- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-819-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00165-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eudara“
- Atsakovas
- NIF GLOBAL IC
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eudara“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-649-513/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eudara“ ieškinį atsakovei NIF GLOBAL IC ve DIS TICARET SAN.TIC. LTD. STI dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eudara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Turkijos bendrovės NIF GLOBAL IC ve DIS TICARET SAN.TIC. LTD. STI 82 120,50 Eur skolą, 19 626,79 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) šalių 2022 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. NF 260922 (toliau – ir Sutartis) 11 dalies a ir c punktus, pagal kuriuos ginčams taikoma Rusijos Federacijos teisė ir ginčas nagrinėjamas Rusijos Federacijos Briansko srities Arbitražo teisme.
2. Nurodė, kad su atsakove Turkijoje registruota bendrove NIF GLOBAL IC ve DIS TICARET SAN.TIC. LTD. STI 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė sutartį Nr. NF 260922, kuria įsipareigojo iš atsakovės nusipirkti trąšas – karbamidą (N46). Vykdydama sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 82 120,50 Eur, tačiau atsakovė prekių nepristatė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarytos sutarties 11a punkte susitarta dėl taikytinos teisės ir nurodyta, jog bet kurie klausimai, susiję su Sutartimi ir nenurodyti aiškiai išreikšta arba numanoma forma joje pačioje arba atitinkamose Specifikacijose, turi būti sprendžiami pagal Rusijos Federacijos įstatymus, o 11c punkte numatyta, kad jei derybos neatneš teigiamų rezultatų, tada bet kuris ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, susijęs su Sutartimi, jos aiškinimu, spręstini Briansko srities Arbitražo teisme.
5. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartyje nebuvo jokių nuostatų apie sutarties vykdymo vietą ar prekių pristatymo vietą, priešingai, sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas priimti ir apmokėti pagal šios sutarties sąlygas prekes, kurių pavadinimus, asortimentą, tiekimo sąlygas ir terminus, krovinio siuntėją, krovinio gavėją, kiekį, kainą, vertę, apmokėjimo sąlygas ir terminus bei kitas sąlygas šalys nurodo prie šios sutarties pridedamose specifikacijose, kurios yra šios sutarties neatsiejamos dalys. Nurodė, kad specifikacijų, kuriose būtų detaliai aptartas prekių kiekis, kaina, pristatymo vieta, terminai ir pan., ieškovė su ieškiniu nepateikė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jokių duomenų apie ieškovės minimą 2022 m. rugsėjo 27 d. susitarimą, pagal kurį, ieškovės teigimu, prekes atsakovė įsipareigojo pristatyti į Klaipėdos uostą, nepateikta. Teismo vertinimu, ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys niekaip nepagrindžia jos teisės pasirinkti alternatyvųjį teismingumą pagal sutarties vykdymo, t. y. prekių pristatymo, vietą, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 9 dalis.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos pasienis, nei Klaipėdos uostas, kaip teigia ieškovė, nėra galutinė prekių pristatymo vieta. Ieškovės buveinė registruota Marijampolėje. Teismo vertinimu, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie konkretų susitarimą su atsakove dėl prekių pristatymo vietos ir duomenų apie sutarties vykdymo vietą, kuri nebūtinai turi sutapti su prekių pristatymo vieta, taikytinos bendrosios teismingumo taisyklės ir ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą Turkijos Respublikos kompetentingame teisme.
7. Vertindamas ieškovės argumentus, kad prekių pristatymo vieta pagal 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimą (toliau – ir Susitarimas) su atsakove yra Klaipėdos uostas, teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškiniu nereiškia jokių reikalavimų, kylančių iš šio Susitarimo. Teismas nustatė, kad ieškovės su ieškiniu pateiktas 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimas dėl vienkartinio bandomosios N-46 proc. karbamido siuntos pardavimo ir pirkimo su 12 mėnesių sutartimi ir galimu jos pratęsimu, sudarytas su atsakove, yra tik sutarties projektas, nurodytas jo galiojimas – 3 darbo dienos, o sudarymo data – 2022 m. spalio 26 d. ir ieškovė nepateikė šalių pasirašyto šio Susitarimo originalo. Pateikto Susitarimo projektas nėra pasirašytas šalių, o vien atsakovės vadovo paso kopija, pridėta prie Susitarimo, teismo vertinimu, negali būti prilyginta šalių parašams.
8. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, kad 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimu (projektu) šalys suderino, jog jų ginčai bus sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme (12.1 punktas), tačiau arbitražo teismas likviduotas dar 2021 m. rugsėjo 22 d., pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje šiuo metu veikia Vilniaus komercinio arbitražo teismas – nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Susitarimas nėra šalių pasirašytas, nusprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo vertinti, kad šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos (CPK 23 straipsnis).
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad šiuo atveju ieškovė ieškinį turėtų reikšti pagal bendrąsias taisykles, t. y. atsakovės buveinės vietos, kuri yra Turkijos Respublikoje, teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Eudara“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė su atsakove Turkijoje registruota bendrove 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė sutartį Nr. NF 260922, kuria įsipareigojo iš atsakovės nusipirkti trąšas – karbamidą (N46). Vykdydama sutartį ieškovė pervedė atsakovei 82 120,50 Eur, tačiau atsakovė prekių nepristatė. Šalys 2022 m. lapkričio 11 d. susitarė, jog atsakovė parduos ieškovei trąšas, kurias atsakovė pateiks į Klaipėdos uostą. Susitarime šalys suderino, jog šalių ginčai bus sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme, tačiau Lietuvos arbitražo teismas išregistruotas.
10.2. Ieškovė ginčija 2022 m. rugsėjo 26 d. sutarties 11a ir 11 c punktų nuostatas, pagal kurias susitarta dėl taikytinos teisės – Rusų Federacijos įstatymų bei kad visi ginčai spręstini Briansko srities Arbitražo teisme. Šios nuostatos į sutartį dėl Rusijos Federacijos įstatymų taikymo ir ginčų nagrinėjimo Rusijos Federacijos Briansko srities Arbitražo teisme buvo įtrauktos be ieškovės žinios, pasitikint atsakove, pasirašydama sutartį ieškovė jos atidžiai neperskaitė, neįsigilino, pasirašė skubotai, nesitikėjo, kad bus įtraukta išlyga dėl ginčams taikomos Rusijos Federacijos teisės ir jurisdikcijos. Jurisdikcinis susitarimas dėl tarptautinių sankcijų, Europos Sąjungos sankcijų ir Rusijos Federacijos valstybės pripažinimo teroristine šalimi, yra neįgyvendinamas.
10.3. Byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, nes vienu atveju prekės turėjo būti atgabentos iš Rusijos Federacijos, kitu atveju Azerbaidžiano gamintojo prekės turėjo būti atgabentos iš Sakartvelo uosto, tačiau visos prekės buvo skirtos Lietuvos įmonei ir turėjo būti pristatytos į Lietuvos teritoriją ar pasienį su Baltarusijos Respublika. Paskutinės sutarties vykdymo vieta yra Klaipėdos uostas. Būtent taip šalys susitarė ir 2022 m. rugsėjo 27 d. susitarimu, kuriuo prekes atsakovė įsipareigojo pristatyti į Klaipėdos uostą.
10.4. Ieškinį pateikus Turkijos teismui, tikėtina, šis ieškinio nepriimtų, nes turi pareigą ieškinį perduoti Rusijos Federacijos Briansko srities Arbitražo teismui, o perdavimas šiam teismui pastatys ieškovę į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu. Nei Turkija, nei Rusija nėra Europos Sąjungos šalys, jų teisinės sistemos nėra objektyviai ginančios žmogaus ar verslo subjekto teises. Abejotina, kad Lietuvos juridinio asmens teisės bus išvis ginamos.
10.5. Teismas, spręsdamas, ar byla su užsienio elementu yra teisminga Lietuvos teismams, taip pat turi apsvarstyti klausimą, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas (CPK 810 straipsnis) ir vykdomas (CPK 813 straipsnis) užsienio valstybėje. Kadangi ginčas teisme nagrinėtinas su Turkijos įmone, ginčui aktuali 1995 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis, ratifikuota 1996 m. vasario 6 d. Nr. I-1194, kurioje, be kita ko, yra aptarti susitariančios šalies priimto teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo principai bei tvarka. Remiantis šia tarpvalstybine sutartimi, Lietuvos Respublikos teismų sprendimai gali būti vykdomi Turkijoje, tačiau ši sutartis tik reglamentuoja teismo sprendimo vykdymo galimybę, bet ne pagalbą ir garantijas inicijuojant civilines bylas.
10.6. Sprendžiant tokio ginčo jurisdikcijos klausimą, aktuali CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostata dėl sutarties vykdymo vietos. Teismas, esant tokiai padėčiai, kokioje atsidūrė ieškovė, ex officio (liet. savo iniciatyva) gali taikyti forum necessitatis (liet. būtinosios jurisdikcijos) principą, kuris, esant būtinybei apsaugoti asmens pažeistus teisėtus interesus, įtvirtina teismo teisę priimti nagrinėti jam nepriskirtiną bylą. Teismas nepasisakė, kokie kriterijai nulemtų alternatyvaus teismingumo taikymą, formaliai nurodė, kad ieškovei CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostata netaikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).
14. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis), todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, be kita ko, privalo ex officio patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (liet. tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
15. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.
16. Nustatyta, kad nagrinėjamos bylos šalys yra skirtingų valstybių subjektai – ieškovė UAB „Eudara“, kuri registruota Lietuvos Respublikoje, ir atsakovė NIF GLOBAL IC ve DIS TICARET SAN.TIC. LTD. STI, kuri yra Turkijoje registruota bendrovė.
17. Lietuvai ir Turkijai galioja 1995 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis (toliau – ir Dvišalė sutartis). Dvišalės sutarties 2 straipsnis nustato, kad vienos susitariančiosios šalies piliečiai, siekdami apginti savo teises bei interesus, turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus bei kitas teisines įstaigas. Jie, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir susitariančiosios šalies piliečiai, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylas, kreiptis į notariatus, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir apskųsti teismo sprendimus. Detaliau ir išsamiau teismingumo klausimai Dvišalėje sutartyje nėra reglamentuoti.
18. CPK 780 straipsnis nustato, kad CPK VII dalies nuostatos („Tarptautinis civilinis procesas“) taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Nagrinėjamu atveju nei Dvišalė sutartis, nei CPK VII dalies nuostatos nenustato jokių draudimų susitariančiųjų šalių rezidentams susitarti dėl taikytinos teisės ir (ar) civilinės bylos teismingumo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju susitariančių šalių (Lietuvos ir Turkijos) piliečiai (taip pat ir juridiniai asmenys – Dvišalės sutarties 4 straipsnis), sudarydami sandorius, turi teisę nuspręsti dėl galbūt ateityje kilsiančių ginčų sprendimo būdo ir tvarkos.
19. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju šalys 2022 m. rugsėjo 26 d. pasirašė prekių tiekimo sutartį Nr. 260922, kurios 11 punktu susitarė dėl taikytinos teisės, nustatydamos, kad bet kurie klausimai, susiję su Sutartimi ir nenurodyti aiškiai išreikšta arba numanoma forma joje pačioje arba atitinkamose specifikacijose, turi būti sprendžiami pagal Rusijos Federacijos įstatymus (Sutarties 11a punktas). Jei derybos neatneš teigiamų rezultatų, tada bet kuris ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, susijęs su Sutartimi, jos aiškinimu, spręstini Briansko srities Arbitražo teisme (Sutarties 11c punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudaryta sutartis (susitarimas) tiek dėl taikytinos teisės, tiek dėl teismo vietos pasirinkimo grindžiamas šalių valios autonomijos pasirinkti teismą (teismus), kuriam jos ketina perduoti nagrinėti savo ginčus, pripažinimu. Jurisdikcijos apimtis esant susitarimui dėl teismo vietos pasirinkimo priklauso nuo šalių valios ir yra jų susitarimo reikalas. Sutarties laisvės bei šalių valios autonomijos principų svarba šalių teisės susitarti dėl ginčų sprendimo būdo įgyvendinimo kontekste ne kartą akcentuota kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 57 punktą; 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 27 punktą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad laikydamosi teisės aktų reikalavimų šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama, – šalys yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-403-611/2019 17 punktą, 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-381/2023 24 punktą ir jame cituojamą praktiką).
21. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš prieš tai aptarto Sutarties turinio, šalys aiškiai susitarė tiek dėl Rusijos Federacijos įstatymų (teisės) taikymo, tiek dėl teismų jurisdikcijos, nutardamos visus ginčus, susijusius su Sutartimi, perduoti spręsti Briansko srities Arbitražo teismui. Jokių susitarimų dėl Lietuvos Respublikos taikytinos teisės ir (ar) ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose šalių sudarytoje Sutartyje nėra. Nors, kaip nurodo apeliantė, pareikštu ieškiniu, be reikalavimo priteisti skolą, ji ginčija Sutarties 11a ir 11c punktus, prašydama juos pripažinti negaliojančiais, tačiau, nepaisant to, šią dieną paminėtos Sutarties nuostatos dėl taikytos teises ir jurisdikcijos (11a ir 11c punktai) yra galiojančios, todėl teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, neturi teisės į jas neatsižvelgti ir paminėtų Sutarties nuostatų netaikyti.
22. Apeliantė, įrodinėdama, kad byla yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, teigia, kad ieškinys gali būti reiškiamas pagal sutarties vykdymo vietą, nes visos prekės buvo skirtos Lietuvos įmonei ir turėjo būti pristatytos į Lietuvos teritoriją, o paskutinės sutarties vykdymo vieta – Klaipėdos uostas. Nurodo, kad šalys 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimu sulygo, jog prekes atsakovė pateiks į Klaipėdos uostą, be to, susiderino, kad šalių ginčai bus sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme, kuris išregistruotas.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės skundo argumentu ir pažymi, kad, nepaisant 2022 m. lapkričio 11 d. susitarime nurodytos prekių pristatymo vietos, taip pat ir 12.1 punkte įtvirtintos nuostatos, jog visus ginčus ar nesutarimus, kurie gali kilti dėl šios sutarties ar su ja susijusių dokumentų, nagrinėja Lietuvos arbitražo teismas (likviduotas, šiuo metu veikia Vilniaus komercinio arbitražo teismas), kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad paminėtas Susitarimas būtų įsigaliojęs. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių priešingų, šias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir konstatuotas išvadas paneigiančių įrodymų. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą buvo pateiktas tik 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo projektas (aiškiai nurodyta pačioje susitarimo pradžioje). Susitarimo projekto 2 (antro) priedo, kuriame nustatytas prekių pristatymo tvarkaraštis, 15 punkte nurodyta, jog šalys laiko, kad ši elektroniniu būdu perduota sutartis vykdoma, kai ją pakeičia ir pasirašo pirkėjas ir kai pirkėjas pareikalauja iš pardavėjo popierinės sutarties kopijos. Nagrinėjamu atveju 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo projektas nėra pasirašytas šalių, o kartu su Susitarimo projektu pateikta atsakovės vadovo paso kopija, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti prilyginama šalies parašui.
24. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Eudara“ ieškiniu nereiškia jokių reikalavimų, kylančių iš 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo. Nustatyta, kad ieškinio reikalavimas priteisti 82 120,50 Eur skolą yra kildinamas iš 2022 m. rugsėjo 26 d. prekių tiekimo sutarties Nr. NF 260922. Šią sumą, kaip patvirtina bylos duomenys ir nurodo pati ieškovė, ji banko pavedimu sumokėjo atsakovei 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta Sutartis, pavedimo paskirtyje nurodydama, kad mokėjimas atliekamas pagal sąskaitą Nr. 10001019 pagal 2022 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. NF 260922.
25. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant teismingumo klausimą, nėra jokio pagrindo vadovautis apeliantės pateikto 2022 m. lapkričio 11 d. susitarimo nuostatomis.
26. Byloje nustačius, kad šalys 2022 m. rugsėjo 26 d. sudaryta prekių tiekimo sutartimi, iš kurios kildinamas ieškovės piniginis reikalavimas atsakovei, aiškiai sutarė tiek dėl taikytinos Rusijos Federacijos teisės (įstatymų), tiek dėl ginčų, kylančių iš Sutarties, sprendimo vietos (jurisdikcijos) – Briansko srities Arbitražo teisme, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, esant nenuginčytoms ir galiojančioms paminėtos Sutarties nuostatoms, visiškai pagrįstai atsisakė priimti UAB „Eudara“ ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
27. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas, ar byla su užsienio elementu yra teisminga Lietuvos teismams, turėjo apsvarstyti klausimą, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas (CPK 810 straipsnis) ir vykdomas (CPK 813 straipsnis) užsienio valstybėje.
28. Visų pirma pažymėtina tai, kad užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami ir juos leidžiama vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Minėta, kad nagrinėjamam ginčui aktuali 1995 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis, kurios 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad susitariančiosios šalys, šios sutarties nustatyta tvarka pripažįsta ir vykdo kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimtus sprendimus. Dvišalės sutarties 1 straipsnis nustato, kad vienos susitariančiosios šalies piliečiai kitos susitariančiosios šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios šalies piliečiai. Visi piliečiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir susitariančiosios šalies piliečiai, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylas, kreiptis į notariatus, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir apskųsti teismo sprendimus (Dvišalės sutarties 2 straipsnis). Vienos susitariančiosios šalies fiziniai ir juridiniai asmenys kitos susitariančiosios šalies teritorijoje naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos susitariančiosios šalies fiziniai ir juridiniai asmenys (Dvišalės sutarties 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, remiantis paminėtomis Dvišalės sutarties nuostatomis, susitariančių šalių piliečių teisės yra ginamos vienodai abiejose susitariančiose šalyse, įskaitant ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo procese. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas užsienio valstybėje niekaip nekeičia ir negali pakeisti bylos teismingumo. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kuri yra Turkijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, o tai reiškia, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas, nepaisant to, kurios šalies teismas jį priims, turės būti vykdomas Turkijos Respublikoje. Taigi paminėtas apeliantės skundo argumentas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo neturi jokios įtakos teismingumo klausimo išsprendimui kitaip.
29. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, vadovavosi bendrosiomis teismingumą reglamentuojančiomis CPK 29–30 straipsnių nuostatomis, nes nagrinėjamu atveju taikytinos tarptautinės dvišalės sutarties, o jei tokie santykiai tarptautinėje sutartyje nėra reglamentuoti – CPK VII dalies nuostatos („Tarptautinis civilinis procesas), tačiau, nepaisant to, pagrįstai atsisakė priimti UAB „Eudara“ ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
30. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.