Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. – P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB „Swedbank”, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, išnagrinėjo ieškovės I. P. – P. ieškinio atsakovui A. P. reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir priėmė dalinį sprendimą byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl dalinio sprendimo priėmimo tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis įtvirtina teismo teisę priimti byloje dalinį sprendimą, kuriuo galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinio sprendimo reglamentavimas grindžiamas proceso koncentruotumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Kai byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, dėl skirtingo įrodymų poreikio bei galimybės tuos įrodymus surinkti ir ištirti skirtingų reikalavimų išsprendimas gali užtrukti skirtingą laiką. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ir toje byloje teismas galėtų priimti galutinį sprendimą. Reikalavimų savarankiškumas priklauso nuo materialiųjų teisinių santykių, iš kurių šie reikalavimai yra kilę, specifikos. Jei remiantis materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis yra galima priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, neišsprendus likusių reikalavimų, reikalavimai yra savarankiški ir gali būti sprendžiami daliniu sprendimu. Kiekvienu atveju galimybę priimti dalinį sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos specifiką įvertina bylą nagrinėjantis teismas, kuris, be kita ko, yra saistomas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ir atsakovas prašo, kad teismas kuo operatyviau išspręstų klausimus dėl šalių santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, o šalių turto padalinimo, prievolių bankui vykdymo klausimus teismas spręstų eigoje, šalys ketina imtis procesinių veiksmų, dėl kurių bylos nagrinėjimas gali ilgai tęstis (pvz., nustatinėjama turto vertė, kiekvienos šalies indėlis į turtą ir pan.), šalims nurodžius, kad dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ginčo nėra, šalims sutarus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas vertina, kad galimas šių klausimų išsprendimas teismo daliniu sprendimu. Byloje baigtinas dalies reikalavimų nagrinėjimas nutraukiant šalių santuoką ir išsprendžiant klausimus, susijusius su šalių nepilnamečiu vaiku. Likusieji reikalavimai dėl šalių turto padalijimo, prievolių vykdymo nagrinėtini šioje byloje ginčo teisena ir išspręstini priimant galutinį sprendimą byloje.

Dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis ). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nurodoma, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Šalys neprašo termino susitaikymui, bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, šalys nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Šalys prašo nutraukti jų santuoką. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.54 straipsnio 1 dalis). Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių ir neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismo vertinimu, yra pagrindas santuoką tarp šalių nutraukti.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose išreikštą sutikimą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įvertinęs nurodomas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. – P. grąžintina iki santuokos turėta pavardė – „P.“, atsakovui A. P. paliktina jo prigimtinė pavardė – „P.“.

Šalys išlaikymo viena iš kito nereikalauja. Šalys yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamą vietą nustatyti su ja. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka, ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Dukra, iširus šalių šeiminiams santykiams, gyvena su ieškove.

Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja mažametės L. P. gyvenamosios vietos nustatymui su motina I. P. – P.

Teismas įvertinęs tai, jog patys nepilnamečio vaiko tėvai taikiai susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kad pagal bylos duomenis ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, jai yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės namuose, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė 2024-07-03 patikslintu ieškiniu, kurį dar patikslino posėdžio metu, prieš tai suderinusi su atsakovu, prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su dukra L. P. tvarką. Atsakovas ir ieškovė posėdžio metu susitarė dėl patikslintos bendravimo tvarkos pakeitimų. Atsakovas nurodė, kad su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka sutinka, įtraukus posėdžio metu aptartus pakeitimus.

Išvadą teikianti institucija nurodė, jog ieškovės patikslintu ieškiniu pateikta bei teismo posėdžio metu tėvų sutarta prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams.

Teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, šalims geranoriškai sutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, mano, jog ieškovės ir atsakovo sutartinai teismo posėdžio metu nurodyta bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir teisei kiek galima daugiau bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl ieškovės 2024-07-03 pateikta ir šalių 2024-07-03 teismo posėdžio metu pakoreguota bendravimo tvarka nustatytina (CK 3.175 straipsnis).

Teismas papildomai pažymi, jog teismas netrumpina atsakovo bendravimo su vaiku laiko iki 20.00 val. sausio 1 d., po kurios kartais sausio 2 d. būna darbo diena (jei tai ne savaitgalis), ir netrumpina atsakovo bendravimo su vaiku laiko iki 20.00 val. Šv. Velykų antrąją dieną, po kurios visada eina darbo diena, įvertinęs tai, kad vaikams paprastai ugdymosi įstaigose (išskyrus darželį) šiuo laikotarpiu būna atostogos, be to, atsakovas nurodė, kad visada atsižvelgs į dukters savijautą, nuovargį, nevers vaiko būti iki 21.00 val., jeigu matys, kad dukra yra pavargusi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė ir atsakovas prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti po 320,00 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Ieškovė su 320,00 Eur išlaikymo dydžiu posėdžio metu taip pat sutiko.

