- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- 2VP-446-911/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06728-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., I. P.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Mantui Karpui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. P. ir I. P., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė pateikė teismui 2025 m. kovo 12 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-25-4-14030, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl 2025 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1138-1180/2024 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2025 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1138-1180/2024, kuriuo teismas nutarė, t. y. nustatė tėvo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką. 2025 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-22-10-6589. Tuo pagrindu 2025 m. kovo 12 d. ir 2025 m. birželio 30 d. surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktai, kuriuose nurodoma, jog A. P. pažeidžia bendravimo su vaiku tvarką.
2. Papildomai pažymėjo, kad 2025 m. vasario 26 d. gautas I. P. pranešimas „Dėl vykdomojo rašto pateikimo“, kuriuo išieškotoja informuoja antstolę Vidą Daugirdienę, jog A. P. nesilaiko teismo nurodytos bendravimo tvarkos, kartu pridėjo susirašinėjimus, patvirtinančius netinkamą teismo sprendimo vykdymą. Vaiko motina I. P. nurodė, jog dukra neturi jokios ryšio priemonės ir tėvas su vaiku nuotoliu jokia forma nebendrauja nei iki teismo sprendimo įsigaliojimo, nei po jo, kadangi tėvas neužtikrino ryšio priemonės, taip pat informavo, jog bendravimo tvarką vykdo nenuosekliai - vaiką pasiima, kada sugalvoja, dėl ko negali nieko planuoti. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos 2024 m. rugpjūčio 13 d. pirmą kartą dukrą atvyko pasiimti rugpjūčio 24 d., šeštadienį, tačiau dukra su juo nevažiavo, 25 d. nebeatvyko. Pirmą kartą pasiėmė darbo dieną rugsėjo 16 d. Rugsėjo 30 d. vėlavo pasiimti, 17 val. dar nebuvo darželyje. Spalio 5 d. šeštadienį sugalvojo pasiimti ne 11 val., o 18 val. (bendravimo laikas iki 21 val.), nes buvo dukters draugės gimtadienis, į kurį turėjo vežti pati. Spalio 12 d., 14 d., spalio 16 d. pasiėmė apie 17.30 val. , spalio mėn., 21 d., 23 d. nepasiėmė. Po ilgos pertraukos pirmą kartą pasiėmė lapkričio 30 d. Gruodžio 23 d. nepasiėmė. Sausio mėn. nepasiėmė 6, 8, 11, 12, 27, 29 dienomis. Vasaris: nepasiėmė 17, 19, 22, 23, 24 ir 26 d. 2025 m. gegužės 8 d. kontoroje užregistruotas išieškotojos I. P. prašymas A. P. atžvilgiu imtis įstatymo numatytų priemonių dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo. Vaiko mama I. P. nurodė, jog A. P. vaiko nepasiėmė balandžio mėnesio 2, 5, 6, 7, 9, 21, 28 dienomis, gegužės mėnesio 12, 26, 31 dienomis. Apie vaiko pasiėmimą tinkamai neinformavo. 2025 m. balandžio 2 d. A. P., SMS žinute nurodo, kad 2025-04-01 dieną neišsisiuntė žinutė, todėl I. P. nebuvo informuota apie ketinimą pasiimti vaiką, taip pažeisdamas nustatytą bendravimo tvarką iki 22.00 val. informuoti vaiko motiną apie ketinimą pasiimti vaiką. Apie tai, kad SMS žinutę buvo ketinta išsiųsti, įrodymų skolininkas nepateikė. Bendravimo tvarkos nevykdymo esminis pažeidimas yra tėvo A. P. nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, ko pasėkoje yra pažeidžiama vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.
3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) rašytinės išvados nepateikė. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas pateikė išvadą, kad skyriui šeima yra žinoma nuo 2023 metų gruodžio mėnesio. Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio buvo taikoma atvejo vadyba. Šeimoje iš esmės nuolat kyla konfliktai ir nesutarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo. I. P. atsisako pagalbos, atsisako priimti specialistų pagalbą, motyvuodama tuo, kad jai jos nereikia. Pranešimai yra gaunami būtent dėl teismo sprendimo nevykdymo. Yra nuolat bendraujama tiek su mama, tiek su tėvu, tiek su pačia mergaite. Tėvo yra teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį maksimaliai, kiek tai yra įmanoma. Jei šalių netenkina nustatyta bendravimo tvarka, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismo nutartis yra privaloma vykdyti, dėl to mama ir kreipėsi į antstolį. Paskutiniu metu vaiko teisių pažeidimų pagal A. P. skundus, nebuvo nustatyta. Palaiko pareiškėjos pareiškimą ir prašo skirti baudą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti pareiškėjos pareiškimo. Nurodo, kad vaikas turi laikrodį su skambinimo funkcija, tačiau ši priemonė realiai nenaudojama bendravimui ne dėl jo neveikimo, o dėl motinos sprendimo neįtraukti jo telefono numerio į įrenginį. Tai rodo, kad bendravimo galimybės buvo ribojamos ne techninių kliūčių, o motinos sprendimu. Todėl ryšio neužtikrinimas negali būti laikomas jo kaltės dėl sprendimo nevykdymo išraiška. Motina atsisakė atvykti į nurodytą, saugią ir aiškią vietą ((duomenys neskelbtini)), o vietoje bendradarbiavimo iškvietė policijos pareigūnus. Tai sukėlė vaikui streso, nors jokio pažeidimo ar pavojaus nebuvo konstatuota. Priekaištas, kad nepranešdavo apie neatvykimus, yra nepagrįstas. Vykdė susitarimą sąžiningai. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka yra tėvo teisė, o ne prievolė. Su vaiku palaiko ryšį tiek, kiek leidžia objektyvios galimybės. Motina, vietoje to, kad bendradarbiautų, nuolat kuria dirbtinius kaltinimus, ignoruoja garso įrašais patvirtintus susitarimus ir pateikia selektyvius priekaištus. Todėl kaltinimas dėl nenuoseklaus bendravimo tvarkos vykdymo yra nepagrįstas, nes remiasi išimtinai motinos subjektyvia interpretacija, kuria siekiama ne spręsti vaiko interesų klausimus, o sistemingai formuoti neigiamą tėvo įvaizdį, dokumentuoti tariamus pažeidimus ir sukurti dirbtinį pagrindą riboti arba atimti iš jo galimybę bendrauti su dukra.
5. Suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra sudėtinga finansinė situacija, todėl neturi galimybės dukrai nupirkti ryšio priemonę. Su vaiko mama neina susitarti, kad leistų bendrauti ryšio priemonėmis. Nori matyti dukrą kiek įmanoma dažniau. Pagal teismo sprendimą suprato, kad tai yra jo teisė ir pareiga susitikti su dukra nurodytomis dienomis, bet tai nėra jo prievolė, kad jis turi atvykti kas kartą, nes gyvenime atsitinka sudėtingų situacijų, kuomet nepavyksta to padaryti. Posėdžio metu buvo sutarta, kad kai planuos pasiimti dukrą, išvakarėse perspės vaiko mamą. Taip ir vykdė. Vaiko nepasiimdavo ne dėl to, kad nenori vaiko matyti, tiesiog taip susiklostydavo aplinkybės. Dėl finansinės padėties iš Palangos į Klemiškes atvykti yra finansinis iššūkis. Gyvena tai Palangoje keliose vietose, tai Klaipėdoje keliose vietose. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, nes po iškeldinimo iš namų už gautą kompensaciją iš I. P. turėjo susirasti namus. Tačiau vaiko mama kompensacijos neišmoka, todėl neturi gyvenamosios vietos. Tačiau nemato tame bėdos, nes pagal sprendimą jis turi vaiko mamai pranešti, iš kur pasiimti vaiką. Pasiimant vaiką, su vaiko mama nekontaktuoja. Paskui praneša iš kur pasiimti vaiką, priklausomai nuo to, kur laiką leidžia su vaiku. Per šventes taip pat stengiasi pasiimti kiek įmanoma, nesižymi, kokiomis šventėmis bendravo. Vaiko mama neleidžia su vaiku bendrauti kitomis dienomis, negu yra numatyta teismo sprendime, kai jis galėtų. Liepos 16 d. atvyko pasiimti dukros, dukra ant jo šaukė ir sakė nebevažiuoti pas jį. Šiai dienai neturi nei finansinių galimybių parvežti vaiką, nei automobilio neturi. Vaikas buvo išvežtas į kelionę per jo bendravimo laiką, tačiau dėl to pretenzijų neturi. Bet jei jis norėtų vaiką pasiimti ne jo bendravimo laiku, tai, ko gero, mama neleistų. Šiuo metu yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą. Yra buvę situacijų, kai vaiką parveždavo anksčiau laiko, nes pats vaikas norėdavo pas mama. Šiais metais vaiko per Kalėdas nepasiėmė, nes nuo liepos 16 d., susiklosčius labai sudėtingai situacijai dėl finansinės padėties, negali pasiimti vaiko. Prašė pagalbos Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad padėtų rasti kalbą su mama, kad bent jau laikrodį vaikui pajungtų, tačiau sprendimas nebuvo priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimo į antstolės prašymą nepateikė. Teismo posėdžio metu prašė antstolės prašymą tenkinti. Nurodė, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo datos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) sprendimas nėra vykdomas. Vaiko tėvas sprendimą traktuoja kaip galimybę, o ne prievolę. Bendravimas nevyksta nuo pirmos dienos tinkamai. Tiek visą praėjusią vasarą vaiko iš viso nelankė. Visos datos, kurias yra nurodžiusi antstolė, tėvas tomis dienomis vaiko nepasiėmė. Dėl teismo sprendimo 1 punkto paaiškino, kad bendravimas nevyksta, ryšio priemonėmis nebendrauja su vaiku. Pagal sprendimą ryšio priemones turi užtikrinti tėvas. Į vaiko laikrodį tėvo kontakto neįtraukė, nes to laikrodžio nenaudoja, jį naudoti pradėjo šių metų gegužės mėnesį. Laikrodį pirko pati, iš savo lėšų. Laikrodį naudodavo tik kol dukra lankė būrelį, tam jis ir buvo pirktas. Kadangi vaiko tėvas nemoka išlaikymo vaikui, ryšio priemonę pirko iš savo lėšų, todėl turi teisę spręsti, ar jį naudoja, ar nenaudoja, ar papildo kortelę. Tėvas net nepasiūlė papildyti kortelės. Be to, šiuo metu laikrodis yra sugedęs. Vaikas pats nesiveržia irgi bendrauti su tėvu. Dėl 2 punkto paaiškino, kad bendravimas pagal šį punktą vyksta nereguliariai. Nuo liepos 16 d. nėra atvykęs. Nuo kovo 12 d. vaikas reguliariai nėra paimamas. Būna praleidžia dvi savaites, arba pasiima pirmadienį, trečiadienį nepasiima. Tėvas turi informuoti iš vakaro iki 22 val., kad jis planuoja pasiimti vaiką (pagal sprendimo 18 p.), tačiau ne visada sugeba informuoti. Dėl 3 punkto paaiškino, kad bendravimas nurodytomis dienomis nevyko, nes nepasiėmė vaiko. Sprendimo 4 punkto vaiko tėvas irgi nevykdo. Jos bendravimas su vaiko tėvu po skyrybų vyksta tik dėl vaiko. Stengiasi kuo mažiau bendrauti, kad nekiltų konfliktų. Nerašinėja, kad tėvas pasiimtų vaiką, nes tai yra jo kaip tėvo pareiga. Dėl 5-8 punktų paaiškino, kad Kalėdas sutiko vaikas su tėvu, dėl Velykų nepamena. Per gimtadienį buvo pasiėmęs vaiką, per Tėvo dieną nebuvo pasiėmęs. Vasarą buvo bandymų pasiimti vaiką, bet paskutinį sykį buvo atvykęs liepos 16 d. Pati vaiko neperduoda, tik suruošia ir išleidžia, bet vaikas grįžta, nes nenori su tėvu bendrauti. Tėvas slepia savo faktinę gyvenamąją vietą, ji nežino, kur išvažiuoja dukra, o pagal sprendimą ji vaiką turi pasiimti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Nurodo keistus adresus, kur yra kazino ar aikštelė, parduotuvė. Per vaiko gimtadienį turėjo pasiimti vaiką iš Palangos, nors jis ten nebegyvena. Adresus, iš kur jai pasiimti vaiką, nurodo sms, praneša likus valandai iki vaiko pasiėmimo. Tėvas atsisakė nurodyti nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl buvo pasakyta, kad nevažinės kažkokiais adresais, tada tėvas pats parveždavo vaiką. Šiais metais per Kalėdas vaiko taip pat nepasiėmė.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja Vida Daugirdienė į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkinamas.
8. Pagal CPK 771 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (nurodyto straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).
9. Sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 45 punktą). Antstoliui kreipiantis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Nustatyta, kad I. P. ir A. P. yra nepilnamečio vaiko L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
11. Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 12 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 buvo nuspręsta nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą su motina – I. P. – P., jos gyvenamojoje vietoje, priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nustatyta nepilnamečio vaiko L. P. ir vaiko tėvo - A. P. bendravimo tvarka. 2025 m. vasario 24 d. vaiko mamai yra išduotas vykdomasis raštas dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. 2025 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
12. Antstolė Vida Daugirdienė 2025 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdo vykdomąją Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo 2025 m. vasario 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1138-1180/2024.
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 A. P. kiekvieną dieną telefonu ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis, vaiko laisvu nuo ugdymo laku, atsižvelgiant į vaiko dienos, poilsio režimą, užimtumą darželyje, mokykloje, būreliuose; o ryšio priemonę užtikrina atsakovas (1 punktas); kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo (mokymo) įstaigos ir vaiko motinai nurodytu laiku pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą (2 punktas); kol nepilnamečiui vaikui L. P. sukaks 8 metai, kiekvieno mėnesio metų neporinių savaičių savaitgalius, nuo šeštadienio 11.00 val. iki šeštadienio 21.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą; nuo sekmadienio 11.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą (3 punktas); atsakovas, planuodamas nustatytą bendravimo dieną pasiimti vaiką, jis apie tai SMS žinute privalo pasiėmimo dienos išvakarėse iki 22.00 val. informuoti vaiko motiną. Jeigu pasiėmimo dienos išvakarėse iki 22.00 val. vaiko tėvas SMS žinute neinformuoja vaiko motinos apie ketinimą pasiimti vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką, vadinasi, jis pagal nustatytą bendravimo tvarką tą dieną vaiko nepasiima (18 punktas).
14. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2025 m. vasario 25 d. I. P. pateikė antstolei vykdymui vykdomąjį raštą Nr. e2-1138-1180/2024 dėl bendravimo tvarkos su dukra L. P.. 2025 m. vasario 25 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2025 m. vasario 26 d. I. P. el. paštu pateikė antstolei paaiškinimus dėl vykdomojo rašto pateikimo, kuriuose nurodė, kad A. P. nevykdo teismo sprendimo ir su dukra jokiomis ryšio priemonėmis nebendrauja, teismo sprendimą vykdo nenuosekliai, vaiką pasiima kada nori. 2025 m. vasario 26 d. A. P. el. paštu antstolei pateikė paaiškinimus dėl bendravimo su dukra, kuriuose nurodė, kad turi teisę į pasimatymus su dukra nustatytu laiku ir tikrai nieko neprivalo, nes nėra dukros globėjas. 2025 m. kovo 12 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-4-14030. 2025 m. kovo 27 d. A. P. el. paštu pateikė paaiškinimus dėl gyvenamosios vietos, nurodydamas, kad turi dvi, o gal keturias gyvenamąsias vietas Klaipėdoje ir Palangoje. Adreso atskleisti neketina, nes tai yra jo privatus gyvenimas. 2025 m. gegužės 8 d. antstolės kontoroje gautas I. P. prašymas priimti sprendimą dėl baudos skyrimo. 2025 m. birželio 17 d. antstolės kontoroje gautas A. P. prašymas įvertinti jo nurodomas aplinkybes kaip sistemingą teismo sprendimo nevykdymą ir vaiko teisių pažeidimus. 2025 m. birželio 30 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-4-33730, kuriuo nustatė, kad teismo sprendimo 2 ir 18 punktai nėra tinkamai vykdomi. Akte nurodoma, kad bendravimo tvarkos nevykdymo esminis pažeidimas yra tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos neturtėjimas, ko pasekoje yra pažeidžiama vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. A. P. netinkamai vykdo teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką.
15. Antstolė Vida Daugirdienė 2025 m. birželio 30 d. surašė pareiškimą Nr. S-25-4-33729 dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl 2025 m. vasario 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1138-1180/2024 reikalavimų nevykdymo.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
18. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.
19. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai – suinteresuotų asmenų I. P. ir A. P. paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai yra įtempti, tarp jų nuolat kyla konfliktų dėl bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi. Vaiko tėvas A. P. iš esmės pripažino, kad nevykdo tinkamai teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, motyvuodamas tuo, kad ne visada turi galimybes bendrauti su vaiku tokiu laiku ir dienomis, kaip numatyta teismo sprendime. Taip pat nurodė, kad jo finansinė padėtis yra bloga, neturi lėšų atvykti pasiimti dukters, nupirkti dukrai ryšio priemonę. I. P. dėl skyrybų metu patirtų įvykių, siekiant išvengti papildomo kontakto su buvusiu sutuoktiniu, nesileidžia į kompromisus su vaiko tėvu dėl jo bendravimo su vaiku, kai jis gali.
20. Į bylą pateikti šalių susirašinėjimai patvirtina, kad vaiko tėvo A. P. bendravimas su nepilnamečiu vaiku vykdavo nereguliariai, epizodiškai, nuo 2025 m. liepos 16 d. visai nevyksta. Vaiko tėvas A. P. atsisako vaiko motinai nurodyti tikslią savo nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, nurodo vaiko motinai pasiimti dukrą iš prekybos centro aikštelės ir kitų vietų, o ne iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl ko suinteresuotam asmeniui I. P. nėra aiški ir iš anksto žinoma dukters pasiėmimo vieta.
21. Iš byloje esančių 2025-04-23, 2025-07-17, 2025-07-31, 2025-09-03 vaiko situacijos vertinimo sprendimų matyti, kad visais atvejais nustatyta, jog vaiko teisių pažeidimai kyla iš A. P. (t. 2, 9-38 b. l.).
22. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atvejo vadyba vaiko tėvams pradėta taikyti nuo 2023-12-12.
23. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo I. P. nurodė, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos 2024 m. rugpjūčio 13 d. A. P. pirmą kartą dukrą atvyko pasiimti rugpjūčio 24 d., šeštadienį, tačiau dukra su juo nevažiavo, 25 d. nebeatvyko. Pirmą kartą A. P. dukrą pasiėmė darbo dieną rugsėjo 16 d. Rugsėjo 30 d. vėlavo pasiimti, 17 val. dar nebuvo darželyje. Spalio 5 d. šeštadienį sugalvojo pasiimti ne 11 val., o 18 val. (bendravimo laikas iki 21 val.), nes buvo dukters draugės gimtadienis, į kurį turėjo vežti pati. Spalio 12 d., 14 d., spalio 16 d. pasiėmė apie 17.30 val. , spalio mėn., 21 d., 23 d. nepasiėmė. Po ilgos pertraukos pirmą kartą pasiėmė lapkričio 30 d. Gruodžio 23 d. nepasiėmė. 2025 m. sausio mėn. nepasiėmė 6, 8, 11, 12, 27, 29 dienomis. Vasario mėn. nepasiėmė 17, 19, 22, 23, 24 ir 26 d. 2025 m. gegužės 8 d. kontoroje užregistruotas išieškotojos I. P. prašymas A. P. atžvilgiu imtis įstatymo numatytų priemonių dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo. Vaiko mama I. P. nurodė, jog A. P. vaiko nepasiėmė balandžio mėnesio 2, 5, 6, 7, 9, 21, 28 dienomis, gegužės mėnesio 12, 26, 31 dienomis. Apie vaiko pasiėmimą A. P. tinkamai jos neinformavo. Vaikas taip pat nebendrauja su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis, kaip tai numatyta sprendimo 1 punkte, nes tėvas tokios vaikui nenupirko.
24. Pagal Lietuvos Respublikos teisę teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Suinteresuotas asmuo A. P. yra susipažinęs su 2024 m. liepos 12 d. teismo daliniu sprendimu, jo neskundė. Jam buvo žinoma, kad jis privalo vykdyti šį teismo sprendimą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas. Jam buvo išsiųstas pakartotinis patvarkymas dėl teismo sprendimo vykdymo.
25. Suinteresuotas asmuo A. P. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos yra jo prasta finansinė padėtis ir galimybės matytytis su vaiku nustatytu laiku, be to, mano, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra jo prievolė. Taip pat negali nurodyti tikslios savo nuolatinės gyvenamosios vietos vaiko mamai, nes tokios neturi. Teismo vertinimu, prasta finansinė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas ar kitos aplinkybės, nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaiko tėvas dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaiko ir jo kaip skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų nuosekliai.
26. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo A. P. tinkamai nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nurodytu laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 12 d. (akto surašymo dienos) iki šiol, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
27. Vertinant skolininko veiksmus kaltės aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
28. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils.
29. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
30. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).
31. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, į nurodytą turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad suinteresuotų asmenų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo teismą pasiekė pirmą kartą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti A. P. 300 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
34. Suinteresuotam asmeniui A. P. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui A. P. 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1138-1180/2024 nevykdymą išieškotojos I. P. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.