- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2-11950-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01431-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- I. S.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. S. dėl nepilnamečio vaiko J. S. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškiniu ieškovė prašo: 1) nustatyti nepilnametės J. S. gyvenamąją vietą su motina A. G., motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo I. S. bendravimo su nepilnamete dukra J. S. tvarką: a) I. S. apie planuojamą dukters aplankymą prieš 2 (dvi) dienas informuoja dukters motiną A. G. telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės, b) tėvo I. S. bendravimas su nepilnamete dukra J. S. telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jeigu tai nepažeidžia mergaitės dienos režimo; 3) priteisti iš I. S. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai J. S. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti pavesti A. G., su kuria nustatoma nepilnametės dukters gyvenamoji vieta; 5) priteisti iš atsakovo I. S. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
1.1. Nurodė, kad su atsakovu nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kurį laiką gyveno kartu, ko pasėkoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė J. S.. Atsakovas tėvystę dukrai pripažino gera valia, dukters gimimo dokumentuose jis įrašytas tėvu, dukrai suteikta tėvo pavardė.
1.2. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai nutrūko 2024 m. sausio pabaigoje. Atsakovas tiesiog išvyko iš jų bendros gyvenamosios vietos ir daugiau nebesugrįžo. Jos turimomis žiniomis, kurį laiką jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios jo gyvenamosios vietos nežino.
1.3. J. S. nuo gimimo auga kartu su ieškove. Jas sieja artimas motinos-dukters ryšys. Gyvena nuosavame bute (duomenys neskelbtini) (jai priklauso 1/2 buto). Dukrai yra sudariusi tinkamas sąlygas. Ji rūpinasi mergaitės ugdymu, sveikatos priežiūra. Atsakovas nėra pakankamai atsakingas, todėl mano, kad nepilnametės J. S. interesus labiausiai atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
1.4. Neketina drausti atsakovui bendrauti su dukra. Pageidautų, kad atsakovas apie savo ketinimą aplankyti dukrą ieškovę informuotų prieš 2 (dvi) dienas, tikslu aptarti susitikimo su dukra laiką, vietą ir trukmę. Tėvo ir dukros bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis nebus ribojamas, tačiau tėvas turėtų atsižvelgti į dukros dienos režimą.
1.5. Pageidauja, kad iš atsakovo materialinis išlaikymas būtų priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismų praktikoje orientaciniu išlaikymo dydžiu vienam vaikui laikoma viena minimali mėnesio alga, kuri nuo 2024 m sausio 1 d. yra 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir 709,00 Eur atskaičius mokesčius. Jai nėra žinoma, ar atsakovas dirba, tačiau jis yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, kuris turėtų dirbti ir teikti išlaikymą dukrai. Ji yra dirbanti. Mano, kad sugebės užtikrinti dukros poreikius, jei iš atsakovo bus priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 300,00 Eur dydžio išmokomis.
1.6. Dukrai reikalingas ne tik maistas, drabužiai, avalynė, higienos prekės, vitaminai, vaistai, tačiau ir ugdymo, lavinimo priemonės. Dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 700,00 Eur. Valstybė moka beveik 100,00 Eur dydžio išmoką vaikui, taigi, kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti po 300,00 Eur dukros išlaikymui, neskaitant to, kad ji kasdien turi pasirūpinti gyvybiškai svarbiais dukters poreikiais, ir būtent jai tenka didesnė kasdienių rūpesčių našta.
1.7. Vien maistui reikia 240,00-300,00 Eur per mėnesį, drabužiams 50,00 Eur per mėnesį, avalynei 30,00-40,00 Eur per mėnesį, higienos prekėms apie 30,00 Eur per mėnesį, vitaminams, maisto papildams apie 30,00 Eur per mėnesį, dukros dalis buto išlaikyme (elektra, vanduo, šildymas) sudaro vidutiniškai 30,00 Eur per mėnesį. Dukrą draudžia kaupiamuoju draudimu, kas mėnesį moka po 55,00 Eur. Mokykliniams reikmenims per mėnesį reikia apie 30,00 Eur. Mergaitė lanko gatvės šokių pamokas. Užsiėmimai per mėnesį kainuoja 25,00 Eur, tačiau treniruotės vyksta (duomenys neskelbtini). Visuomeniniu transportu nuvykti ir grįžti galimybių vaikui nėra, tenka ją vežioti į treniruotes, todėl patiriamos kuro išlaidos. Ji yra perspektyvi šokėja, dalyvauja konkursuose, reikia mokėti dalyvio mokestį, kuris priklausomai nuo vietos svyruoja nuo 60,00 iki 150,00 Eur, dalyvavimas konkurse užsienyje kainavo net 500,00 Eur. Matydama dukros talentą, deda visas pastangas, kad ji galėtų tobulėti. Mokykloje dauguma renginių yra mokami. Mergaitė nori eiti į draugų gimtadienius, pati pasikviesti draugų į savo gimtadienį. Visa tai susiję su papildomomis išlaidomis.
1.8. Materialinis išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters J. pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pageidauja valdyti ir tvarkyti pati, kadangi dukrai gyvenant su ieškove, jai geriausiai yra žinomi nepilnametės dukters poreikiai.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad A. G. šeima Tarnybai yra žinoma. Tarnyboje 2024 m. sausio 27 d. buvo gautas pranešimas apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje (vaiko tėvui I. S. skirtas 15 parų smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui orderis). Išnagrinėjus gautą pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos šeimai ir vaikui poreikį. Ieškovės šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas. Ieškovė A. G. su mažamete dukterimi J. S. ir dviem nepilnamečiais sūnumis gyvena trijų kambarių bute su patogumais, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos seseriai. Butas apšildomas kieto kuro katilu, kuris yra atskiroje patalpoje. Butas šviesus, suremontuotas, tvarkingas. Bute yra visi reikalingi baldai, buitinė technika. Mažametei J. yra skirtas atskiras kambarys. Kambarys šviesus, apstatytas baldais. Mergaitės kambaryje yra dvi lovos, rašomas stalas, spinta, komoda. J. namuose yra sudarytos sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) slenkančiu grafiku: vieną savaitę dirba nuo 6 val. iki 14 val., kitą savaitę dirba nuo 14 val. iki 22 val. Jos teigimu, esant poreikiui, dukrą padeda prižiūrėti dukters krikšto mama. Ieškovė paaiškino, kad jos pajamas sudaro darbo užmokestis ir išmoka vaikams, priteistas materialinis išlaikymas sūnums. Ieškovės teigimu, ji ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų, žalingų įpročių neturi.
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė A. G. pokalbio su Tarnybos specialiste metu paaiškino, kad su dukters tėvu I. S. kartu negyvena nuo 2024 m. sausio 26 d. dėl jo vartojamo psichologinio smurto jos atžvilgiu. Dukters tėvas, gyvendamas kartu, nebuvo nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Šiuo metu tėvas su dukterimi J. bendrauja, paskambina jai, bet dukra ne visada nori atsiliepti tėvui. Tėvas nebuvo atvykęs aplankyti dukters, kelis mėnesius yra pervedęs jai pinigų dukros išlaikymui: 80,00 Eur, 100,00 Eur ir 200,00 Eur. Mažametė J. S. mokosi (duomenys neskelbtini)mokykloje. Po pamokų lanko šokių klubą (duomenys neskelbtini), kurio užsiėmimai yra mokami. Motinos teigimu, su šokių kolektyvu dukra vyksta į konkursus Lietuvoje ir užsienyje, ir tai sudaro papildomas išlaidas. Vaiko sveikatos priežiūra vykdoma (duomenys neskelbtini). Motinos teigimu, dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, kitų ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų vaikui nenustatyta. Tarnybos specialistė nekliudomai bendravo su J. S., kuri pokalbio metu paaiškino, kad nuo mažens gyveno su mama ir tėčiu. Ir tėtis, ir mama, kuris galėdavo, tas eidavo į šventes mokykloje, nupirkdavo vaistų, kai susirgdavo. Tėtis kartu negyvena nuo žiemos. Ji dar turi tris brolius. Ji namuose turi atskirą kambarį, bet miega su mama, nes taip nori. Mano, kad kitais metais jau išeis miegoti į savo kambarį. Tėtis jai paskambina, sakė atvažiuos, atveš dovanų telefoną, pasiilgo tėčio. Ji žino, kad tėtis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai paskambina, tėtis klausia, kaip jai sekasi ir ji jam pati paskambina. Ji norėtų nuvažiuoti pas tėtį į svečius, kad tėtis atvažiuotų į svečius, bet nenorėtų kartu gyventi, nes jis keldavo triukšmą, bardavosi su mama, neidavo užmigti. Ji norėtų gyventi su mama, nes kai tėtis išgeria, kelia triukšmą. Tėtis daug dirbdavo, mažiau ja rūpindavosi.
3.2. Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė A. G. netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu, įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti mažamečio vaiko poreikius, į vaiko nuomonę, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, darytina išvada, kad J. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jos interesus. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti nustatomas minimalus vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena. Tarnybos vertinimu, ieškovės teismui pateiktame ieškinyje siūloma nustatyti tėvo I. S. bendravimo su vaiku tvarka nepažeistų vaiko interesų. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio vaiko geriausius interesus.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalių išsiskyrimą lėmė tai, kad atsakovas pradėjo išgėrinėti, negražiai vadinti jos sūnų, buvo iškvietusi policiją. Kartu negyvena nuo 2024 m. sausio 26 d. Atsakovas su dukra bendrauja, skambina, bet dukra ne visada nori atsiliepti. Su dukra po išsiskyrimo buvo susitikęs tris kartus, vieną kartą, kada buvo atvažiavęs pasiimti daiktų, kitą kartą konkurse (duomenys neskelbtini) ir dar kartą rugsėjo mėnesį. Dėl dukros išlaikymo, atsakovas nurodo, kad jam sunku išlaikyti dukrą. Mergaitė gabi, lanko gatvės šokius, viskuo domisi yra aktyvi. Nuo išsiskyrimo atsakovas sumokėjo iš viso apie 900,00 Eur išlaikymo, taip pat atsakovas dukrai yra atvežęs dviratį ir paspirtuką. Išmoką vaikui gauna apie 100,00 Eur. Atsakovas jos neklausia, kaip dukrai sekasi mokykloje, iš atsakovo pusės nėra, kas padėtų dukrą išlaikyti. Ji turi dar du nepilnamečius išlaikytinius, septyniolikos ir trylikos metų. I. S. nepilnamečių vaikų neturi.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad šalys kartu negyvena nuo sausio pabaigos. Atsakovas beveik neprisidėjo prie materialinio išlaikymo, pinigų sumos nepakako. Mergaitė yra prisirišusi prie mamos, tačiau norėtų pabendrauti ir su tėvu. Mama rūpinasi dukra, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Tikslios bendravimo tvarkos neįmanoma nustatyti. Ieškovė išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, yra dirbanti. Atsakovas turi vieną dukrą. Vaiko poreikius yra nurodę ieškinyje, mergaitė lanko gatvės šokius, reiškia vežti į treniruotes. Nereguliariai teikiamas išlaikymas lemia tai, kad ieškovė nežino, kaip planuoti išlaidas. Be to, nuo naujų metų vėl kyla minimali mėnesinė alga. Prašo išskaičiuoti iš išlaikymo 200,00 Eur sumokėtų rugsėjo mėnesį.
6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu, nesant kitų galimybių įteikti procesinius dokumentus). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Papildomai pažymėjo, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, patikrino nepilnametės gyvenimo sąlygas. Gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos tinkamos. Neturi duomenų, kad atsakovui būtų būtina nustatyti minimalų bendravimą su dukra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
8. Byloje nustatyta, kad nepilnametės J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas atsakovas I. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.
10. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė su dukra J. S. gyvena bute (duomenys neskelbtini) kuris ½ dalimi nuosavybės teise priklauso ieškovei. Butas yra trijų kambarių, su patogumais, mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra vaikui skirti baldai. Motinos gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos augti, vystytis, vaiko poreikiams tenkinti. Pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone išvadoje sutinkama, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Be to, Tarnybai išklausius J. S. nuomonę, mergaitė išreiškė norą gyventi su motina. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete šalių dukra, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.
11. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
12. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
14. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: I. S. apie planuojamą dukters aplankymą prieš 2 (dvi) dienas informuoja dukters motiną A. G. telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės; tėvo I. S. bendravimas su nepilnamete dukra J. S. telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jeigu tai nepažeidžia mergaitės dienos režimo.
15. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t.
16. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas bendravimo su dukra tvarkos variantas leidžia atsakovui dalyvauti dukros gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Atsakovas dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygų prieštaravimų nepateikė, tuo tarpu ieškovė bylos duomenimis neketina riboti dukros bendravimo su tėvu. Be to, Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatytina ieškovės ieškinyje siūloma bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys). Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo
17. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
20. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaikus, vaiko poreikius, paminėtina, kad pagal rašytinius įrodymus, esančius byloje, ieškovė dirba, nuo 2024 m. sausio mėn. jos atlyginimas sudaro apie 1 100,00 Eur į rankas. Ieškovė taip pat nurodė, kad gauna apie 100,00 Eur išmoką vaikui. Tarnyba 2024 m. rugpjūčio 19 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksavo, kad ieškovės pajamos (atlyginimas, išmoka vaikui, priteistas materialinis išlaikymas sūnums) per mėnesį yra apie 1 700,00-1 800,00 Eur. Iš teismo išreikalautų duomenų matyti, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. vykdo individualią veiklą, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuo 2024 m. birželio 27 d. iki 2025 m. kovo 26 d. gauna 509,65 Eur dydžio išmoką. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad neturi pakankamai turto, kad negalėtų susirasti darbo, gauti papildomų pajamų, kad turi kitų išlaikytinių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovas turi tam tikrų skolinių įsipareigojimų, jo vardu registruotas automobilis (2003 m. „V.“), kuris yra areštuotas, o dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.
21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
22. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant iš ieškovės gaunamų pajamų, jos turtinė padėtis vertinama kaip patenkinama, tačiau ji augina ne tik mažametę dukrą, bet turi dar du nepilnamečius sūnus, todėl iš jos gaunamų pajamų išlaikyti tris vaikus yra gana sudėtinga, o byloje nesant duomenų apie atsakovo darbingumo ribojimą, išsilavinimą, galimybių gauti pajamas iš darbo teisinių santykių ir pan. neturėjimą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybes bent jau lygiomis dalimis su ieškove prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, kuriems tenkinti šalims prisidedant po 300,00 Eur, taip pat gaunant išmoką vaikui, būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir J. S. laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo, etc. poreikiai, o išlaikymams iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 924,00 Eur bruto) kriterijų, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą, sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, neteikė įrodymų, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl daro išvadą, kad teismo sprendimui jis yra indiferentiškas.
23. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).
25. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 21 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 110,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 81,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 191,00 Eur žyminio mokesčio.
26. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 283,33 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.
27. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko J. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką – atsakovas I. S. apie planuojamą dukters aplankymą prieš 2 (dvi) dienas informuoja dukters motiną A. G. telekomunikacinėmis priemonėmis, su tikslu susitarti dėl bendravimo vietos, laiko ir trukmės; atsakovo I. S. bendravimas su nepilnamete dukra J. S. telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jeigu tai nepažeidžia mergaitės dienos režimo.
Priteisti iš atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į priteistą išlaikymo sumą, įskaityti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 0 ct) dydžio mokėjimą atsakovo atliktą 2024 m. rugsėjo mėnesį.
Paskirti ieškovę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 191,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.