Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-358-894/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-26
Bylos Nr.: e2-358-894/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00685-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: J. K., M. K., A. K., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai
Trečiasis asmuo: L. A., U. A.

Kategorijos

2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-358-894/2024 Proceso Nr. 2-56-3-00685-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.6.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovui J. R. ir jo atstovui advokatui N. S., atsakovų J. K., M. K., M. K., A. K., trečiųjų asmenų L. A., U. A. atstovui advokatui S. U., atsakovės R. K. atstovui advokatui K. P., atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. patikslintą ieškinį atsakovams J. K., M. K., M. K., A. K., R. K., Lietuvos Respublikai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys L. A. ir U. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovas J. R. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė patikslintą ieškinį (dokumentas numeris DOK-30926), kuriuo prašė: 1) Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2005 m. kovo 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-1563 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo. 2) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3073 ir 2005 m. gegužės 18 d. Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 267, kurių pagrindu atsakovė R. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. 3) Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6307 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo. 4) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4382 ir 2006 m. birželio 6 d. Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 402, kurių pagrindu atsakovas J. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 453/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. 5) Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (Kauno m.). 6) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6412 ir 2012 m. spalio 10 d. Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 8SU-218, kurių pagrindu atsakovas A. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. 7) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5599, kurios pagrindu atsakovai J. K. ir M. K. iš atsakovės R. K. įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. 8) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. spalio 19 d. Dovanojimo sutartį Nr. 4122, kurios pagrindu atsakovas J. K. iš atsakovo A. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. 9) Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. balandžio 8 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2495, kurios pagrindu atsakovas M. K. iš atsakovo J. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį. 10) Priteisti J. R. iš atsakovų lygiomis dalimis 1 230 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovas taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) . Patalpos yra pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , žymėjimas plane 2B2p, toliau vadinamas pastatu M36A. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad pastato M36A užstatytas plotas sudaro 97 kv. m. Nors pastato M36A nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad pastatas M36A yra žemė sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , t. y. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau realiai pastato M36A dalis apie 39 kv. m. fiziškai yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , toliau vadinamas žemės sklypu M38A. Ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pastato M36A dalyje, esančioje ant žemės sklypo M38A. Pastato M36A žemės sklype M38A esantis užstatytas plotas sudaro apie 39 kv. m. arba apie 20% viso užstatyto žemės sklypo M38A ploto.

1.2. Atsakovams J. K., M. K. ir M. K. priklauso 774/849 žemės sklypo M38A dalis, sudaranti apie 91% viso žemės sklypo. Likusi apie 9 % sudaranti 75/849 žemės sklypo M38A dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Neturėdamas nuosavybės teisės į pastatui M36A eksploatuoti reikalingą žemės sklypo M38A dalį, ieškovas negali jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdyti statybos darbų, kuriems reikalingas žemės sklypo savininko sutikimu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovas taip pat negali privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio turto, parkuoti automobilių.

1.3. Po pastatu M36A esantis ir jam eksploatuoti būtinas žemės sklypas nėra būtinas kitiems žemės sklype M38A esantiems statiniams eksploatuoti, todėl atsakovai neturėjo teisės įsigyti po pastatu M36A esančią ir pastatui M36A eksploatuoti reikalingą žemės sklypo M38A dalį nei aukciono būdu, nei pirmumo tvarka. Atsakovai neturėjo pagrindo įsigyti žemės sklypo M38A dalies po pastatu M36A ar reikalingos pastatui M36A eksploatuoti, taip pat žemės sklypo M38A dalies, kuri naudojama viešai teikiamai automobilių parkavimo paslaugai vykdyti.

1.4. Atsakovai žemės sklypo M38A dalis iš Lietuvos Respublikos įsigijo 2005-2012 m. sudarytų valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių ir administracinių aktų pagrindu. Priimant administracinius aktus ir sudarant žemės perleidimo sandorius buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, todėl jie pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.

1.5. Pripažinus negaliojančiais bei panaikinus ginčijamus administracinius aktus, vėlesni sandoriai, kuriais žemės sklypo M38A dalys buvo įgytos iš asmenų, neturėjusių nuosavybės teisės į turtą ir neturėjusių teisės tą turtą perleisti, laikytini prieštaraujančiais imperatyviai įstatymo normai, numatančiai, kad perleisti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančiais ir panaikinus administracinius aktus, taip pat pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktus, kuriais Atsakovai R. K., J. K. ir A. K. įsigijo valstybinės žemės sklypo M38A dalis, vėlesni to paties turto perleidimo sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.80 str. 2 d. pagrindu kaip restitucijos taikymo pasekmė. Remiantis nurodytu CK 1.80 str. 1 ir 2 d. bei 4.48 str. 1 d. pagrindu, ir tarp fizinių asmenų sudaryti žemės sklypo M38A dalių perleidimo sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento. Naikintinais administraciniais aktais bei pripažintinais niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento sandoriais atsakovams R. K., J. K. ir A. K. valstybė nuosavybės teise perdavė 774/849 žemės sklypo M38A dalis. Minėtų administracinių aktų ir sandorių negaliojimo pasekmė – restitucija sudaro savarankišką pagrindą grąžinti valstybei 774/849 žemės sklypo M38A dalis, kaip restitucijos pasekmę pripažįstant negaliojančiais ir vėlesnius žemės sklypo M38A dalių perleidimo sandorius. Pripažinus niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento vėlesnius tarp atsakovų fizinių asmenų sudarytus sandorius savarankišku CK 1.80 str. 1 d. ir CK 4.48 str. 1 d. pagrindu, šiems sandoriams taip pat taikytina restitucija, kaip numatyta CK 1.80 str. 2 d.

