Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1038-459/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-14
Bylos Nr.: e2S-1038-459/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00366-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas: E. P.
Ieškovas: M. U.
Atsakovas: E. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1038-459/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00366-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.4.1; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui E. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3643-1071/2021 pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui E. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ieškinys patenkintas – pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 21 d. akcijų dovanojimo sutartis, kuria ieškovas M. U. padovanojo atsakovui E. P. 100 vnt. UAB „D.“ paprastųjų vardinių akcijų; taikyta restitucija – akcijos grąžintos ieškovui; iš atsakovo priteista 1 603,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 28 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas E. P. teismui pateiktu prašymu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3643-1071/2021 pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui E. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. numatytais pagrindais ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas sprendimą už akių priėmė net formaliai nevertindamas bylos aplinkybių, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str., jei, kaip matyti, ieškinį pareiškė asmuo, kuris neturėjo teisės tokio ieškinio teikti, nes ieškinio pagrindą sudaro kreditoriaus teisių gynimas, o duomenų apie kreditoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM) teisių pažeidimą perleidus akcijas byloje išvis nėra. Teismo sprendimu išspręstas kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos – teisių, kurios galbūt pažeistos, gynimo klausimas. Minėtas kreditorius į bylą trečiuoju asmeniui neįtrauktas. Ieškinio pagrindu buvo nurodyta vykdomoji byla Nr. 0047/19/01533, kurią vykdo antstolis V. D., kuris apie bylą neinformuotas ir į bylą trečiuoju asmeniu neįtrauktas. Byloje nėra ir duomenų apie vykdomąją bylą bei jos vykdymo būseną, t. y. nežinoma, ar ji buvo vykdoma ieškinio pateikimo ar teismo sprendimo už akių priėmimo dieną. Tokią poziciją patvirtina ir aplinkybė, jog Juridinių asmenų registras leido registruoti akcijų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu pakeistas akcijų turėtojas, nors akcijų areštas yra administruojamas to paties registro tvarkytojo. Taip pat Juridinių asmenų registras trečiuoju asmeniu neįtrauktas į bylą. Teismas sprendimą už akių priėmė remdamasis CK 1.80 str. 1 d., kuri nurodo, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tokią poziciją teismas grindė nurodydamas, jog imperatyvi teisės norma, kuri yra pažeista, – Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d., kuri nurodo, kad „Turto arešto aktas – dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą“, tačiau joks imperatyvas, kuris nurodytas teismo sprendime už akių („Turto areštų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas.“), nebuvo pažeistas, o cituotas teismo sprendimo už akių tekstas yra nežinia iš kur paimtas. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio pagrindo, netikrino jo pagrindimo ir nepateikė teisėto ir įstatymų numatyto (įstatymo normos) sutrumpinto motyvo, o nurodytas motyvas – netinkamas, nes nėra tokio paskelbto teisės aktų registre. Suinteresuotas asmuo iš esmės pateikė ieškinį Actio Pauliana pagrindu, kurio esmė ginčyti skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises, ir tuo pagrindu teismas tenkino ieškinį, t. y. nulėmė kito asmens (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos) teisių gynimą, nors toks ieškinys nepareikštas. Tokio ieškinio suinteresuotas asmuo negalėjo teikti, o teismas – priimti, juo labiau, tenkinti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad ginčijamu sandoriu pastarasis buvo apgautas ir suklaidintas atsakovo, kad atsakovas apgaulės būdu neatlygintinai įgijo visas bendrovės akcijas, nors disponavimas jomis buvo apribotas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, neturi teisės remtis CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir polemizuoti, kokių į bylą neįtrauktų asmenų teises teismo sprendimas už akių galbūt pažeidė. Atsakovas neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Atsakovas deklaratyviai vadovaujasi CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, tačiau taip ir nesugebėjo nurodyti, kokia konkrečiai teisės normos klaida buvo padaryta. Prašė atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

5. Nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, pažymėjo, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, nesprendė dėl trečiųjų asmenų, kurių teisės galbūt buvo pažeistos, įtraukimo į bylą. Pareiškėjas yra atsakovas byloje, apie bylą buvo informuotas tinkamai, pasirinko elgtis procese pasyviai. Taigi pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia apginti ne savo, o, jo manymu, į bylą nepagrįstai neįtrauktų asmenų (VMI, antstolio) teises. Pareiškėjas nėra tinkamas subjektas reikšti prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, konstatuotina, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo procesui atnaujinti.

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje perteikiamas Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. bei 7 d. turinys, tik, labiausiai tikėtina, dėl techninės spausdinimo klaidos ar rašymo apsirikimo nuoroda pateikta į to paties įstatymo 2 str. 1 d. ir 4 d. Teismo procesiniuose dokumentuose galimi rašymo apsirikimai (CPK 276 str.). Tai, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta techninė ar rašymo klaida, nekeičia sprendimo esmės ir nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl aptartos klaidos atnaujinus procesą, sprendimas iš esmės nesikeistų. Pareiškėjo argumentai, kad joks imperatyvas, kuris nurodytas teismo sprendime už akių, nebuvo pažeistas, ir kad teismas nepateikė teisėtos ir įstatymiškai atitinkančios įstatymo normos, yra nepagrįsti ir atmestini.

7. Dovanojimo sutartis, kurią buvo prašoma pripažinti ir kuri sprendimu pripažinta negaliojančia, buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo (pareiškėjo). Ieškinys pareikštas ne actio Pauliana pagrindu, kaip nurodo pareiškėjas atsakovas. Pareiškėjo argumentas, kad ieškovas neturėjo teisės pateikti ieškinio, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priėmęs sprendimą galbūt padarė apsirikimo klaidą nurodydamas ne tą teisės normą. Tokiu būdu susidaro dviprasmiška ir teisiškai kolizinė situacija, kai teismas pripažįsta pagrįstus pareiškimo motyvus, tačiau hipotetiniu būdu pareiškimą atmeta nurodydamas, jog galbūt padarė rašymo apsirikimą, ir tai, kad naujas sprendimas galbūt esmės nepakeistų, t. y. nurodo, kad pagrindas procesui atnaujinti yra, tačiau iškart užbėga už akių nurodydamas, kad galutinio sprendimo esmė nepakistų.

8.2. Šioje situacijoje matyti, kad teismas, priėmęs sprendimą už akių, tą atliko, tačiau pareiškime dėl proceso atnaujinimo aiškiai nurodytos esminės klaidos, kurios lėmė sprendimo neteisėtumą, t. y. tikrindamas sandorio teisėtumą, teismas į bylą neįtraukė suinteresuotų asmenų, t. y. priėmė hipotetinį sprendimą nepatikrinęs aplinkybių, kurių pagrindu priimtas sprendimas sandorį pripažinti niekiniu.

Šalies argumentai

8.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi teismo sprendimas, kuriuo panaikintos jo teisės į akcijas, iš esmės pažeidžia jo, kaip šių teisių turėtojo, interesus, juolab, kad teismo motyvai buvo nepagrįsti.

8.4. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismas ex officio sandorį pripažinti niekiniu gali tik tokiu atveju, jeigu tokio sandorio pripažinimas niekiniu yra akivaizdus ir įrodymų tirti nėra reikalo. Priešingu atveju privalo būti atliekamas įrodymų tyrimas. Šiuo atveju matyti, jog teismas netyrė bylos aplinkybių, todėl manytina, kad sprendimas už akių turi hipotetinį elementą, kuris netoleruojamas sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

11. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3643-1071/2021 pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui E. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ieškinys patenkintas – pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 21 d. akcijų dovanojimo sutartis, kuria ieškovas M. U. padovanojo atsakovui E. P. 100 vnt. UAB „D.“ paprastųjų vardinių akcijų; taikyta restitucija – akcijos grąžintos ieškovui; iš atsakovo priteista 1 603,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 28 d. E. P. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas skundžiama 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi.

14. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) E. P. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3643-1071/2021 remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).

16. Formuojama teismų praktika, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).

17. Apeliantas nurodo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis nebuvo įtraukti šie asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis V. D. bei VĮ Registrų centras, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstas kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos – teisių, kurios galbūt pažeistos, gynimo klausimas.

18. Pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020).

19. Pareiškėjas, teigdamas, kad į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukti prieš tai nurodyti asmenys, iš siekia apginti ne savo, o, jo manymu, į bylą nepagrįstai neįtrauktų asmenų teises. Kadangi pareiškėjas nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų grįsti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

21. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė ir tuo, kad teismas sprendimą už akių priėmė net formaliai nevertindamas bylos aplinkybių, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas taikė CK 1.80 str. Teismas nurodė, jog imperatyvi teisės norma, kuri yra pažeista – Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 4 d., tačiau ši norma nėra imperatyvi.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylos atnaujinimui dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.

23. CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-3643-1071/2021 pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 21 d. akcijų dovanojimo sutartį, kuria ieškovas M. U. padovanojo atsakovui E. P. 100 vnt. UAB „D.“ paprastųjų vardinių akcijų, taikyti restituciją – akcijas grąžinti ieškovui, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nustatė, kad ieškovas M. U. nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. sausio 3 d. buvo vienintelis UAB „D.“ akcininkas (100 vnt. akcijų) ir direktorius. Jo, kaip vienintelio akcininko, sprendimu nuo 2020 m. sausio 3 d. UAB „D.“ direktoriumi paskirtas atsakovas E. P. Ieškovas M. U. 2021 m. sausio 21 d. pagal Akcijų dovanojimo sutartį padovanojo atsakovui E. P. jam priklausiusias UAB „D.“ akcijas (100 vnt. paprastų vardinių akcijų, 1 vnt. nominali vertė – 28,96 Eur), pareikšdamas, kad akcijos nėra įkeistos ar kitaip suvaržytos, nėra jokių apribojimų naudotis, valdyti ar disponuoti jomis (sutarties 2.1.3. p.). Akcijos jų dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo areštuotos 2019 m. rugsėjo 16 d. antstolio turto arešto aktu Nr. BP-191, vykdant Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-986-669/2019 dėl 7 042,14 Eur išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš skolininko (civilinėje byloje ieškovo M. U.). 2019 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktas buvo pateiktas Turto arešto aktų registrui, akto kopija su pranešimu išsiųsta ieškovui M. U. UAB „D.“ akcijoms 2019 m. rugsėjo 16 d. taikytas areštas tebegalioja. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas nusprendė, kad, susitardamos dėl ieškovui priklausančių areštuotų UAB „D.“ akcijų perleidimo (dovanojimo), šalys pažeidė imperatyvą, kuriuo areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto perleidimo, o jei tokie sudaromi – yra niekiniai.

24. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą už akių teismas vadovavosi CPK 675 str. 1 d. 4 d., Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. 7 d., kuriose nurodyta, kad areštuotu turtu disponuoti draudžiama, pažymint, jog sprendimas už akių iš esmės grindžiamas būtent paminėtomis imperatyviomis teisės normomis ir CK 1.80 straipsniu, – sandoriai sudaryti pažeidžiant Turto areštų registre išviešintus apribojimus disponuoti konkrečiu turtu, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino ieškovo pateiktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, tai leido teismui byloje padaryti pagrįstą išvadą – pripažinti sudarytą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir byloje taikyti restituciją.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo laikyti, jog vertinant ieškovo byloje pateiktus įrodymus buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė