- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- eI3-910-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03064-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "Samsonas"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Samosonas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-95 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundą Pareiškėja grindžia šiais argumentais:
2.1. AAD 2020-08-31 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-95 patvirtino 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-21, kuriuo UAB „Samsonas“ mokestis didesniu tarifu 6750 Eur suma už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį ir mokestis didesniu tarifu 113264 Eur suma už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį.
2.2. Nepagrįsta Sprendimo išvada, jog dešrų kilpos ir klipsai, naudojami dešrų pakavimui – surišimui, nėra neatskiriama gaminio (dešros) dalis, t. y. jie atskiriami ir pašalinami be gaminio (dešros), todėl neva vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 2 straipsnio 21 dalies 3 punktu, Pareiškėjas privalėjo vesti gaminių (dešrų) pakavimui (surišimui) panaudotų klipsų bei kilpų apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 21 dalies 1 punkte numatyta, kad gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte). PPTAĮ 1 priedo 1.2.5 papunktyje numatyta, kad dešrų apvalkalai nėra pakuotė. Sprendime neatsakyta į Pareiškėjo prieštaravimų dėl patikrinimo akto argumentus, jog dešrų metaliniai klipsai ir dešrų kilpos yra dešrų apvalkalų, kurie nėra pakuotė, sudėtinės dalys. Tiek metalinių klipsų, tiek dešrų kilpų paskirtis gamybos procese užspausti dešros apvalkalą,
2.3. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad Pareiškėjas deklaracijoje (FR0524) už 2019 m. nedeklaravo 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės kiekio, kurį įvežė ir panaudojo savo reikmėms.
48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės kiekio neatitikimas tarp GPAIS ataskaitoje ir deklaracijoje (FR0524) nurodytų duomenų atsirado todėl, kad 48,60 t popierinės (kartoninės) pakuotės, kaip savarankiškos prekės – antrinės žaliavos, turinčios ekonominę vertę, kiekį Pareiškėjas pardavė UAB „Econovus“. Pakuotės, kaip antrinės žaliavos, pirkimo-pardavimo dokumentus Pareiškėjas pateikė prie Rašytinio pastabų dėl Patikrinimo akto. Pareiškėjas, pardavęs nurodytą popierinės (kartoninės) pakuotės – antrinės žaliavos kiekį, UAB „Econovus“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam gaminių ar pakuotės atliekų tvarkytojui, buvo tikras, kad būtent UAB „Econovus“, įsigijęs nurodytą popierinės (kartoninės) pakuotės, kaip savarankiškos prekės, o ne atliekos, kiekį, yra atsakingas už nurodyto popierinės (kartoninės) pakuotės – antrinės žaliavos kiekio panaudojimą, sutvarkymą ar mokesčio už aplinkos teršimą nuo šio pakuotės kiekio sumokėjimą.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Kaip jau minėta, 48,60 tonomis popierinės (kartoninės) pakuotės UAB „Samsonas“ neatsikratė, neketino ar privalėjo ja atsikratyti, o pardavė kaip savarankišką prekę – antrinę žaliavą, turinčią ekonominę vertę Lietuvos Respublikoje veikiančiam gaminių ar pakuotės atliekų tvarkytojui UAB „Econovus“, kuris ir yra atsakingas už jos panaudojimą, sutvarkymą ar mokesčio už aplinkos teršimą nuo šio pakuotės kiekio sumokėjimą. Be to, UAB „Econovus“, kaip juridinis asmuo, įrašytas į pakuočių atliekų Tvarkytojų sąrašą, nupirkęs iš UAB „Samsonas“ 48,60 t popierinės (kartoninės) pakuotės, pagal LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 6 punktą naudodamasis GPAIS turėjo patvirtini pakuočių atliekų perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį gamintojams ir (ar) importuotojams, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas individualiai, tvarkant savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas, ir gamintojas ir (ar) importuotojas šias atliekas perduoda tiesiogiai pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ir (ar) eksportuotojui. Pareiškėjų argumentų, kad savo reikmėms panaudotą popierinę (kartoninę) pakuotę, parduotą kaip prekę (antrinę žaliavą) trečiajam asmeniui, Atsakovas skunde apskritai nevertino.
48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės kiekio Pareiškėjas nuslėpti ar nedeklaruoti deklaracijoje (FR0524) už 2019 m. tikrai nenorėjo ir nesiekė, nes jį nurodė GPAIS ataskaitoje
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja nesutinka su ginčijamo Sprendimo išvada, jog vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą per 2017, 2018, 2019 m. I – IV ketvirčius ir 2020 m. I ketvirtį be Lietuvos geologijos leidimo išgautą požeminio vandens 105752 m³ kiekį, mokėtinas mokestis teisingai ir pagrįstai apskaičiuotas didesniu mokesčio tarifu. Visi trys požeminio vandens gręžiniai, esantys Sirvydų kaime (gręžinio Nr. 1-27105; Nr. 1-53717) ir Striūpų kaime (gręžinio Nr. 5156), Šakių r. sav., naudojami gyvulių skerdykloje iki 2007 m. gegužės 9 d. turėjo išduotus pasus (priedai 14 - 16) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą, tačiau pasikeitus galiojusiam teisiniam reglamentavimui (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80, 2 priedo (2007-01-09 įsakymo Nr. D1 -18 redakcija), 1 punktas), TIPK leidimas buvo reikalingas tik gręžiniams, iš kurių paimama ar planuojama imti 100 m3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens. Panaikinus TIPK leidimą gyvulių skerdyklai bei iš požeminio vandens gręžinių imamo vandens kiekiui neviršijant 100 m³ per parą, Pareiškėjas neturėjo prievolės mokėti mokesčius už gamtos išteklius. Pareiškėjo vykdoma iš gręžinių išgauto vandens apskaita kiekvieną mėnesį pagal vandens skaitiklių parodymus, tiek Vandens naudojimo apskaitos metinė 2019 m. ataskaita, pateikta Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Marijampolės skyriui. Pareiškėja nesiekė nuslėpsi mokestį už gamtos išteklius, o paprasčiausiai buvo įsitikinęs, kad nėra mokesčio už gamtos išteklius mokėtojas, nes iš kiekvieno gręžinio atskirai nepaimta daugiau kaip 100 m³ vandens per parą.
Vertinant Pareiškėjai pritaikyto 10 kartų didesnio mokesčio už gamtos išteklius tarifo, taip pat būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą išaiškinimą, jog sankcija skiriama atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, ji turi būti proporcinga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Dėl nurodytų priežasčių Pareiškėjui taikytinos ekonominės sankcijos mažintinos, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 proc. (t. y. 5663,00 Eur) didesnį mokestį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (7.2)-AD5-7408 „Pranešimas (pavedimas) apie patikrinimą“ informavo Įmonę apie pradėtą planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2019 metų mokestinį laikotarpį bei mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2017 - 2019 metų I-IV ketvirčių mokestinius laikotarpius. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2020-06-30 surašytas patikrinimo aktas Nr. PA78-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
3.2. AAD, įvertinusi Pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus, 2020-08-31 sprendimu Nr. AS-95 patvirtintino Patikrinimo aktą bei paskaičiuotą 6750 Eur mokestį didesniu tarifu už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį bei 113 264 Eur mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį.
3.3. Dėl metalinių klipsų ir dešrų kilpų priskyrimo pakuotei ar jos atliekai:
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pakuotė - grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams: 1) gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte); 2) gaminys yra pakuotė, skirtas užpildyti pardavimo vietoje, taip pat vienkartiniai gaminiai, kurie parduodant užpildomi ir (ar) skirti užpildyti pardavimo vietoje, jei jie atlieka pakuotės funkciją (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 2 punkte); 3) pakuotę sudarantys pakuotės komponentai ir pagalbiniai elementai yra šios pakuotės dalys. Pagalbiniai elementai, tiesiogiai prikabinti ar pritvirtinti prie gaminio ir atliekantys pakuotės funkciją, yra pakuotė, išskyrus atvejus, kai jie yra gaminio sudedamoji dalis ir visos dalys yra skirtos kartu naudoti ir pašalinti (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 3 punkte). Pagal Įstatymo 1 priedo 1.2.5 papunktį dešrų apvalkalai nėra pakuotė, tačiau nesutiktina su Įmonės pozicija, kad dešrų metaliniai klipsai bei dešrų kilpos nelaikyti pakuote, Įstatymas to nenustato.
3.4. Dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (48,6011popierine (kartonine) pakuote):
3.4.1. PPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti minėtų atliekų tvarkymo išlaidas. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Motyvuojamoji dalis
Minėto įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.
3.4.2. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 straipsnio 6 dalį, gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
3.4.3. 2020 m. birželio 30 d. Patikrinimo akte Nr. PA78-21 nurodyta, kad UAB „Samsonas“ deklaravo 48,601 t mažesnį įvežtą ir savoms reikmėms sunaudotą popierinės (kartoninės) pakuotės kiekį. Įmonė patikrinimo metu pateikė keturis pakuotės atliekų perdirbimą patvirtinančius dokumentus, t. y. 2020 m. sausio 20 d. UAB „Zeraida“ Laikinus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Nr. 1912KA0069-9511-0587 ir Nr. 1915KA0076-9511-0587, patvirtinančius sutvarkytą savo reikmėms sunaudotą 7,670 t popierinės (kartoninės) ir 6,790 t plastikinės pakuotės kiekį bei 2020 m. vasario 10 d. VŠĮ „Pakuočių ir pakuočių tvarkymo organizacijos“ Laikinus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Nr. 1912VI1128-5513-0587 ir Nr. 1915VI10035-5513-0587, patvirtinančius sutvarkytą 38,840 t popierinės ir 41,043 t plastikinės pakuotės kiekį.
Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Samsonas“ 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms tiekė 56,271 t, iš kurios sutvarkytas (panaudotas ar perdirbtas) popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms kiekis yra 7,670 t. Taigi atliekų tvarkymo užduoties vykdymas yra 14 proc., o tai reiškia, kad UAB „Samsonas“ neįvykdė Vyriausybės nustatytos 80 proc. popierinės (kartoninės) sunaudotos savoms reikmėms naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, todėl įmonė už likusį nesutvarkytą, t. y. 48,601 t, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą popierinės (kartoninės) pakuotės kiekį, privalėjo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.
3.5. Dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo:
3.5.1. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - MVGIĮ) 4 straipsnio 1 dalį, mokesčio objektas yra išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai, t. y. vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede (4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
MUVGIĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, o MUVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
3.5.2. Pareiškėja veikloje naudoja tris požeminio vandens gręžinius, kurie yra adresu Sirvydų kaime (gręžinio Nr. 1- 27105; Nr. 1-53717) ir Striūpų kaime (gręžinio Nr. 5156) Šakių r. sav., tačiau gręžinių pasų, kaip ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimų, patikrinimo metu nepateikė. Iš gręžinių išgautas vanduo buvo apskaitomas kiekvieną mėnesį pagal vandens skaitiklių parodymus. Įmonės užfiksuoti skaitiklių parodymai nesuteikė pagrindo abejoti pateikta informacija dėl 2017- 2019 m. ir 2020 m. 1-5 mėn. sunaudoto požeminio vandens kiekio. Pagal juos buvo apskaičiuotas sunaudotas vanduo. Nustatyta, kad UAB „Samsonas“ 2017 - 2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I ketv. nedeklaravo 105752 m³ išgauto požeminio vandens kiekio.
MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši nuostata yra imperatyvi. Remiantis loginiu ir lingvistiniu sąvokos „nuslėptas“ aiškinimu darytina išvada, kad tai kas nebuvo deklaruota (oficialiai pareikšta/patvirtinta), laikytina nuslėptu, nepriklausomai nuo to ar nedeklaruota tyčia ar dėl neatsargumo. O valstybė (jos įgaliotos institucijos), kai mokesčio mokėtojas savo pareigos apskaityti ir mokėti mokesčius nevykdo, pritaiko sankciją - mokestį didesniu tarifu, kurio tikslas turi prevencinį pobūdį atgrasyti nuo pažeidimų.
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. AAD 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-95 patvirtino 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-21, kuriuo Pareiškėjai apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu - 6750 Eur suma už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį ir mokestis didesniu tarifu 113264 Eur suma už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį (priedas 2).
4.2.1. Apskaičiuota 6750 Eur mokesčio už aplinkos teršimą didesniu (2 kartus) tarifu už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį:
4.2.1.1. Nesutinkama su Pareiškėjos vertinimu, kad dešrų kilpos ir klipsai, naudojami dešrų pakavimui/surišimui, nėra neatskiriama gaminio (dešros) dalis, t. y. jie atskiriami ir pašalinami be gaminio (dešros). Todėl vadovaujantis PPTAĮ 2 straipsnio 21 dalies 3 punktu, Pareiškėja privalėjo vesti gaminių (dešrų) pakavimui (surišimui) panaudotų klipsų bei kilpų apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
4.2.1.2. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Samsonas“ 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms tiekė 56,271 t, iš kurios sutvarkytas (panaudotas ar perdirbtas) popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms kiekis yra 7,670 t. Nesutiktina su Pareiškėjos argumentais, kad jis neturėjo mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už kitam asmeniui parduotą kartotinę pakuotę. Nurodyta, kad pagal MUATĮ įstatymo 8 straipsnio 6 dalį Pareiškėja atsakinga už aplinkos teršimą pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje pateiktus duomenis. Norėdama pasinaudoti mokesčio lengvata, reglamentuota MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje, Pareiškėja turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius pakuotės atliekų perdirbimą ar panaudojimą energijai gauti. Pareiškėja savo reikmėm sunaudotam 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės atliekų kiekiui sutvarkymą patvirtinančių dokumentų neturėjo ir nepateikė.
4.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonės skerdimo ir mėsos perdirbimo padaliniai savo veikloje naudoja tris požeminio vandens gręžinius, kurie yra adresu Sirvydų kaime (gręžinio Nr. 1- 27105; Nr. 1-53717) ir Striūpų kaime (gręžinio Nr. 5156) Šakių r. sav. Įmonė gręžinių pasų, kaip ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimų, patikrinimo metu nepateikė. Iš gręžinių išgautas vanduo buvo apskaitomas kiekvieną mėnesį pagal vandens skaitiklių parodymus. Įmonė pateikė trijų gręžinių skaitiklių parodymus. Iki patikrinimo pradžios Pareiškėjas nebuvo pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už valstybinius išteklius deklaracijų (forma KIT708). Pagal Pareiškėjo pateiktus vandens skaitiklių apskaitos duomenis Pareiškėjas išgavo daugiau kaip 10 m³ požeminio vandens per parą ir naudojo jį savo ūkinėje komercinėje veikloje. Todėl Pareiškėjas, išgaudamas valstybinius gamtos išteklius, privalėjo turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir vadovautis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį mokėti mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius – požeminį vandenį. Pagal AAD direktoriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD-128 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo 7 ir 13 punkto nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia laikoma registruoto pranešimo/pavedimo apie patikrinimą išsiuntimo Pareiškėjai diena ir vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už valstybinius išteklius pateiktos deklaracijos, kurios pateiktos iki patikrinimo pradžios datos. Vadovaujantis MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą per 2017, 2018, 2019 m. I - IV ketvirčius ir 2020 m. I ketvirtį be Lietuvos geologijos leidimo išgautą požeminio vandens 105752 m³ kiekį apskaičiuota 113264 Eur mokesčio už valstybinių gamtos išteklių nuadojimą 10 kartų padidintu tarifu.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
MUATĮ (iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 8 straipsnio 4 dalyje Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.
PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti minėtų atliekų tvarkymo išlaidas. Minėto įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.
PPTAĮ 1 priedo 1.2.5 papunktyje numatyta, kad dešrų apvalkalai nėra pakuotė.
Pagal MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
MUATĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, o Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai.
Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658, nustato mokesčių už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų pildymo taisykles.
Pagal MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą, mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2. 3 priedėlyje nurodyta, kad metalinei pakuotei taikomas 186 Eur už toną tarifas, o popierinei ir kartoninei 28 Eur už toną.
MUVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. MVGIĮ 4 straipsnio 2 punkte numatyta, kad mokesčio objektas yra vanduo. Pagal MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo ir sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Deklaracijos taisyklės), bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.
Deklaracijos taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Deklaracijos taisyklių 6 punkte numatyta, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis.
MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
7.1. Šioje byloje nėra ginčo, kad Pareiškėja nedeklaravo kaip pakuočių panaudotų 3,929 tonos dešrų metalinius klipsų ir 0,656 tonos dešrų kilpų. Pareiškėja nesutinka atsakovo teisės aktų aiškinimu, kad klipsai ir kilpos yra laikytinos pakuote.
7.2. Pareiškėjos teigimu, dešrų klipsai ir kilpos yra sudėtinė dešrų apvalkalų (kurie pagal PPTAĮ 1 priedo 1.2.5 punktą nėra laikomi pakuote) dalis, t. y. skirti gaminiui gaminti, laikyti ir apsaugoti visą jos gyvavimo laikotarpį, pašalinami kartu su apvalkalu. Nurodo, kad be apvalkalo klipsai ir kilpos neturi jokios kitos paskirties. Atsakovas nurodo, kad dešrų kilpos ir klipsai nėra PPATĮ išskirti kaip nesudarantys pakuotės, taip pat nėra priskirti dešrų apvalkalui. Nurodo, kad šie elementai naudojami gaminių pakavimui – surišimui ir nėra gaminio (dešros) sudėtinė dalis (atskiriami ir pašalinami be gaminio).
7.3. PPATĮ 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad pakuotė yra grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams; gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti Įstatymo 1 priedo 1 punkte). Šio įstatymo 1 priedo 1.2.5 punkte nurodyta, kad dešrų apvalkalai nėra pakuotė.
7.4. Šiuo atveju Pareiškėja galimybę klipsus ir kilpas nepriskirti pakuotei sieja su jų priskyrimu dešros apvalkalui. Visgi sutiktina su atsakovu, kad apvalkalas ir klipsai bei kilpos yra atskiri gaminiai, nes gali būti naudojami ir šalinami atskirai. Klipsai ir kilpos nėra būtini visam pagrindinio gaminio (dešros) gyvavimo ciklui (skirtingai nuo apvalkalo). Taigi atsakovas padarė teisingą išvadą klipsus ir kilpas priskirdamas pakuotei.
Šiuo atveju nėra reikšminga, ar Pareiškėja sekančiais po ginčo patikrinimo laikotarpiais priskyrė klipsus ir kilpas pakuotei. Atsakovas po teismo posėdžio pateikė tokius įrodymus, tačiau teismas pažymi, kad ginčo ir nėra, kad Pareiškėja sekančiais mokestiniais laikotarpiais kilpas ir klipsus deklaravo kaip pakuotę (tą teismo posėdžio metu pripažino ir Pareiškėjos atstovas) ir šių įrodymų nevertina. Be to, jie nevertintini ir dėl to, kad jų vertinimas prieštarautų betarpiškumo principui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis).
8.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės už 2019 metus deklaracijoje (FR0524) nedeklaravo dėl to, kad savo reikmėms panaudota popierinė (kartoninė) pakuotė buvo parduota UAB „Econovus“ kaip antrinė žaliava ir UAB „Econovus yra atsakinga už nurodyto popierinės (kartoninės) pakuotės, kaip savarankiškos prekės, kiekio sutvarkymą ar mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą. Pareiškėja remiasi tuo, kad parduotos kartoninės pakuotės nelaikytinos atliekomis, nes Pareiškėja jomis neatsikratė, o pardavė kaip prekę, turinčią ekonominę vertę.
8.2. Atsakovas nurodo, kad net ir perleidęs pakuotes gamintojas ar importuotojas lieka atsakingas už jų atliekų tvarkymo organizavimą.
8.3. PPTAĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
PPTAĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gamintojas ir importuotojas turi organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.4 punkte nustatyta, kad gamintojas ar importuotojas turi apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas.
PPTAĮ 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepriklausomai nuo to, ar pakuotės jų perleidimo momentu turi ekonominę vertę (kaip nurodyta PPTAĮ 7 straipsnio 6 dalyje – “perleidžiamos atlygintinai”) ar ne, už jų atliekų sutvarkymą lieka atsakingas importuotojas ar gamintojas. Taigi Pareiškėja nepaisant to, kad perleido pakuotes UAB „Econovus“, liko atsakinga už jų sutvarkymo organizavimą.
8.4. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja neturėjo ginčo 48,601 t kartoninių pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų. Tai, kad kartonines pakuotes įsigijęs UAB „Econovus“ ateityje galimai sutvarkys pakuočių atliekas, neįrodo, kad buvo įvykdyta pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Taigi pagrįstai konstatuota, kad šioje apimtyje Pareiškėja neįvykdė atliekų tvarkymo užduoties ir jai buvo priskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą.
8.5. Dėl nuslėpimo požymio:
8.5.1. MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte (iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.
8.5.2. Pareiškėja teigia, kad šioje situacijoje jo elgesys negali būti vertinamas kaip siekis nuslėpti mokestį, nes visus gaminius (ginčo kartonines pakuotes) buvo deklaravęs GPAIS (gamintojų ir importuotojų sąvade). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Patikrinimo akte atsakovas taip pat nurodo, kad Pareiškėja vedė pakuočių apskaitą GPAIS, tačiau pakuočių kiekiai 2019 m. GPAIS ir mokesčių deklaracijose nesutampa (Patikrinimo akto 1 lapo 1 punktas).
8.5.3. LVAT 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartyje išaiškinta, kad deklaravimas nustatyta tvarka ir terminais pagal MUATĮ yra pakankamas teisinis pagrindas taikyti paminėtą mokesčio apskaičiavimo tvarką (didesnio tarifo taikymą). Mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. LVAT administracinėje byloje Nr. A63-2058/2008 pateiktame nuslėpimo sąvokos išaiškinime nurodoma, kad nuslėpimas turi būti suprantamas kaip apmokestinamųjų gaminių ir (ar) apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką ir nedeklaravo ir (ar) už kurį nesumokėjo mokesčio. Atitinkamai LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-892-143/2015, vertindamas ginčo teisės nuostatas, padarė išvadą, kad MUATĮ iš tikrųjų nėra pateikta nuslėptų teršalų sąvoka, tačiau sisteminiu MUATĮ straipsnių aiškinimo būdu galima daryti išvadą, jog mokesčio už aplinkos teršimą nedeklaravimas ir jo nesumokėjimas MUATĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku būtent ir yra apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės nuslėpimas MUATĮ 9 straipsnio nuostatų taikymo prasme. Toks nuslėpimo sąvokos aiškinimas yra pateiktas ir 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013. Nustatytu terminu nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir, atitinkamai, mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas (LVAT 2015 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015) Tačiau, tuo pačiu išaiškinta, kad MUATĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (lot. be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti MUATĮ nustatytas pareigas ir pan. Iš teismų praktikos matyti, kad ne visais atvejais nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir atitinkamai mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas.
8.5.4. Šiuo atveju iš aptartų aplinkybių matyti, kad mokesčio deklaracijoje Pareiškėja kartotinių pakuočių kiekio neįtraukė, nes manė, kad jos nelaikytinos atliekomis, nes jas pardavė UAB „Ekonovus“ kaip ekonominę vertę turinčias prekes, taip pat buvo įsitikinusi, kad jas įsigijęs asmuo, kuris taip pat užsiima ir atliekų tvarkymu, bus atsakingas už atliekų sutvarkymą. Nepaisant to, ginčo pakuotės atsispindėjo gamintojų ir importuotojų sąvade (GPAIS) ir dėl to ginčo nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja vedė kartotinės pakuotės apskaitą, turėjo įsigijimo ir pardavimo dokumentus, apskaitos duomenys GPAIS buvo prieinami atsakovui, nebuvo konstatuota, kad apskaitos duomenys klaidingi ar suklastoti, patikrinimo metu Pareiškėja bendradarbiavo, netrukdė atsakovui atlikti patikrinimo, taigi laikytina, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad nuslėpė pakuotę. Todėl nėra pagrindo taikyti MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sankcijos, o mokestis paskaičiuotinas taikant standartinį tarifą (4314 Eur/2 = 2157,00 Eur).
9. Dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo:
9.1. Pareiškėja skerdimo ir mėsos perdirbimo padaliniai savo veikloje naudoja tris požeminio vandens gręžinius, kurie yra adresu Sirvydų kaime (gręžinio Nr. 1- 27105 ir Nr. 1-53717) ir Striūpų kaime (gręžinio Nr. 5156) Šakių r. sav. Įmonė gręžinių pasų, kaip ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimų, patikrinimo metu nepateikė.
