Vilniaus apygardos teismo sprendimas, B2-131-614/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-29
Bylos Nr.: B2-131-614/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00152-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

Teisėjas: Neringa Švedienė
Ieškovas: BUAB „Alfa Flora“, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM
Atsakovas: V. K., Z. S., Lenkijos Respublikos įmonei „CHEMCOM“, Alfa Flora, Lenkijos firma „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odpoiedzialnoscią“

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. B2-732-567/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00152-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.4.3.11; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Vaidai Anušauskaitei,

dalyvaujant ekspertei A. S. (vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą),

ieškovo BUAB „Alfa Flora“ atstovui bankroto administratoriui O. D.,atsakovui V. K. ir jo atstovui advokatui G. G.,atsakovui Z. S. ir jo atstovei advokatei S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Alfa Flora“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovams V. K., Z. S. ir Lenkijos Respublikos įmonei „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, skolos priteisimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas BUAB „Alfa Flora“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pateikė ieškinį (2 t., b. l. 74–77), rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 157–158) ir patikslintą ieškinį (4 t., b. l. 111–113), prašydamas:

1.1. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento sudarytą 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo V. K. ieškovui BUAB „Alfa Flora“ 151 143,44 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

1.2. Priteisti ieškovui BUAB „Alfa Flora“ iš atsakovo Z. S. 17 783,18 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

1.3. Pripažinti UAB „Alfa Flora“ bankrotą tyčiniu.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, 2015 m. sausio 5 d. UAB „Alfa Flora“ ir Lenkijos įmonė „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Alfa Flora“, vadovaujama V. K., paskolino Lenkijos įmonei 140 000 Eur sumą, kuri su palūkanomis turėjo būti grąžinta iki 2017 m. sausio 5 d. UAB „Alfa Flora“ paskolą suteikė, būdama nemoki, kadangi įmonės įsipareigojimai kreditoriams (tame tarpe darbuotojams ir valstybės biudžetui) viršijo įmonės turto vertę. Bankroto administratoriui nepavyko susisiekti su Lenkijos įmone „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia. Buvęs įmonės vadovas V. K. suteikė paskolą, neturėdamas tam įgaliojimų, bei žinodamas, kad pinigai nebus grąžinti. Paskolos sutartis pagal savo pobūdį nėra realinė, kadangi sandoris nebuvo patvirtintas notaro, apie sandorio sudarymą nebuvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.

3. Ieškovas taip pat nurodė, kad didžiausiu UAB „Alfa Flora“ debitoriumi yra Z. S., kuris pagal turimus buhalterinius duomenis įmonei yra skolingas 28 926,62 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Z. S. pateikė kasos pajamų dokumentus, patvirtinančius 11 143,44 Eur skolos grąžinimą, išskyrus 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, serija ALF Nr. 1506329, 17 783,18 Eur sumai. Tokio pavyzdžio pinigų priėmimo kvitų nėra UAB „Alfa Flora“ buhalterijoje, pinigai į apskaitą neįtraukti. Visi kasos pajamų orderiai išrašomi pagal datas iš eilės. 2016 m. sausio 8 d. orderis ALF Nr. 1506329 sugadintas, grąžintas į bendrovės buhalteriją. Buvęs bendrovės vadovas V. K. yra nurodęs, kad Z. S. pinigų į bendrovės kasą nebuvo įnešęs, todėl 17 783,18 Eur turi būti priteista iš Z. S.. 11 143,44 Eur sumos, kurią bendrovei sumokėjo Z. S., nėra bendrovės kasoje, todėl ši suma turi būti priteista iš bendrovės vadovo V. K.

4. Dėl reikalavimo pripažinti BUAB „Alfa Flora“ bankrotą tyčiniu ieškovas nurodė, kad, esant blogai bendrovės ūkinei–finansinei padėčiai, bendrovės veikla nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Bendrovės vadovai, būdami išsilavinę ir turėdami veiklos organizavimo patirties, nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytų prievolių bei veikė priešingai bendrovės interesams (CK 6.66 str., 6. 871 str. 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 20 str.).

Atsiliepimas

5. Atsakovas Z. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 114–117), rašytinius paaiškinimus (3 t., b. l. 12–14; 3 t., b. l. 51–56, 168–169; 4 t., b. l. 25-26) ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį (4 t., b. l. 117–119), prašydamas atmesti ieškinį dalyje dėl 17 783,18 Eur sumos priteisimo iš atsakovo Z. S. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo santykiai tarp jo ir UAB „Alfa Flora“ prasidėjo 2013 metų vasario–kovo mėnesiais. 2016 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu Z. S. išsiuntė prašymus buvusiam UAB „Alfa Flora“ direktoriui V. K. ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Apskaita iš arčiau“ dėl kliento išsamios atsiskaitymo kortelės pateikimo. UAB „Apskaita iš arčiau“ pateikė atsakymą, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. buhalterinių paslaugų sutartis yra nutraukta. UAB „Alfa Flora“ vadovas V. K. atsakė, kad bendrovė neturi savo buhalterinės apskaitos dokumentų ir negali jų atgauti. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3915-661/2016 tarp Z. S. ir V. K. susiklostė konfliktinė situacija, todėl V. K. neteikė Z. S. jokių prašomų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovui Z. S. buvęs UAB „Alfa Flora“ direktorius V. K. ne kartą buvo nurodęs, kad mokėjimus už prekes atsakovas mokėtų ne į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, bet į asmeninę V. K. sąskaitą. Atsakovas Z. S., įtardamas, kad šie pinigai galimai nebus įtraukti į įmonės apskaitą, kiekvieno mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad tai yra pinigų įnešimas UAB „Alfa Flora“. Bendrovės bankroto administratorius taip pat nebendradarbiauja su atsakovu Z. S. ir neteikia jokios informacijos apie tariamą skolą. 2017 m. spalio 25 d. atsakovo Z. S. prašymu UAB „Verus Auditus“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad: 1) už 2015 m. lapkričio mėnesį parduotą produkciją pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras Z. S. pilnai atsiskaitė bei susidarė 2 041,59 Eur permoka įmonei; 2 ) už 2015 m. gruodį parduotą produkciją Z. S. atsiskaitė pilnai bei susidarė 2 566,70 Eur permoka įmonei; 3) už 2016 m. sausį parduotą produkciją Z. S. atsiskaitė pilnai bei susidarė 12 949,34 Eur permoka įmonei. Permoka ieškovui už 2015 m. lapkričio, gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesius susiformavo todėl, kad iki 2015 m. lapkričio 1 d. dienos atsakovas Z. S. turėjo nepriemoką už parduotą produkciją, tačiau nepriemoka buvo pilnai padengta 2015 m. lapkričio, gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesių permokomis. Administratoriaus argumentai dėl 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvito ALF Nr. 1506329 yra nepagrįsti, kadangi šis kvitas turi visus būtinus rekvizitus. Kvitą pasirašė bendrovės vadovas V. K., o pinigų priėmimo operacija turėjo būti apskaityta ne kasos, o esančių pas atskaitingus asmenis lėšų apskaitos dokumentuose. V. K. įnešus iš Z. S. gautą 17 783,18 Eur sumą į bendrovės sąskaitą, turėjo būti registruotas pinigų kasoje padidėjimas ir atitinkamai V. K. žinioje esančios atskaitos sumos sumažėjimas. Aplinkybė, kad UAB „Alfa Flora“ kasos dokumentuose nėra įregistruotas 17 783,13 Eur sumos priėmimas, nereiškia, kad Z. S. yra skolingas bendrovei (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str.).

