Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

8. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

11. CPK 366 straipsnyje įtvirtintas galutinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Taigi asmuo dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir šis terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis). Tačiau praėjus penkeriems metams po sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo, termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

12. Byloje kaip jau minėta, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10117-574/2009 pagal ieškovės UAB „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškinį tenkino visiškai; sprendimas už akių įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 2 d.

13. Iš 2011 m. sausio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pareiškėjas apie tai, kad jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla dėl įsiskolinimo UAB „Bitė Lietuva“ ir apie sudarytą paslaugų sutartį sužinojo tuo metu, kai 2010 m. pradžioje bandė nusiimti grynųjų pinigų banke ir jam buvo paaiškinta, jog sąskaita areštuota. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2010 m. gruodžio 28 d. persiuntė pareiškėjo prašymą Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Taigi apie galimai suklastotą 2003 m. gegužės 19 d. sutartį pareiškėjas sužinojo dar 2010 metais. Remiantis jau minėtu 2011 m. sausio 6 d. policijos nutarimu, dėl tapatybės kortelės praradimo pareiškėjas kreipėsi 2004 m. gruodžio 27 d. Į teismą pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 11 d. (su ieškiniu dėl sprendimo už akių panaikinimo), taip pat kreipėsi 2021 m. rugsėjo 27 d. (su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2022 m. gruodžio 8 d. (su prašymu dėl proceso atnaujinimo) ir galiausiai 2022 m. vasario 28 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris nagrinėjamas šioje byloje.

14. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2023 m. vasario 28 d., taigi pareiškėjo prašymo dėl proceso padavimo metu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas po sprendimo už akių įsiteisėjimo seniai suėjęs. CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir minėtas terminas negali būti atnaujintas. Pagal anksčiau nurodytas aplinkybes, nenustatyta tokių išskirtinių ar neįtikėtinų aplinkybių, kurios suponuotų naikinamojo termino atnaujinimo galimybę. Kadangi pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tai yra savarankišku pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų

15. Pareiškėjas, minėta, nurodo, kad parašas sutartyje sudarytoje su UAB „Bitė Lietuva“, kurios pagrindu iš pareiškėjo priteista skola už suteiktas paslaugas, buvo suklastotas. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia kartu su prašymu pateiktu Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos 2011 m. sausio 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 38-At-00003-10, kuriame nurodoma, jog galimai buvo padarytos nusikalstomos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas), tačiau yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl tyrimą atsisakyta pradėti.

16. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjo dėstomas aplinkybes galima spręsti, jog proceso atnaujinimo siekiama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

17. Pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo, tai, kad 2003 m. gegužės 19 d. judriojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 068957, kurios pagrindu UAB „Bitė Lietuva“ naudai priteista skola iš V. V., nebuvo sudaryta pareiškėjo, parašas joje buvo suklastotas. Pažymėtina, kad visais atvejais pareiškėjas savo prašymus teismui iš esmės grindė aplinkybe, jog sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ nėra sudaręs, ir tokia sudaryta negalėjo būti, nes pareiškėjas tuo metu buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę. Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia kartu su prašymu pateiktu 2011 m. sausio 6 d. policijos nutarimu, kuriame nurodoma, jog galimai buvo padarytos nusikalstomos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad tyrimą atsisakyta pradėti, nusikalstomos veikos turinčios sukčiavimo ir/ ar dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo požymius nenustatytos. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti, jog atsirado naujos aplinkybės, nulėmusios nepagrįstą ir netesėtą procesinio sprendimo priėmimą civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo V. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 netenkintinas, tiek praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, tiek neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindų, kuriais grindžiamas prašymas, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10117-574/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.