Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-01-19 · Civilinė byla Nr. e2-1006-994/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-19
Bylos Nr.
e2-1006-994/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10095-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
If P
Atsakovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė bylos Nr. e2-1006-994/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10095-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas If P&C Insurance AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jam iš atsakovės 3 000,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2021-11-11 nutrūkus elektros tiekimui, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ieškovės apdraustas turtas – kasos aparatas, kameros, signalizacija, durų automatika. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas, vadovaudamasis Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėmis, draudėjo pateiktais dokumentais, apskaičiavo jos apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 3000,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovo apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsiradusių viršįtampių. Elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Dėl tos priežasties atsakovė turi pareigą atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina.

Atsiliepimas

2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2013-02-01 tarp (duomenys neskelbtini) (toliau - Vartotojas arba Draudėjas) ir AB LESTO buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir Draudėjas sudarė draudimo sutartį, kuria, buvo apdraustas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas), esantis turtas. Pažymėtina, jog nei iš karto po nurodomo 2021-11-11 įvykio, nei bet kuriuo laiku ateityje iki šio ieškinio pateikimo Teismui, nei Ieškovas, nei Draudėjas nesikreipė į Atsakovą dėl šio ieškinyje nurodomo įvykio. Paaiškintina, jog dėl 2021-11-11 atliktų planinių elektros skirstomojo tinklo, kuriuo elektros energijos tiekiama Objektui, priežiūros darbų elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas iš viso 570 vartotojų, tačiau jokių vartotojų pretenzijų apie galimai patirtą žalą nebuvo gauta. Vartotojai buvo informuoti apie būsimą planinį elektros energijos tiekimo nutraukimą teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Nagrinėjamu atveju Atsakovas Objektui elektros energiją tiekė Sutarties pagrindu, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės Atsakovo atžvilgiu taikymo (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2021-10-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021). Pareiga įrodyti buvus civilinės atsakomybės sąlygas tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Šiuo atveju Ieškovui teigiant, kad jo apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsiradusių viršįtampių, būtent Ieškovui ir tenka pareiga šiuos teiginius įrodyti. Atsakovo vertinimu, Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad Atsakovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė Sutarties sąlygas, ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nenustačius Atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, jog sprendžiant, ar buvo užtikrintas kokybiškas elektros energijos tiekimas, turi būti remiamasi ne subjektyviu Ieškovo vertinimu, bet konkrečiomis Sutarties nuostatomis, kurias Atsakovas šiuo atveju neva pažeidė bei konkrečiais teisės aktų reikalavimais, kurių neva nesilaikė Atsakovas nagrinėjamu atveju nutraukdamas elektros energijos tiekimą. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Atsakovo veiksmai atitiko tiek sutartinius įsipareigojimus, tiek ir teisės aktų reikalavimus. Ieškovas, nurodydamas, jog Draudėjo elektros prietaisai sugedo dėl atsiradusių viršįtampių, nepateikė į bylą jokių objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Dar daugiau, Ieškovas nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymų, patvirtinančio, jog kokie nors reiškiniai, galimai buvę elektros tinkle nagrinėjamo įvykio dieną, neatitiko teisės aktų ar Sutarties sąlygų, taip pat, kad Atsakovas nesiėmė teisės aktuose jam nustatytų priemonių tokiems reiškiniams išvengti. Atsakovui priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija Objektui, 2021-11-11 buvo vykdomi planiniai elektros įrenginių remonto darbai. Vadovaujantis Taisyklių 137 punkto nuostatomis atliekant naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus, operatoriai apie numatomą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimą ar apribojimą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas turi pranešti vartotojams (nurodyti planuojamą elektros energijos persiuntimo, tiekimo nutraukimo ar apribojimo laiką ir trukmę). Atsakovas 2021-11-05 ir 2021-11-10 pranešimais vartotojų savitarnos portale bei el. paštu informavo Vartotoją apie planuojamus remonto darbus. Pranešimuose, Atsakovo išsiųstuose Vartotojui, buvo nurodyta, jog planuojamas elektros energijos tiekimo atjungimo laikas yra 2021-11-11 nuo 9:00 iki 18:00. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis Planinių atjungimų sąrašo duomenimis dėl suplanuotų remonto darbų transformatorinėje TR-20 bei susijusiose tinklo dalyse, 2021-11-11 nuo 09:03:00 iki 15:48:00 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas iš viso 570 vartotojų. Pridedama aktualių elektros linijų schema, kurioje pažymėta transformatorių pastotė TR-20 bei Vartotojo Objekto buvimo vieta (Priedas Nr. 6). Pabrėžtina, kad nei pagal elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis su vartotojais, nei pagal teisės aktų reikalavimus, Atsakovas nėra įpareigotas elektros energiją tiekti nenutrūkstamai - tai neįmanoma tiek dėl fizikos dėsnių, tiek dėl kitų nuo Atsakovo nepriklausančių išorės faktorių. Tiek teisės aktai, tiek Sutartis numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Sutarties 23. punkte nustatyta, kad Atsakovas gali sustabdyti savo prievolių vykdymą, nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus šalyje esančių elektros energijos tiekimo tinklų pajėgumus, kitus parametrus Taisyklėse yra nustatytos aprūpinimo elektra patikimumo kategorijos. Vadovaujantis Taisyklių 85.1. papunkčio reikalavimais, tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas. Pažymime, jog nagrinėjamu atveju Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad Atsakovas Vartotojui užtikrins trečios (III) patikimumo kategorijos elektros energijos tiekimą (žr. Sutarties priedą - Nuosavybės ribų aktą - Priedas Nr. 7), kas taip pat reiškia, kad Atsakovas nebuvo įsipareigojęs Vartotojui elektros energiją tiekti nepertraukiamai. Pagal sudarytos Sutarties sąlygas Atsakovo pareigų apimtį apibrėžia įsipareigojimas atnaujinti nutrauktą elektros energijos tiekimą ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas, ką Atsakovas tinkamai įgyvendino. Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju Vartotojui elektros energijos tiekimas 2021-11-11 buvo nutrauktas nuo 09:03:00 iki 15:48:00. Pažymėtina, kad Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2021-11-11 Atsakovo valdomame elektros tinkle buvo viršįtampiai. Su ieškiniu nėra pateikti jokie įtampos matavimai, kurie rodytų neva buvusius įtampos svyravimus ir, jei įtampos svyravimai kokie nors ir buvo, duomenys, rodantys, kad įtampos svyravimai buvo neleistini. Šiame kontekste svarbu paminėti, jog vadovaujantis Taisyklių 50.4 punktu Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010„Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau - Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Ieškovui nevertinus ir nelyginus faktinių duomenų su Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 ir kituose teisės aktuose numatytais kokybiškos elektros energijos kriterijais (kaip minėta, Ieškovas nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės), nėra pagrįsta ir teisinga teigti, kad Atsakovo valdomame elektros tinkle buvo tiekiama nepakankamos kokybės elektros energija ar nustatyti neleistini įtampos svyravimai. Atsakovas įsitikinęs, kad Atsakovo valdomame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija Draudėjai, 2021-11-11 jokių įvykių, galinčių sąlygoti pagal Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 neleistinus įtampos svyravimus, nebuvo. Ieškovas neįrodė fakto, jog Draudėjui 2021-11-11 buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija. Taip pat šiuo atveju paaiškintina, jog Objekte 2021-11-11 buvo įrengtas apskaitos prietaisas (skaitiklis), turintis technines galimybes matuoti elektros energijos įtampą. Įvertinus 2021-11-11 elektros energijos įtampos matavimo duomenis, nustatyta, jog į Objektą, buvo tiekiama tinkamos įtampos elektros energija. Pagal Objekte įrengto apskaitos prietaiso (skaitiklio) užfiksuotus duomenis, tiekiamos elektros energijos įtampa 2021-11-11 atitiko Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 ribas - žemiausia užfiksuota įtampa buvo 396,420 V, aukščiausia - 409,284 V. Tai patvirtina pridedami įtampos matavimų duomenys iš Objekto. (Priedas Nr. 8). Pažymėtina, jog teismai savo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžia, kad ieškovui teigiant, jog draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio ir kryčio), pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui. Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. Atsakovo neteisėtų veiksmų, kiti Ieškovo argumentai netenka teisinės reikšmės. Ieškovo įvardinta 3 000,00 Eur dydžio draudimo išmoka, Ieškinyje nėra niekaip išsamiau argumentuota. Iš ieškinio nėra aišku, ką šiuo atveju Ieškovas vertina kaip patirtus nuostolius. Ieškovas, galimai nepagrįstai išmokėjęs Vartotojui iš Atsakovo reikalaujamą sumą, ir negalėdamas įrodyti tikslaus nuostolių dydžio, turi prisiimti savo neapdairaus elgesio ir nepakankamo įvykio ištyrimo pasekmių rizikas, t. y. Atsakovas negali būti įpareigojamas sumokėti Ieškovo prašomos, bet neįrodytos ir nepaaiškintos sumos. Duomenų apie faktiškai patirtas išlaidas ir jų dydį byloje nėra. Ieškovo Teismui pateikti ieškinio priedai nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad Vartotojo įrangos gedimas atsirado dėl Atsakovo veiksmų. Svarbu akcentuoti, kad 2021-11-18 Patikros akte nėra jokios informacijos ir duomenų apie tai, kaip buvo nustatyta video kamerų ir signalizacijos įrangos gedimo priežastis, kokiais objektyviais kriterijais remdamasis aktą pasirašęs asmuo nustatė, kad įranga sugedo būtent dėl viršįtampio ir būtent 2021-11-11. Atsakovui neaišku, kaip neatlikus jokių specialių tyrimų (įtampos matavimų), galima nustatyti, kad video kamerų ir signalizacijos įranga Objekte sugedo būtent dėl elektros energijos viršįtampio. 2021-11-18 Patikros akte taip pat nėra nurodoma, kur konkrečiai minimas viršįtampis neva buvo - Atsakovo skirstomajame tinkle ar paties Vartotojo vidaus tinkle. Viršįtampiai gali susiformuoti dėl reiškinių ir paties Vartotojo vidaus tinkle, už kurį Atsakovas neatsako. Nagrinėjamu atveju jokių reiškinių, galinčių sąlygoti viršįtampius Atsakovo skirstomojo tinklo dalyje, kuria elektros energija tiekiama Vartotojui, 2021-11-11 nebuvo. Akivaizdu, kad deklaratyvus 2021-11-18 Patikros akto teiginys, kad žalą sąlygojo viršįtampis negali pagrįsti nei paties viršįtampio buvimo fakto, nei juo labiau to, kad viršįtampis susidarė būtent Atsakovo skirstomojo tinklo dalyje, o ne paties Vartotojo vidaus tinkle. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog defektiniai aktai turi būti išsamūs, pagrįsti faktiniais duomenimis ir specialiomis žiniomis, šiuo atveju defektiniame akte nėra detalizuota, kokiu būdu būtent Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė Vartotojo įrangos gedimą. Nuosekli teismų praktika taip pat patvirtina, kad defektacijos aktai, kurie yra vienas iš pagrindinių įrodymų elektros prietaiso gedimo priežasčiai nustatyti, turi būti išsamiai pagrįsti: juose turi būti nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, kaip buvo nustatyta gedimo priežastis, ir kokios aplinkybės tai patvirtina, išvada turi būti pagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Pažymėtina, jog įrangos gedimo