Šalies argumentai

6. Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 22–24; 4 t., b. l. 141–143), prašydamas taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Alfa Flora“ buvo įsteigta 2013 m. vasario 14 d., pagrindinė veikla – didmeninė prekyba gėlėmis. Nuo pat įmonės įkūrimo dienos įmonės veikla nebuvo pelninga. Tai lėmė sumažintos prekių pardavimų kainos, didelė patalpų nuomos kaina bei darbuotojų atlyginimai. 2013 metų pabaigoje peržiūrėjus darbuotojų atlyginimus, 2014 metais susimažinus nuomos mokestį, įmonė 2014 metus sugebėjo baigti pelningai ir tai yra konstatuota Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje. Vienų metų rezultatų nepakako apmokėti prieš tai buvusių metų nuostolį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje įmonės padėtis turėjo stabilizuotis ir pagerėti. Įmonė ieškojo alternatyvių galimybių gauti pajamų ir viena iš tokių galimybių buvo įtvirtinta 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartimi su Lenkijos įmone „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia. Paskolos gavėjas užsiima chemijos ir naftos produktų (priedų) prekyba, 2014 m. gavo 60 000 Eur grynojo pelno. Sudarant paskolos sutartį, pagrįstai buvo tikimasi gauti papildomų pajamų, ir tai atitiko įmonės interesus. Ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visus galimus variantus, siekiant atgauti skolą. Paskolos suteikimas nenulėmė įmonės nemokumo. Įmonės finansinius sunkumus lėmė nesutarimai tarp akcininko, jam artimų asmenų ir vadovo. Ieškovo ir atsakovo V. K. nesieja paskoliniai santykiai, todėl reikalavimas priteisti 140 000 Eur skolą iš V. K. yra nepagrįstas. 2017 m. vasario 17 d. Lenkijos įmone „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia pateikė atsakovui atsakymą, kad negalėjo įvykdyti paskolos sutarties laiku dėl nuo paskolos gavėjo nepriklausančių ekonominių veiksnių, todėl prašė pratęsti paskolos grąžinimo terminą 1 metams. Paskolos gavėjo raštas tik pavirtina paskolos santykių egzistavimą tarp UAB „Alfa Flora“ ir Lenkijos įmonės. Bankroto administratorius turėtų priimti sprendimą dėl paskolos sutarties pratęsimo ar nepratęsimo. Administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių bandymą susisiekti su Lenkijos įmone dėl skolos grąžinimo. Ieškovas neįrodė nei vienos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos bei praleido 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio reikalavimas dėl 11 143,44 Eur priteisimo iš atsakovo V. K. taip pat yra nepagrįstas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dalį kasos pajamų orderių pasirašinėjo UAB „Alfa Flora“ vadybininkai, todėl jie turėjo įnešti pinigus į kasą. Z. S. skolinosi pinigus iš V. K. ir jo šeimos narių bei 2015 m. įformino jų grąžinimą, todėl abejotina, kad Z. S. 2016 m. sausio mėn. galėjo disponuoti 17 000 Eur suma. Z. S. taip pat dirbo UAB „Alfa Flora“, todėl galimai galėjo pasirašyti ir pinigų priėmimo kvitą, tačiau pinigai į bendrovės sąskaitą nebuvo įnešti. Pagrindiniai ieškinio reikalavimai yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, todėl skolininkams sumokėjus skolas, tikėtina, kad administratorius nebūtų prašęs pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Bankroto administratorius neatliko aktyvių veiksmų, siekiant išsiieškoti skolas, taip pat neįrodė tyčinio bankroto sąlygų (CK 6.66 str., 6.870–6.871 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

7. 2013 m. vasario 20 d. Juridinių asmenų registre registruota UAB „Alfa Flora“. Bendrovės įstatinis kapitalas – 2 896,20 Eur. Bendrovės vadovu nuo įsteigimo buvo V. K. (1 t., b. l. 33–34).

8. 2014 m. UAB „Alfa Flora“ balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad: 2013 m. (žr. eilutes „praėję finansiniai metai“) bendrovė turėjo iš viso turto 54 580,34 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 7 526,36 Eur, trumpalaikis turtas – 47 053,99 Eur), skolų (visos mokėtinos per vienerius metus) – 133 526,12 Eur, nuosavas kapitalas buvo -78 945,78 Eur, pardavimo pajamos siekė 603 421,86 Eur, bendrovė patyrė 81 841,98 Eur nuostolių. 2014 m. bendrovė turėjo iš viso turto 137 192,13 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 6 280,41 Eur, trumpalaikis turtas – 130 911,72 Eur), skolų (visos mokėtinos per vienerius metus) – 212 746 Eur, nuosavas kapitalas buvo -75 554 Eur pardavimo pajamos siekė 806 729,61 Eur, bendrovė gavo 3 391,45 Eur pelno (1 t., 35–36).

9. 2015 m. UAB „Alfa Flora“ balanse nurodyta, kad 2015 m. bendrovė turėjo iš viso turto 246 452 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 145 034 Eur (iš jų 140 000 Eur paskola „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia), trumpalaikis turtas – 101 418 Eur), skolų – 311 189 Eur (mokėtinos per vienerius metus – 286 571 Eur, po vienerių metų – 24 618 Eur) (1 t., b. l. 133–134).

10. 2015 m. sausio 5 d. UAB „Alfa Flora“ ir Lenkijos įmonė „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia sudarė paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią paskolos davėjas UAB „Alfa Flora“ paskolino paskolos gavėjui Lenkijos įmonei „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia 140 000 Eur sumą. Paskolos gavėjas įsipareigojo iki 2017 m. sausio 5 d. grąžinti paskolos davėjui 140 000 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (2 t., b. l. 78).

11. 2015 m. vasario 10 d. sudarytų „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia 2014 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės aktyvai (turtas) iš viso sudarė 580 068,54 Eur, pasyvai (skolos, kurios visos mokėtinos per vienerius metus) sudarė 515 735,54 Eur, pardavimo pajamos siekė 1 312 914,77 Eur, bendrovė gavo 63 142,75 Eur grynojo pelno (3 t., b. l. 38–43, 44–47).

12. 2015 m. balandžio 30 d. UAB „Alfa Flora“ pinigų išmokėjimo kvite Nr. 20150430 nurodyta, kad V. K. išmokėjo M. L. už „CHEMCOM“ Spolka z Ograniczona Odpowiedzialnoscia 140 000 Eur pagal paskolos sutartį Nr. 1 (2 t., b. l. 103).

13. 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Alfa flora“ avanso apyskaitoje nurodyta, kad V. K. skola bendrovei laikotarpio pradžioje buvo 605 72,25 Eur, pabaigoje – -25 618,29 Eur (2 t., b. l. 88–90).

14. 2015 m. birželio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2015 m. birželio 11 d. UAB „Alfa Flora“ valstybės biudžetui buvo skolinga iš viso 68 381,27 Eur, iš jų 65 916,09 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 2 156,86 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis 2013 m. rugpjūčio 26 d. – 2015 m. gegužės 25 d.), 84,28 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 3,03 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis 2015 m. kovo 2 d.), 211,46 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 9,55 Eur šio mokesčio delspinigių (2 t., b.l. 79–82).

15. 2015 m. liepos 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė sprendimą neišdėstyti 65 165,92 Eur mokesčių mokėtojo UAB „Alfa Flora“ mokestinės nepriemokos (2 t., b. l. 84).

16. 2015 m. liepos 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento išvadoje dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo nurodyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimą siūloma neišdėstyti, nes UAB „Alfa Flora“ nuosavas kapitalas 2013 m., 2014 m., 2015 m. balandžio 30 d. buvo neigiamas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad didžioji dalis piniginių lėšų apyvartos vyksta per bendrovės kasą: iš 403 738,70 Eur kasos išlaidų, 3 838,70 Eur sudarė išmokėtas darbo užmokestis, 399 900 Eur išmokėta bendrovės direktoriui V. K. pagal avansinę apyskaitą. V. K. pinigines lėšas naudojo apmokėjimui už prekes, kurą ir įvairiais paslaugas. Išvadoje pažymėta, kad su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką bendrovė pateikė 2015 m. sausio 5 d. su Lenkijos įmone „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia sudarytą paskolos sutartį Nr. 1, pagal kurią UAB „Alfa Flora“ paskolino Lenkijos įmonei 140 000 Eur sumą, nors bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką. Išvadoje nurodyta, kad UAB „Alfa Flora“ turi peržiūrėti savo pinigų srautus ir įvertinti savo finansines galimybes ir, nesinaudojant valstybės pagalba, sumokėti skolą biudžetui (2 t., b. l. 85–87).

17. 2016 m. vasario 5 d. Z. S. elektroniniu paštu išsiuntė prašymą UAB „Alfa Flora“ direktoriui V. K. ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „Apskaita iš arčiau“ dėl išsamios kliento kortelės (pardavimo dokumentų ir atsiskaitymo sąrašą nuo 2013 m. vasario 26 d.) pateikimo (2 t., b. l. 118–119).

18. 2016 m. vasario 5 d. UAB „Apskaita iš arčiau“ elektroniniu paštu pateikė atsakymą Z. S., kad nuo 2016 m. sausio 1 d. yra nutraukusi bendradarbiavimo sutartį su UAB „Alfa Flora“ (2 t., b. l. 150).

19. 2016 m. vasario 9 d. V. K. elektroniniu paštu pateikė atsakymą Z. S., kad negali pateikti reikiamos informacijos, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. yra nutraukta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Apskaita iš arčiau“, bendrovė neturi lėšų pasamdyti buhalterio, buhalterinės apskaitos dokumentai ir įmonės turtas liko nuomotose patalpose, kurias šiuo metu nuomojasi MB, kurioje dirba Z. S. (2 t., b. l. 146–147).

20. 2016 m. kovo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Alfa Flora“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. B. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 2 d. (1 t. b. l. 151–153). Šioje nutartyje teismas padarė išvadą, kad pagal 2015 metų balansą UAB „Alfa Flora“ turtas sudarė 246 452 EUR, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 311 189 EUR, t. y. 2015 metais įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto (1 t., b.l. 133-134) ir įmonė buvo nemoki.

21. 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino BUAB „Alfa Flora“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 215 109,13 Eur sumai (2 t., b.l. 21).

22. 2016 m. rugpjūčio 3 d. V. K. rašte BUAB „Alfa Flora“ bankroto administratoriui dėl lėšų pervedimo iš UAB „Alfa Flora“ įmonei „CHEMCOM“ nurodė, kad bendrovė nuo įsteigimo dirbo nuostolingai, bendrovė faktiškai priklausė Z. S., paskolos sutartis su „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia sudaryta, siekiant uždirbti papildomų pajamų (7 000 Eur per metus palūkanų) ir sumažinti nuostolį (2 t., b. l. 98).

23. 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardas teismas patvirtino patikslintą BUAB „Alfa Flora“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, padidinant bendrą kreditorinių reikalavimų sumą iki 229 954,83 Eur (2 t., b. l. 43–44).

24. 2016 m. spalio 29 d. BUAB „Alfa Flora“ bankroto administratorius paštu išsiuntė Lenkijos įmonei „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia įspėjimą dėl debitorinės skolos grąžinimo, tačiau korespondencija 2016 m. lapkričio 23 d. grąžinta su žyma „persikėlė“ (2 t., b. l. 106–108).

25. 2017 m. vasario 6 d. Lenkijos Respublikos Nacionalinio teisminio registro duomenimis „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia vadove ir vienintele akcininke yra M. S. (3 t., b. l. 28–37).

26. 2017 m. vasario 17 d. Lenkijos Respublikos įmonė „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia pateikė V. K. prašymą pratęsti 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartyje nustatytą paskolos grąžinimo UAB „Alfa Flora“ grąžinimo terminą vieneriems kalendoriniams metams (3 t., b. l. 25, 27).

27. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1621 (18) išvadose (5 t., b.l. 44–72) nurodyta, kad:

- UAB „Alfa Flora“ 140 000 Eur paskolos suteikimas „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odopowiedzialnoscia (2015 m. balandžio 30 d.) UAB „Alfa Flora“ nebuvo naudingas, įmonė buvo skolinga biudžetui, jos visi įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o turtas buvo finansuojamas iš skolintų lėšų;

- Paskolos „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odpowiedzialnoscia suteikimas nesąlygojo UAB „Alfa Flora“ nemokumo, kadangi įmonė pagal 2014 m. balanso duomenis jau nuo 2013 m. buvo nemoki;

- Dėl „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odpowiedzialnoscia suteiktos ir negrąžintos 140 000 Eur paskolos UAB „Alfa Flora“ patyrė 140 000 Eur nuostolių.

28. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 27 d. papildomos ekspertizės akto Nr. 11-2011 (19) išvadose (5 t., b.l. 158–165) nurodyta:

- Z. S. nėra skolingas UAB „Alfa Flora“ 2016 m. sausio 30 d.

- BUAB „Alfa Flora“ 2016 m. sausio 30 d. yra skolinga Z. S. 875,73 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime (CPK 218 str.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir panašiai. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

30. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1621 (18) išvados ir 2020 m. sausio 27 d. papildomos ekspertizės akto Nr. 11-2011 (19) išvados yra išsamios, aiškios, išplaukiančios iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Teismas pažymi, kad teismo ekspertės A. S. apklausa žodžiu teismo posėdžio metu vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, teikiant išvadų žodinį paaiškinimą, atitiko raštu išdėstytus argumentus ir formuluotes. Atsakovas V. K. pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, vadinasi, sutiko su atliktų ekspertizių išvadomis, kuriomis abejoti teismas neturi teisinio pagrindo ir remiasi.

32. Teismas pažymi, kad ieškovas prašo pripažinti 2015 m. sausio 5 d. UAB „Alfa Flora“ ir „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia sudarytą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, tačiau restituciją 140 000 Eur sumai prašo taikyti ne paskolos gavėjo, o buvusio UAB „Alfa Flora“ vadovo V. K. atžvilgiu, nurodydamas, kad paskolos sutarties sudarymas buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei, lėmęs jos nemokumą. Tai reiškia, kad iš esmės ieškovas prašo priteisti iš V. K., kaip bendrovės vadovo, žalos atlyginimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad dalis patikslinto ieškinio reikalavimo (11 143,44 Eur sumos priteisimas iš V. K.) yra susijusi ne su paskolos sutartimi, o su kito atsakovo Z. S. sumokėtomis sumomis UAB „Alfa Flora“ atskaitingiems asmenims, todėl dėl šio reikalavimo teismas pasisakys, sprendžiant kitą ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš Z. S. 17 783,18 Eur sumą.

33. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), o tai reiškia, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis. Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.). Nors nuo 2015 m. sausio 1 d. įstatymas imperatyviai nustato, kad jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 str. 4 d.), tačiau iš byloje surinktų įrodymų (2015 m. sausio 5 d. paskolos sutarties turinio, 2015 m. balandžio 30 d. pinigų išmokėjimo kvito buvusiam „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia vadovui M. L., bankroto administratoriaus ketinimo parduoti reikalavimo teisę į „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia, duomenų apie „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia teisinę registraciją Lenkijos Respublikoje ir finansinės atskaitomybės dokumentus, „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia vadovės ir vienintelės akcininkės 2017 m. vasario 17 d. prašymą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo), teismas daro išvadą, kad 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartis tarp UAB „Alfa Flora“ ir „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia buvo realinė. Tai sudaro teisinį pagrindą atmesti reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartį Nr. 1 ir taikyti restituciją.

34. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas „CHEMCOM“ sp. z o. o. iki šiol neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartį, tačiau, kaip minėta, ieškovas iš esmės reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio UAB „Alfa Flora“ vadovo, o ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo paskolos gavėjo atžvilgiu. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo sąžiningumo, ekonomiškumo principais, ypač bankroto bylose, kurios neatsiejamai yra susijusios su viešuoju interesu, privalo pritaikyti tinkamą teisės normą (CK 1.5 str., CPK 7 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi teisę savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 5 d.). Teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Kasacinio teismo praktika lemia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo netiksliai nurodytas ieškinio reikalavimas nedraudžia teismui spręsti dėl buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės, kadangi teisės aktai nedraudžia asmeniui ginti savo teisių ir kitais gynimo būdais, t. y. nagrinėjamu atveju prašant žalą atlyginti iš bendrovės vadovo, sudariusio įmonei nenaudingą sandorį.

35. Teismas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo bankroto administratorius paskolos sutarties negaliojimą siejo ir su actio Pauliana institutu (CK 6.66 str.), tačiau šio instituto taikymo sąlygų neįrodinėjo bei, kaip minėta, nereikalavo restitucijos taikymo paskolos gavėjo atžvilgiu. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygų (kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas) visetui. Kadangi bankroto administratorius neįrodinėjo nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, išimtinai siedamas sandorio sudarymą su atsakovo V. K., kaip UAB „Alfa Flora“ vadovo, neteisėtais veiksmais, teismas neturi pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu bei taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinį dėl reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento sudarytą 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutartį Nr. 1 atmeta, kaip nepagrįstą.

36. Teismas konstatuoja, kad ieškinys dalyje, susijusioje su 2015 m. sausio 5 d. paskolos sutarties sudarymu, kildinamas iš deliktinės atsakomybės, t. y. kad atsakovas V. K., kaip UAB „Alfa Flora“ vadovas, esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, paskolino Lenkijos įmonei „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia 140 000 Eur sumą, tokiu būdu sukeldamas bendrovės nemokumą. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos ir jų įrodinėjimo naštos paskirstymas (CK 6.246–6.249 str.), pagal kurį ieškovas privalo įrodyti žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, o atsakovas V. K. privalo paneigti jo kaltės prezumpciją.

37. Bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta CK 2.87 str., kuriame nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. Taigi, bendrovės vadovo pareiga pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumą bei tikslingumą, kyla iš pirmiau įvardytų vadovui pagal kompetenciją priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 str., kurių nevykdymas (netinkamas vykdymas) lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

39. Vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

40. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

41. Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. neginčija aplinkybės, kad iš UAB „Alfa Flora“ kasos paimtus pinigus pagal paskolos sutartį perdavė „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia. Nei teismui, nei ieškovo bankroto administratoriui tiesiogiai (procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu) nepavyko susisiekti su Lenkijos įmone, nors byla nagrinėjama ilgą laiką ir visi skolos grąžinimo terminai (pagal sutartį iki 2017 m. sausio 5 d., pagal V. K. pateiktą 2017 m. vasario 17 d. „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia prašymą dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo vieneriems metams) jau yra pasibaigę. V. K. pateiktas „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia prašymas dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo patvirtina aplinkybę, kad V. K. turi galimybes susiekti ir bendrauti su šia Lenkijos įmone.

43. Nagrinėjamu atveju paskolintos lėšos bendrovei nebuvo grąžintos. Paskolos sutarties sudarymo (2015 m. sausio 5 d.) ir lėšų perdavimo momentu (2015 m. balandžio 30 d.) UAB „Alfa Flora“ finansinė padėtis buvo bloga.

44. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1621 (18) išvados, kad UAB „Alfa Flora“ 140 000 Eur paskolos suteikimas „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odopowiedzialnoscia (2015 m. balandžio 30 d.) UAB „Alfa Flora“ nebuvo naudingas, įmonė buvo skolinga biudžetui, jos visi įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o turtas buvo finansuojamas iš skolintų lėšų, kad dėl „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odpowiedzialnoscia suteiktos ir negrąžintos 140 000 Eur paskolos UAB „Alfa Flora“ patyrė 140 000 Eur nuostolių, yra aiškios ir pagrįstos, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi (CPK 218 str.).

45. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir paties atsakovo V. K. paaiškinimai pagrindžia, kad UAB „Alfa Flora“ nuo pat įsteigimo veikė nuostolingai. Pagal 2014 m. balansą fiksuotas 3 391,45 Eur pelnas, tačiau jis nėra ženklus ir yra 24 kartus mažesnis nei 2013 m. patirtas nuostolis (81 841,98 Eur). Be to, 2013–2014 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (atitinkamai -78 945,78 Eur ir -75 554 Eur).

46. Tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1621 (18) išvadoje, kad paskolos „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odpowiedzialnoscia suteikimas nesąlygojo UAB „Alfa Flora“ nemokumo, kadangi įmonė pagal 2014 m. balanso duomenis jau nuo 2013 m. buvo nemoki, nepanaikino atsakovo V. K., kaip vadovo, pareigos inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą.

47. Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. (įstatymo redakcija iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 str. 10 d. 2 p. (akcininkai padengia nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio) ir 11 d. (visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį (2 896,20 Eur) arba pertvarkyti bendrovę į 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti.

48. Atsakovas V. K. nepateikė įrodymų, kad, sužinojęs apie blogą vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, inicijavo visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, nors neigiamas įmonės nuosavas kapitalas fiksuotas 2013 ir 2014 metais. Priešingai, atsakovas, kaip UAB „Alfa Flora“ vadovas, 2015 m. sausio 5 d. su užsienio juridiniu asmeniu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią 2015 m. balandžio 30 d. perdavė paskolos gavėjui 140 000 Eur pinigų sumą grynais. Teismas kritiškai vertina atsakovo V. K. argumentus, kad paskolos sutartimi jis norėjo pagerinti vadovaujamos bendrovės finansinę būklę, kadangi pagal aukščiau nurodytas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, esant neigiamam bendrovės nuosavam kapitalui, atsakovas turėjo pareigą inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, o ne savo iniciatyva imtis veiksmų, dar labiau didinančių bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Atitinkamai atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis domėjosi paskolos gavėju galimybėmis grąžinti skolą su palūkanomis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir neįrodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta įmonės interesais.

49. Teismas pažymi, kad nustatytas neigiamas įmonės nuosavas kapitalas ir veiklos nuostolingumas reiškia, kad praktiškai visas gaunamas pardavimo pajamas UAB „Alfa Flora“ naudojo kasdienėje veikloje, t. y. bendrovės veikla buvo tiesiogiai priklausoma nuo turimų apyvartinių lėšų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2014 m. spalio 1 d. bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 152 148,45 Eur, o jau 2015 m. gegužės 1 d. (t. y. po paskolos lėšų perdavimo) bendrovės įsipareigojimai išaugo iki 237 839,41 Eur. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis nustatyta, kad bendrovės mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui 2015 m. sausio 1 d. buvo 23 657, 28 Eur, o 2015 m. birželio 11 d. jau 68 527,91 Eur (1 t., b. l. 60–63).

50. Akivaizdu, kad 140 000 Eur sumos apyvartinių lėšų netekimas (paskolinimas) ilgam laikotarpiui turėjo esminės įtakos įmonės nemokumui ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais. Pagal sutarties nuostatas UAB „Alfa Flora“ per dvejus metus turėjo gauti 14 000 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į bendrovės pardavimo pajamas 2013–2014 metais (atitinkamai 603 421,86 Eur ir 806 729,61 Eur), neigiamą nuosavą kapitalą ir vykdomos veiklos nuostolingumą, akivaizdu, kad papildomas 14 000 Eur sumos gavimas per dvejus metus, tuo pačiu netenkant galimybės laisvai disponuoti 140 000 Eur suma, negali būti laikomas pateisinama pelno siekiančio subjekto verslo rizika. Akivaizdu, kad toks atsakovo V. K. elgesys (skolinti lėšas, veikiant nuostolingai ir turint ženklių įsiskolinimų kreditoriams bei esant neigiamam bendrovės nuosavam kapitalui) negali būti pateisinamas net minimaliu atsakingai veikiančio vadovo vertinimo ar elementarios verslo rizikos standartu ir laikytinas dideliu bendrovės vadovo neatsargumu, pasireiškusiu aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. Pažymėtina, kad įmonės vadovas, yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jis privalo savo iniciatyva veikti išimtinai įmonės interesais, būti lojalus, veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Teismas sprendžia, kad paskolos sutarties sudarymas ir lėšų perdavimas susidariusioje situacijoje nebuvo protingas ir ekonomiškai pagrįstas, juolab, paskola iki šiol nėra grąžinta, o su paskolos gavėju nepavyko susisiekti nei teismui, nei ieškovo bankroto administratoriui.

51. Teismo daro išvadą, kad atsakovas V. K. turėjo ir privalėjo suprasti, kad paskolos sutartis dėl 140 000 Eur sumos, neužtikrinus jos grąžinimo jokiomis garantijomis (hipoteka, įkeitimu, laidavimu), ir perdavus trečiajam asmeniui pinigus be užtikrinimo priemonių, gali sukelti ieškovui žalą. Atsakovas V. K. taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo gavęs bendrovės akcininko leidimą sudaryti tokios vertės sandorį be jokių užtikrinimo priemonių. Teismas kritiškai vertina atsakovo V. K. argumentus, kad faktiniu įmonės vadovu ir savininku buvo Z. S., kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas V. K. nepateikė įrodymų (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

52. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą pagal atsakovo V. K. procesiniuose dokumentuose raštu išdėstytą prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas ieškinio senaties netaiko, nes 3 metų ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo nėra praleista. 2018 m. kovo 22 d. teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, o 2016 m. kovo 22 d. nutartis iškelti UAB „Alfa Flora“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti A. B. įsiteisėjo 2016 m. balandžio 2 d. (CK 1.125 str. 8 d.).

53. Ieškovas pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo V. K. ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė V. K. atsakomybė už tai, kad jis žalos neatlygino geruoju, dėl to BUAB „Alfa Flora“ turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas V. K., nesumokėdamas žalos atlyginimo geruoju, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad atsakovo prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado dėl žalos atlyginimo, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo V. K. neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju.

54. Nustačius atsakovo, kaip bendrovės vadovo, nesąžiningus veiksmus (neveikimą), kurie nulėmė žalos dydį, bei priežastinį ryšį, teismas daro išvadą, kad BUAB „Alfa Flora“, kuri dėl bankroto pripažinta nemokia, ieškinys dalyje dėl 140 000 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl ieškinį šioje dalyje tenkina. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (dalyje dėl 140 000 Eur žalos atlyginimo)(CK 6.1–6.4 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.245–6.249 str.; CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177–179 str., 185 str.).

Dėl 28 926,62 Eur sumos priteisimo

55. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovo Z. S. priteisti 28 926,62 Eur debitorinę skolą. Atsakovui Z. S. pateikus skolos apmokėjimo dokumentus (kasos pajamų orderio kvitus; 4 t. b. l. 52–71), ieškovas patikslino ieškinį, prašydamas iš atsakovo Z. S. priteisti 17 783,18 Eur, o iš atsakovo V. K. 11 143,44 Eur. Nurodė, kad Z. S. pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina 11 143,44 Eur sumokėjimą, tačiau 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvite, serija ALF Nr. 1506329 (4 t., b. l. 72) nurodytos lėšos 17 783,18 sumai į bendrovės apskaitą nepateko, daugiau tokio pavyzdžio kvitų buhalterijos dokumentuose nėra. Tuo tarpu Z. S. pagrindus 11 143,44 Eur sumos sumokėjimą bendrovei, ši suma turi būti priteista iš V. K., kuris gautų pinigų neįnešė į bendrovės kasą ar sąskaitas kredito įstaigose.

56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Alfa Flora“ 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvite, serija ALF Nr. 1506329, yra nurodyti visi privalomi rekvizitai ir informacija. Pinigų priėmimo kvite, kurį pasirašė Z. S. ir UAB „Alfa Flora“ direktorius V. K., yra aiškiai nurodyta, kad Z. S. sumokėjo 17 783,18 Eur sumą už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras, o V. K. gavo pinigus. Taigi, gautus iš Z. S. pinigus į bendrovės kasą turėjo įnešti bendrovės vadovas V. K. Bylos nagrinėjimo metu buvęs UAB „Alfa Flora“ vadovas V. K. neginčijo, kad išrašė ir pasirašė tokį pinigų priėmimo kvitą, tačiau nurodė, kad jokių pinigų negavo, kvitą išrašė, bijodamas Z. S., į teisėsaugos institucijas dėl Z. S. veiksmų nesikreipė. Teismas tokius atsakovo V. K. parodymus vertina kritiškai, kadangi teismas neturi pagrindo abejoti pinigų priėmimo kvito originalu ar jo pagrindu atliktos operacijos (pinigų perdavimu) tikrumu, nes šis kvitas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir tokios formos kvitas nebuvo vienintelis UAB „Alfa Flora“ buhalterinėje apskaitoje. Šias aplinkybes patvirtina paties ieškovo pateiktas 2016 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitas, serija ALF Nr. 1506330, dėl 1 649,17 Eur sumos priėmimo už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras iš S. S. (2 t., b. l. 92). Ieškovas nurodyto pinigų priėmimo kvito ir pinigų pagal jį perdavimo bendrovei neginčijo.

57. Teismas konstatuoja, kad ieškinys dalyje dėl 17 783,18 Eur priteisimo iš atsakovo Z. S. yra nepagrįstas, nes pinigines lėšas į bendrovės kasą (ar bent sąskaitą kredito įstaigoje) turėjo įnešti ne atsakovas Z. S., o lėšas gavęs bendrovės atskaitingas asmuo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovas laikėsi pozicijos, kad 17 783,18 Eur suma turi būti priteista išimtinai iš Z. S. ir neprašė šios sumos priteisti iš V. K. Teismas daro išvadą, kad Z. S. negali būti laikomas atsakingu už bendrovės atskaitingam asmeniui (direktoriui) perduotų lėšų neįnešimą į bendrovės apskaitą, todėl ieškinys dalyje dėl 17 783,18 Eur priteisimo iš Z. S. atmestinas. Atitinkamai teismas netenkina atsakovo V. K. prašymų išreikalauti iš Z. S. GPM deklaracijas už 2015–2016 metus, taip pat iš ieškovo duomenis apie Z. S. įsiskolinimą 2015 m. lapkričio 1 d., kadangi prašomi išreikalauti duomenys nėra tiesiogiai susiję su ieškovo reikalavimu priteisti 17 783,18 Eur sumą iš Z. S. Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui BUAB „Alfa Flora“ iš atsakovo Z. S. 17 783,18 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, nes pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 27 d. papildomos ekspertizės akto Nr. 11-2011 (19) išvadas atsakovas Z. S. nėra skolingas UAB „Alfa Flora“ 2016 m. sausio 30 d.

58. Ieškovas likusią dalį iš prašomos priteisti 28 926,62 Eur sumos, t. y. 11 143,44 Eur, prašo priteisti iš atsakovo V. K., nurodydamas, kad atsakovas šios sumos, gautos iš Z. S. pagal jo teismui bylos nagrinėjimo metu pateiktus kasos pajamų orderio kvitus nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 14 d. (4 t., b. l. 52–71), neįnešė į UAB „Alfa Flora“ kasą. Teismas pažymi, kad pagal nurodytus kvitus atsakovas Z. S. UAB „Alfa Flora“ atskaitingiems asmenims yra sumokėjęs ne 11 143,44 Eur, o 9 800,40 Eur. Prie 9 800,40 Eur pridėjus ieškovo prašomą priteisti iš Z. S. 17 783,18 sumą, gaunama, kad viso pagal pateiktus kvitus Z. S. bendrovei sumokėjo 27 583,58 Eur, t. y. beveik tokią pačią sumą (27 583,31 Eur), kurią Z. S. ir V. K. buvo suderinę 2016 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu (3 t., b. l. 212–214). Ieškovas nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia 11 143,44 Eur sumos neįnešimą į bendrovės kasą. Kaip minėta, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas V. K. neįnešė šios sumos, gautos iš atsakovo Z. S., remdamasis būtent atsakovo pateiktais kasos pajamų orderio kvitais. Teismas pažymi, kad nei viename iš nurodytų kvitų nėra nurodyta, kad pinigines lėšas iš Z. S. priėmė UAB „Alfa Flora“ vadovas V. K. Ieškovas nepridėjo jokių įrodymų, kad pagal nurodytus kvitus gautos lėšos nebuvo įneštos į bendroves kasą, taip pat nenurodė kitų dokumentų (likusiai sumai 1 343,04 Eur), pagal kuriuos, jo nuomone, V. K. neįnešė lėšų į bendrovės sąskaitą. Darytina išvada, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl 11 143,44 Eur priteisimo iš atsakovo V. K. yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

59. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1–5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

60. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

62. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas kaip tyčinio bankroto požymis gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Įmonių bankroto įstatyme numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

63. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad UAB „Alfa „Flora“ nuo jos įsteigimo buvo susidūrusi su reikšmingais finansiniais sunkumais, kurie pasireiškė veiklos nuostolingumu ir prievolių kreditoriams nevykdymu. 2013 m. bendrovė turėjo iš viso turto 54 580,34 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 7 526,36 Eur, trumpalaikis turtas – 47 053,99 Eur), skolų (visos mokėtinos per vienerius metus) – 133 526,12 Eur, nuosavas kapitalas buvo -78 945,78 Eur, bendrovė patyrė 81 841,98 Eur nuostolių. Taigi, jau 2013 m. bendrovės skolos buvo beveik tris kartus didesnės nei viso turto vertė. Bloga bendrovės finansinė situacija iš esmės nesikeitė ir 2014–2015 metais. 2014 m. bendrovė turėjo iš viso turto 137 192,13 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 6 280,41 Eur, trumpalaikis turtas – 130 911,72 Eur), skolų (visos mokėtinos per vienerius metus) – 212 746 Eur, nuosavas kapitalas buvo -75 554 Eur, bendrovė gavo 3 391,45 Eur pelno. 2015 m. bendrovė turėjo iš viso turto 246 452 Eur sumai (ilgalaikis turtas – 145 034 Eur (iš jų 140 000 Eur paskola „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia), trumpalaikis turtas – 101 418 Eur), skolų – 311 189 Eur (mokėtinos per vienerius metus – 286 571 Eur, po vienerių metų – 24 618 Eur) (1 t., b. l. 133–134). Akivaizdu, kad ir 2014–2015 m. bendrovės finansinė būklė negerėjo, nes nuosavas kapitalas visuomet buvo neigiamas, o bendrovės skolos ženkliai viršijo turimo turto vertę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 30 d. ekspertizės akto Nr. 11-1621 (18) išvadose nurodyta, kad paskolos „CHEMCOM“ Spolka z organiczona odpowiedzialnoscia suteikimas nesąlygojo UAB „Alfa Flora“ nemokumo, kadangi įmonė pagal 2014 m. balanso duomenis jau nuo 2013 m. buvo nemoki.

64. Teismo vertinimu, esminiai įmonės finansiniai sunkumai kilo 2015 m., t. y. dar iki 2016 m. sausio mėn. pradžios, kuomet buvo inicijuotas bendrovės bankroto procesas. Teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas, esant tokiai įmonės padėčiai, kuomet jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju teisiškai įmonė buvo nemoki jau nuo 2013 m. buvo nemoki. Visgi, faktinį bendrovės nemokumo būsenos momentą galima konstatuoti 2015 metais ir nustačius bendrovės nesugebėjimą įvykdyti prisiimtų prievolių. Didžiausias bendrovės kreditorius (2/3 visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) yra valstybė (atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos), kurios biudžetui bendrovės įsiskolinimas atsirado nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d., o 2015 m. sausio 1 d. sudarė 23 657,28 Eur, 2015 m. birželio 11 d. – 68 527,91 Eur, 2015 m. rugsėjo 3 d. – 103 765,77 Eur, 2015 m. gruodžio 29 d. – 132 473,85 Eur. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2015 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsiskolinimai darbuotojams sudarė 9 647,53 Eur. Tuo tarpu 2015 m. bendrovės balanse fiksuotas jau 22 662 Eur įsiskolinimas darbuotojams. Akivaizdu, kad įsipareigojimų didžiausiam kreditoriui ir darbuotojams nevykdymą lėmė įmonės nemokumas. Darytina išvada, kad teisinis bendrovės nemokumas atsirado 2013 metais, o faktinis nemokumas konstatuotinas 2015 m. Teismas pažymi, kad bankroto pripažinimas tyčiniu iš esmės grindžiamas bendrovės vadovo veiksmais 2015 m., įtakojusiais įmonės nemokumą, todėl nemokumo momentas nustatomas 2015 metais.

65. Teismas pažymi, kad UAB „Alfa Flora“ 2015 m. sausio 5 d. su Lenkijos įmone „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia sudarė paskolos, pagal kurią 2015 m. balandžio 30 d. perdavė paskolos gavėjui 140 000 Eur pinigų sumą grynais be jokių skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Pagal sutartį bendrovė paskolintą sumą ir papildomai 14 000 Eur palūkanų turėjo atgauti po dvejų (iki 2017 m. sausio 5 d.). Paskolos gavėjas skolos UAB „Alfa Flora“ iki šiol negrąžino, su juo nepavyko susisiekti nei teismui, nei ieškovo bankroto administratoriui. Po paskolos lėšų perdavimo bendrovės įsiskolinimai didžiausiam bendrovės kreditoriui pradėjo ženkliai didėti ir 2015 m. gruodžio 29 d. sudarė jau 132 473,85 Eur, nors dar 2015 m. pradžioje buvo 23 657,28 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas nuo pat įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo neigiamas ir daug kartų viršijo įstatinio kapitalo (minimalaus) vertę. Įvertinus šias aplinkybes, yra akivaizdu, kad paskolos sutarties sudarymas negalėjo ir neužtikrino bendrovės veiklos tęstinumo. Bendrovės veikla nebuvo susijusi su finansine–investicine veikla (pagrindinė veikla buvo gėlių ir sodinukų pardavimas), todėl paskolos sandoris, kuriuo iš bendrovės kasos išimta didėlė apyvartinių lėšų suma, buvo nebūtinas, nenaudingas ir ekonomiškai nepagrįstas. Bendrovės direktoriui V. K. buvo žinoma apie nuolatinius bendrovės įsiskolinimus valstybės biudžetui, vykdomos veiklos nuostolingumą nuo bendrovės įsteigimo ir pareigą imtis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų veiksmų, esant neigiamam nuosavam kapitalui, todėl tokio paskolos sandorio sudarymą ir lėšų perdavimą bei įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, teismas vertina kaip sąmoningą bendrovės privedimą prie bankroto. Akivaizdu, kad bendrovės, kurios finansinė padėtis ir taip buvo bloga nuo pat įsteigimo, tolesnis finansinės padėties bloginimas (apyvartinių lėšų „užšaldymas“ ilgam laikui) ir teisės aktų reikalavimų nevykdymas, turi būti prilyginamas tyčinio bankroto požymiams, kadangi tokiu būdu, toliau vykdant veiklą, yra pažeidžiamas kreditorių teisės ir teisėtas interesas atgauti skolas arba jų dalį.

66. Bendrovės vadovas V. K., manydamas, kad sudaryta paskolos sutartis ir pats bendrovės valdymas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neįtakojo bendrovės nemokumo, turėjo šias aplinkybes pagrįsti, atitinkamai paneigiant bankroto administratoriaus argumentus, jog nurodytas sandoris buvo bendrovei nenaudingas, o bendrovės veikla organizuojama taip, kad sukėlė nemokumą ir bankrotą. Atsižvelgiant į nustatytų tyčinio bankroto požymių visumą, teismas daro išvadą, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Alfa Flora“ bankrotą tyčiniu. Teismas nevertina kitų rašytinių įrodymų ir argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2–3 d., CK 1.5 str., CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str., 216–219 str.).

67. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nereiškia, kad visi administratoriaus ir/ar teismo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 5 d.). Sprendimui įsiteisėjus, BUAB „Alfa Flora“ bankroto administratoriui O. D. tikslinga grąžinti įmonės dokumentus, kurie buvo pateikti ekspertizių atlikimui ir saugomi prie bylos.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

69. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimo ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

70. Atsakovas Z. S. už advokato padėjėjo pagalbą šioje byloje, surašant atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, prašė priteisti 300 Eur sumą (4 t., b. l. 178-179). Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų 5, 7, 8.2, 8.19, 9 punktų išaiškinimais, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, posėdžių skaičių, nemažina priteistinų išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, priteisiant jas iš ieškovo administravimo išlaidų (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d. 5 p., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.).

71. Atsakovas Z. S. taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu atsakovui „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia į lenkų kalbą ir 605 Eur išlaidų, susijusių su 2017 m. spalio 25 d. UAB „Verus auditus“ parengta specialisto išvada dėl Z. S. įsiskolinimo UAB „Alfa Flora“ (4 t., b. l. 134–138). Atsakovo turėtos vertimo ir specialisto išvados, kuri buvo parengta iki patikslinto ieškinio pateikimo, siekiant paneigti ieškovo argumentus dėl Z. S. įsiskolinimo ieškovui, parengimo išlaidos yra pagrįstos įrodymais, todėl yra pagrindas priteisti 855 Eur sumą iš ieškovo administravimo išlaidų ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už ekonominę ekspertizę 999,05 Eur (0,95 Eur grąžinta pagal 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį) ir papildomą ekonominę ekspertizę 1 513,71 Eur (2020 m. kovo 5 d. grąžintas 486,29 Eur avanso likutis pagal 2020 m. kovo 4 d. nutartį) iš ieškovo administravimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d., 9 p., 93 str. 1 d.). Taigi, iš viso iš ieškovo BUAB „Alfa Flora“ administravimui skirtų išlaidų atsakovo Z. S. naudai priteistinas 3667,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas netenkina atsakovo V. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes bylą iš esmės dėl atsakovui V. K. pareiktų reikalavimų laimėjo ieškovas. Teismo nuomone, priteisus iš atsakovo V. K. 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai ir pripažinus UAB „Alfa Flora“ bankrotą tyčiniu, bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. K. proporcingas priteisimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

72. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui V. K., o atsakovui Z. S. naikintinos (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti UAB „Alfa Flora“ (j. a. k. 303003830) bankrotą tyčiniu.

Priteisti iš atsakovo V. K. 140 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo bankroto byloje 2017 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Alfa Flora“ naudai. Atmesti ieškinį likusioje dalyje atsakovui V. K.

Atmesti ieškinį atsakovui Lenkijos Respublikos įmonei „CHEMCOM“ Spolka z ograniczona odpoviedzialnoscia.

Atmesti ieškinį atsakovui Z. S.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Alfa Flora“ administravimo išlaidų 3667,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo Z. S. naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti BUAB „Alfa Flora“ bankroto administratoriui O. D. įmonės dokumentus, kurie buvo pateikti ekspertizių atlikimui ir saugomi prie bylos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ieškovo BUAB „Alfa Flora“ (j. a. k. 303003830) trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštą bendrai 28926,62 EUR sumai atsakovui Z. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė