Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-385-934/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-27
Bylos Nr.: e2A-385-934/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Žilvinas Terebeiza, Romualda Janovičienė
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: V. F.

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
3.1.10.3Procesinių terminų pabaiga

Civilinė byla Nr. e2A-385-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01265-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.11.6; 3.1.10.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei V. F. dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo ir atsakovės V. F. priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties kainos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ieškovė arba NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. F. (toliau – ir atsakovė) 52 323,29 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 15 705,68 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 4 951,75 Eur palūkanos, 31 665,86 Eur delspinigiai, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, jeigu ieškovė tokių patirs.

2. Ieškovė nurodė, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus administracija), ir atsakovė 2006 m. rugpjūčio 22 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – Sutartis) dėl 227 kv. m ploto žemės sklypo dalies (toliau – žemės sklypas) už 73 708,00 Lt (23 261,37 Eur) įsigijimo. Atsakovė už perkamą žemės sklypą 2006 m. liepos 3 d. sumokėjo 14 600 Lt (4 228,45 Eur), 2006 m. liepos 3 d. sumokėjo 708 Lt (205,05 Eur), tačiau nesumokėjo likusios sumos – 58 400 Lt (15 705,68 Eur). Pagal Sutartį, už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami delspinigiai, t. y. 0,05 % nuo mokėtinos sumos, kurių suma 2022 m. spalio 6 d. sudaro 52 323,29 Eur. Ieškovė dėl susidariusios skolos į atsakovę kreipėsi 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d., tačiau atsakovė raginimo sumokėti skolą nepaisė.

3. Atsakovė V. F. pateikė byloje priešieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas vertins, kad šis yra praleistas; 2) pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymo 2.3.-6350-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo pil. V. F.“ (toliau – įsakymas) 3 punkte ir Sutarties 2 punkte, nurodytos 73 708,00 Lt galutinės žemės sklypo dalies pardavimo kainos dalis – 29 483,20 Lt – yra niekinė ir negaliojanti; 3) pakeisti Sutarties 2 ir 5 punktus išdėstant juos: „2. Perkamos žemės sklypo dalies kaina – 44 224,80 Lt (keturiasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt keturi litai 80 ct)“; „5. Įsiskolinimo likutį 28 916,80 Lt ir 2 proc. metinių palūkanų pirkėja įsipareigoja sumokėti šiais terminais ir sąlygomis: 2007 m. 2065,49 Lt; 2008 m. 2065,49 Lt; 2009 m. 2065,49 Lt; 2010 m. 2065,49 Lt; 2011 m. 2065,49 Lt; 2012 m. 2065,49 Lt; 2013 m. 2065,49 Lt; 2014 m. 2065,49 Lt; 2015 m. 2065,49 Lt; 2016 m. 2065,49 Lt; 2017 m. 2065,49 Lt; 2018 m. 2065,49 Lt; 2019 m. 2065,49 Lt; 2020 m. 2065,43 Lt.“, kitą Sutarties dalį palikti nepakeistą; 4) pakeisti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2006 m. rugpjūčio 28 d. klaidos ištaisymo 3 punktą išdėstant jį sekančiai: „3) sutarties 5 punkte neteisingai nurodytas įsiskolinimo pardavėjui likutis. Jis turi būti ne „188 000,00 Lt“, o „28 916,80 Lt““.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad Sutarties dalyje, kurioje nustatytai pardavimo kainai nebuvo pritaikyta 40 procentų nuolaida, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Be to, Sutartis buvo sudaryta 2006 m. Atsakovė paskutinį mokėjimą pagal Sutartį atliko 2007 m. sausio 10 d. Nuo 2007 m. iki 2019 m. ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad išsiieškoti įsiskolinimą ar delspinigius. 2019 m. pakartotinį įspėjimą atsakovei siuntė senu adresu. Ieškinį teismui ieškovė pateikė dar po 3 metų, t. y. 2022 m. paskutiniame ketvirtyje. Todėl tik 2022 m. atsakovei buvo priminta, kad įsipareigojimus privalo įvykdyti. Turint asmeninių bėdų ir finansinių sunkumų, 15 metų iš eilės negavus jokių perspėjimų dėl neatliktų mokėjimų, atsakovei susidarė įspūdis, kad Sutartis toliau nebus vykdoma kaip susitarta, o nesumokėtą sumą atsakovė galės sumokėti tada, kai pavyks įkalbėti kitus namo savininkus iš jos perpirkti žemės sklypo dalį. Ieškovės veiksmai įtakojo, kad ginčas dėl Sutarties vykdymo ir jos sąlygų pakeitimo yra pradėtas praėjus ilgam laiko tarpui nuo Sutarties sudarymo. Šias aplinkybes atsakovė prašo pripažinti svarbioms ir atnaujinti praleistą senaties terminą priešieškiniui pareikšti, jeigu teismas laikytų, kad senaties terminas priešieškiniui pateikti yra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis, buvo priimtas vadovaujantis 2 poįstatyminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas).

7. Taisyklių 20 punkte buvo numatyta, kad fiziniams asmenims, perkantiems ne didesnius kaip 0,06 ha. namų valdų žemės sklypus gyvenamųjų vietovių ribose taikoma 40 procentų žemės sklypo kainos nuolaida. Tarp šalių kilo ginčas dėl minėtos nuolaidos atsakovei netaikymo. Teismas sprendė, kad nors atsakovei priklausė negyvenamosios patalpos, o turtas (žemės sklypas) buvo įvertintas pagal individualų turto vertinimą, perkamas žemės sklypas pateko į namų valdų žemės sklypus, todėl atsakovė atitiko Taisyklių 20 punkto kriterijus minėtai nuolaidai gauti.

8. Kadangi valstybinės žemės pirkimo – pardavimo procedūra yra imperatyvi, teismas sprendė, kad Taisyklių 20 punkto pažeidimas sudaro pagrindą ginčijamo įsakymo dalį bei Sutarties sąlygą dėl parduodamo žemės sklypo kainos, dalyje dėl 29 200 Lt (8 456,90 Eur), pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai niekinėmis pripažintinos sąlygos dėl sutartinio nesumokėto skolos likučio dydžio. Be to, nustačius, jog administraciniai aktai ir sandoriai yra niekiniai, ieškinio senatis jiems panaikinti nėra taikoma.

9. Patenkinus priešieškinį ir nustačius, jog atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį sudarė 29 200 Lt (8 456,90 Eur), ieškinio reikalavimas tenkintinas 8 456,90 Eur dalyje. Patenkinus priešieškinį, ieškovei priklauso 2 procentų metinės palūkanos už prašomą laikotarpį, paskaičiuotos nuo 8 456,90 Eur nesumokėtos kainos likučio, t. y. 2 475,87 Eur.

10. Teismas nustatė, kad delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl, esant atsakovės prašymui, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei netesybas nuo 10 932,77 Eur nesumokėtos kainos likučio ir nesumokėtų palūkanų už 180 dienų terminą, t. y. 983,95 Eur.

11. Teismas taip pat sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo priteistos 11 916,72 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinis – visiškai ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Nutarimo 5.1 papunktyje buvo numatyta, kad ginčai dėl žemės sklypų rinkos vertės, apskaičiuotos atlikus individualų vertinimą, sprendžiami Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nustatytos vertės neginčijo.

12.2. Nutarimu yra numatyti du skirtingi parduodamos valstybinės žemės įvertinimo būdai: pagal Nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką (toliau – Metodika) ir pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, atliekant individualų turto vertinimą.

12.3. Sutarties sudarymo metu, atsakovei nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos, todėl žemės sklypo vertė buvo apskaičiuojama pagal individualų turto vertinimą (žr. Nutarimo 5.5 papunktį). Sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos taikyti nuolaidą nuo atlikto individualaus turto vertinimo metu nustatytos kainos. Nuolaida buvo taikoma tik tuo atveju, kai parduodamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Metodiką. Todėl atsakovei teismas nepagrįstai pritaikė 40 procentų nuolaidą.

12.4. Minėta 40 procentų nuolaida žemės sklypui galėjo būti taikoma tik perkant žemės sklypą prie gyvenamųjų patalpų. Nors atsakovės įsigytas žemės sklypas buvo namų valdos žemės sklypas, tačiau atsakovei žemės sklypo dalis buvo parduota prie negyvenamųjų patalpų. Viename pastate gali būti kelių paskirčių patalpos, pavyzdžiui, palėpė, parduotuvė ar administracinės patalpos, tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės pardavėja gali taikyti nuolaidą asmenims įsigyjantiems žemės sklypo dalį prie negyvenamųjų patalpų.

12.5. Iki Sutarties sudarymo atsakovei buvo atskleistos aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo dalies pardavimo kaina. Netinkamai vykdydama sutartinius įsipareigojimus atsakovė veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Valstybei negali būti perkeliama privataus asmens rizika, kad asmeniui pritrūks lėšų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Aplinkybė, kad asmuo negali vykdyti įsipareigojimų, nesukelia pareigos NŽT daryti tam tikrų nuolaidų (mažinti žemės sklypo kainą, nutraukti ar pakeisti sutartį).

12.6. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą ir jo pagrindu vėliau sudarydamas sandorį, turi vadovautis šio administracinio akto priėmimo metu esama faktine situacija bei galiojančiais teisės aktais. Priešingu atveju, tuometinei Vilniaus administracijai, kitu būdu apskaičiavus parduodamos žemės sklypo dalies kainą, būtų padaryta žala valstybei.

12.7. Atsakovė kelia du skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis Vilniaus administracijos įsakymo ir Sutarties dalis. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Atsakovė praleido terminą įsakymo daliai ginčyti. Aplinkybės kaip asmens senyvas amžius, menkas išsilavinimas, valstybinės kalbos nemokėjimas, sveikatos būklė negali pateisinti termino praleidimo, nes ginti savo teises galima pavesti tvarkyti kitiems asmenims, pavyzdžiui, advokatams.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Atsakovė sudarė Sutartį laisva valia, tačiau Sutartis turi būti sudaryta tokiu būdu, kokį nustato sutarties sudarymą reglamentuojančios teisės normos, kurių taikymas yra išskirtinė ieškovės pareiga. Norint gauti statybos leidimą apleistoms patalpoms renovuoti, atsakovė privalėjo įsigyti dalį namų valdos žemės sklypo. Sutarties sudarymo metu apeliantė neteisingai aiškino imperatyvias teisės normas, dėl kurių atsakovei nepagrįstai nepritaikė nuolaidos žemės sklypui įsigyti.

13.2. Apeliantė klaidingai aiškina ginčui aktualias Taisykles, kad jei gyvenamajame name yra negyvenamosios patalpos, perkant dalį žemės sklypo pirkėjui, nors jis yra fizinis asmuo ir iš valstybės žemės sklypo dalį perka pirmą kartą, neturi būti taikoma nuolaida. Tokie apeliantės pasvarstymai deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

13.3. Apeliantė nurodo, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti visą nurodytą sumą, tame tarpe 0,05 procentus delspinigių už visą laikotarpį. Tačiau apeliantė dėl senaties taikymo delspinigių atžvilgiu argumentų neišdėstė, todėl atsakovės vertinimu, šios sprendimo dalies dėl senaties taikymo delspinigių atžvilgiu ieškovė neginčija.

13.4. Perkant žemės sklypą, apeliantei nebuvo pristatyta galimybė žemę pirkti su nuolaida. Šią informaciją atsakovė sužinojo tik gavus ieškinio kopiją ir teisininko pagalbą. Sužinojusi apie žemės sklypui nepagrįstai nepritaikytą nuolaidą, atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl sutarties pakeitimo. Be to, ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakymą į atsakovės pasiūlymą dėl kainos, kuriame nurodė šio rašto skundimo terminą – 20 darbo dienų. Priešieškinis, gavus ieškovės atsakymą, pateiktas nepraleidus ieškovės rašte nurodyto termino.

13.5. Jei teismas spręstų, kad senaties terminas buvo praleistas, atsakovė šį terminą praleido esant svarbioms priežastims. Valstybę atstovaujanti institucija, kurios pareiga griežtai laikytis teisės aktais nustatytų taisyklių, nesilaikė taisyklių dėl nuolaidos taikymo atsakovei. Atsakovė buvo klaidinama ieškovės.

13.6. Atsakovei, dėl susidariusios sunkios padėties nustojus mokėti įmokas pagal Sutartį, nuo pat 2008 m. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, ieškovė nesiėmė jokių priemonių skolai išsiieškoti, todėl atsakovei buvo sukurtas teisinis lūkestis, kad Sutartis toliau nebus vykdoma, o žemė sugrįš valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

13.7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pripažinus, kad administraciniai aktai ir sandoriai yra niekiniai, ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti juos negaliojančiais netaikomas. Apeliantė neginčijo šių teismo sprendimo motyvų, todėl ginčas dėl senaties termino taikymo nustačius, kad dalis sutarties yra niekinė nuo jos sudarymo momento, nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliantė apeliacinį skundą padavė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliantė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento įsakymo ir Sutarties dalis dėl žemės sklypo kainos, kuri buvo nustatyta nepritaikius Taisyklių 20 punkte numatytos 40 procentų nuolaidos (žr. teisės akto redakciją, galiojusią nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.). Be to, atsakovė, paduodama priešieškinį, praleido administracinių aktų apskundimo 1 mėnesio terminą. Taigi, šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. 2006 m. vasario 10 d. atsakovė V. F. kreipėsi į Vilniaus administraciją su prašymu parduoti jai išsimokėtinai valstybinės žemės sklypą, kuriame atsakovei nuosavybės teise tuo metu priklausė trys avarinės būklės, apleistos ir menkavertės negyvenamosios patalpos esančios medinio pastato palėpėje (Turto vertės nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė ketino patalpas rekonstruoti ir pritaikyti butams.

17. Vilniaus administracija kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą su prašymu įvertinti žemės sklypą. VĮ Registrų centras, atlikęs individualų vertinimą, nustatė, kad 227 kv. m. ploto žemės sklypo dalies vertė – 73 000 Lt (22 876,74 Eur) (2006 m. kovo 21 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

18. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu buvo nustatytos atsakovei parduodamos žemės sklypo sąlygos, tarp kurių ir žemės sklypo plotas – 227 kv. m bei kaina – 73 000 Lt (22 876,74 Eur) (rinkos vertė) (įsakymo 3 punktas), nuspręsta parduoti atsakovei žemės sklypo dalį išsimokėtinai (įsakymo 4 punktas) (b. t. 1, l. 35). Įsakymo pagrindu 2006 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta šio žemės sklypo Sutartis (b. t. 1, l. 11). Atsakovė už perkamą žemės sklypą 2006 m. liepos 3 d. sumokėjo 14 600 Lt (4 575,34 Eur), 2006 m. liepos 3 d. sumokėjo 708 Lt (221,81 Eur), tačiau Sutartyje numatyta tvarka neapmokėjo likusios žemės sklypo sumos (b. t. 1, l. 6).

19. 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. liepos 4 d. raštais NŽT kreipėsi į atsakovę dėl skolos pagal Sutartį sumokėjimo, tačiau raštai atsakovei nebuvo įteikti dėl pasikeitusios deklaruotos gyvenamosios vietos. 2022 m. spalio 6 d. ieškovė dėl įsiskolinimo priteisimo su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimą dėl sutartinės kainos sąlygų modifikavimo, teigdama, jog sutartinė kaina buvo nustatyta pažeidžiant imperatyvias teises normas, t. y. Taisyklių 20 punktą, pagal kurį atsakovės įsigyjamam žemės sklypui turėjo būti pritaikyta 40 procentų nuolaida.

Dėl ginčo esmės

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, žemės sklypo kainai nepritaikydamas Taisyklių 20 punkte numatytos 40 procentų nuolaidos, pažeidė imperatyviąsias įstatymo normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino įsakymo ir Sutarties dalyje nurodytą žemės sklypo 40 procentų kainą niekine ir negaliojančia. Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad Taisyklių 20 punkte numatyta nuolaida atsakovei netaikytina, o įsakymo ginčijimo terminas pasibaigęs.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įsakymo ir Sutarties dalį dėl žemės sklypo kainos, kuria nepritaikyta Taisyklės nurodyta 40 procentų nuolaida, neteisėta.

