Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir O. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

6. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

8. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikėja R. Š. yra pareiškėjų J. Š. ir O. K. motina (el. b. l. 48-56, 64). Kitų paveldėtojų nėra. Pareiškėjų motina R. Š. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė (el. b. l. 47, 64). Bylos duomenimis Vilniaus miesto 14-ojo notarų biure palikėja R. Š. 2015-02-23 buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jeigu jis nebus padovanotas sūnui iki šio testamento surašymo momento, paliko sūnui (pareiškėjui) J. Š.. Tuo tarpu jai nuosavybės teise priklausantį visą kitą kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, R. Š. paliko lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, savo vaikams (pareiškėjams J. Š. ir O. K.) (el. b. l. 57-58). Nustatyta, kad palikėja R. Š. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biure 2015-02-23 sudarė ir kitus notarinius sandorius, t. y.: 1) 2015-02-23 buvo pasirašyta dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią R. Š. jai priklausantį, testamente minimą butą adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui (pareiškėjui) J. Š., o šis įsipareigojo R. Š., O. K. ir jos sūnui M. K. palikti teisę iki R. Š. gyvos galvos neatlygintinai gyventi dovanojamame bute ir juo naudotis. Ta pačia sutartimi šalys taip pat susitarė, jog po R. Š. mirties O. K. ir M. K. išsikels iš dovanojamo buto ir persikels į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas J. Š. įsipareigojo padovanoti pareiškėjai O. K. (sutarties 5.1.7 punktas) (el. b. l. 8-13); 2) 2015-02-23 pareiškėjas J. Š. su motina R. Š. sudarė dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią R. Š. padovanojo J. Š. garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15-20); 3) 2015-02-23, pareiškėjas J. Š. su motina R. Š. pasirašė susitarimą dėl dovanojimo sutarties anuliavimo, kuriuo anuliavo 2007-01-08 dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas J. Š. buvo padovanojęs savo motinai R. Š. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasirašius šį susitarimą, žemės sklypas grįžo J. Š. asmeninėn nuosavybėn (el. b. l. 21-23). Po minėtų sandorių sudarymo 2015-03-06 abu pareiškėjai kreipėsi į notarą tam, kad būtų sutvarkytas palikimas po jų senelės M. Š. ir pareiškėjams buvo išduotas 2015-03-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu jie lygiomis dalimis paveldėjo 1036/4800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29-32). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2016-07-15 palikėja R. Š. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė jai nuosavybės teise priklaususį 5,9539 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25-28).

10. Bylos duomenimis, po motinos R. Š. mirties, pareiškėjai gavo identiško turinio 2021-02-24 pareiškimus, adresuotus abiem pareiškėjams ir palikėjai R. Š., kuriais buvo informuoti, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tai yra to pačio žemės sklypo, kurio dalis pareiškėjai paveldėjo pagal 2015-03-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą), bendrasavininkai T. Š. ir J. S. ketina parduoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, todėl pareiškėjams pagal CK 4.79 straipsnį yra siūloma pasinaudoti pirmenybės teise pirkti šias parduodamas žemės sklypo dalis (el. b. l. 33-35). Tokiu būdu, pareiškėjai išsiaiškino, kad jų mirusiai motinai R. Š. iki šiol dar priklauso 321/4800 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šias dalis žemės sklypo palikėjai R. Š., remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo atkurta Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014-06-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 36-44). Taigi pareiškėjų mirusiai motinai R. Š. priklaususios žemės sklypo 321/4800 dalis liko jos nuosavybė, nes nebuvo perleistos nei pagal vieną iš aukščiau paminėtų sandorių. Į notarų biurą pareiškėjai nesikreipė manydami, kad visi klausimai susiję su jų pačių turtu bei mirusios motinos turtu, yra išspręsti. Vilniaus miesto 14-ojo notaro 2021-08-12 liudijimo duomenys patvirtina, kad po palikėjos R. Š. mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla (el. b. l. 7). Terminas palikimui priimti suėjo 2019 m. birželio 18 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

11. Iš pareiškėjų pareiškime dėstomų aplinkybių bei paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinė termino praleidimo priežastys buvo tai, jog pareiškėjai klaidingai manė, kad visi klausimas, susiję su palikėjos R. Š. turtu, buvo išspręsti ir nežinojo apie likusį nepadalintą jų motinai R. Š. nuosavybės teise priklausiusį turtą - 321/4800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2014-06-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad egzistavo pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kuria jie remiasi kaip priežasti, sutrukdžiusia priimti palikimą pagal testamentą. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie teismo verinimu, patvirtina, kad dar palikėjai esant gyvai, pareiškėjai su palikėja sudarė ne vieną turto perleidimo sandorį (įskaitant ir buto perleidimo sandorį, kuris oficialiu testamentu buvo plaliktas vienam iš pareiškėjų). Todėl tikėtina, kad pareiškėjai turėjo pagrindo manyti, jog visi klausimai, susiję su jų pačių ir jų motinos R. Š. turtu yra išspręsti. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjų nurodyta priežastis ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą ir ši priežastis laikytina svarbia. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėjai, siekdami įgyvendinti aptariamą teisę, būtų pasielgę nepakankamai atidžiai ir nerūpestingai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nežinodami apie palikėjos likusį turtą, galėjo dėl to sąžiningai suklysti. Kita vertus, terminas palikimui priimti nėra praleistas ženkliai, įvertinus tą aplinkybę, kad apie palikėjos palikimą pareiškėjai sužinojo 2021 m. vasario mėnesį, gavę pareiškimą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamas žemės sklypo dalis. Be to, byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjų reikalavimo nėra pareiškę. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai pagal palikėjos R. Š. 2015-02-23 oficialųjį testamentą visas kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis yra paliktas jos vaikams, t. y. pareiškėjams J. Š. ir O. K.. Tokiu atveju, termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjams leis paveldėti jų motinos vardu įregistruotą turtą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgia į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjų interesai.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal testamentą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, pareiškėjams atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti motinos R. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal testamentą (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

atnaujinti pareiškėjams J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti motinos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą pagal testamentą.

Palikimo pagal testamentą priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.