta medinė darželio tvora prie namo – 50 eurų. Dėl išpjautų medžių ir sunaikintos tvoros padaryta 800 eurų žala.

Šias aplinkybes įrodinėja pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose matosi kelmai, atžėlę augalai. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, specialistų išvadų, kiek yra vertas vienas ar kitas augalas, kokio amžiaus jis buvo, ar jis turėjo kažkokią vertę.

Ieškovas pripažino, kad nupjovė jaunas slyvų atžalas, gluosnį, genėjo kitus medžius, nes buvo atsakovės leista tvarkytis, nemano, kad padarė kokią žalą. Jis tvirtino, kad priešingai, sutvarkė kiemą.

Ieškovas neginčijo, kad nuardė buvusią prie namo medinę tvorelę, nes ji jau buvo griūnanti. Atsakovė į bylą pateikė tik tvorelės nuotrauką, darytą 2020 metais, ir įvertino 50 Eur. Liudytoja apklausta atsakovės sesuo R. T. nurodė, kad ji pati tvorelę įrengė 2010 m. ir nudažė rudai, po to dar perdažė. Liudytoja I. B. nurodė, kad tvorelė jau buvo aplūžinėjus ir sukritusi.

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktų, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl medinės tvorelės būklės, kuriai tuo metu jau buvo virš 10 metų. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kokie medžiai, kokių metų, kokios būklės sodyboje buvo, nėra arboristo išvados, jog išpjovus vieną ar kitą medį, ar jį apgenėjus buvo padaryta ir kokio dydžio žala.

Įrodyti, jog atsakovė patyrė turtinę žalą ir kokio dydžio žalą, pagrįsti juos įrodymais yra atsakovės pareiga, kadangi šiuos reikalavimus ji iškėlė priešieškinyje (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Bylos nagrinėjimo metu neįrodžius tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo, pripažįstama, kad tokių aplinkybių nebuvo. Taigi pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Šiuo atveju, pareiga įrodyti dėl priešieškinio reikalavimų kad atsakovė patyrė žalą dėl ieškovo veiksmų ir įrodyti žalos dydį, kyla atsakovei D. T. (CPK 178 straipsnis).

Įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 ir kt.).

Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovei nepateikus į bylą objektyvių ir neginčijamų įrodymų jos reikalavimai dėl turtinės žalos atmetami.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo A. V. 1000 Eur neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų ieškovo A. V. veiksmų dingo sodyboje likusios šeimos relikvijos – ąžuolinė dviejų dalių indauja (mamos kraitis), senovinė ąžuolinė antikvarinė spinta (tėvo tėvų spinta). Taip pat dingo arba buvo sugadinti tėvų asmeniniai daiktai. Dėl šių veiksmų ji patyrė šoką, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nuoskaudą bei emocinę depresiją.

Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, sprendžiant atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose klausimą, teisiškai reikšminga tai, kad asmuo, sudarydamas preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad išvengtų neigiamų padarinių, jeigu sutartis bus nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Teismas pažymi, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (šiuo atveju atsakovės, pareiškusios priešieškinį) (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė nepateikė į bylą jokių dokumentų patvirtinančių, kad dėl patirtų išgyvenimų, ji patyrė ir kokius nors sveikatos sutrikimus. Kitų įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, apart atsakovės paaiškinimų, byloje nėra. Taigi, teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog dalyvaudama ikisutartiniuose santykiuose atsakovė suprato (turėjo suprasti), kad pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta (ieškovas neturi, net ir sudaręs preliminariąją sutartį, pareigos sudaryti pagrindinę sutartį), į tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie neturtinės žalos atsiradimo faktą bei buvimą kitų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2022-09-30 sumokėjo 14 Eur žyminį mokestį, teikdamas ieškinį – 2022-11-15 21 Eur žyminį mokestį ir už patikslintą ieškinį – 2023-03-21 10,50 Eur, t .y. iš viso sumokėjo 45,50 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu ieškovui 2022 m. lapkričio 4 d. buvo paskirta teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Taigi pagal galutinį ieškovo reikalavimą maksimali žyminio mokesčio suma yra 60 Eur. Ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma 24,60 Eur (60:2x82:100). Kadangi ieškovas, pateikdamas ieškinį, permokėjo valstybei, tai permoka grąžintina ieškovui 20,90 Eur (45,50-24,60), kuri grąžintina ieškovui iš valstybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 96 straipsnio 1 dalimi atsakovės mokėtina valstybei žyminio mokesčio dalis – 10,80 Eur (60x18:100).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma paskaičiuota, jog už atstovės advokato padėjėjos darbą šioje byloje yra paskaičiuota 785,90 Eur suma. Ši suma yra reali, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir turi būti atlyginta valstybei, kaip tai reglamentuoja CPK 99 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies – 18 procentų, tai šioje dalyje už advokato suteiktas paslaugas turi būti atlyginta valstybei iš atsakovės (785,90 x 18% : 100%=141,46 Eur).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 481,10 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 10 ct) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2022-11-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,46 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 46 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,80 Eur (dešimt eurų 80 ct) žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį 20,90 Eur (dvidešimt eurų devyniasdešimt centų)

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė