Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2610-713/2021; Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18066-2020-5; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10; 2.6.10.5; 3.2.6.1.

2021 m. balandžio 20 d.

dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotai atstovei Ingridai Varanavičei, atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotai atstovei J. J.,

viešame (nuotoliniame) teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, dėl turtinės žalos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų I. K., A. R. – ieškovės pusėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“: 971,07 Eur turtinę žalą, 133,13 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2017-11-11 nutrūkus elektros energijos tiekimui (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui - termostatui „Devireg Touch“, centriniam valdikliui „ Danfoss link“, grindų šildymo valdikliui „ Danfoss link HC 10“, valdikliui „TP500 RX“. Įvykio metu minėtas turtas buvo apdraustas Būsto draudimu. Apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.

Apdraustam turtui padaryta žala įvertinta 971,07 Eur suma, kurią ieškovė išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui. Ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau–ESSO) pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą bei į tai kad energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus (CK 6.386 str. 1 d). Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi neužtikrino kokybiškos elektros energijos tiekimo paslaugos, dėlto atsakovė elgėsi neteisėtai; dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo paslaugos atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas. Ieškovė reikalauja taikyti subrogaciją ir priteisti iš atsakovės kaip iš asmens, atsakingo už žalos atsiradimą 1971,07 Eur turtinę žalą, 133,13 Eur kompensacinių palūkanų (971,07 Eur turtinė žala x 0,06 palūkanų dydis : 365 dienų skaičius metuose x 834 pradelstų dienų skaičius), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti (2018-01-10) prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Dublike nurodė tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje. Teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

II. Atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2002-05-22 I. K. ir atsakovė sudarė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 26120445, pagal kurią atsakovė tiekia elektros energiją, o klientas ją perka. 2017-12-20 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 971,07 Eur sumos atlyginimo. Pretenzijoje nurodė, jog „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2017-11-11 įvykiu, (duomenys neskelbtini) per kurį nukentėjo Pastatų draudimas - Gyvenamasis namas. 2017-11-11 00 val.14 min. suveikus avarijų prevencijos automatikai atsijungė 10 kV kabelių linija L-TR1156 iš (duomenys neskelbtini) TP. Dėl tos priežasties buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas vartotojams. Vartotojo imtuvams elektros energija tiekiama nuo KT-128,10 kV kabelių linija L-TR1156 iš TP (duomenys neskelbtini) . Apie 1 val. 31 min nustatyta gedimo priežastis 10 kV oro linijoje. Gedimo priežasties iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Gedimas likviduotas ir elektros energijos tiekimas visiems vartotojams atnaujintas 13 val. 55 min. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 924 vartotojams, daugiau pretenzijų dėl patirtų nuostolių negauta. Ieškovė į bylą pateikė Techninės ekspertizės blankus, kuriuose tik aprašytas grindų šildymo valdiklis „Danfoss link HC 10“, apie gedimą nurodyta, jog nevaldo šildymo kontūrų dėl elektros iškrovos. Ieškovas į bylą nepateikė defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis, nenurodė ką laiko netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo paslauga. Nepateikia įrodymų, jog kliento turto gedimo priežastis buvo gedimas skirstomajame elektros tinkle. Elektros energijos tiekimą atsakovė atnaujino per 9. 30 val. Pagal Taisyklių 152.9 punktą, atsakovė neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas atnaujinamas 24 val. laikotarpyje. Elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle, už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vartotojas tinkamai vykdė sutarties, teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos įrodymų apie pastarųjų suveikimą. Ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų/neveikimo - egzistavimo. Į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, kuriems esant būtų galima spręsti, kad nuostoliai kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos–atsakovės neteisėtų veiksmų–, kiti argumentai netenka teisinės reikšmės. Triplike atsakovė nurodė, jog 2002-05-22 atsakovė sudarydama elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo tiekti vartotojui kokybišką elektros energiją, sutartyje numatytos leistinos naudoti galios ribose. Šalys nesusitarė, kad atsakovės teikiama elektros energija bus tiekiama nenutrūkstamai, nei pagal sutartį su draudėju, nei pagal teisės aktus. Atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai. Ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos kilimo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinio netenkinti.

Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. K. ir A. R. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (CPK 246 str. 1 d., 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2002-05-22 atsakovė (elektros energijos tiekėjas) AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ankstesnis pavadinimas AB „Lesto“) ir trečiasis asmuo (klientas – elektros energijos vartotojas) I. K., sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 26120445. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo tiekti klientui galiojančius standartus ir norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią elektros energiją į objektą – į ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigojo atsiskaityti už patiektą elektros energiją, užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę, įrenginių įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus ir saugų jų eksploatavimą ir kt. (sutarties 6.2.4 punktas, 6.25 punktas, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Atsakovė įsipareigojo tiekti vartotojui kokybišką elektros energiją sutartyje numatytos leistinosios naudoti galios ribose. Elektros energijos kokybės parametrai iki elektros tinklo nuosavybės ribos turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimus. Vartotojas įsipareigojo užtikrinti tinkamą, jo nuosavybėje esančių įrengtų elektros tinklų, <...> jų eksploatavimo saugumą ir priežiūrą; imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas ar apribojimas elektros energijos tiekimas, taip pat apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. tiekiama nenutrūkstamai.

2. 2017-01-18 ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir trečiasis asmuo A. R. (draudėjas) sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2017-01-18 iki 2018-01-17 apdraudė objektą–gyvenamąjį namą su stacionariais kiemo statiniais (tvora su kiemo vartais, pavėsinę), esantį (duomenys neskelbtini) ir name, pagalbiniuose pastatuose esantį turtą.

3. 2017 m. lapkričio mėn. draudikui pateikta informacija apie draudiminį įvykį. 2017-11-20 pagal draudėjo (trečiojo asmens A. R.) draudikui (ieškovei AB „Lietuvos draudimas“) pateiktus duomenis, sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2017-11-11 pastebėjo kambarių šildymo valdymo centralės monitoriaus perspėjimą, jog nėra įjungtas šildymas. Perkrovus viso namo šildymo valdymo įrangą, pečių, dalis kambarių pradėjo šilti, (tą pačią dieną elektra buvo dingus dar kelis kartus, pilnai atnaujintas tiekimas buvo apie 17 val.) Lapkričio mėn. 12 d. šildymo sistema veikė nepilnai, netolygiai šildomos patalpos. Kai kuriuose kambariuose iš vis neveikė šildymas o kai kur pakildavo kambario temperatūra iki 28 laipsnių šilumos. Buvo sugadintas Danfoss ECtemp touch, Imtuvas belaidis RX-2 Danfoss Link CC PSU, Valdiklis su VVI-FI grindų šildymo 10 zonų, kuriuos turėjo pirkti iš UAB „Tausana“. UAB „Tausana“ 2017-11-20 išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. TP171120, bendrai 1000 Eur sumai.

4. Techninės ekspertizės blanke (UAB „Tausana“) nurodyta, jog termostatas Devireg Touch, nereguliuoja šilumos, perkaitina grindis. Neremontuojamas; Centrinis valdiklis su VVI-FI nerodo ryšio su kitais prietaisais, neįmanoma valdyti sistemos. Neremontuojamas; Ddanfoss link HC 10 grindų šildymo valdiklis nevaldo šildymo kontūrų, dėl elektros iškrovos. Neremontuojamas; Valdiklis TP 5001 RX 2 kanalų neturi ryšio su resiveriu, neremontuojamas. Duomenų apie naujos įrangos pristatymą ir sumontavimą objekte – name (duomenys neskelbtini) g. į bylą nepateikti.

5. Draudikas ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pripažino termostato „Devireg Touch“, centrinio valdiklio „ Danfoss link“, grindų šildymo valdiklio „ Danfoss link HC 10“, valdiklio „TP500 RX“, gedimus draudžiamuoju įvykiu ir per du kartus 2017-11-15, 2017-11-27 išmokėjo draudėjui trečiajam asmeniui A. R. 971,07 Eur draudimo išmoką patirtai žalai atlyginti.

6. Ieškovė 2017-12-20 pateikė atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pretenziją dėl draudimo išmokos atlyginimo. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsisakė atlyginti draudimo išmoką.

7. Energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.383 str. 1 d., 6.386 str. 2 d., 3 d.).

8. Byloje nustatyta, jog 2017-11-11 d. 00 val.14 min. suveikus avarijų prevencijos automatikai, atsijungė 10 kV kabelių linija L- TR1156 iš Aleksoto TP. Dėl šios priežasties buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 924 vartotojams. Vartotojo imtuvams elektros energija tiekiama nuo KT-128,10 kV kabelių linija L-TR1156 iš TP Aleksotas. Apie 01 val. 31 min. nustatyta gedimo priežastis 10 kV oro linijoje, kurios atsakovė iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus apie gedimą negalėjo. Gedimas likviduotas ir elektros energijos tiekimas visiems vartotojams atnaujintas 13 val. 55 min. (e. b. l. 43).

9. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir atitinkamai Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau–Taisyklių, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-12-04 įsakymu Nr. 1-231) 136 punkte nustatyta teisė atsakovei nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Gedimo šalinimo darbai yra neplaniniai, vartotojai apie galimą elektros energijos tiekimo atjungimą nėra iš anksto įspėjami (Taisyklių 138 punktas).

Taisyklių 81 punktas nustato, jog nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Pagal Taisyklių 49.4 punktą, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kritimai neturi viršyti minimalios įtampos U N ±10; visuotinai priimtina, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis lygus 110 proc. nominalios įtampos. Pagal Standarto ir kitų elektros energijos tiekimo kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus numatyta, kad normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius per metus gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų paskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Standarto nuostatos numato, kad staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrajame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos. Taigi, galima spręsti, kad viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime nėra neteisėtas, o leistinos įtampos svyravimo ribos yra nustatytos Standarte.

10. Atsakovė į bylą pateikė schemą ir įvykio vietos planą, iš kurių matyti, jog atsakovė siekdama apsaugoti tinklus nuo neigiamo viršįtampių poveikio elektros tinkluose, vykdydama 2012-02-03 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-22 patvirtintus Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimus, sumontavo atitinkamas apsaugas: apsaugos aparatus, viršįtampių ribotuvus, kurie elektros skirstomajame tinkle užfiksavus nenormalų reiškinį, suveikia ir atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Iš įvykio vietos plano matyti, jog gedimas įvyko iki transformatorinės KT-128, nuo kurios elektros energija tiekiama vartotojui. Šiuo atveju byloje neįrodyta, kad viršįtampiai laikotarpiu nuo 2017-11-11 00 val. 14 min. iki 2017-11-11 13 val. 55 min. buvo, ir kad jie buvo atsakovės tinkle, dėl ko sugedo ir kad būtent dėl jų sugedo apdraustas bute esantis turtas šildymo valdikliai, termostatas. Net ir įrodžius, kad viršįtampiai buvo atsakovės tinkle ir kad jie lėmė turto gedimus, turėtų būti įrodyta ir tai, kad viršįtampiai buvo neleistini. Šių aplinkybių ieškovė net neįrodinėjo.

11. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad gedimas galėjo atsirasti ir vartotojo vidaus tinkle, už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių, privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Vadovaujantis Taisyklių 56.8. įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Sutarties 6.2.7 punkto nuostatos įpareigoja vartotoją - imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas arba apribojimas elektros energijos tiekimas, taip pat apsaugoti savo elektros tinklus, kitus įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga.

12. Ieškovė pateikė UAB „Tausana“ 2017-11-20 Techninės ekspertizės aktus, kuriuose konstatuota, kad įrenginiai neremontuojami ir tik viename akte nurodyta gedimo priežastis - dėl elektros iškrovos. Ekspertizės aktuose nenustatyta, nenurodyta, kokiu būdu buvo nustatyta elektros iškrova, kada ir kur iškrova kilo, kokio ji yra pobūdžio, išvada nepagrįsta faktiniais duomenimis, specialiomis žiniomis, todėl negali būti laikoma pagrindiniu įrodymu byloje, leidžiančiu teismui daryti išvadą, kad įrenginių gedimą sąlygoja būtent elektros energijos iškrova atsakovės tinkle. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad apžiūros metu buvo patikrinta, jog draudikas (tretieji asmenys A. R., I. K.) eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų.

13. Civilinė atsakomybė (tiek deliktinė, tiek sutartinė) atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovui tenka pareiga įrodyti šias būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama civilinio kodekso (toliau– CK) 6.246–6.249 straipsniuose. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.270 str. 1 d.). Tačiau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Draudikui perėjusi reikalavimo teisė, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 1 d., 2 d.). Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais, tai reiškia, jog turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT nutartis civilinėse bylose Nr. e3K-474-219/2017). Sutiktina su atsakovės argumentu, jog aplinkybė, kad ieškovė savo klientui išmokėjo draudimo išmoką, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei. Atsakovė niekada nebuvo besąlygiškai įsipareigojusi ieškovės klientui atlyginti bet kokius jo patirtus nuostolius dėl elektros energijos atjungimo, įtampos kričių ar svyravimų (elektros tiekimo sutarties sąlygos). Elektros įtampos kričiai ir svyravimai normos ribose yra galimi ir leistini pagal Standartą. Tuo tarpu ieškovė, apdraudusi kliento turtą (siekdama finansinės naudos sau), galėjo būti įsipareigojusi ir daugiau, nei numatyta teisės aktuose. Ieškovės ir kliento tarpusavio įsipareigojimai ir draudimo išmokų išmokėjimai nesukelia atsakovei jokių pareigų dėl nuostolių atlyginimo.

14. Kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą ( CPK 178 str.). Ieškovė turėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl žalos atsiradimo, žalos dydį ir priežastinį ryšį. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės AB „Elektros skirstomieji tinklai“ neteisėtus veiksmus - neveikimą, kurie lemtų šios bendrovės civilinę atsakomybę, taip pat ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp sutrikusio energijos tiekimo atsakovės elektros tinkluose ir vartotojui atsiradusios žalos, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, kaip elektros energijos tiekėja, tiekė nekokybišką elektros energiją, savo neveikimu neužtikrino ir neužkirto kelio žalingoms pasekmėms atsirasti. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, subrogacijos taikymas yra negalimas. Atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už žalos atsiradimą nukentėjusiam asmeniui.

Ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio netenkinant, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

Valstybei iš ieškovės priteistina 7 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 7 Eur (septynis eurus) pašto išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.