1.6. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priimant neteisėtus administracinius aktus bei sudarant niekinius sandorius bei jų pasekmėje įsigyjant nuosavybės teise žemės sklypo dalis, didesnes negu reikalinga atsakovams nuosavybės teisė priklausančiam pastatui eksploatuoti, ieškovas patiria žalą – negali gauti statybą leidžiančio dokumento, vykdyti statybos darbų bei panaudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto naudingųjų savybių ekonominei naudai gauti. Ieškovas taip pat neturi galimybės naudotis pastatui M36A eksploatuoti reikalinga žemės sklypo M38A dalimi, ir dėl to taip pat patiria nuostolių.

1.7. Ieškovas, siekdamas ginčą išspręsti ikiteismine tvarka kelis kartus kreipėsi į atsakovą J. K. raštu, inicijavo susitikimą, susirašinėjo el. paštu, teikė pasiūlymus ir žemės sklypo planų projektus dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau atsakovas J. K. nuosavybės teise valdantis didžiausią žemės sklypo dalį ir vedęs derybas visų žemės sklypo M38A savininkų savo šeimos narių vardu, visus pasiūlymus atmetė. Siekdamas išspręsti kilusį ginčą ikiteismine tvarka, nesikreipiant į teismą, Ieškovas naudojosi teisine advokato pagalba. Bendra ikiteisminiam ginčo sprendimui ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 1 230 Eur. Ieškovo patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, kadangi be atsakovų neteisėtų veiksmų tokių išlaidų nebūtų buvę, o veiksmais, dėl kurių patirtos išlaidos, ieškovas siekė ikiteismine tvarka išspręsti kilusį ginčą. Ieškovas nepasisako dėl atsakovų kaltės, nes, egzistuojant neteisėtiems veiksmams, skolininko kaltė preziumuojama.

II. Atsakovų ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų esmė

2. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai J. K., M. K., M. K., A. K. ir tretieji asmenys L. A., U. A. prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti patikslintą ieškinį arba nutraukti bylą pagal patikslintą ieškinį, arba atmesti patikslintą ieškinį visa apimtimi kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1.1. Dėl ieškinio senaties termino ginčijamų sandorių atžvilgiu. Ieškovas ginčija sandorius ir perdavimo - priėmimo aktus, kurie buvo sudaryti 2005-05-18, 2006-06-06, 2012-10-10, 2012-1019, kuriems, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris yra praleistas. Nors bendrasis ieškinio senaties terminas dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų 2021-08-02 ir 2022-04-08, nėra praleistas, tačiau šios sutartys negali būti savarankišku patikslinto ieškinio reikalavimu, kadangi šios sutartys yra ginčijamos kaip išvestiniai reikalavimai iš reikalavimų dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių. Todėl pritaikius ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetus reikalavimus dėl 2005-05-18, 2006-06-06, 2012-10-10 ir 2012-10-19 sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl 2021-08-02 ir 2022-04-08 sudarytų sutarčių bei reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Aplinkybė, kad ieškovas tapo Patalpų 36A savininku tik 2021-12-21, nekeičia ieškinio senaties pradžios nustatymo ir termino skaičiavimo. Nuosavybės pasikeitimas ir perėjimas kito asmens nuosavybėn, nenutraukia ieškinio senaties termino skaičiavimo. Ieškovas negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo buvę to turto savininkai.

1.2. Dėl termino skundžiamų administracinių aktų atžvilgiu. Ginčijamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos 2005-03-04, 2006-05-30, 2012-09-28 administracinių aktų pagrindu. Aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, niekaip nekeičia ginčijamo akto, kaip administracinio akto, prigimties. Reikalavimai dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais teismui pareikšti 2023 m. vasario 9 d., t. y. praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį 10 metų senaties terminą, kas sąlygoja bylos dalyje dėl šių reikalavimų nutraukimą arba patikslinto ieškinio dalyje dėl administracinių aktų atmetimą. Ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , nepatenka į nei vieną Žemės įstatyme numatytą Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės kategoriją, byloje ginčą kelia ne valstybė ir ne dėl išimtinių teisių į valstybės turtą, o ginčą kelia privatus asmuo dėl savo asmeninio intereso gynimo. Todėl nėra teisinio pagrindo netaikyti naikinamojo 10 metų termino dėl ieškovo atskirajame skunde nurodytos išimties.

1.3. Teisminis procesas dėl išvestinių reikalavimų – sandorių pripažinimo negaliojančiais negalimas. Pagrindiniai dokumentai, kurie sąlygojo tariamą ieškovo teisių pažeidimą yra minėti Kauno apskrities viršininko ir NŽT įsakymai, kuriais nuspręsta parduoti atsakovams ginčijamo žemės sklypo dalis. Jeigu nebūtų priimti aptarti administraciniai aktai – nebūtų sudaryti ir valstybinės žemės perleidimo sandoriai. Nenuginčijus Kauno apskrities viršininko įsakymų ir NŽT įsakymo, kuriais buvo priimtas sprendimas parduoti konkrečias valstybinės žemės dalis, pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijimas nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi net teismui ir pripažinus tokias sutartis negaliojančiomis, liktų galioti aptarti administraciniai aktai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ginčijant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, turi būti ginčijami ir administraciniai aktai, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos. Ieškovui praleidus šių įsakymų naikinamąjį terminą, kiti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais negali būti tenkinami, kadangi jų tenkinimas nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių ieškovo atžvilgiu. Patikslinto ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų išvestinių reikalavimų negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas, todėl byla turi būti nutraukta arba patikslintas ieškinys atmestas.

1.4. Dėl patikslinto ieškinio ir ieškovo teisės reikšti ieškinio reikalavimus. Ieškinys yra neįrodytas. Ieškovo elgesys kreiptis į teismą, akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą ir priėmus nekilnojamą turtą tokį, koks jis yra ir buvo jo pirkimo metu, laikytinas piktnaudžiavimu ir bandymu nepagrįstai pasipelnyti. Ieškovas iš esmės reiškia ieškinį, kuris savo esme yra reikalavimas apginti viešąjį interesą. Ieškovas nėra tas asmuo, kuris gali ir turi teisę vertinti svetimo privataus žemės sklypo naudojimą bei ginti viešojo intereso.

1.5. Dėl ginčijamų administracinių aktų ir sutarčių teisėtumo. Ginčijami administraciniai aktai ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaryti laikantis jų sudarymo metu galiojusių reikalavimų. Žemės sklypo 38A dalys buvo parduotos pagal tuometinių Pastato 38A savininkų sudarytą susitarimą ir planavimo dokumentus. Valstybinės žemės pardavimas buvo (ir yra šiuo metu) neatsiejamai susijęs su reikalavimu parduoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų ir ploto valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Žemės sklypas 38A buvo suformuotas Detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas DP įsakymu, kuris buvo privalomas atsakovams (tiek Pastato 38A savininkams, tiek tuometiniam valstybinės žemės patikėtiniui) bei kurie neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti ir vertinti kitaip DP sprendinių bei juo suprojektuotų Žemės sklypo 38A ribų. DP įsakymas ir juo patvirtintas DP yra galiojantis ir privalomas šioje byloje. Detaliuoju planu buvo suprojektuotas Žemės sklypas 38A Pastatui 38A eksploatuoti – būtent tokiu tikslu šis Detalusis planas buvo rengiamas ir tvirtinamas. Kiek yra reikalinga Pastatui 38A eksploatuoti, yra nustatyta Detaliuoju planu. Kadangi DP yra galiojantis ir privalomas bei nėra ginčijamas ir negali būti ginčijamas, tai reiškia, kad atsakovams, įskaitant ir NŽT (bei jos pirmtakę Kauno apskrities viršininko administraciją), ir Pastato 38A savininkus, nebuvo jokių teisinių apribojimų ar kliūčių priimti administracinius aktus ir sudaryti ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi Žemės sklypo 38A dalys buvo parduotos pagal bendraturčių susitarimą ir tik tokio dydžio, kuris buvo nustatytas teritorijų planavimo dokumente – Detaliajame plane, t. y. laikantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimų. Žemės sklypas 38A buvo suformuotas Detaliuoju planu, kuris yra galiojantis ir neginčijamas, Pastato 38A eksploatavimui, todėl būtent šio pastato bendrasavininkams buvo parduotos Žemės sklypo 38A dalys ginčijamų Kauno apskrities viršininko, NŽT įsakymo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, kurios buvo sudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir, priešingai nei nurodo ieškovas, nepažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, Taisyklių nuostatų bei kitų teisės normų. Tai reiškia, kad įstatymų nustatytas imperatyvas nebuvo pažeistas, todėl ginčijami administraciniai aktai yra teisėti bei ginčijamos sutartys nėra laikytinos niekinėmis, o patikslintas ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Patikslintame ieškinyje keliamą esminį klausimą ieškovas galėtų kelti, o teismas galėtų jį nagrinėti tik tuo atveju, jei būtų ginčijamas Žemės sklypo 38A suformavimo pagrindas (DP įsakymas ir DP), kuris buvo pagrindu valstybinės žemės patikėtiniui priimti sprendimą parduoti Žemės sklypo 38A dalis, kuris buvo įformintas Kauno apskrities viršininko ir NŽT įsakymais. Patvirtinus Projektą 36A bei sutikus su jo sprendiniais bei Žemės sklypo 36A ribomis, pripažinta, kad Pastatui 36A eksploatuoti reikalingas plotas yra Žemės sklype 36A, bei pripažinta, kad tiek Žemės sklypo 36A, tiek Žemės sklypo 38A ribos yra nustatytos teisingai.

1.6. Ginčijamos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovai, sudarydami ginčijamas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, veikė sąžiningai, siekė ir išsipirko įstatymų nustatyta tvarka suformuoto Žemės sklypo 38A dalis ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Net ir panaikinus ginčijamas sutartis ir jas laikant negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, situacija niekuo nepasikeis – žemės sklypo dydžio, reikalingo pastatams eksploatuoti, nustatymo dokumentai yra galiojantys. Patikslinto ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra nepagrįsti ir atmestini.

1.7. Dėl restitucijos. Nėra pagrindo taikyti restitucijos, kadangi jos taikymas prieštarautų konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisės gynimo nuostatoms bei įstatymams sąžiningų įgijėjų, šiuo atveju atsakovų, atžvilgiu, nes restitucijos taikymas būtų neproporcinga našta tiek atsakovams, tiek NŽT.

1.8. Dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas nepagrindė jo patirtų nuostolių (atstovavimo išlaidų) reikalavimo. Pagal savo esmę reikalavimas dėl 1 230 Eur patirtų išlaidų priteisimo yra procesinio, o ne materialinio teisinio pobūdžio. Šios išlaidos nėra pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį NŽT prašė bylą nutraukti arba taikyti senatį ieškinio reikalavimams dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2005-05-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3073, 2006-06-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4382 ir 2012-10-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6412 pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir atmesti patikslintą ieškinį visa apimtimi; nenutraukus bylos ir netaikius senaties termino, patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Dėl valstybinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Ginčijamų valstybinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių 2005-05-18 ir 2006-06-06 sudarymo metu taip pat galiojo Taisyklių 3 punktas (suvestinė 2004-11-18 – 2005-08-20, suvestinė 2005-08-21 – 2008-09-18), kuris numatė, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 2012-10-10 ginčijamos valstybinės Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo Taisyklių 3 punktas (Suvestinė 2011-05-05 2014-02-24), kuris numatė, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo suformuotas tik pastato-gyvenamojo namo 2A2p (unikalus Nr. 1992-50182011) eksploatavimui, tai patvirtina NŽT į bylą pateikti įrodymai. Ginčijamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priešingai nei nurodo ieškovas, nepažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 3 punkto, nei kitų teisės normų, todėl įstatymų nustatytas imperatyvas nebuvo pažeistas ir ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Žemės sklypas 2 buvo suformuotas pastatui – administraciniam 2B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini) ) ir pastatui - administraciniam 1B2/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei šiuose pastatuose esančioms patalpoms, eksploatuoti. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa - pastogė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tik 2020-02-04 buvo suformuota kaip naujas daiktas, todėl prie jos 2005-2012 metais niekaip negalėjo būti nustatyta ir parduota ginčo Žemės sklypo dalis, o negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenų nustatymo data 2001-10-25, todėl ankstesni patalpos savininkai, jeigu manė, kad ginčo Žemės sklypas formuojamas ir parduodamas netinkamai ir pažeidžiant jų teisės ar imperatyvius teisės aktus, turėjo teisę kreiptis į atsakingas institucijas ar teismą ir ginti savo teises, tačiau per visą 20 metų laikotarpį to nepadarė.

2.2. Dėl ginčijamų žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovai sudarydami ginčijamas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis veikė sąžiningai, siekė ir išsipirko įstatymų nustatyta tvarka suformuoto Žemės sklypo dalis ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

2.3. Dėl restitucijos taikymo. Restitucijos taikymas šioje byloje nagrinėjamu atveju prieštarautų konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisės gynimo nuostatoms bei įstatymams sąžiningų įgijėjų, šiuo atveju atsakovų, atžvilgiu. Ginčo Žemės sklypas suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka išimtinai tik pastatui – gyvenamajam namui 2A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) eksploatuoti, sklypo formavimo sprendiniai, dokumentai ir ribos yra nepakeisti, nepanaikinti ir galiojantys, ginčijamos valstybinės Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos teisės aktų nustatyta tvarka, parduotų žemės sklypo dalių dydis proporcingas pastato-gyvenamojo namo 2A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), savininkų turimų patalpų dydžiui. Nagrinėjamu atveju restitucija netaikytina.

2.4. Dėl ieškinio senaties ir termino administracinio aktų ginčijimui taikymo. Ieškovas yra praleidęs dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos. Duomenų apie tai, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su šių Įsakymų priėmimu, byloje nėra. Nuo Įsakymų priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jie negali būti ginčijami. Nenuginčijus šių priimtų administracinių aktų teismas negali pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių bei taikyti restituciją, kadangi šios sutartys nagrinėjamu atveju yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis pirmiau minėtus Įsakymus, todėl pradėta nagrinėti byla privalo būti nutraukta. Ginčijamoms valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartims turėtų būti taikoma ieškinio senatis.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė R. K. prašė nutraukti bylą arba taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1. Dėl atsakovės teisės sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovė R. K. 2005-05-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3073 ir 2005-05-18 Perdavimo – priėmimo akto Nr. 267 pagrindu iš Lietuvos Respublikos bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 120/849 (1,1886 a) žemės sklypo M38A dalį. Atsakovei nuo 1993-03-29 iki 2021-08-02 priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) , atsakovė taip pat naudojosi turima dalimi žemės sklypo. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė neturėjo pagrindo įsigyti žemės sklypo M38A dalies po pastatu M36A ir reikalingos pastatui M36A eksploatuoti, taip pat žemės sklypo M38A dalies yra teisiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Žemės sklypo M38A kadastriniai duomenys nustatyti 2003-09-30. Sklypo M38A detalusis planas patvirtintas 2003-07-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1001. Žemės sklype M38A esantis pastatas (paskirtis – Gyvenamoji, trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai), kuriame atsakovė iki 2021-08-02 turėjo butą ir kuriam eksploatuoti įsigijo ginčo žemės sklypo dalį, atitiko žemės sklypo vieną iš naudojimo būdų (gyvenamosios teritorijos). Atsakovės sudarytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl nėra pagrindo jį pripažinti niekiniu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atsakovė veikė sąžiningai įsigydama sklypo dalį, kuris buvo suformuotas Detaliojo plano pagrindu ir būtent tokio dydžio, kuris buvo proporcingas jos turto daliai ir kokio reikia sklype esančio turto eksploatacijai, todėl buvo išpildytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kad atsakovė galėtų žemės sklypo dalį išsipirkti be aukciono. Ieškovas nepateikė duomenų, kad valstybė už atsakovei parduotą žemės sklypo dalį gavo mažesnę nei teisės aktais nustatytą kainą, todėl ir šiuo aspektu ginčo sutarties sudarymas viešojo intereso nepažeidė.

3.2. Dėl administracinio teisės akto panaikinimo. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 02-01-1563 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo, kuriuo atsakovei R. K. buvo nuspręsta parduoti dalį M38A žemės sklypo. Duomenų byloje apie tai, kad būtų atlikti kokie nors pažeidimai, neatitikimai teisės aktų imperatyvioms nuostatoms nėra, ieškovas nepateikė duomenų apie galimą teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta kokia nors nusikalstama veika, susijusi su ginčo administracinių teisės priėmimu. Kada ieškovas susipažino su minėtais aktais neturi teisinės reikšmės, kadangi naikinamojo termino pradžios eigą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu, o ne su asmens sužinojimu apie skundžiamą aktą. Ieškovas pareiškė reikalavimą panaikinti administracinius teisės aktus nuo kurių priėmimo dienos iki patikslinto ieškinio su reikalavimu panaikinti aktus pateikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Kaip numatyta ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, paaiškėjus, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, pradėta nagrinėti byla privalo būti nutraukta. Ieškovo reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo laikytinas pateiktu praleidus dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos. Nenuginčijus šių priimtų administracinių aktų teismas negali pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių bei taikyti restituciją, kadangi šios sutartys nagrinėjamu atveju yra išvestinis teisinis santykis, įgyvendinantis pirmiau minėtus įsakymus, todėl nagrinėjama byla privalo būti nutraukta.

3.3. Dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimus. Ieškinio patenkinimas ar atmetimas tiesiogiai ieškovui nesukurs jokių teisių ar pareigų, o ieškinio pagrindą sudaro galimi pažeidimai atsakovams sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. ieškovas iš esmės reiškia ieškinį, kuris savo esme yra reikalavimas apginti viešąjį interesą. Ieškovas nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo.

3.4. Dėl nuosavybės teisės gynybos. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pažeidžiamas jo nuosavybės teises. Ieškovas, kaip apdairus pirkimo–pardavimo santykių dalyvis, 2021-12-21 įsigydamas patalpas, esančias M36A, turėjo galimybę susipažinti su viešojo registro duomenis ir matyti, kad dalis pastato, kuriame yra ieškovui nuosavybe priklausančios patalpos – administracinės patalpos bei pastogė, fiziškai yra žemės sklype adresu M38A, o tai reiškia, jog ieškovas sudarydamas tokius sandorius turėjo žinoti, kad neįgyja daugiau teisių nei jų turėjo šių patalpų ankstesni savininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – pastogė buvo suformuota kaip naujas objektas tik 2020-02-07, todėl ginčo sutarčių sudarymo metu negalėjo būti prie jos nustatyta ir parduota ginčo M38A sklypo dalis. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų nesukuriant neproporcingų nepatogumų, galėtų būti sureguliuotas nustačius servitutą (sumokant kompensaciją už servituto nustatymą).

3.5. Dėl restitucijos taikymo. Restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo bei nuosavybės teisės gynimo nuostatoms.

3.6. Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius. Ieškovas patalpas adresu M36A, įsigijo 2021-12-21, t. y. tuo metu, kai atsakovė R. K. neturėjo nuosavybės teise turto adresu M38A. Atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovo prašomas priteisti patirtas išlaidas vykdant derybas neteismine tvarka tarp ieškovo ir atsakovo J. K.. Šios išlaidos nėra procesinio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas savo reikalavimą laiko materialiųjų nuostolių, atsiradusių dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, todėl turi įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Bet kokiu atveju faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės R. K. veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra per daug nutolęs, nes įsiterpia dar vienas veiksmas – 2021-08-02 sudarytas atsakovės turto pirkimo-pardavimo sandoris.

3.7. Dėl senaties termino. Ieškovo ginčijamoms valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2005-05-18 sutarčiai Nr. 3073, 2006-06-06 sutarčiai Nr. 4382 ir 2012-10-10 sutarčiai Nr. 6412 yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Byla, dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti administracinius aktus, nutraukiama, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 1901/0267:36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: M. K. – 201/849 dalys; J. K. ir M. K. – 120/849 dalys; J. K. – 453/849 dalys; Lietuvos Respublikai – 75/849 dalys. Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas 2A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriame esančios patalpos priklauso atsakovams (išskyrus R. K.) ir tretiesiems asmenims. 2003 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1001 ,,Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , detalųjį planą ir pasiūlė šį žemės sklypą išnuomoti arba parduoti R. K., J. K. ir A. V. M. pagal bendraturčių susitarimą (2 t., b. l. 46-47). 2003 m. liepos 28 d. buvo pasirašytas Susitarimas dėl Žemės sklypo idealiųjų dalių nustatymo tarp bendrasavininkų, pagal kurį tenkančios dalys: R. K. 120,13 kv. m; J. K. 452,67 kv. m; R. K. 201,39 kv. m; Kauno miesto savivaldybės tarybai 201,39 kv. m (2 t., b. l. 64). 2003 m. gruodžio 25 d. atsakovas J. K. Kauno apskrities viršininkui pateikė prašymą išsinuomoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį (2 t., b. l. 51). 2004 m. kovo 25 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-2123 buvo nuspręsta J. K. išnuomoti 33 metams 453 kv. m ginčo žemės sklypo dalį (2 t., b. l. 52-54). 2004 m. kovo 29 d. su atsakovu J. K. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo 453 kv. m dalies nuomos sutartis Nr. N19/2004-0053. 2005 m. sausio 11 d. R. K. Kauno apskrities viršininkui pateikė prašymą dėl naudojamo žemės sklypo dalies – 120 kv. m pardavimo (2 t., b. l. 55). 2005 m. kovo 4 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-1563 nusprendė parduoti R. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį – 120 kv. m ginčo žemės sklypo (2 t., b. l. 57-63). 2005 m. gegužės 18 d. su atsakove R. K. buvo sudaryta valstybinės žemės 120 kv. m dalies pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3073. 2005 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 267 ginčo žemės sklypo dalis buvo perduota atsakovei R. K.. 2005 m. vasario 21 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius gavo atsakovo J. K. prašymą parduoti 453 kv. m dalį ginčo žemės sklypo (2 t., b. l. 18). 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-6307 nusprendė parduoti J. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį – 453 kv. m ginčo žemės sklypo (2 t., b. l. 20). 2006 m. birželio 6 d. su atsakovu J. K. buvo sudaryta valstybinės žemės 453 kv. m dalies pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 4382. 2006 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 402 ginčo žemės sklypo dalis buvo perduota atsakovui J. K. (2 t., b. l. 22-24). 2008 m. balandžio 24 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius gavo atsakovo J. K. prašymą parduoti 201 kv. m dalį ginčo žemės sklypo. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-9480 nusprendė parduoti J. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį – 201 kv. m ginčo žemės sklypo. 2008 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas J. K. pateikė Kauno žemėtvarkos skyriui prašymą išsinuomoti 201 kv. m dalį ginčo žemės sklypo. 2009 m. liepos 15 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-7376 nusprendė išnuomoti J. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį – 201 kv. m ginčo žemės sklypo. 2009 m. liepos 16 d. su atsakovu J. K. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-75. 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius gavo atsakovo A. K. prašymą parduoti 201 kv. m dalį Žemės sklypo. 2012 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-706 nusprendė parduoti A. K. prie nuosavybės teise priklausančių pastatų dalį – 201 kv. m ginčo žemės sklypo (2 t., b. l. 29-35). 2012 m. spalio 10 d. su atsakovu A. K. buvo sudaryta valstybinės žemės 201 kv. m dalies pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 6412. 2012 m. spalio 10 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 8SU-218 ginčo žemės sklypo dalis buvo perduota atsakovui A. K.. 2012 m. spalio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 4122 pagrindu atsakovas J. K. iš atsakovo A. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , dalį. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5599 pagrindu atsakovai J. K. ir M. K. iš atsakovės R. K. įsigijo 120/849 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , dalį. 2022 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2495 pagrindu atsakovas M. K. iš atsakovo J. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , dalį. Taigi ginčo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso M. K., J. K., M. K. ir Lietuvos Respublikai (1 t., b. l. 21-25).

6. Byloje esančio Registrų centro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. 4400-5878-2088), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklype yra pastatas – administracinis 2B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini) ). 2021 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šiame pastate esančias patalpas įgijo ieškovas J. R. (1 t., b. l. 13-15).

7. 2022 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 8SK-758-(14.8.100 E.) suformavo žemės sklypą prie pastato (2B2p) (duomenys neskelbtini) , ir prie pastato (1B2p) (duomenys neskelbtini) . Šis žemės sklypas buvo suformuotas atsižvelgiant į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A-191 ,,Dėl žemės sklypo prie pastatų Laisvės al. 40 ir (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (2 t., b. l. 87-149).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti ir jų pagrindu valstybinės žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, t. y. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – ir Taisyklės), todėl šie aktai ir sutartys yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų priėmimo/sudarymo momento. Šiuos teiginius ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad prie jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių pastate – administraciniame 2B2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini) ), turėjo/turi būti priskirta dalis ginčo žemės sklypo.

Dėl ginčijamų administracinių aktų

9. Ieškovas ginčija tris individualius administracinius aktus, kurių pagrindu parduotos ginčo žemės sklypo dalys, t. y. prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti: 1) 2005 m. kovo 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-1563 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 2) 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6307 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 3) 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (Kauno m.).

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 35 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021, 23 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas).

11. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

12. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Naikinamasis dešimties metų terminas gali būti netaikomas byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-968/2021).

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-968/2023). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-415/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo subjektas, kurio atžvilgiu būtų buvę priimti ginčijami administraciniai aktai. Taigi individualius administracinius aktus priėmę subjektai neturėjo pareigos juos įteikti ieškovui. Vadinasi, turi būti nustatytas ieškovo sužinojimo apie ginčijamus sprendimus momentas, nuo kuriuo, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, skaičiuotinas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ginčijant aktus.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai į bylą buvo pateikti 2023 m. sausio 10 d. kartu su NŽT atsiliepimu (dokumento numeris DOK-904 priedai). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šis atsiliepimas priimtas 2023 m. sausio 11 d. teisėjo rezoliucija, kuri byloje dalyvaujantiems asmenims yra matoma elektroninėje byloje. Todėl laikytina, kad ieškovo sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus momentas yra 2023 m. sausio 12 d., t. y. kita darbo diena po atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į ieškinį priėmimo teisėjo 2023 m. sausio 11 d. rezoliucija. Pažymėtina, kad tokį savo sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus momentą nurodo ir pats ieškovas.

16. Ieškovo teigimu, jis su aukščiau nurodytais ginčijamais administraciniais aktais susipažino tik 2023 m. sausio 12 d., t. y. kitą darbo dieną po atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į ieškinį priėmimo teisėjo 2023 m. sausio 11 d. rezoliucija. Tiek 2024 m. kovo 1 d., tiek ir 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdžiuose ieškovo advokatas nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl administracinių aktų nuginčijimo pareikšti nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto apskundimo termino, tokio termino pradžią skaičiuojant nuo dienos, kai ieškovas sužinojo apie ginčijamus administracinius aktus. Ieškovo atstovas kartu nurodė, kad nėra prašoma atnaujinti praleisto termino, todėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma netaikytina. Taigi nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl ABTĮ 29-30 straipsnių, susijusių su administracinių aktų apskundimo terminais ir jų skaičiavimu, aiškinimo ir taikymo.

17. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, iš esmės pakito praleistų skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų atnaujinimo teisinis reglamentavimas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019 yra išaiškinęs, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimu teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, pažymėjo, kad nors nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad terminas ginčyti administracinius aktus turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovai sužinojo apie skundžiamą sprendimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas vis dėlto sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos, kaip teigia ieškovai.

20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas papildė ieškinio dalyką, prašydamas panaikinti administracinius aktus, sąlygojusius ginčo žemės sklypo dalių pardavimą atsakovams, pareikštas 2023 m. vasario 10 d. (dokumentas numeris DOK-4062).

21. Skundžiami administraciniai aktai priimti atitinkamai 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vadovaudamasis šio sprendimo 19 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad ieškovas praleido naikinamąjį dešimties metų šių administracinių aktų apskundimo terminą, kuris skaičiuotinas nuo kiekvieno administracinio akto priėmimo dienos (atitinkamai 2005 m. kovo 4 d., 2006 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 28 d.), o ne nuo ieškovo sužinojimo apie ginčijamus aktus dienos.

22. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovas nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą.

23. 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdyje ieškovo advokatas nurodė, kad ginčijamus sandorius prašoma pripažinti niekiniais, todėl vadovaujantis teismų praktika jiems nėra taikytinas ieškinio senaties institutas. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad ieškiniu prašoma administracinius aktus pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ABTĮ procesiniai terminai yra taikomi.

24. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Kita vertus, pažymėta ir tai, kad tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Kadangi pasibaigus ABTĮ nustatytam administracinio akto apskundimo terminui (ir jo neatnaujinus) išnyksta ieškovo galimybė pareikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu), t. y. tokį ieškovo ieškinio reikalavimą turi būti atsisakyta priimti, teismas neturi kompetencijos spręsti dėl administracinio akto panaikinimo, nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais jį ginčydamas remiasi ieškovas. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, bet ir, atsižvelgiant į tai, kad pagrindas ginčyti administracinį aktą paprastai yra šio akto neatitiktis teisės normų reikalavimams, lemtų, kad ABTĮ įtvirtintas naikinamasis terminas administraciniam aktui ginčyti iš esmės prarastų savo prasmę. Kitaip nei ieškinio senaties terminas, kurio praleidimas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą (CK 1.126 straipsnio 1 dalis) ir atitinkamai galimybės teismui spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo iš esmės, procesinio teisės kreiptis į teismą termino praleidimas lemia pačios teisės kreiptis į teismą pasibaigimą ir kartu apskritai užkerta kelią teismui tirti ir vertinti ieškovo argumentus, kuriais jis grindžia skundžiamo administracinio akto negaliojimą. ABTĮ įtvirtintas administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas; šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

25. Praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas. Tai reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).

26. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad administracinių aktų apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti atnaujintas, konstatuotina, kad procesas dėl šių aktų panaikinimo yra negalimas, todėl civilinė byla dalyje dėl 2005 m. kovo 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-1563 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-6307 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) pardavimo panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

27. Konstatavus, kad ieškovui praleidus ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą administraciniai aktai nebegali būti ginčijami teisme ir šiuo pagrindu bylos dalį dėl šių ieškovo reikalavimų nutraukus, teismas netiria ir nevertina ieškovo argumentų, kuriais jis grindžia skundžiamų administracinių aktų negaliojimą.

Dėl ginčijamų žemės perleidimo sandorių

28. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ginčijant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis turi būti ginčijami ir administraciniai aktai, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690/2019).

29. Nagrinėjamu atveju ginčo administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo sudarytos ginčo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys, buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, nustačiusia, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais <...>, valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentavo valstybinės žemės pardavimo administracinę procedūrą nuo asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti naudojamą žemės sklypą, prašymo pateikimo (Taisyklių 12 punktas) iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Priimant 2005 m. kovo 4 d. ir 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymus galiojusios Taisyklių redakcijos 25 punktas, priimant 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą galiojusios Taisyklių redakcijos 22 punktas). Pagal priimant ginčo 2005 m. kovo 4 d. ir 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymus galiojusios Taisyklių redakcijos 20 punktą, sprendimas parduoti žemės sklypą priimamas apskrities viršininko įsakymu. Pagal priimant ginčo 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą galiojusios Taisyklių redakcijos 19 punktą sprendimas parduoti žemės sklypą priimamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba Valstybės turto fondo vadovo. Teismas akcentuoja, kad valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinės procedūros pabaigoje įgyvendinant individualų administracinį aktą.

30. Nagrinėjamu atveju 2005 m. kovo 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-1563 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-6307 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (Kauno m.) pagrindu buvo sudarytos ginčo valstybinės žemės pardavimo sutartys – atitinkamai: 2005 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3073 ir 2005 m. gegužės 18 d. Perdavimo - priėmimo aktas Nr. 267, kurių pagrindu atsakovė R. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; 2006 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4382 ir 2006 m. birželio 6 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 402, kurių pagrindu atsakovas J. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 453/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; 2012 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6412 ir 2012 m. spalio 10 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 8SU-218, kurių pagrindu atsakovas A. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį.

31. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys negali būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020, 90–91 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-385-934/2023).

32. Kadangi ginčo valstybinė žemė buvo parduota vadovaujantis individualiais administraciniais teisės aktais, ginčo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių ginčijimas, įrodinėjant, kad jas sudarant buvo pažeistos norminių teisės aktų (Žemės įstatymo, Taisyklių) nuostatos, reglamentuojančios be aukciono parduodamo žemės sklypo dydį, nagrinėjamu atveju nėra tinkamas pagrindas. Šiame sprendime konstatuota, kad yra suėjęs 30 punkte nurodytų ginčijamų administracinių aktų, sąlygojusių ginčijamų valstybinės žemės pardavimo sandorių sudarymą, apskundimo naikinamasis terminas ir civilinė byla šioje reikalavimų dalyje nutraukta. Nagrinėjamu atveju nenuginčijus individualių administracinių aktų teisėtumo, nebuvo paneigtas tais aktais suteiktas valstybinės žemės pardavimo teisinis pagrindas. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus, kuriais prašoma pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento šių aktų pagrindu sudarytas ginčo valstybinės žemės pardavimo sutartis ir perdavimo - priėmimo aktus.