priežastys gali būti labai įvairios, tarp jų ir sąlygotos paties Vartotojo netinkamos jos eksploatacijos. Nesant byloje aukščiau Atsakovo nurodytų duomenų apie įrangą, nėra ir pagrindo spręsti, jog ji sugedo dėl planinio elektros energijos tiekimo nutraukimo 2021-11-11, apie kurį Vartotojas buvo tinkamai informuotas, ir kad dėl to atsakingas Atsakovas. Nagrinėjamu atveju Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Vartotojas būtų ėmęsis priemonių tam, kad, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtų išvengta nuostolių atsiradimo. Dar kartą primintina, kad nei Sutartis, nei joks teisės aktas neįpareigoja Atsakovo tiekti elektros energiją nenutrūkstamai. Ieškovas žalos priežastimi nurodo elektros energijos viršįtampius, nors faktiškai, remiantis Atsakovo pateiktais objektyviais duomenimis, 2021-11-11 nuo 09:03:00 iki 15:48:00 buvo laikinai nutrauktas elektros energijos tiekimas Vartotojui ir viršįtampiai Atsakovo tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama Vartotojui, negalėjo susiformuoti. Akivaizdu, jog žalos atsiradimo priežastimi negali būti Atsakovo neteisėti veiksmai ir todėl negalimas ir priežastinio ryšio tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos konstatavimas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad buvo išmokėta draudėjui 3 000,00 Eur suma, nes tokia buvo papildoma draudimo sąlyga, nors įrenginių sugadinta už didesnę sumą. 2021-11-18 (duomenys neskelbtini) aktu buvo konstatuotas buvęs elektros tinkle viršįtampis dėl ko sugedo video ir apsaugos sistemos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Kitų įrenginių – kasos aparatas, durų automatika gedimų priežasties nebuvo konstatuota jokiu aktu, bet draudėjas pateikė kitus duomenis, pagrindžiančius sugadinimo faktą. Turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, todėl žalos kilimo faktą įrodo pateikti aktai, PVM sąskaitos-faktūros, pagrindžiančius atstatymo darbų kainų.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti visiškai. Palaikė atsiliepime išdėstytą išsamią poziciją. Papildomai paaiškino, kad buvo laikytasi tiek sutarties, tiek įstatymų nuostatų ir jokių pažeidimų, teikiant elektros energiją, nepadaryta. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo objekte buvo viršįtampiai, sąlygoje buvusių įrenginių sugadinimą. Matavimo prietaisas objekte nefiksavo viršįtampių, kurie būtų neleisti, remiantis Lietuvos standartu. Neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp kilusios žalos byloje neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2013-02-01 sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigota teikti elektros energiją objektui, adresu (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 1). Ieškovas Įmonių ir organizacijų turto draudimo draudimo sutartimi pagal liudijimą, Serija (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas), buvo apdraudęs pastatus, renginius ir atsargas patalpose. Iš į bylą pateiktų duomenų, dėl ko ginčo nekilo, matyti, kad 2021-11-11 buvo nuo 9 val. 3 min. iki 15 val. 48 min. nutrauktas elektros tiekimas 570 vartotojų taip pat apdraustojo patalpose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2021-11-18 patikros akte nurodyta, kad įvykus elektros tinklų viršįtampiui, apsaugos sistemos centralės, išplėtimo modulis, judesio jutikliai, priešgaisrinis jutiklis, dūmų detektorius, lauko sirena perdegė. (duomenys neskelbtini) parengė dvi sąmatas remonto darbams, kuriomis remiantis išrašė 2021-11-18 PVM sąskaitą faktūrą 3 187,58 Eur sumai bei 2021-11-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 266,20 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) išrašė draudėjui 2021-11-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur sumai už valdymo bloką (durų automatikai remontuoti), o UAB „Aledakomas“ 2021-11-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 514,25 Eur sumai už kasos aparato remontą. Draudikas draudėjui išmokėjo 3 000,00 Eur išmoką, remiantis papildoma draudimo sąlyga (draudimo liudijimas – DOK 203013).

6. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Dėl veiksmų neteisėtumo

7. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės veiksmų neteisėtumą, savo poziciją ieškinyje grindė tuo, kad atsakovė, būdama elektros energijos tiekėja, pažeidė rūpestingumo pareigą ir neužtikrino nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, sutarties ir elektros tiekimo kokybės standartų.

8. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

9. Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.270 straipsnio 1 dalis, pagal kurią asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. 10. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017). 11. Vadovaujantis byloje esančiais atsakovės pateiktais planinių atsijungimų sąrašo duomenimis (atsiliepimo priedas Nr. 5), 2021-11-11 nuo 9 val. 03 min. iki 15 val. 48 min. buvo fiksuotas planinis elektros energijos tiekimo atjungimas, kurio metu elektros energijos tiekimas laikinai nutrauktas 570 vartotojų. Nustatyta elektros energijos atjungimo priežastis – planiniai remonto darbai, dėl kurių vartotojai buvo informuojami pranešimais savitarnos portale ir elektroniniu paštu (atsiliepimo priedai Nr. 2-4). Ginčo dėl šių duomenų byloje nekilo. 12. Pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ar pareigos užtikrinti, jog elektros energijos tiekimo linijoje, kuria abonentui tiekiama elektros energija, nebus jokių įtampos svyravimų ar trūkių, atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikos išaiškinimuose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-55-656/2022; 2022-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022). 13. Teismas sutinka su atsakove, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas/ nutrūkimas pats savaime negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi teisės aktai numato atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatoriui suteikiama teisė be įspėjimo nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą vartotojams. Tiekimo sustabdymo ir nutraukimo galimybę numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, nuostatos (132 punktas), jog elektros energijos tiekėjas turi teisę apriboti tiekimą vartotojams, kai tai būtina atliekant elektros tinklų priežiūros darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus. Elektros energijos įstatymas numato, jog atlikdami naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus, elektros tinklų operatoriai gali iš dalies ar visiškai atjungti tinklų naudotojų įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas pranešę tinklų naudotojams (71 straipsnio 3 dalis). Byloje esantis Planinių atjungimo sąrašas taip pat pagrindžia, kad tiekimas atnaujintas po daugiau nei 6 valandų, dėl ko sutartinė nuostata, kad turi būti atnaujinamas tiekimas per 24 val. esant III patikimumo kategorijos tiekimui, pažeista taip pat nebuvo (atsiliepimo priedas Nr. 7). 14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, teismas atsakovės veiksmuose, nutraukus dėl planinių remonto darbų daugiau nei 6 valandoms elektros tiekimą, neteisėtų veiksmų (sutarties sąlygų ar įstatyminių nuostatų ar bendro pobūdžio rūpestingumo neįvykdymo) nenustatė.

15. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl priežastinio ryšio

16. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

17. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teigia, kad ne tik pats elektros energijos nutraukimas, bet ir galimai buvę įtampų svyravimai tinkle, lėmė žalos draudėjo objekte (duomenys neskelbtini), įrangai kilimą.

18. Vadovaujantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021, 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022) būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose - atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti.

19. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad 2021-11-11 atsakovės valdomame elektros tinkle buvo įtampos svyravimai. Su ieškiniu nėra pateikti jokie įtampos matavimai, kurie rodytų buvusius svyravimus, o jei ir buvo, duomenys, kad tie svyravimai buvo neleistini. Vadovaujantis Taisyklių 50.4 punktu bei Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 normomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai.

20. Dar daugiau, ieškovė įrodinėdama žalos atsiradimo priežastį – galimi įtampos svyravimai objekte, ją grindžia (duomenys neskelbtini) 2021-11-18 patikros aktu. 21. Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktas patikros aktas ir jame nurodoma informacija kaip įrodymas vertintina kritiškai, kadangi nedetalizuotas gedimo laikas, metodai, kuriais vadovaujantis nustatyta gedimo priežastis, todėl nėra pakankamai patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog akte nurodytos įrangos gedimą sąlygojo būtent svyravimai elektros tinkle. Juo labiau, kad, kaip minėta, kryčiai bei viršįtampiai tiekėjui yra leistini. Ieškovės įrodinėjamų aplinkybių šis aktas taip pat nepagrindžia ir todėl, kadangi jį parengė įmonės projektų vadovas, o byloje nėra patvirtinta jo kvalifikacija, vertinant akte nurodytų įrenginių gedimą ir galimą gedimo priežastį. 22. Įrodinėjama prietaisų (video ir apsaugos sistema), buvusių (duomenys neskelbtini), sugedimo priežastis – įtampos svyravimai – galimai galėjo įtakoti įrenginių perdegimą, tačiau byloje nepateikti jokie patikimi duomenys, patvirtinantys, kad elektros prietaisai sugedo dėl atsakovės kaip elektros energijos tiekėjos veiklos, ieškovo nurodomi įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti. Teismo vertinimu, toks klausimas, kas sąlygojo prietaiso gedimą turi būti atsakomas tinkamos srities specialių žinių turinčio asmens, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties objektyvų, išsamų vertinimą (CPK 177 str. 1 d., 2 d., 178 str.). Darytina išvada, kad ieškovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės atsakomybės nėra pagrįsti objektyviais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis ir hipotetiniu teiginiu, kad video ir apsaugos sistemos prietaisų gedimą galimai įtakojo įtampos svyravimai. 23. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas patikros aktas nėra informatyvus ir objektyvus. Jame tik lakoniškai nurodoma hipotetinė gedimo priežastis, nedarant jokios kategoriškos išvados dėl gedimo prigimties. Iš akto negalima spręsti, kad ją surašęs asmuo būtų nustatinėjęs galimas gedimo priežastis, nesiaiškino, ar įtampos svyravimai viršijo leistinas ribas, kuriame tinkle jie kilo, nepateikti metodai, kokiais būdais atliktas tyrimas, ar buvo atlikti įtampos matavimai. Išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Be to, akte nėra paaiškinama, kaip buvo nustatyta galima gedimo priežastis, ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa neleistina ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų.

24. Taigi, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad nuostoliai buvo patirti dėl elektros įtampos svyravimų (viršįtampių), o atsakovei tektų pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovei neįrodinėjus konkrečių įtampos svyravimų, jų dydžių, atsakovei nekilo pareigos įrodyti galimai buvusių svyravimų leistinumą. Kita vertus, atsakovė teikė į bylą draudėjo objekte 2021-11-11 buvusio įrengto apskaitos prietaiso (skaitiklio), galinčio matuoti įtampos svyravimus, duomenis (atsiliepimo priedas Nr. 9), pagrindžiančius, kad tiekiamos elektros energijos įtampa atitiko Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 ribas – žemiausia užfiksuota įtampa buvo 396,420 V, aukščiausia – 409,284 V.

25. Atsižvelgiant į tai, kad nei pagal šalių sutarties sąlygas, nei pagal taisykles, nei pagal Standartą LST EN 50160:2010 atsakovė neprivalėjo užtikrinti nepertraukiamo elektros energijos tiekimo bei pastovios įtampos, nes elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai, dėl to atsakovės neteisėti veiksmai (sutarties neįvykdymas, teisės aktų pažeidimas) šiuo atveju nenustatytini. Teismo vertinimu, galėtų būti konstatuotinas atsakovės veiksmų neteisėtumas, jeigu būtų byloje nustatyta, kad atsakovė nepadarė tokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, arba atvirkščiai, padarė tai, ko neprivalėjo. Ginčo atveju atsakovė buvo iš anksto planuotu laiku nutraukusi elektros energijos tiekimą ir jį laiku atnaujino, tačiau vertinti tai kaip jos neteisėtus veiksmus nėra objektyvaus pagrindo. Sutarties sąlygos nenumatė, kad atsakovė privalo nepertraukiamai tiekti elektros energiją, o Standartai nurodo, kad galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai.

26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės dėl kilusių nuostolių, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.383 straipsnis, 6.386 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitos civilinės atsakomybės išsamiau nevertintinos.

27. Ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

28. Atsakovė nepateikė duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

29. Byloje teismo procesinių dokumentų teikimo išlaidos nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė