Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. gegužės 22 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu I. K. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 26120445 (toliau – ir Sutartis). Pagal minėtą Sutartį, atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) o trečiasis asmuo įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją. Atsakovė Sutartyje, be kita ko, įsipareigojo: 1) tiekti klientui galiojančius standartus ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją pagal sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios dydį (Sutarties 6.1.1. punktas); 2) organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Įgyvendindama šias prievoles, atsakovė įdiegia galios ribojimo priemones, kurios neleistų viršyti suteiktos leistinosios naudoti galios (Sutarties 6.1.2); 3) ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų pranešti apie numatomą elektros energijos tiekimo ar persiuntimo nutraukimą dėl planinio elektros įrenginių remonto vietos sutartyje numatytu būdu (Sutarties 6.1.4 punktas); 4) vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas (Sutarties 6.1.5 punktas) ir kt. Savo ruožtu, trečiasis asmuo Sutartyje, be kita ko, įsipareigojo: 1) kai nutraukiamas ar apribojamas elektros energijos tiekimas ar persiuntimas, imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juo sumažinti bei apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius bei prietaisus nuo žalos atsiradimo ar padidėjimo Sutarties 6.2.7 punktas); 2) vykdyti visas kitas teisės aktuose nustatytas pareigas (Sutarties 6.2.12 punktas) ir kt. Sutarties 6.5 punkte numatyta, kad už šios Sutarties ar kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą šalys atsako teisės aktų nustatyta tvarka (Sutarties 6.4. punktas).

18. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 17 d. sudarė būsto draudimo sutartį (būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 269294973) su draudėju A. R. (byloje – trečiasis asmuo). Pagal minėtą draudimo sutartį buvo apdrausti pastatai ir namų turtas, esantys adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Sutartimi namų turto sunaikinimas arba sugadinimas buvo apdraustas nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų poveikio, nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių ir kt.

19. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 11 d. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas. Nustatyta ir tai, kad 2017 m. lapkričio 11 d. 00 val. 14 min. suveikus avarijų pretenzijos automatikai, atsijungė 10 kV kabelių linija L-TR1156 iš Aleksoto TP. Dėl šios priežasties, buvo nutrauktas elektros tiekimas 924 vartotojams, tame tarpe ir vartotojams adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Apie 1 val. 31 min. nustatyta gedimo priežastis 10 kV oro linijoje, kurios atsakovė iš anksto numatyti negalėjo. Gedimas buvo likviduotas ir elektros energijos tiekimas visiems vartotojams buvo atkurtas 13 val. 55 min. Trečiasis asmuo A. R. kreipėsi į ieškovę dėl turtui padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui (trečiajam asmeniui A. R.) išmokėjo 971,07 Eur draudimo išmoką (1 003 Eur nuostolių suma - 28,96 Eur besąlyginė išskaita).

20. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti subrogacijos tvarka žalos atlyginimą iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutarties neįvykdymo, tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

23. Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką. Kaip minėta nutarties 22 punkte, tuo atveju, kai draudžiamasis įvykis atsiranda dėl sutarties pažeidimo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima sutartyje, kurios pažeidimas kartu buvo ir draudžiamasis įvykis, įtvirtintas draudėjo teises ir pareigas. Taigi, draudikas tampa šios sutarties šalimi perimto reikalavimo apimtyje.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta nutarties 17 punkte, atsakovė objektui adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), elektros energiją tiekė Sutarties pagrindu. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo.

25. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei, kuri prašė taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, kilo pareiga įrodyti šias sutartinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus (sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą), nuostolius ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė draudėjui (trečiajam asmeniui A. R.) išmokėjo 971,07 Eur draudimo išmoką (1 000,03 Eur (nuostolių suma) - 28,96 Eur (besąlyginė išskaita)). Ginčo tarp šalių dėl išmokėtos draudimo išmokos (žalos) dydžio nekilo.

28. Kaip minėta nutarties 26 punkte, ieškovė, prašydama priteisti turtinę žalą iš atsakovės, turėjo įrodyti ir kitų sutartinės atsakomybės sąlygų buvimą, o net tik tai, kad išmokėjo draudėjui draudimo išmoką. Pažymėtina, kad draudimo išmokos išmokėjimas draudėjui pats savaime nesukuria jokių pareigų atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjimu atveju ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai ir teisėtai.

29. Iš byloje esančio ieškinio, dubliko, taip pat iš ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius (žalos atlyginimą) grindė nekokybiškos elektros energijos tiekimu, pasireiškusiu elektros energijos nutrūkimu ir įtampos svyravimais.

30. CK 6.386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo atlyginimą. Pažymėtina, kad elektros energijos kokybė turi atitikti ne abonento įsivaizduojamus kokybės parametrus, o sutartyje, standartuose, kituose elektros energijos kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 6.386 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės neteisėtų veiksmų buvimą / nebuvo faktą, pažymi, kad tiek iš Sutarties, tiek iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) neišplaukia atsakovės pareiga nepertraukiamai tiekti elektros energiją. Atsakovė sutartimi taip pat nebuvo įsipareigojusi atlyginti bet kokius nuostolius, atsiradusius dėl elektros energijos nutrūkimo. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

32. Sutarties 6.6 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą, taip pat nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą ar persiuntimą Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje, taip pat Taisyklių 136 punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms Įstatyme išvardytoms aplinkybėms. Nagrinėjau atveju, apeliacinio teismo vertinimu, susiklostė situacija, atitinkanti Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 136 punkte išvardytas aplinkybes, suteikiančias atsakovei teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, nes buvo nustatyta, kad, suveikus avarijų prevencijos automatikai, atsijungė 10 kv kabelių linija L-TR1156. Dėl šios priežasties ir buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų, kad minėtos linijos gedimas įvyko dėl neteisėtų ar nerūpestingų atsakovės veiksmų. Taigi, elektros energijos tiekimo nutrūkimas pats savaime nepatvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

33. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą, nurodė ir tai, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovės tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog atsakovė, siekdama apsaugos tinklus nuo neigiamo višįtampių poveikio elektrolos tinkluose, sumontavo atitinkamas apsaugos: apsaugos aparatus, viršįtampių ribotuvus, kurie elektros skirstomajame tinkle, užfiksavus nenormalų reiškinį, suveikia ir atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą).

34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose fiksuota, kad jos apdraustas turtas buvo sugadintas dėl įtampos svyravimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų / neveikimo ir kilusios žalos.

35. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie konkrečiai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina jos nurodytas aplinkybes (priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į bylą yra pateikusi keturis UAB „Tausana“ 2017 m. lapkričio 20 d. užpildytus Techninės ekspertizės blankus, kuriuose nurodyta, kad yra sugedę: termostatas „Devireg Touch“, centrinis valdiklis „Danfoss link“, grindų šildymo valdiklis „Danfoss link HC 10“, valdiklis „TP500 RX“. Minėtuose Techninės ekspertizės blankuose konstatuota, kad įrenginiai neremontuojami ir tik viename iš jų (dėl grindų šildymo valdiklio „Danfoss link HC 10“) grafoje „išsamus gedimo aprašymas“ nurodyta, kad „nevaldo šilumos kontūrų, dėl el. iškrovos neremontuojamas“. Kituose Techninės ekspertizės blankuose nurodyta, kad prietaisai yra neremontuojami, tačiau nenurodyta dėl kokių priežasčių prietaisai sugedo ir neveikia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Techninės ekspertizės blanke nurodyta šildymo valdiklio „Danfos link HC 10“ sugedimo priežastis niekaip nepagrįsta, neapaiškinta kaip užfiksuotas elektros energijos iškrovos faktas galėjo sugadinti prietaisą. Pažymėtina, kad paprastai bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo gedimo, todėl šiuo atveju buvo ir yra ypač svarbi prietaisų gedimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik prietaisų sugedimo faktas, konstatuotas ieškovės pateiktuose Techninės ekspertizės blankuose, negali patvirtinti, kad prietaisų gedimai įvyko 2017 m. lapkričio 11 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui ir dėl to yra atsakinga atsakovė.

36. Be to, pažymėtina ir tai, jog Sutarties 6.2.7 punktas numato, kad tuo atveju, kai nutraukiamas elektros energijos tiekimas, vartotojas turi imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad draudėjas ėmėsi kažkokių priemonių tam, kad, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtų išvengta nuostolių atsiradimo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina, jog ieškovė būtų patikrinusi, jog sugadinti prietaisai buvo eksploatuojami taip, kaip numato gamintojas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 35–36 punktuose nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės nurodytų draudėjo įrenginių gedimą sąlygojo 2017 m. lapkričio 11 d. elektros energijos nutrūkimas, įvykęs atsakovės tinkle.

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo ir tai, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovės vykdoma veikla yra laikytina didesnio pavojaus šaltiniu. Apeliantės nuomone, kadangi atsakovės veikla yra susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ji, vadovaujantis CK 6.270 straipsniu, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, iš esmės ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju nesprendė klausimo dėl deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

39. Kaip nurodyta nutarties 25 punkte, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

40. Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

41. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą minėta, atsakovė elektros energiją adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tiekė Sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės subrogacijos tvarka, atsakovės atžvilgiu turėjo būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nenurodė, kurią atsakomybės ryšį (sutartinę ar deliktinę) atsakovės atžvilgiu taiko. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą Sutartį ir tai, ar atsakovė tinkamai ar netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu taikė sutartinę atsakomybę. Ieškovė nagrinėjamu atveju nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepagrindė deliktinės atsakomybės taikymo sutartiniuose santykiuose, kaip tai numato CK 6.245 straipsnio 4 dalis ir nutarties 40 punkte nurodyta teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, atmeta ieškovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog atsakovės veikla yra laikytina didesnio pavojaus šaltiniu, todėl jai atsakomybė turi būti taikoma ir vadovaujantis CK 6.270 straipsniu, kuris reglamentuoja deliktinę atsakomybę.

42. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad norint taikyti deliktinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, numatyta CK 6.270 straipsnyje, ieškovė taip pat turi įrodyti atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 30–37 punktuose, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, savo išvadas grindė byloje surinktais įrodymais, jų visuma, atsižvelgdamas būtent į ieškovei tenkančią atitinkamų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštą, todėl padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punkto,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.