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis).

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiuo metu MMA yra į rankas siekia 709,00 Eur.

Pagal teismų praktiką vaikams paprastai reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2024 m. apie 709,00 Eur „į rankas“). Ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius ir kt.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vienam vaikui. Neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas ir pan.). Taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už dukrą turėtų būti mokama 96,25 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl šia suma turėtų būti mažinama tėvų našta vaiko išlaikymui. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, remiantis teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, atsakovas ir ieškovė turėtų dukros išlaikymui skirti bent po 306,00 Eur per mėnesį ( (709,00 Eur – 96,25 Eur) / 2 = 306,375 Eur). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė taikiai ir prašo priteisti šiek tiek didesnę 320,00 Eur sumą.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovės ir atsakovo prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui L. P. 320,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-12-27 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje ieškovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės:

Rezoliucinė dalis

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-13 nutartimi nutarta:

- Nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko – L. P. gyvenamąją vietą su mama I. P.-P., mamos gyvenamojoje vietoje;

- įpareigoti atsakovą A. P. gyventi skyrium nuo I. P.-P., gyvenančios (duomenys neskelbtini);

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-22 nutartimi buvo nutarta nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-01-09 nutartimi nutarta priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis.

Teismui priėmus dalinį sprendimą dėl anksčiau paminėtų klausimų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (išskyrus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-13 nutarties dalį dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini)) yra nebetikslingas, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-13 nutarties dalis dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės, (duomenys neskelbtini), paliktina iki byloje bus išspręstas šalių ginčas dėl turto padalijimo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės I. P. – P. ir atsakovo A. P. prašymą ir priimti byloje dalinį sprendimą.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P. – P. (pavardė iki santuokos sudarymo „P.“), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui A. P. palikti jo prigimtinę pavardę „P.“, ieškovei I. P. – P. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „P.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove I. P. – P., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320,00 Eur per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-12-27) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nepilnamečio vaiko L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti I. P. – P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko L. P. ir vaiko tėvo - atsakovo A. P. bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku tokia tvarka, t. y.:

1. kiekvieną dieną telefonu ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis, vaiko laisvu nuo ugdymo laku, atsižvelgiant į vaiko dienos, poilsio režimą, užimtumą darželyje, mokykloje, būreliuose; o ryšio priemonę užtikrina atsakovas.

2. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val., vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir (ar) ugdymo (mokymo) įstaigos ir vaiko motinai nurodytu laiku pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą;

3. kol nepilnamečiui vaikui L. P. sukaks 8 metai, kiekvieno mėnesio metų neporinių savaičių savaitgalius, nuo šeštadienio 11.00 val. iki šeštadienio 21.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą; nuo sekmadienio 11.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą.

4. nepilnamečiui vaikui L. P. sukakus 8 metų amžių, kiekvieno mėnesio metų neporinių savaičių savaitgalius, nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai nurodytu laiku pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą;

5. kiekvienais poriniais metais (2024, 2026 ir kt.) nuo Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 11.00 val. iki Šv. Kūčių 21.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą. Kiekvienais neporiniais metais (2025, 2027 ir kt.) nurodytas šventines dienas vaikas praleidžia su motina. Šio punkto nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

6. kiekvienais neporiniais metais (2025, 2027 ir kt.) Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 11.00 val. iki 21.00 val., Naujųjų Metų šventinę dieną nuo sausio 1 d. (neporiniais metais) 11.00 val. iki 21.00 val. nurodytu laiku vaiko tėvui pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą. Kiekvienais poriniais metais nurodytas šventines dienas vaikas praleidžia su motina. Šio punkto nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

7. kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11.00 val. iki 21.00 val. vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą. Kiekvienais poriniais metais Velykų pirmąją dieną vaikas praleidžia su motina. Šio punkto nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

8. kiekvienais poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11.00 iki 21.00 val., nurodytu laiku paimant vaiko tėvui pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą. Kiekvienais neporiniais metais nurodyta šventinę dieną vaikas praleidžia su ieškove. Šio punkto nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

9. atsakovas, bendraudamas su vaiku (vaikui sukakus 8 metų amžių), užtikrina, kad dukters poilsis atsakovo gyvenamojoje vietoje butų pilnavertis, netrukdomas, su tik jos miegojimui skirta pritaikyta vieta.

10. kiekvienais neporiniais metais vaiko L. P. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nuo 11.00 val. iki 21.00 val., jei tai šeštadienio diena, nuo 11.00 val. iki 20.00 val., jei tai yra sekmadienio diena, o jei tai yra darbo diena - nuo 16.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku vaiko tėvui pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą. Kiekvienais poriniais metais nurodyta vaiko gimtadienio diena vaikas praleidžia su motina. Šio punkto nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

11. kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) nuo 11.00 val. iki 20.00 val., atsakovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) - nuo 16.00 val. iki 20.00 val., jei tai darbo diena, nuo 11.00 val. iki 21.00 val., jei tai šeštadienio diena, nuo 11.00 val. iki 20.00 val., jei tai sekmadienio diena, vaiko tėvui nurodytu laiku pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko motinai pasiimant vaiką iš tėvo nuolatinės gyvenamosios vietos atgal į vaiko nuolatinę gyvenamąja vietą. Kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas praleidžia su motina. Šio punkto nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų;

12. nuo 8 metų L. P. amžiaus kiekvienais metais vasaros atostogų laiku vaiko tėvas turi teisę atostogauti su vaiku Lietuvoje (atostogas užsienyje derina su ieškove), 7 dienas nepertraukiamai, konkretų atostogų laiką ir jų trukmę suderinus su ieškove SMS trumpuoju pranešimu ar elektroniniu paštu. Jeigu vaiko tėvai suplanuos atostogas su vaiku tuo pačiu laiku, pirmumas atostogauti su vaiku konkrečiu laiku bus taikomas vienam iš vaiko tėvų, kuris pirmesnis apie tai SMS trumpuoju pranešimu ar elektroniniu paštu įspės kitą, nurodant planuojamų atostogų su vaiku konkretų pradžios ir pabaigos laiką. Atostogų su vaiku metu abiem tėvams turi būti užtikrinama galimybė kasdien susisiekti su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

13. neįvykus tėvo bendravimui su vaiku dėl vaiko ligos, dėl to prarastas bendravimo laikas nekompensuojamas.

14. jei vaiko lankomų būrelių užsiėmimų laikas sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laiku, atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būrelyje, užsiėmime, t. y. užtikrina vaiko atvežimą į būrelį bei vaiko parvežimą iš būrelio į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku.

15. atsakovas, pasiimdamas vaiką savaitgaliui ar per šventes, privalo pasirūpinti vaiko nuvežimu į varžybas, konkursus ar kitus renginius, susijusius su vaiko lankomais būreliais ar mokykliniu ugdymu. Ieškovė, gavusi informacijos apie nurodytus renginius, įsipareigoja nedelsiant SMS žinute apie tai informuoti atsakovą.

16. vaiko tėvai privalo nedaryti kliūčių vienas kitam bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis vaiko sveikata, taip pat, vaikui susirgus, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir reikalinga priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos pokyčius ir gydymo įstaigą(-as), nurodyti gydantį gydytoją(-us), jo (jų) kontaktus elektroninėmis ryšio priemonėmis.

17. susirgus vaikui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir reikalingą priežiūrą, ieškovė turi teisę neleisti atsakovui pasiimti vaiko.

18. Atsakovas, planuodamas nustatytą bendravimo dieną pasiimti vaiką, jis apie tai SMS žinute privalo pasiėmimo dienos išvakarėse iki 22.00 val. informuoti vaiko motiną. Jeigu pasiėmimo dienos išvakarėse iki 22.00 val. vaiko tėvas SMS žinute neinformuoja vaiko motinos apie ketinimą pasiimti vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką, vadinasi, jis pagal nustatytą bendravimo tvarką tą dieną vaiko nepasiima.

19. vaiko tėvų tarpusavio susižinojimas bendravimo ir visais kitais su vaiku susijusiais klausimais vyksta SMS trumpaisiais pranešimais, elektroniniu paštu, tačiau visais atvejais - tik raštu.

20. Šioje bendravimo tvarkoje vaiko nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma motinos nuolatinė gyvenamoji vieta.

21. Atsakovui nepaėmus vaiko pagal šį nustatytą grafiką, atsakovo bendravimas su vaiku nekompensuojamas.

Daliniam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-13 nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.

Daliniam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-12-22 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Nuo šio dalinio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-01-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dalinio sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Dalinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo dalinio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.