- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-974-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02950-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- A. J. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, L. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. J. C. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal jo 2024 m. vasario 21 d. skundą dėl antstolio veiksmų – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Prašymą grindžia tuo, kad tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo turi būti patenkintas. Pareiškėjo teigimu, teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdymas gali pasunkėti.
2. Pateiktu 2024 m. vasario 21 d. skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas prašo panaikinti procesinius dokumentus: 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-240-3228, 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-240-3224, 2024 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-240-3225, 2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-240-3222 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037 ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038, ir jų vykdymą, bei užbaigti šias vykdomąsias bylas, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą (2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-240-3222) ir sustabdyti jos išmokėjimą.
3. Skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas grindžia tuo, kad vykdomosios bylos Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038 antstolio Vytauto Mitkaus jo atžvilgiu pradėtos neteisėtų vykdomųjų raštų pagrindu, dėl ko teismuose iki šiol yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-23335-608/2023, e2YT-24313-868/2023, taip pat tuo, kad antstolis skundžiamais procesiniais dokumentais nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė perteklines sankcijas (areštą) pareiškėjo atžvilgiu, nes ne tik areštavo pareiškėjo turtą 4 237,61 Eur sumai, bet ir tai pačiai sumai nurodė priverstinai nurašyti jo pinigines lėšas bei pareikalavo iš pareiškėjo pensijos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pensijos dalies, neviršijančios vieno MMA. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 3 200,20 Eur skolos mokėjimas pareiškėjui apskritai buvo išdėstytas aštuoniems mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, ir šis terminas, įvertinus tai, kad 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis jo buvo skųsta apeliacine tvarka, šiuo metu nėra suėjęs, todėl taikyti pareiškėjo atžvilgiu sankcijas antstolis neturi pagrindo. Ginčydamas antstolio surašytą vykdymo išlaidų paskaičiavimą, pareiškėjas nurodo, kad išlaidos paskaičiuotos neįvertinus faktiškai antstolio patirtų išlaidų, jos yra neprotingai didelės, lupikiškos, be to, pareiškėjui jų paskaičiavimas nėra aiškus, suprantamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. J. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02037 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 423,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C. išieškotojo L. Ž. naudai, taip pat vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02038 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 3 200,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C. išieškotojo L. Ž. naudai. Nors pareiškėjas teigia, kad teismuose iki šiol yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl šių vykdomųjų bylų pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo, Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skunde dėl antstolio veiksmų nurodyta pagrindinė civilinė byla Nr. e2YT-3828-868/2024 pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų yra išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad nepaisant to, kad dėl šios nutarties pareiškėjas yra pateikęs atskirąjį skundą, taip pat ir pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skunde dėl antstolio veiksmų kartojamų tų pačių argumentų dėl vykdomųjų bylų Nr. 0240/23/02037 ir 0240/23/02038 iškėlimo teisėtumo šioje bylos stadijoje teismas neturi pagrindo pripažinti tikėtinai pagrįstais.
6. Teismas vertino, kad taip pat neturi pagrindo pareiškėjo argumentus dėl perteklinių sankcijų pareiškėjo atžvilgiu taikymo šioje bylos stadijoje pripažinti pagrindžiančiais pareiškėjo teikiamo 2024 m. vasario 21 d. skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą. Nurodė, kad CPK 624 straipsnis numato, kad priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis, uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles, dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui, skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti, skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas, kitos įstatymų numatytos priemonės (2 dalis). Taip pat CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Todėl aplinkybė, kad antstolis pareiškėjo atžvilgiu yra pritaikęs ne vieną, o kelias priverstinio vykdymo priemones iš karto, savaime nepakankama teigti, kad antstolis veikia neteisėtai. Atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas prie teismui pateikto 2024 m. vasario 21 d. skundo dėl antstolio veiksmų nėra pridėjęs jokių įrodymų, jog jo turimos lėšos sąskaitose ar gaunama pensija yra pakankama skolą padengti iš karto ar ne vėliau kaip per 6 mėnesius, mokėjimą atliekant dalimis.
7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 yra išdėstytas aštuoniems mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ją palikus nepakeistą. Tai leidžia preliminariai teigti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038 terminas sumokėti 1/8 dalį 3 200,20 Eur skolos geruoju šiuo metu pareiškėjui dar nėra suėjęs. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi: pareiškėjas nepateikia į bylą įrodymų, kad šias teismo nutartis dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo jis antstoliui Vytautui Mitkui iki jam priimant ginčijamus procesinius sprendimus ir/ar vėliau, vykdydamas pareiškėjui kaip vykdymo proceso šaliai tenkančias pareigas, buvo pateikęs; pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0240/23/02037, 0240/23/02038 vykdymą apskritai, bet kuriuo atveju neatitinka proporcingumo principo, nes pareiškėjo nurodomos aplinkybės sietinos su ginčijamuose patvarkymuose nurodomos kaip priverstinai išieškotinos iš pareiškėjo sumos dydžiu, tačiau ne su pagrindu taikyti priverstinio vykdymo priemones pareiškėjo atžvilgiu minėtose vykdomosiose bylose apskritai.
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su vykdymo išlaidų paskaičiavimu, nurodė, kad jo tikėtinu pagrįstumu šioje bylos stadijoje teismas abejoti neturi pakankamo pagrindo. Nurodė, kad vien to tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir stabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0240/23/02037, 0240/23/02038 nepakanka. Be to, pareiškėjo skundas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo pats savaime yra kliūtimi tokias išlaidas, jeigu jos ir buvo išieškotos iš skolininko, antstoliui išmokėti iki skundo išnagrinėjimo, todėl nuostolių dėl šių antstolio veiksmų patyrimo galimybė yra itin maža.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas A. J. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: dėl žyminio:
9.1. Teismuose iki šiol yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl šių vykdomųjų bylų pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu teisėtumo, ieškovas iš viso nėra skolingas jokios skolos atsakovui, nes atsakovo visos bylinėjimosi išlaidos (ieškovo menama skola) yra suklastotos. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, pagrindu išduotame 2023 m. kovo 23 d. vykdomajame rašte buvo padarytas rašymo apsirikimas, kurį teismas ištaisė nutartimi.
9.2. Antstolis procesiniais dokumentais informavo ieškovą, kad areštavo pareiškėjo turtą (turto arešto mastas – 4237 Eur 61 ct), ir kad nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (priverstinai nurašomų lėšų suma 4237,61 Eur, vykdomoji byla Nr. 0240/23/02038, suma, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį 1418,38 Eur), ir kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (bendra išieškoma suma: 4237,61 Eur, sumas išskaityti ir pervesti reguliariai iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo), ir kad atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje (-osiose) byloje (-ose), apskaičiavo šias vykdymo išlaidas (vykdymo išlaidų suma 613,51 Eur). Taigi pareiškėjo menama suklastota skola buvo areštuota ir užtikrinta net tris kartus (turtu, piniginėmis lėšomis, išskaitomis iš pensijos), o Registrų centro duomenimis areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė, t. y. turto arešto mastas yra per didelis.
9.3. Vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, nesąžiningos ir nedetalizuotos, lupikiškos. Vykdymo išlaidų suma (613,51 Eur) už menamos ir suklastotos skolos (423,90 Eur ir 3200,20 Eur) išieškojimą yra neteisėta, per didelė.
9.4. Kadangi tik išnagrinėjus ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, jo prašymai dėl vykdymo sustabdymo vykdomosiose bylose turi būti tenkintini, nes teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo ieškovui įvykdymas pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantas į bylą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-240-4580, 2024 m. kovo 6 d. lydraštį, 2023 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymo kopiją, pranešimo dėl 2024 m. kovo 6 d. Drausmės komiteto posėdžio kopiją.
14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
15. Teismas pažymi, kad apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus, nenurodė, kodėl atsirado būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui, kaip jie susiję su šios bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), todėl pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02037, pradėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. vykdomojo rašto Nr. e2-338-1125/2022 pagrindu dėl 423,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C. išieškotojo L. Ž. naudai, taip pat – vykdomąją bylą Nr. 0240/23/02038 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 3 200,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C. išieškotojo L. Ž. naudai.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
18. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra preliminariai pagrįstas. Apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad išieškojimas priverstine tvarka pradėtas ir vykdomas neteisėtai, nurodo, kad jis nėra skolingas jokios skolos atsakovui, jo skola yra suklastota. Be to, teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl minėtų vykdomųjų bylų pradėjimo teisėtumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad antstolis neturi kompetencijos vertinti teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo. Papildomai pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apeliantas buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo, be kita ko, skundė antstolio veiksmus, susijusius su patvarkymais priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037 ir Nr. 0240/23/02038, vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-791-565/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai papildomai pagrindžia abejones dėl pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus pagrįstumo.
21. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad antstolis suklastotą skolą areštavo ir užtikrino tris kartus (turtu, piniginėmis lėšomis, išskaitomis iš pensijos), be to, areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 624 straipsnio 3 dalis numato, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog antstolis ėmėsi areštuoto turto realizavimo veiksmų (pavyzdžiui, atliko areštuoto turto įkainojimą (CPK 681 straipsnio 1 dalis), paskelbė areštuoto turto pardavimą iš varžytinių (CPK 706 straipsnio 1 dalis)). Papildomai pastebėtina, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl teismo vertinimu, skolininko turto areštavimas savaime nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vykdomųjų bylų sustabdymas šiuo atveju nebūtų suderinamas su proporcingumo principu. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus nepagrįstumo.
22. Pasisakydamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, priimto procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas pažymi, jog pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teko apeliantui. Atskirajame skunde apeliantas šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir patį skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tai savaime nepatvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Todėl teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad galbūt pareiškėjui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas (CPK 178 straipsnis). Teismas papildomai pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo savaime yra kliūtimi tokias išlaidas antstoliui išmokėti iki skundo išnagrinėjimo.
23. Apeliantas atskirajame skunde prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo. CPK 510 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog už skundus dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas. Kai pagrindinis reikalavimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-889-565/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1042-933/2019). Todėl prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nesprendžiamas. Apelianto atskirajame skunde reiškiami prašymai (sujungti vykdomąsias bylas, sustabdyti jų vykdymą, panaikinti vykdomosiose bylose priimtus procesinius dokumentus, įvertinti atsakovo ir jo atstovių suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimą, atlikti ekspertizę) nėra susiję su šia apeliacine instancija nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, todėl dėl jų plačiau nepasisako.
24. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti skundo argumentai neturi esminės įtakos galutiniam klausimo išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. J. C. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.