33. Ieškinyje nurodoma, kad ginčijamų administracinių aktų ir jų pagrindu sudarytų valstybinės žemės perleidimo sandorių negaliojimo pasekmė – restitucija sudaro savarankišką pagrindą grąžinti valstybei 774/849 žemės sklypo M38A dalis, kaip restitucijos pasekmę pripažįstant negaliojančiais ir vėlesnius žemės sklypo M38A dalių perleidimo sandorius. Taigi vėlesnių ginčo žemės sklypo dalių perleidimo sandorių – 2012 m. spalio 19 d. dovanojimo sutarties Nr. 4122, kurios pagrindu atsakovas J. K. iš atsakovo A. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; 2021 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5599, kurios pagrindu atsakovai J. K. ir M. K. iš atsakovės R. K. įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; 2022 m. balandžio 8 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2495, kurios pagrindu atsakovas M. K. iš atsakovo J. K. įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, negaliojimą ieškovas iš esmės grindė tuo, kad atsakovai R. K., J. K. ir A. K. iš valstybės neteisėtai įsigiję žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalis, neturėjo teisės šį turtą vėliau perleisti kitiems asmenims. Taigi vėlesni ginčo žemės sklypo dalių perleidimo sandoriai yra ginčijami kaip išvestiniai iš valstybinės žemės įsigijimo sandorių. Jokių savarankiškų šių sandorių negaliojimo pagrindų ieškovas neįrodinėjo.

34. Atmetus ieškinio reikalavimus, kuriais buvo prašoma pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento pirmines ginčo žemės sklypo dalių įsigijimo sutartis bei perdavimo aktus: 2005 m. gegužės 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3073 ir 2005 m. gegužės 18 d. Perdavimo - priėmimo aktą Nr. 267, kurių pagrindu atsakovė R. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 120/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; 2006 m. birželio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4382 ir 2006 m. birželio 6 d. Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 402, kurių pagrindu atsakovas J. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 453/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; 2012 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6412 ir 2012 m. spalio 10 d. Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 8SU-218, kurių pagrindu atsakovas A. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 201/849 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinių ieškinio reikalavimų dėl pagal šiame punkte paminėtus sandorius įsigytų ginčo žemės sklypo dalių vėlesnių perleidimo sandorių panaikinimo.

Dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 1 230 Eur nuostolių

35. Ieškovas nurodo, kad siekdamas išspręsti kilusį ginčą ikiteismine tvarka, nesikreipiant į teismą, ieškovas naudojosi teisine advokato pagalba. Bendra ikiteisminiam ginčo sprendimui ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 1 230 Eur. Ieškovo patirtos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais, kadangi be atsakovų neteisėtų veiksmų tokių išlaidų nebūtų buvę, o veiksmais, dėl kurių patirtos išlaidos, ieškovas siekė ikiteismine tvarka išspręsti kilusį ginčą.

36. Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Todėl ieškovo prašomos priteisti išlaidos, sumokant advokatui už paslaugas, siekiant ikiteismine tvarka išspręsti šalių ginčą, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka.

37. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

38. Teismas pažymi, kad bylos dalį, pagal ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukus, o kitą ieškinio dalį dėl žemės perleidimo sandorių panaikinimo atmetus, t. y. byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti žalos ieškovui priteisimo klausimą. Atitinkamai nėra pagrindo vertinti, ar ieškovo nurodytos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. ar jos vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos.

39. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės R. K. ir advokato K. P. (1 t., b. l. 78). Atsakovės R. K. advokatas K. P. 2024 m. kovo 4 d. pateikė prašymą priteisti 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (dokumentas numeris DOK-5461, 2023 m. rugsėjo 11 d. dokumentas numeris DOK-22272). Advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose. Atsakovės R. K. turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos. Ieškinio netenkinus, ši suma R. K. priteistina iš ieškovo.

42. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų J. K., M. K., M. K., A. K. ir advokato S. U. (1 t., b. l. 80). Į bylą pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp trečiųjų asmenų L. A., U. A. ir advokato S. U. (3 t., b. l. 50). Atsakovų J. K., M. K., M. K., A. K. bei trečiųjų asmenų L. A. ir U. A. advokatas S. U. 2024 m. kovo 4 d. pateikė prašymą priteisti 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (dokumentas numeris DOK-5456). Prašyme atstovas taip pat nurodė, kad palaiko anksčiau į bylą pateiktus prašymus bylinėjimosi išlaidoms priteisti (DOK-5323, DOK-5100). 2024 m. vasario 29 d. pateiktas šio advokato prašymas priteisti 2 654,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (dokumentas numeris DOK-5323). 2023 m. vasario 22 d. pateiktas šio advokato prašymas priteisti 1 919,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pateikti minėtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (dokumentas numeris DOK-5100). Bendra atsakovų ir trečiųjų asmenų išlaidų advokatui suma sudaro 6 097,93 Eur (1524,60+2654,26+1919,07). Šios išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad advokatui S. U. už paslaugas mokėjimus atliko atsakovas J. K., todėl ieškinio netenkinus, jam iš ieškovo priteistina 6 097,93 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

43. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo valstybei priteistinos 59,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir panaikinti: 1) 2005 m. kovo 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-1563 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 2) 2006 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6307 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , pardavimo; 3) 2012 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-706 Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo (Kauno m.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 754,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 097,93 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,76 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė