- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-2056-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06343-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“
- Atsakovas
- V. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (atsakovo) V. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 tenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. V. (toliau – pareiškėjas, atsakovas) 461,89 Lt skolos už suteiktas paslaugas ir baudos pagal sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 2 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas (atsakovas) V. V. 2023 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-7288-1125/2023 pareiškėjo prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš 2011 m. sausio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog pareiškėjas apie tai, kad jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla dėl įsiskolinimo UAB „Bitė Lietuva“ pagal jo vardu sudarytą paslaugų sutartį, sužinojo tuo metu, kai 2010 m. pradžioje banke jam buvo paaiškinta, jog jo sąskaita yra areštuota. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2010 m. gruodžio 28 d. persiuntė pareiškėjo prašymą Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Taigi apie galimą suklastojimo faktą 2003 m. gegužės 19 d. sutartyje pareiškėjas sužinojo dar 2010 metais. Dėl asmens tapatybės kortelės praradimo pareiškėjas kreipėsi 2004 m. gruodžio 27 d. Į teismą pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 11 d. (su ieškiniu dėl sprendimo už akių panaikinimo), taip pat kreipėsi 2021 m. rugsėjo 27 d. (su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), 2022 m. gruodžio 8 d. (su prašymu dėl proceso atnaujinimo) ir galiausiai 2022 m. vasario 28 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris nagrinėjamas šioje byloje.
5. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas po sprendimo už akių įsiteisėjimo jau seniai suėjęs. Teismas pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir minėtas terminas negali būti atnaujintas. Teismas vertino, jog nenustatyta tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę.
6. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, pažymėjo, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad 2003 m. gegužės 19 d. judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Bitė Lietuva“ naudai priteista skola iš V. V., nebuvo sudaryta pareiškėjo, parašas joje buvo suklastotas. Visais atvejais pareiškėjas savo prašymus teismui iš esmės grindė aplinkybe, jog sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ nėra sudaręs, ir tokia sudaryta negalėjo būti, nes pareiškėjas tuo metu buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę. Šią aplinkybę pareiškėjas siekė pagrįsti kartu su prašymu pateiktu 2011 m. sausio 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog galimai buvo padarytos nusikalstomos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nusikalstomos veikos, turinčios sukčiavimo ir (ar) dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo požymius nenustatytos. Aptartos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atsirado naujos aplinkybės, nulėmusios nepagrįstą ir netesėtą procesinio sprendimo priėmimą civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą byloje Nr. 2-10117-574/2009, bylą nagrinėti iš naujo, reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkinti (ieškinį atmesti).
8. Skunde pareiškėjas nurodo, kad CPK 366 straipsnis numato proceso atnaujinamo galimybę. Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai taikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. 2009 m. sprendimas buvo priimtas už akių, t. y. byla išnagrinėta tik pirmos instancijos teismo. Pareiškėjo teigimu, bet koks procesinis terminas gali būti teismo atnaujintas, įskaitant naikinamąjį, atsižvelgiant į teisės principus. Teisingumas negali būti ribojamas laike, terminais. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio mėn. apžvalgoje pažymėta, jog sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiškindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumą. Konstitucijos 30 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, pasisakyti, teikti įrodymus, taip pat ir dėl jo parašo suklastojimo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Bite Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį.
10. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas, kurio panaikinimo siekia pareiškėjas, priimtas 2009 m., šiuo metu ir atnaujinamasis, ir naikinamasis terminai proceso atnaujinimui yra akivaizdžiai praleisti. Nėra aišku, kodėl pareiškėjas nesiėmė veiksmų apginti savo teises anksčiau, nors apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo dar 2010 m. pradžioje. Į Vilniaus apygardos teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškėjas kreipėsi 2018 metais, todėl darytina išvada, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl pareiškėjo neaktyvumo. Be to, nei prašyme, nei atskirajame skunde nėra nurodoma, kurį iš CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų atitinka pareiškėjo situacija. Galima tik spėti, kad siekiama proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (tariamai suklastoto pareiškėjo parašo). Vis dėlto byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjo parašas iš tikrųjų buvo suklastotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009, kurioje atnaujinti procesą siekia pareiškėjas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ pareikštas ieškinys atsakovui V. V. ir iš atsakovo priteista skola ir palūkanos. Nurodytas sprendimas už akių įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 2 d.
14. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure 2011 m. sausio 6 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. V. prašymą dėl UAB „Bitė Lietuva“ nepagrįstai pateiktos sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas. Iš šio nutarimo matyti, kad 2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure gautas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųstas pareiškėjo V. V. pranešimas apie tai, kad UAB „Bitė Lietuva“ jam nepagrįstai pateikė sąskaitą už mobiliojo ryšio paslaugas, kadangi pareiškėjas 2003 m. gegužės 19 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) jis su UAB „Bitė Lietuva“ nesudarė, o šios sutarties sudarymo metu buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę ir socialinio draudimo pažymėjimą. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2003 m. gegužės 19 d. sutarties sudarymo metu V. V. išduota 2003 m. vasario 27 d. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo paskelbta negaliojanti, V. V. dėl kortelės praradimo kreipėsi tik 2004 m. gruodžio 27 d., o dėl asmens socialinio draudimo pažymėjimo – dar vėliau. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) duomenis, V. V. nedirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje, kaip buvo nurodyta 2003 m. gegužės 19 d. sudarytoje sutartyje, pareiškėjas pareigūnams paaiškino, kad nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), atlyginimą jam pervesdavo į SEB Vilniaus banką. Pareiškėjas neturėjo banko kortelės, todėl atlyginimą grynaisiais pinigais atsiimdavo banko padalinyje. 2010 m. pradžioje atėjęs į banko padalinį sužinojo, kad jo sąskaita areštuota antstolio. Nuvykęs pas nurodytą antstolį, pareiškėjas sužinojo apie 2003 m. gegužės 19 d. sutartį, kurios, pareiškėjo teigimu, jis nebuvo sudaręs, todėl kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pažymėta, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad galimai buvo padarytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, tačiau jau yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl tyrimą pradėti atsisakyta.
15. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas, be kita ko, panaikinti 2009 m. spalio 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą (civilinė byla Nr. 2-4709-640/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi paminėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1771-516/2018).
16. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 27 d. teismui pateikė pareiškimą dėl 2009 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi pareiškėjas praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą (civilinė byla Nr. 2-31886-994/2021). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-2915-936/2021).
17. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 atnaujinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino prašymo trūkumų (civilinė byla Nr. A2-3085-1080/2023).
18. Pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. vėl pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009, prašydamas bylą nagrinėti iš naujo, reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkinti, ieškinį atmesti, tačiau skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas, nustačius, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus terminus, taip pat pareiškėjui neįrodžius CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi, teigia, kad vadovaujantis bendraisiais teisės principais bet koks (procesinis) terminas gali būti atnaujintas, įskaitant ir naikinamąjį, nurodo, kad šiuo atveju jis neturėjo galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, pasisakyti, teikti įrodymus, įskaitant ir ir dėl jo parašo suklastojimo, o teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė.
20. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
21. EŽTT praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24).
22. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, jis sužinojo 2010 m., kai banke pareiškėjui bandant išsiimti grynųjų pinigų jis buvo informuotas apie jo sąskaitai taikytą areštą. Sužinojęs apie priverstine tvarka vykdomą skolos išieškojimą, pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2010 m. gruodžio 28 d. persiuntė pareiškėjo prašymą Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Į teismą, siekdamas 2009 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 panaikinimo, pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 11 d., taip pat 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o 2022 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. vasario 28 d. teikė prašymus dėl proceso atnaujinimo. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie aplinkybes, kuriomis remdamasis jis pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, sužinojo dar 2010 m. Taigi pareiškėjas dėl savo teisių gynimo, siekdamas panaikinti 2009 m. spalio 13 d. sprendimą už akių, kuris įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 2 d., pirmą kartą kreipėsi praėjus aštuoneriems metams nuo nurodytų aplinkybių sužinojimo momento, o prašymas šioje byloje dėl proceso atnaujinimo pateiktas praėjus jau dvylikai metų nuo pareiškėjo sužinojimo apie jo nurodytą teisių pažeidimą.
24. Tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą, t. y. jei nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose).
25. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ženkliai praleidęs naikinamąjį tokio prašymo padavimo terminą, be to, iš prašymo turinio nematyti, kad jis būtų teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi CPK 368 straipsnyje nurodyto termino praleidimas šiuo atveju sudaro savarankišką pagrindą pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nenurodė jokių priežasčių, kodėl praleido prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas net ir neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl praleisto termino prašymui pateikti atnaujinimo CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog susidarius išskirtinei, neįtikėtinai teisinei situacijai naikinamasis penkerių metų terminas tokiam prašymui pateikti galėtų būti atnaujinamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepateikė jokių duomenų ne tik apie termino praleidimo priežastis, tačiau ir apie išskirtinės teisinės situacijos susiklostymą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškėjo prašymo turinio, pareiškėjas tvirtino, kad buvo galimai buvo suklastotas jo parašas 2003 m. gegužės 19 d. sudarytoje sutartyje. Ši aplinkybė užfiksuota pareiškėjo į bylą pateiktame 2011 m. sausio 6 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog galimai buvo padarytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktame Lietuvos kriminalinės policijos biuro nutarime nurodytos nusikalstamos veikos taip ir nebuvo nustatytos, kadangi šiuo procesiniu dokumentu ikiteisminį tyrimą atlikti atsisakyta, su pareiškėjo nurodytu parašo suklastojimu susijusios aplinkybės taip ir nebuvo ištirtos. Visa tai skundžiamoje nutartyje įvertino ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėdamas, jog nenustatyta tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-7288-1125/2023 palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.