22. Visą valstybinės žemės perleidimo administracinę procedūrą nuo asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti naudojamą žemės sklypą, prašymo pateikimo (Taisyklių 12 punktas) iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Taisyklių 25 punktas), reglamentavo Taisyklės. Pagal Taisykles, sprendimas parduoti žemės sklypą priimamas apskrities viršininko įsakymu (Taisyklių 20 punktas), o valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma valstybinės žemės sklypo pardavimo administracinės procedūros pabaigoje, įgyvendinant individualų administracinį aktą, kuriuo priimamas sprendimas dėl sklypo pardavimo konkrečiam asmeniui (Taisyklių 25 punktas).

23. Kadangi valstybinė žemė parduodama vadovaujantis individualiu teisės aktu, t. y. įsakymu, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo Sutarties ginčijimas, nurodant, kad vien pažeistas norminis aktas, t. y. Taisyklių 20 punkte įtvirtintos nuostatos, nagrinėjamu atveju nėra tinkamas pagrindas. Nenuginčijus individualaus administracinio akto teisėtumo, nėra paneigiamas tuo aktu suteiktas valstybinės žemės pardavimo teisinis pagrindas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ginčijant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis turi būti ginčijami ir administraciniai aktai, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690/2019). Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys negali būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nenuginčijus administracinių aktų, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020, 90–91 punktai).

24. Taigi, nustačius, kad valstybinės žemės Sutartis buvo sudaryta remiantis Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, t. y. įsakymu, spręstina, kad prieš vertinant Sutarties dalies negaliojimą, pirmiausia turi būti nuginčytas individualus teisės aktas – įsakymas, kurio pagrindu valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir buvo sudaryta.

25. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Taigi, atsakovei ginčijant Vilniaus apskrities viršininko įsakymą – individualų teisės aktą, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytas administracinių bylų teisenos terminas.

26. 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, iš esmės pakito praleistų skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminų atnaujinimo teisinis reglamentavimas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

27. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas 10 metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, kuriam pasibaigus šis terminas negali būti atnaujintas. Minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

28. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, visi administracinių bylų procesai, kurie buvo pradėti po šio įstatymo įsigaliojimo, vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka, taikant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų administracinių aktų apskundimo teisme terminą, nepriklausomai nuo to, kad šis terminas jau yra pasibaigęs dar iki naujos minėto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. tuo metu, kai įstatymų leidėjas dar nebuvo dešimties metų termino priskyręs prie naikinamųjų terminų (žr. 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimą ir įgyvendinimą apibrėžiančias 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio nuostatas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-551-261/2017; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-564-1062/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021).

29. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 35 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad priešieškinis, kuriuo buvo ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymas, teisme gautas 2022 m. lapkričio 25 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2006 m. birželio 30 d. Todėl atsakovė praleido naikinamąjį įsakymo apskundimo terminą, kuris skaičiuotinas nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo dienos (2006 m. birželio 30 d.), o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas naikinamąjį įsakymo apskundimo terminą, netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl neteisingai išsprendė ginčą.

31. Praleidus administracinio akto apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, konstatuojamas prielaidos kreiptis į teismą nebuvimas. Tai reiškia, kad ieškinį padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Procesinio termino administraciniam aktui apskųsti pasibaigimo (neatnaujinimo) atveju asmuo praranda teisę pareikšti ieškinį teisme, nes išnyksta procesinė teisė pateikti ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).

32. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nustačius, kad įsakymo apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti atnaujintas, konstatuotina, kad procesas dėl įsakymo panaikinimo yra negalimas, todėl civilinė byla dalyje dėl įsakymo dalies panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

33. Minėta (žr. šios nutarties 23 punktą), kad ginčijant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis turi būti nuginčyti ir administraciniai aktai, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos, o nenuginčijus jų, sutartys negali būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad yra suėjęs įsakymo apskundimo naikinamasis terminas ir civilinę bylą šioje reikalavimų dalyje nutraukus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažinto Sutarties dalį, kurioje žemės sklypo kaina buvo nustatyta nepritaikius Taisyklių 20 punkte nurodytos 40 procentų nuolaidos, niekine ir negaliojančia, todėl šioje dalyje priešieškinio reikalavimas atmestinas, o ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 15 705,68 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą pagal Sutartį priteisimo tenkinamas.

Dėl palūkanų ir delspinigių

34. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs atsakovės priešieškinį, ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, ieškovei priteisdamas pelno palūkanas, delspinigius ir procesines palūkanas. Teismas pelno palūkanas, delspinigius ir procesines palūkanas paskaičiavo sumažinęs įsakyme ir Sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo paskaičiuota nepritaikius Taisyklių 20 punkte nurodytos 40 procentų nuolaidos. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas įsakyme ir Sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą sumažino nepagrįstai (žr. šios nutarties 33 punktą), pasisakytina dėl pelno palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų perskaičiavimo.

35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo mokėti metines 2 procentų palūkanas nuo įsiskolinimo sumos iki visiško žemės sklypo kainos sumokėjimo (Sutarties 5 punktas). Sutiktina, kad Sutartimi šalys sulygo dėl pelno palūkanų, mokėtinų už tai, kad atsakovė, kol išsimokėtinai mokės už žemės sklypą, naudosis ieškovės pinigais. Netenkinus priešieškinio, pagal Sutartį, ieškovei turėtų būti priteista 4 951,75 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo atsakovės 15 705,68 Eur skolos už žemės sklypą, įsiskolinimo laikotarpyje nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2022 m. spalio 6 d (b. t. 1, l. 6). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pelno palūkanų priteisimas turėtų būti mažinamas (CK 1.5 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi, 6.228 straipsniu, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi teisę mažinti šalių sutartimi nustatytas palūkanas. Teismas, gindamas kreditorių nuo skolininko netinkamų veiksmų – piniginės prievolės neįvykdymo laiku, turi ginti pažeistą teisę taip, kad būtų pašalinta galimybė kreditoriui lupikauti, t. y. gauti neprotingai dideles palūkanas. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, turi vertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolės santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-257/2005).

37. Nors nagrinėjamu atveju spręstinas sutartinio pobūdžio klausimas, tačiau svarbu, kad ieškovė yra viešo administravimo subjektas. Sutartis buvo sudaryta įsakymo, t. y. individualaus teisės akto pagrindu, kuriuo nuspręsta atsakovei žemės sklypą parduoti įsakyme numatytomis sąlygomis ir tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžiamas „gero valdymo“ principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 29979/04), p. 70–71).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie 15 metų nesikreipdama į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, neveikė pakankamai aktyviai, rūpestingai ir protingai. Ieškovės pasyvumas, be kita ko, turėjo įtakos apskaičiuotų palūkanų dydžiui. Nors atsakovė neprašė taikyti ieškinio senatį dėl apskaičiuotų palūkanų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pateisinti ieškovės pasyvumą dėl skolos, susidariusios nuo 2006 m. liepos mėn. (žr. šios nutarties 18 punktą), priteisimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomas priteisti palūkanų dydis mažintinas iki 0,2 procentų ir iš atsakovės priteisia ne 4 951,75 Eur, o 495,18 Eur palūkanų. Toks priteistinas palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis).

39. Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 0,05 procento dydžio netesybų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2022 m. spalio 6 d., sudarančių 31 665,86 Eur sumą, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atsakovei prašant, taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių netesybų terminą, paskaičiuotą nuo nesumokėtos teismo sumažintos žemės sklypo kainos likučio ir nesumokėtų palūkanų. Nors atsakovė nurodo, kad nesutinka su šia sprendimo dalimi, tačiau nesutikimo argumentų nenurodo, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl senaties termino taikymo, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Kita vertus, teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas sumažino žemės sklypo kainą nepagrįstai ir neteisėtai (žr. šios nutarties 33 punktą), atsakovei priteistina kita netesybų suma, skaičiuojama nuo 16 200,86 Eur (15 705,68 Eur + 495,18 Eur = 16 200,86) už 180 dienų terminą, kuri sudaro 1 458,08 Eur ((16 200,86 * 0,05 / 100) * 180 = 1 458,08).

40. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Todėl netenkinus priešieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistų 17 658,94 Eur (15 705,68 + 495,18 + 1 458,08 = 17 658,94) nuo ieškinio priėmimo 2022 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, o priešieškinį – visiškai, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias administracinių aktų apskundimo teisme terminus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, nutrauktina civilinė byla dalyje dėl įsakymo panaikinimo, likusioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimai atmestini.

42. Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

43. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to, pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamas žyminis mokestis.

44. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, įrodymų, apie atstovavimo išlaidas nepateikė. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų.

45. Priėmus naują sprendimą byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad, priteisus ieškovei 17 658,94 Eur sumą vietoje jos reikalautos 52 323,29 Eur sumos, patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 33,75 procentų (17 658,94 * 100 / 52 323,29 = 33,75), o atmesta – 66,25 procentų. Atsakovės priešieškinį atmetus kaip nepagrįstą, patenkinta 0 procentų jos reikalavimo, o atmesta 100 procentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atlygintina 66,88 procentų ((33,75 + 100) / 2 = 66,88), o atsakovei 33,12 procentų ((0 + 66,25) / 2 = 33,12) bylinėjimosi išlaidų.

46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

47. Atsakovė už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2022 m. spalio 21 d. grynaisiais pinigais, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant priešieškinį, nagrinėjamu atveju sudaro 4 451,25 Eur (2,5 × 1 780,5 Eur). Kadangi atsakovei iš ieškovės priteistina 33,12 procentai bylinėjimosi išlaidų, t. y. 132,48 Eur (iš 400 Eur), prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą priešieškinį neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 132,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės priešieškinis atmestas visiškai, už jį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei nepriteisiamas.

48. Ieškovės atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteisiamos ieškovei nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina dalis žyminio mokesčio. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteistiną žyminį mokestį skaičiavo nuo 1 010 Eur, žyminį mokestį paskaičiavus klaidingai, priteistina žyminio mokesčio suma apeliacinės instancijos teisme keičiama. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo didesnės kaip 30 000 Eur sumos iki 100 000 eurų, mokamas 900 Eur + 2 % nuo ieškinio sumos, viršijančios 30 000 Eur, žyminis mokestis. Todėl nagrinėjamu atveju mokėtinas 1347,47 Eur (900 Eur + 446,47 ((52 323,29 – 30 000) * 2 / 100 = 446,47)) žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 33,75 procentus ieškovės reikalavimo, iš atsakovės priteistina 454,77 Eur (1347,47 * 33,75 / 100 = 454,77) suma. Ši suma priteisiama į valstybės biudžetą, kadangi ieškovė nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

49. Atsakovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 300 Eur atstovavimo išlaidas, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, šiuo atveju, kaip ir sprendžiant dėl pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo, aktuali ta pati atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcija, t. y. atsakovei kompensuotina 33,12 procentai jos išlaidų.

50. Atsakovė už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2023 m. kovo 24 d. grynaisiais pinigais, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 338,70 Eur (1,3 × 1 799 Eur). Kadangi atsakovei iš ieškovės priteistina 33,12 procentai bylinėjimosi išlaidų, t. y. 99,36 Eur (iš 300 Eur), prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 99,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

51. Ieškovė jos turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančių įrodymų nėra pateikusi, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla, tačiau spręstinas žyminio mokesčio priteisimo klausimas. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinas tokio paties dydžio žyminis mokestis kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. 454,77 Eur (žr. šios nutarties 49 punktą).

52. Iš viso atsakovei priteistina 231,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (132,48 + 99,36 = 231,84). Tuo tarpu iš atsakovės valstybės naudai priteistina 909,54 Eur (446,47 + 446,47 = 909,54) žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, iš atsakovės V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 705,68 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus penkis eurus ir 68 centus) skolos, 495,18 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 18 centų) palūkanų, 983,95 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 95 centus) delspinigių ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos – 17 658,94 Eur (septyniolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 86 centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 231,84 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą ir 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 909,54 (devynis šimtus devynis eurus ir 57 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. birželio 30 d. įsakymą 2.3.-6350-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo pil. V. F.“ iš dalies niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, likusius atsakovės V. F. priešieškinio reikalavimus atmesti.

Teisėjai Romualda JanovičienėŽilvinas TerebeizaAldona Tilindienė