Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmės, paskirtos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos su likusia bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 6 mėnesius (2 x 3 mėnesiai) – bausmių, ir K. Š. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Š. skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nurodyta K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. Š. priteistas Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 567,17 Eur žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios O. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – nukentėjusiajai O. Š. iš nuteistojo K. Š. priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nurodyta procesą dėl uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškto civilinio ieškinio dėl 12,98 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Nuspręsta laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. Š. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. vasario 25 d., apie 19.30 val., Šilutės r. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, per neužrakintas duris, neteisėtai, prieš nukentėjusiųjų O. J. ir E. M. valią, neteisėtai pateko į pastarųjų gyvenamąsias patalpas, priklausančias V. M., ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

2. Be to, K. Š. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. vasario 25 d., apie 19.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, po to, kai asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, konflikto su nukentėjusiuoju E. M. metu, tarpusavyje stumdantis, tyčia sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į veidą, jis alaus buteliu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam E. M. į peties sritį ir alaus buteliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. J. į kairę ranką, ir vieną smūgį į kaktos sritį, taip padarydamas kaktos kairės pusės muštinę žaizdą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis kartu su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, ištempė E. M. į kiemą, ir nukentėjusiajam gulint ant žemės, sudavė eilę smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, dešinio peties sumušimą, tai sukėlė E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Be to, K. Š. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2023 m. balandžio 29 d., apie 12.30 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, matant parduotuvės pardavėjai, atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: vieną pakuotę, kurioje buvo 6 vnt. po 0,5 litro talpos alaus „Švyturio Ekstra Draught“, bendros 10,36 eurų vertės, dvi pakuotes, kurių kiekvienoje buvo po 4 vnt. 0,5 litro talpos alaus „Švyturio EKSTRA“ bendros 6,49 eurų vertės bei pasikėsino pagrobti vieną pakuotę, kurioje buvo 6 vnt., po 0,5 litro talpos alaus „Švyturio EKSTRA“, bendros 12,98 eurų vertės.

4. Be to, K. Š. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., Šilutės m. (duomenys neskelbtini), per neužrakintas duris, neteisėtai, prieš nukentėjusiosios O. Š. valią, neteisėtai pateko į pastarosios gyvenamąjį butą, priklausantį nuosavybės teise A. K. ir R. K., ir taip pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

5. Be to, K. Š. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2023 m. gegužės 25 d., apie 00.30 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), būdamas prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, konflikto su nukentėjusiąja O. Š. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veido kairę pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir viršutinės sienų (akiduobės dugno) lūžimus, ir sukėlė nukentėjusiajai O. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).???

12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies ir dydžio parinkimo taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas konstatavo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus tokias bausmes: už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo), padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. vasario 25 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo), padarymą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), padarymą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo), padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. gegužės 25 d. nesunkaus sveikatos sutrikdymo), padarymą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi už visų minėtų nusikaltimų padarymą apylinkės teismas K. Š. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau neviršijančias sankcijos vidurkio laisvės atėmimo bausmes.

15. Po to apylinkės teismas, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmes, paskirtas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. vasario 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrino bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskyrė subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po to teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. Š. bausmes, paskirtas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. gegužės 25 d. būsto neliečiamumo pažeidimo) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrino bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, ir K. Š. paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Po to, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas bausmes subendrino su likusia bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 3 mėnesius laisvės atėmimo (iš viso 6 mėnesius (2 x 3 mėnesiai) – bausmių, ir K. Š.paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl minėtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino trečdaliu – iki 1 metų 4 mėnesių.

16. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas esmines nuteistajam K. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu K. Š. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už iš viso net penkių nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nei apeliantui už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

17. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog naujas tyčines įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas K. Š. padarė būdamas daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (anksčiau jam jau buvo skirtos tiek švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tiek ir laisvės atėmimo bausmė), teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju prašoma švelnesnė (keliais mėnesiais mažesnė) laisvės atėmimo bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo deklaruojamas siekis atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, kad galėtų pradėti dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

18. Nors apeliantas akcentuoja, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmių, neviršijančių sankcijos vidurkio, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

19. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. Š. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. K. Š. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikaltimų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai.

20. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl K. Š. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai O. Š. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš apeliacinio skundo turinio nėra galimybės nustatyti ar nuteistasis, nenurodydamas jokių argumentų, prašo 1 000 Eur sumažinti iš jo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistą 1 567,17 Eur turtinės žalos atlyginimą, ar nukentėjusiajai O. Š. priteistą 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024, 2K-236-788/2024 ir kt.).

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaujama N. Š., pateikė civilinį ieškinį dėl 1 567,17 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 168–170). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šiuo atveju nėra abejonės, kad tarp nuteistojo padarytos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. Š. ir jai sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Civiliniu ieškiniu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašė iš nuteistojo priteisti 1 567,17 Eur dydžio žalos atlyginimą. Kartu su ieškiniu pateiktas 2023 m. gegužės 25 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 13 d. nukentėjusiajai O. Š. buvo suteikta skubiosios medicinos pagalba, atlikta kompiuterinė tomografija, veido ir žandikaulių operacija, suteikta oftalmologo konsultacija; visų šių paslaugų kaina – 1 567,17 eurų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis civilinis ieškinys buvo tinkamai pagrįstas prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas šį ieškinį pagrįstai visiškai tenkino. Jokių argumentų, dėl kurių iš nuteistojo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti mažinamas, nuteistasis nenurodė.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas neįtvirtino baigtinio neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašo, nenustatė ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024).??? ???

24. Šioje byloje nukentėjusiosios O. Š. civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti jai 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 139–142). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš K. Š. priteisė nukentėjusiajai O. Š. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo O. Š. klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuosprendyje yra konstatuota, jog žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kuris sukėlė pasekmes – nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neabejojo, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo jautė baimę, nerimą, išgąstį. Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl patirtų nepatogumų – dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio viršutinio žandikaulio priekinės ir viršutinės sienų (akiduobės dugno) lūžimų O. Š. apie mėnesį negalėjo bendrauti su aplinkiniais, tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku, jautė fizinį skausmą ir pan. Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios argumentais, jog dėl to, kad apie mėnesį jai dvejinosi akyse ir ji negalėjo atvykti į darbą D. M. IĮ, kuri užsiima rankdarbiais, ji buvo atleista iš darbo. Mėgstamo darbo netekimas sukėlė ne tik neigiamus išgyvenimus, baimę dėl ateities, tačiau ir materialinius sunkumus. Tai, kad nuteistojo suduotas smūgis yra priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiosios regėjimo sutrikimu, patvirtina ir teismo medicinos eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog dėl suduoto smūgio lūžo O. Š. akiduobės dugnas, taip pat ir iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajai buvo suteikta oftalmologo konsultacija dėl dvejinimosi (diplopijos). Pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau itin išsamiai išanalizavęs naujesnę teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsižvelgus į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos sukeltų ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, o nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas iš esmės vienu veiksmu, taip pat į kitas pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju nelaikytinas proporcingu ir teisingu, todėl sumažino jį iki 3000 Eur. Apylinkės teismo vertinimu, tokia suma atitinka teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuotai nustatyto nukentėjusiosios O. Š. patirtos neturtinės žalos dydžio teisingumu, jai iš nuteistojo priteista 3 000 Eur suma ne tik atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, tačiau neprieštarauja ir tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad pastaruoju metu priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, tačiau santykinai panašiose bylose nukentėjusiesiems dažniausiai buvo priteistos 3 000 – 4 000 Eur dydžio sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-697/2022 – nukentėjusiajam buvo priteista 4 000 Eur, Nr. 2K-17-648/2023 – buvo priteista 3 000 Eur dydžio neturtinė žala, Nr. 2K-175-489/2023 – buvo priteista 3 000 Eur). Nuteistasis šiuo atveju taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kurių, jo vertinimu, turėtų būti mažinamas nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.