Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui M. U. dėl padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti elektroniniu paštu bei gautas atsakovo patvirtinimas apie procesinių dokumentų gavimą. Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovės skolininkas, kurio vadovo pareigas nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 16 d. ėjo atsakovas. Ieškovė siekdama nustatyti trečiojo asmens įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, atlikto operatyvų patikrinimą ir surašė 2017 m. birželio 1 d. operatyvaus patikrinimo pažymą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., kurioje nustatyta, kad trečiasis asmuo tikrintinu laikotarpiu atsiskaitymus atliko kitiems žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams nei ieškovė, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Dėl minėtos atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarkos pažeidimo, ieškovė 2017 m. liepos 13 d. pareiškimu kreipėsi į Plungės apylinkės teismą (buvęs pavadinimas Plungės rajono apylinkės teismas). Teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą nustatė, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai trečiasis asmuo, turėdamas pakankamai lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais, ir tuo padarė administracinį nusižengimą dėl ko teismas atsakovą nubaudė administracine nuobauda – bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo. Ieškovė po trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo mokestinės nepriemokos, kurią sudaro 6 117,61 Eur išieškojimo iš trečiojo asmens nevykdo. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų mokestinės nepriemokos dalis nebuvo padengta, ieškovė teikia tiesioginį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo, privalo vengti asmeniniai interesai prieštaravimo juridinio asmens interesams ir kt. (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, remiantis kaltės nebuvimu, turi juridinio asmens vadovas – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Trečiasis asmuo neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tačiau atliko 19 095,97 Eur dydžio mokėjimus žemesnės eilės, nei ieškovė, kreditoriams, nors turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, privalėjo vadovaudamasis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais numatyto eiliškumo ir atsiskaityti su ieškove, kaip kreditore, esančia aukštesnėje eilėje nei visi kiti kreditoriai, su kuriais trečiasis asmuo atsiskaitė. 6 117,61 Eur mokestinė nepriemoka, kurią prašo priteisti ieškovė, atsirado nurodytu laikotarpiu ir būtų padengta, jeigu atsakovas būtų laikęsis numatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą jis nėra pajėgus padengti ieškovei kreditorinio reikalavimo. Trečiasis asmuo neteisėtų atsiskaitymų su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais metu buvo pajėgus visiškai sumokėti ieškovei mokestinę nepriemoką, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų to nepadarė, o šiuo metu nesugebės padengti visos valstybei turimos skolos, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka tikrintino laikotarpio pabaigai yra subsidiari atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens vadovo, prievolė. Dėl atsakovo, kaip buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmų ieškovei atsirado žala, o atsakovas savo kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė, todėl jis privalo atlyginti ieškovei atsiradusią žalą (2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo 138,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), minėta suma priteistina iš atsakovo subsidiariai su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai su bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 6 117,61 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto septyniolikos eurų 61 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752.

Iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai su bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 138,00 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.