9.2. Pareiškėja nurodo, kad minėtiems gręžiniams iki 2007 metų galiojęs teisinis reguliavimas numatė pareigą turėti TIPS leidimą ir tokius leidimus Pareiškėja turėjo. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, iki 100 kubinių metrų per dieną išgaunantiems gręžiniams leidimų nereikėjo. TIPS leidimus valstybės institucijos panaikino ir iki patikrinimo jokios valstybės institucijos dėl to pretenzijų nereiškė, nors 2007 m., be kita ko, tikrino vandens išteklių naudojimą. Pareiškėja vedė iš gręžinių išgaunamo vandens apskaitą, Aplinkos apsaugos agentūrai yra pateikusi vandens naudojimo apskaitos 2019 m. ataskaitą, dar iki patikrinimo akto patvirtinimo Pareiškėjas sumokėjo už 2019 m. mokestį už gamtos išteklius įprastu tarifu. Pareiškėja nurodo, kad nesiekė nuslėpti mokesčio, todėl mokestis 10 kartų didesniu tarifu apskaičiuotas nepagrįstai.
9.3. Atsakovas nurodo, kad Pareiškėja nedeklaruodama išgautų valstybinių gamtos išteklių, t. y. 105752 m³ požeminio vandens kiekio, pažeidė MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis ir Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99, 5 punkto ir 9 punkto reikalavimus. Todėl pritaikyta MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši nuostata yra imperatyvi ir AAD neturi diskrecijos nustatyti mažesnį mokestį.
9.4. Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, Pareiškėja iki patikrinimo nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už iš gręžinių išgautą vandenį. Taigi pažeidė MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, kurios nustato pareigą deklaruoti ir mokėti mokestį už išgaunamą požeminį vandenį. Taip pat Pareiškėja ir neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduodamo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nes kaip pati nurodo, anksčiau galioję TIPK leidimai buvo panaikinti. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kad Pareiškėja anksčiau tokius leidimus yra turėjusi.
9.5. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Šiuo atveju pagrįstai atsakovas konstatavo, kad mokestis už išgautą vandenį iki patikrinimo pradžios nebuvo deklaruotas.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nedeklaravus mokesčio už išgautą vandenį, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas.
9.6.1. Pareiškėja iš esmės nagrinėjamu atveju ginčija aplinkybę, kad jai taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas yra neproporcingas.
9.6.2. Teismų praktikoje didesnio mokesčio už gamtos išteklius tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016).
9.6.3. Sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtą sankciją vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais.
9.6.4. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja pažeidimą (išgauto vandens kiekio nedeklaravimą) būtų padariusi tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai pirmasis pareiškėjos tokio pobūdžio pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pareiškėja sumokėjo mokesčio sumą pagal standartinį tarifą (11 326,00 Eur), nors ir pavėluotai (mokėjimo pavedimas 2020 m. liepos 3 d. Nr. 377), su atsakovu pareiškėja bendradarbiavo, vedė išgauto vandens apskaitą, pateikė vandens skaitliukų foto nuotraukas, kas neleido atsakovui abejoti apskaitos informacija dėl sunaudoto vandens kiekio per 2017–2019 m. ir 2020 m. I ketvirtį, taigi galima daryti išvadą, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius.
Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog taikant 10 kartų didesnio mokesčio sankcija gali sukelti ypatingai neigiamų padarinių ir apsunkina pareiškėjos finansinę padėtį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
9.6.5. Pareiškėja mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaravo visą tikrintą laikotarpį, per jį susidarė pakankamai reikšminga suma (11 326 Eur). Taigi savo elgesiu sukūrė riziką, kad mokestis taip ir liks nesumokėtas, nes pasibaigus 3 metų mokesčio perskaičiavimo terminui (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis) mokesčių administratorius negalės perskaičiuoti mokesčio sumos. Kita vertus, mokesčių administratoriui, kaip matyti iš anksčiau išduoto TIPK leidimo ir 2007 m. patikrinimo akto galėjo būti žinoma, kad Pareiškėja naudoja gręžinio vandenį, taigi mokesčio nesumokėjimo riziką didino ir mokesčių administratoriaus pasyvus elgesys. Pareiškėja nepateikia duomenų ir neįrodinėja savo sunkios finansinės padėties. Pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai. Padarytam pažeidimui įvertinti ir MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2017–2019 m. ir 2020 m. I ketvirčio laikotarpį padidinti 2,5 kartus, t. y. 150 procentų (papildomai). Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento Sprendimu apskaičiuotas mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį mažinamas iki 28 315,00 Eur sumos.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka(Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Į bylą Pareiškėja pateikė 2021 m. balandžio 1 d. prašymą priteisti atstovavimo išlaidas – 300 Eur už skundo parengimą, po 150,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. posėdžiuose, pateikė tai pagrindžiančias sąskaitas faktūras - 2020 m. rugsėjo 14 d. 300 Eur sumai (už skundo parengimą), 2021 m. vasario 1 d. 150,00 Eur sumai ir 2021 m. kovo 29 d. 150,00 Eur sumai, taip pat jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 papunktis).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad tiek skundas teismui buvo parengtas 2020 m. III ketvirtyje (skundas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 16 d.), taikytinas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies 2020 m. I ketvirtį, kuris buvo 1381,00 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už skundo teismui parengimą gali būti 3452,50 Eur (2,5 x 1381,00 Eur). Kaip matyti, prašoma priteisti suma nesiekia Rekomendacijose nurodytos sumos. Taigi galėtų būti priteista visa suma už skundo parengimą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 300 Eur už pasirengimus ir dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. Šiuo atveju teismas pastebi, kad į bylą nėra pateiktas detalus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, todėl teismui nėra žinomas advokato, kuris atstovavo Pareiškėją tikslios darbo laiko sąnaudos. Taigi nesant tikslaus bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, kiek laiko užėmė parengimas teismo posėdžiams, taikytini protingumo ir teisingumo kriterijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, įvertinęs, tai, kad Pareiškėja realiai naudojosi advokato pagalba ir už ją sumokėjo, 2021 m. balandžio 1 d. posėdis vyko nuo 14.04 val. iki 14.44 val.), advokatas teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, už pasirengimą ir dalyvavimą šiame posėdyje atstovavimo išlaidos gali būti kompensuojamos. 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1454,80 Eur (1 val. konsultacijų ar pasirengimo pagal Rekomendacijų 8.19 p. vertinama 0,1 x 1454,80 Eur, t. y. 145,48 Eur), kas reikštų, kad advokato darbo laikas, kurį prašoma kompensuoti, vertinant maksimalia priteistina suma, atitiktų kiek daugiau nei 1 valandą, t. y. 150,00 Eur dydis atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo tarpu nėra pagrindo priteisti advokato nurodytų išlaidų už 2021 m. vasario 4 d. posėdį, nes šis realiai nevyko (buvo atidėtas dėl teisėjo saviizoliacijos).
Taigi, bendra galima pritiesti suma sudarytų 450,00 Eur.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginių mokesčių deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančios institucijos paskaičiuotą mokestį padidintu tarifu, mokestį paskaičiavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteisėtais ir skundą teismui padavusiam mokesčių mokėtojui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo konstatavimo nenustatyta ir pareiškėjai apskaičiuotas mokestis tik sumažintas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, todėl pareiškėjos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Vertinant atstovavimo išlaidas, patenkinta skundo dalimi gali būti laikoma sumažinta mokesčio už teršimą kartotinėmis pakuotėmis dalis, t. y. 2157,00 Eur. Eliminavus taikytos sankcijos dydį, likusi ginčo suma būtų 6750,00 Eur. Šiuo atveju laikytina, kad skundo reikalavimai patenkinti 1/3 dalimi. Todėl Pareiškėjai priteistina 150,00 Eur atstovavimo išlaidų.
Pareiškėja sumokėjo 23,50 Eur žyminį mokestį, iš atsakovo priteistina 7,83 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą tenkinti iš dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-95 pakeisti ir už 2019 m. patvirtintą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą popierine (kartotine) pakuote sumažinti nuo 4314 Eur iki 2157 Eur, patvirtintą mokesčio už 2017-2019 metais ir 2020 m. I ketvirtį nedeklaruotus gamtos išteklius (vandenį) dydį sumažinti nuo 113 264,00 Eur iki 28 315,00 Eur.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Pritiesti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos UAB „Samsonas“ naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų ir 7,83 Eur (septynis eurus ir 83 centus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.