Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui E. G., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (siųsta paštu, elektroniniu paštu, viešo paskelbimo būdu), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė nurodė, kad atsakovui teismo dokumentai buvo padėti ant stalo, jis apie posėdį žino. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors buvo informuotas tinkamai, prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės J. G. ir atsakovo E. G. santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, kito dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Nepilnamečių vaikų nėra.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena šešerius metus, atsakovas gyvena užsienyje, o ieškovė Lietuvoje, atsakovas tik periodiškai grįžta į Lietuvą, šalys bendro ūkio nebeveda, apie dvejus metus atsakovas grįžta į Lietuvą labai retai, ieškovė nurodė, kad laikui bėgant nesutarimai tik ryškėjo, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

8. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Ieškovė teigia, jog atsakovas šeima nesirūpina, gyvena užsienyje, prie namo išlaikymo nebeprisideda, nesutarimai tarp sutuoktinių laikui bėgant tik ryškėjo. Kartu su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena apie dvejus metus laiko ir nebeveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas.

9. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

10. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „G.“, jos sutuoktiniui – jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „G.“, sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė – „G.“.

Dėl santuokinio turto padalijimo

12. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

13. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

14. Sutuoktiniai gyvendami santuokoje įgijo po ½ dalį: 0,0555 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės asmeninės nuosavybės teise yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto nėra, todėl teismas šio klausimo nesprendžia ir atskirai nepasisako.

15. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones: automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur vertės, ir automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur vertės. Abi transporto priemonės yra registruotos ieškovės vardu. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo šias transporto priemones padalinti tarp šalių pagal faktinį jų naudojimą, t. y.: J. G. asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

16. Teismo vertinimu šis ieškovės prašymas yra pagrįstas bei geriausiai atitinkantis šalių interesus, nes kiekvienai šaliai paliekamas lygiavertis automobilis, kuriuo proceso šalys naudojosi ir iki santuokos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgytų transporto priemonių padalinimo tenkintinas visiškai, J. G. asmeninės nuosavybės teise paliekant automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. G., asmeninės nuosavybės teise paliekant automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

18. Atsižvelgiant į ta, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 532 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (132,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio ir 1 400 Eur už suteiktą advokatės pagalbą), kadangi šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, realios ir protingo dydžio.

19. Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 14,57 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“, atsakovui E. G. pavardę – „G.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Priteisti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį MERCEDES – BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 532,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,57 Eur (keturiolikos eurų 57 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, nurodant sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.