Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

atsakovei N. A. (paskutiniame posėdyje nedalyvavo), jos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui

nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Daliai Labanauskienei

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės B. K. J. patikslintą ieškinį atsakovams O. T., R. T., D. T., N. A., tretiesiems asmenims notarėms Daliai Labanauskienei ir Loretai Rastauskienei dėl dovanojimo sandorių ir pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021-12-29 notarės Dalios Labanauskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovai O. T. ir R. T. po E. T. mirties paveldėjo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 296/415 dalį 0,0415 ha sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartį, kuria D. T. padovanojo jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), O. T. ir R. T..

Pripažinti tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-02-09 tarp N. A. ir B. K. J. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, tokiu būdu pripažįstant ieškovei B. K. J. nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 296/415 dalį 0,0415 ha sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iki įgyjant minėtą nekilnojamąjį turtą Ieškovė gyveno kartu su savo dukros E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį Ieškovė dar 2008-09-24 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartimi buvo padovanojusi savo dukrai E. T..

Pažymėtina, kad minėtoje 2008-09-24 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartyje Ieškovė su savo dukra E. T. buvo sutarusios, kad Ieškovei iki gyvos galvos bus palikta teisė neatlygintinai naudotis namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau Ieškovei neleidžiama naudotis minėtu namu, taip pažeidžiant minėtos sutarties sąlygas. Akivaizdu, kad tokiu būdu Ieškovė yra verčiama inicijuoti dar vieną ieškinį, kad galėtų apginti savo teisę į naudojimąsi namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Dėl šio pakeitimo N. A. įtraukiama atsakove vietoj trečiojo asmens. Ieškovė gyvendama su dukros E. T. šeima didžiąją dalimi prisidėjo prie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, tačiau kaip minėtas turtas buvo rekonstruotas, Ieškovė dėl nesutarimų su žentu D. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priversta ieškotis kitos gyvenamosios vietos ir dėl to įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė įsigijusi minėtą nekilnojamąjį turtą pradėjo gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudotis 296/415 dalimi 0,0415 ha žemės sklypo ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2015-04-07 Ieškovė (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą.

2016-02-09 Ieškovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 296/415 dalį 0,0415 ha sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip užstatą už suteiktą 15000 eurų paskolą padovanojo savo sesei N. A.. Kad minėtas turtas dovanojamas kaip užstatas buvo susitarta žodžiu, pinigai perduoti iš rankų į rankas, jokie dokumentai nebuvo pasirašyti. Tai buvo padaryta dėl to, kad Ieškovė buvo garbaus amžiaus, ir kad jos mirties atveju nenukentėtų jos sesuo N. A.. Šią aplinkybę patvirtina N. A. savo 2022-06-06 paaiškinime, kuris buvo pridėtas prie pirminio ieškinio.

Ieškovė ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi 296/415 dalimi 0,0415 ha žemės sklypo ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). N. A. pradėjus reikalauti, kad Ieškovė mokėtų nuomą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai priklausė Ieškovei, ši nusprendė gražinti N. A. jos suteiktą paskolą.

Kadangi Ieškovė neturėjo reikiamos pinigų sumos paskolai gražinti, todėl nusprendė pasiimti kreditą iš banko ar kitos kredito įstaigos, tačiau dėl amžiaus Ieškovei nei viena kredito įstaiga suteikti nesutiko. Siekdama atpirkti iš N. A. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Ieškovė paprašė savo dukros E. T. paimti savo vardu kreditą, kurio įmokas mokėti pažadėjo Ieškovė. E. T. sutiko paimti kreditą, tačiau tam buvo būtina įkeisti turtą.

E. T. sutuoktinis D. T. žinojo apie savo žmonos E. T. ketinamą imti kreditą bei ketinamą formaliai įsigyti nekilnojamąjį turtą. Įkeisti turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą - sutiko Ieškovės sesuo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-03-09 E. T., M. P. ir kredito unijai „Sūduvos parama“ atstovei pasirašius sutartinės hipotekos sutartį, E. T. kredito unija „Sūduvos parama“ suteikė 10000 eurų kreditą.

Kadangi Ieškovė turėjo tik 2400 eurų, iki 15000 eurų jai trūko 2600 eurų. 2600 eurų Ieškovei sutiko paskolinti sesuo M. P., kuri tuo tikslu 2017-03-09 iš Vilkaviškio kredito unijos paėmė 2600 eurų kreditą. Šio vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pridėta prie pirminio ieškinio. Ieškovė su M. P. dėl pinigų paskolinimo susitarė žodžiu, jokių dokumentų nepasirašė, pinigai buvo perduoti iš rankų į rankas. Šią aplinkybę patvirtina M. P. savo 2022-06-06 paaiškinime, kuris yra pridėtas prie pirminio ieškinio.

Ieškovei surinkus 5000 eurų, o E. T. gavus 10000 eurų kreditą, 2017-04-04 tarp jos ir N. A. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu E. T. kartu su savo sutuoktiniu D. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo sudaryta regimybė, jog turtą įsigijo E. T. ir D. T., tačiau jie abu suvokė, kad minėtas pirkimo – pardavimo sandoris nėra skirtas sukurti jame deklaruojamas teisines pasekmes – E. T. ir D. T. paversti tikraisiais turto savininkais, nes faktine minėto turto savininke liko Ieškovė, kuri padengė visas minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidas.

E. T. ir D. T. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo formaliai, nes faktinė minėto turto savininkė ir toliau liko Ieškovė, kuri ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi 296/415 dalimi 0,0415 ha žemės sklypo ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi turtu kaip savininkė – mokėjo mokesčius, pirko turtui reikalingas paslaugas. Tuo tarpu E. T. ir D. T. savęs turto savininkais niekada nelaikė ir laukė kada bus išmokėtas kreditas bei kada reikės vykti į notarų biurą sudaryti naujos pirkimo - pardavimo sutarties, kurios pagrindu turtas būtų sugrąžintas Ieškovei.

Ieškovė susitarė su E. T., kad šis minėto turto įsigijimas yra laikinas, ir kad išmokėjus kreditą, ši nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), perleis Ieškovės nuosavybėn. Apie tai žinojo ir E. T. sutuoktinis D. T.. Kaip ir buvo sutarta, įmokas už E. T. suteiktą kreditą mokėjo Ieškovė. Tai patvirtina pridedamos operacinių lapelių kopijos.

2020 metų pabaigoje įkaito davėja M. P. nusprendė parduoti 2017-03-09 sutartinės hipotekos sutartimi įkeistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl pareikalavo, kad Ieškovė imtųsi priemonių, jog minėto sklypo įkeitimas būtų panaikintas. Ieškovė iš I. J., pasiskolino 3000 eurų, kuriuos perdavė E. T., kad ši padengtų likusią kredito dalį.

E. T. minėtus pinigus sumokėjo ir tokiu būdu pilnai padengė kredito unijos „Sūduvos parama“ jai suteiktą kreditą. Kredito gražinimo metu E. T. jau sirgo ir jos vyras D. T. neleido Ieškovei susitikti su dukra E. T.. Dėl to nebuvo galima išspręsti klausimo dėl faktiškai Ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo jos asmeninėn nuosavybėn.

(duomenys neskelbtini) E. T. mirė ir ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos vaikai O. T. ir R. T. (2021-12-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas). 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartimi D. T. padovanojo jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savo vaikams O. T. ir R. T..Tokiu būdu faktiškai Ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis(duomenys neskelbtini), tapo O. T. ir R. T. asmenine nuosavybe.

Tiek D. T., tiek O. T. ir R. T. žinojo, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), mirusiajai E. T. pagal pirkimo – pardavimo sandorį buvo perleistas tik formaliai, siekiant sudaryti regimybę, kad turtą įgyja E. T., siekiant gauti kreditą šio turto atpirkimui. Tai, kad D. T., O. T. ir R. T. žinojo ir suprato tikrąją turto perleidimo sandorio šalių valią, patvirtina tai, kad Ieškovė ir toliau po E. T. mirties mokėjo turtui tenkančius mokesčius, o D. T., O. T. ir R. T. po paveldėjimo nesirūpino minėtu turtu ir savęs nelaikė tikraisiais turto savininkais.

Nors iš karto po E. T. mirties O. T. ir R. T., sutiko spręsti klausimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo Ieškovės nuosavybėn, tačiau bėgant laikui Ieškovės ir O. T. bei R. T. santykiai pašlijo, jie nustojo bendrauti, todėl minėto turto perleidimas Ieškovės nuosavybėn tapo neįmanomas.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, Ieškovė prašo buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 296/415 dalį 0,0415 ha sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2017-04-04 pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir pripažinti Ieškovei nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog sandoris ginčijamas po vienos iš sandorio šalių mirties, tuo pačiu ginčijama ir 2021-12-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis, kuria O. T. ir R. T. paveldėjo ½ minėto nekilnojamojo turto dalį iš turto pirkimo - pardavimo sandorio šalies – E. T..

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių negaliojančia turėtų būti pripažinta ir 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartis, kuria D. T. padovanojo jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savo vaikams O. T. ir R. T..

Kaip jau buvo paminėta, Ieškovė ir E. T. dar iki minėto turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo buvo sutarusios, kad turtas bus perleistas tik laikinai ir su konkrečiu tikslu – gauti kreditą minėto turto atpirkimui. Išmokėjus kreditą turtas turėjo būti perleistas Ieškovei. Apie tai buvo informuotas D. T.. E. T. nemokėjo kredito už įsigytą turtą. Po turto perleidimo E. T. Ieškovė tebelaikė save turto savininke ir juo rūpinosi kaip savo turtu.

Nors 2017-04-04 pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp kitų asmenų (N. A. ir E. T.), tačiau faktinė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja buvo Ieškovė. Ieškovė padengė skolą N. A. ir tokiu būdu atpirko minėtą turtą, tačiau jis buvo registruotas Ieškovės dukros E. T. vardu, nes jos vardu buvo paimtas kreditas buto atpirkimui. Užregistruoti turtą Ieškovės vardu nebuvo galimybės, nes Ieškovė dėl savo amžiaus negalėjo gauti kredito. N. I. reikalavimo ji praras faktiškai jai priklausantį turtą, už kurį yra sumokėjusi pinigus.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, toks turto perleidimo sandoris laikytinas tariamu ir dėl šios priežasties pripažintinas negaliojančiu.

Tariamo sandorio institutą reglamentuoja CK 1.86 str. 1 d., kuris nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Šiuo atveju 2017-04-04 tarp E. T. ir N. A. sudarytas turto pirkimo - pardavimo sandoris pripažintinas tariamuoju ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento dėl to, kad šis turto perleidimo sandoris buvo sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.), ir tai patvirtina šios faktinės aplinkybės.

Kredito įmokas mokėjo ne E. T., o Ieškovė. Tai patvirtina tikruosius turto pirkimo - pardavimo sandorio šalių ketinimus dėl turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo – siekį sukurti nuosavybės teisės perėjimo E. T. regimybę, faktiškai nesiekiant pakeisti turto savininko.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką toks elgesys patvirtina šalių valios simuliaciją - šalys sudarė tokią sutartį, kurios neketino realiai vykdyti, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti Ieškovės ir E. T. civilinių teisių ir pareigų, po turto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo turto savininku save tebelaikė Ieškovė. Faktinę aplinkybę, jog E. T. nemokėjo kredito įmokų, patvirtina pridedamos operacinių lapelių kopijos. Tai patvirtins ir M. P. ir I. J..

Turto pirkimo - pardavimo sandoris turi šalių valios trūkumų – Ieškovė po sandorio sudarymo ir toliau naudojosi turtu bei juo rūpinosi, lyg būdama to turto savininkė, o D. T., O. T. ir R. T. nesinaudojo šiuo turtu ir nepradėjo juo rūpintis, turtui tenkančius mokesčius mokėjo Ieškovė, Ieškovė tęsė naudojimąsi turtu po turto perleidimo sutarties sudarymo. Šiuo turtu Ieškovė naudojasi ir šiuo metu.

Kaip ir pinigų už minėtą turtą nesumokėjimas, toks E. T., D. T., O. T. ir R. T. elgesys po turto perleidimo sandorio sudarymo patvirtina turto pirkimo - pardavimo sandorio šalių valios simuliaciją, kuria siekiama sudaryti nuosavybės teisės perėjimo įspūdį, tačiau iš tiesų šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Faktinis E. T. ir D. T. elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, jog Ieškovės ir E. T. bei D. T. teisių ir pareigų turinys turto atžvilgiu nepasikeitė, išliko tokios pačios apimties kaip ir iki sandorio sudarymo, tai yra Ieškovė išliko turto savininke, o E. T. bei D. T. turto savininkais netapo.

Turto pirkimo - pardavimo sandorio šalių tikslas nebuvo įtvirtintas sandorio sąlygose – turto pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl tos priežasties, kad Ieškovė norėjo turtą atsipirkti, tačiau dėl amžiaus negalėjo gauti tam kredito, o ne dėl to, kad turto pirkimo - pardavimo sandorio šalys siekė pakeisti turto savininką ir po sandorio sudarymo suteikti E. T. bei D. T. visas turto savininko teises ir pareigas. Tai, kad Ieškovė mokėjo kredito įmokas ir likusią sumą už minėtą turtą ir tai, kad Ieškovė iš tiesų galėjo turėti tikslą, kad būtų sudarytas tariamas sandoris siekiant atpirkti turtą, patvirtina Ieškovės mokėtos įmokos už kreditą. Ieškovė išgyveno dėl to, kad turi mokėti nuomos mokestį už faktiškai jai priklausantį turtą ir siekdama, kad to daryti nereikėtų ėmėsi veiksmų - formalaus turto perleidimo E. T. bei D. T., su kuriais susitarė, jog po to kai kreditas bus išmokėtas, šie perleis turtą Ieškovei, tačiau dėl staiga įvykusios E. T. netikėtos mirties to padaryti nebebuvo įmanoma.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismui pripažinus turto pirkimo – pardavimo sandorį tariamu ir negaliojančiu, Ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes būtent ji yra faktinė minėto turto savininkė, sumokėjusi už minėtą turtą pinigus, mokėjusi kredito įmokas, valdžiusi minėtą turtą.

Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Pripažinus E. T. ir N. A. sudarytą turto pirkimo – pardavimo sandorį tariamu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, atitinkamai nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento turi būti panaikinta ir paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kurios pagrindu O. T. ir R. T. paveldėjo ½ minėto nekilnojamojo turto dalį iš turto pirkimo - pardavimo sandorio šalies – E. T., kurios vardu minėtas turtas buvo registruotas, tačiau faktiškai priklausė, buvo ir yra valdomas Ieškovės.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių negaliojančia turėtų būti pripažinta ir 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartis, kuria D. T. padovanojo jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savo vaikams O. T. ir R. T..

Nors 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp kitų asmenų (D. T., O. T. ir R. T.), tačiau faktinė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja yra Ieškovė. Ši aplinkybė dar iki E. T. mirties buvo žinoma tiek D. T., tiek O. T., tiek R. T.. Ieškovė padengė skolą N. A. ir tokiu būdu atpirko minėtą turtą, tačiau jis buvo registruotas Ieškovės dukros E. T. vardu, nes jos vardu buvo paimtas kreditas buto atpirkimui. Užregistruoti turtą Ieškovės vardu nebuvo galimybės, nes Ieškovė dėl savo amžiaus negalėjo gauti kredito. N. I. reikalavimo ji praras faktiškai jai priklausantį turtą, už kurį yra sumokėjusi pinigus.

Pripažinus negaliojančia 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartį, kuria D. T. padovanojo jam priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savo vaikams O. T. ir R. T., Ieškovė teisiškai taptų jai faktiškai priklausančio turto savininke ir VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota minėto turto savininke. Esant normaliai įvykių eigai minėtas nekilnojamasis turtas būtų perleistas Ieškovei iki E. T. mirties ir O. T. ir R. T. minėto turto nebūtų paveldėję.

CK 6.222 str. 1 d. numatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

Šiuo atveju restitucija pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes gražinus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), N. A., nukentėtų Ieškovės teisės ir teisėti interesai, kadangi būtent Ieškovė yra minėto turto faktinė savininkė ir valdytoja.

Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį II, tai yra procesinį dokumentą pateiktą teismui 2023-01-26 (DOK 4054), prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais šiame procesiniame dokumente, tai yra bylos nagrinėjimo pabaigoje ir prašė ginčą spręsti pagal patikslintame ieškinyje II suformuluotus reikalavimus ir juos tenkinti kaip nurodyta procesiniame dokumente. Ieškovė dėl sandorio su N. A. pasisakė, kad turėjo skolų dėl giminaičių slaugymų ir jų laidojimo, todėl „pati įkišo butą N. A.“, nes buvo skolinga 15 tūkstančių eurų. Taip pat pasisakė, kad N. A. pradėjus reikalauti mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu (duomenys neskelbtini), ji sprendė kaip turtą susigrąžinti, jai paskolos niekas nedavė ir nusprendė butą tariamai parduoti dukrai, kuri gavo paskolą. Be to nurodė, kad ji dirbo ir be pensijos gaudavo kitas pajamas, kurios siekdavo ir apie tūkstantį eurų.

Atsakovai O. T., R. T. ir D. T. (toliau ir atsakovai) ieškovės reikalavimų nepripažino visiškai, tai yra nepripažino ir ieškovės patikslinto ieškinio II, prašė jį atmesti ir pateiktame atsiliepime nurodė, kad CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų - sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas LR CK 6. 156 str. ir suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti su kuo sutartį sudaryti, be to savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (LA T 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

Notaro vaidmuo sudarant sandorius vienas iš esminių. Konkrečioje byloje notaras nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti ar būtų galima daryti bent prielaidą, kad sandoris tarp N. A. ir ieškovės buvo tariamas.

Ginčydama 2016-02-09 dovanojimo sutartį su N. A., ieškovė nurodo kad „minėtas turtas dovanojamas kaip užstatas“ ( 1-13 punktai patikslinto ieškinio aprašomojoje dalyje). Tai visiškai paneigia pačio dovanojimo sandorio turinys, kuriame nurodoma kad sudaromas neatlygintinis sandoris- dovanojimo sandoris. Nurodytą aplinkybę N. A. įrodinėja 2022-06-06 N. A. paaiškinimu pridėtu prie pirminio ieškinio. Tai nėra tinkamas ir vertintinas įrodymas byloje, nes CPK 177 str. 2 d. numato kokie faktiniai duomenys laikomi įrodymais civilinėje byloje ir „paaiškinimas“ raštu (neprisiekus teismui duotas paaiškinimas), kaip rašytinis įrodymas nelaikomas tinkamu ir vertintinu įrodymu byloje ( CPK 186 str. 6 p.).

Be to, nurodomas „paaiškinimas“ nėra surašytas N. A., labiausia tikėtina jis surašytas pačios ieškovės, arba abiejų nes rašysena pirmame ir antrame lape skiriasi. Pagal rašyseną tikėtina kad N. A. surašė ir pasirašė antrą paaiškinimo lapą.

Kartu su pradiniu ieškiniu yra pateikti N. A., M. P. ir I. J. „paaiškinimai“. Neaišku kas, kada ir kokiu tikslu inicijavo jų atsiradimą byloje ( ieškovė ar atstovas), nes patikslintame ieškinyje apie tai jau nepasisakoma, tačiau matyti kad I. J. (kuri dėl amžiaus ir išsilavinimo vos geba pasirašyti), paaiškinimo nerašė pati. Paaiškinimas yra atspausdintas, surašytas profesionaliai, taisyklinga kalba, profesionaliai išlaikant procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus dėl formos ir turinio, kas rodo kad toks dokumentas byloje atsirado ne jos valia ir dokumente reiškiamos ne jos mintys.

Visiškai akivaizdu, kad ginčijamas sandoris nebuvo nei tariamas nei sudarytas dėl akių, nes be kitų aplinkybių N. A. pareikalavo B. K. J. mokėti nuomą, kas reiškia kad butą ji laikė savo asmenine nuosavybe, turtą valdė taip kaip norėjo ir kaip savo.

Ieškovė pasisako apie 2015-02-18 mainų sutartį sudarytą su R. L. ir 2008-09-24 dovanojimo sutartį sudarytą su E. T., tačiau reikalavimų dėl šių sutarčių teismui neteikia, R. L. atsakove nenurodo, todėl spręstina kad nurodytos aplinkybės nesusijusios su patikslinto ieškinio reikalavimais ir atsikirsti į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo. Tuo labiau kad atsakovai neginčija jokio sandorio ir pripažįsta visas aplinkybes taip, kaip yra nurodyta notarinėse sutartyse.

Civilinėje byloje nėra ginčo ir dėl ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos. Gyvenamosios vietos deklaravimą ji yra pasirinkusi laisva valia, turto savininkams sutikus, kad gyvenamąją vietą deklaruotų adresu (duomenys neskelbtini), {statymu nustatyta, kad turto savininkas duoda sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą (paskutinė redakcija 2018-01-15 Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Taisyklės 41 punktas). Gyvenamosios vietos deklaravimas, kaip žinia, nuosavybės nesukuria.

2008-09-24 B. K. J. padovanojo dukrai E. T. žemę ir statinius esančius (duomenys neskelbtini). Statiniai šiai dienai yra rekonstruoti ir pilnai renovuoti E. ir D. T. piniginėmis lėšomis ir mirties dieną buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nekilnojamą turtą (toliau NT), ½ dalį turto esančio (duomenys neskelbtini), po E. T. mirties, jos vaikai, atsakovai O. ir R. T..

2021-12-29 paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šioje dalyje neginčijamas. 2017 - 03 - 09 E. T. ir atsakovas D. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (296/415 dalį) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat paveldėjo mirusiosios vaikai, atsakovai civilinėje byloje.

2017 -03 -06 buvo gauta paskola iš KU „Sūduvos parama“, kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Paskola suteikta mirusiajai E. T.. Būstą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ir su kreditoriumi atsiskaityti įsipareigojo D. ir E. T..

1. 5000 EUR grynaisiais pinigais N. A. sumokėjo E. ir D. T. iki sutarties sudarymo, t. y. lėšomis kurias buvo susitaupę ir kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (4.1 sutarties punktas ir X sutarties dalis);

2. Kitą dalį sumokėjo gavę kreditą iš KU „Sūduvos parama“.

Atsakovai O. T. ir R. T. yra teisėti turto įgijėjai ir paveldėtojai.

(duomenys neskelbtini) E. T. mirė ir 1/2 dalį jai priklausiusio viso nekilnojamojo turto 2021 - 12 - 29 paveldėjo vaikai, dukra O. T. ir sūnus R. T., kurie civilinėje byloje nurodomi atsakovais.

Mirusiosios sutuoktinis D. T. atsisakė paveldėjimo dalies (LR CK 5. 13 str. 5. 60 str. 1 - 3 d. tvarka) vaikų naudai, o 2022 - 02 - 01 ir jam priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamojo turto padovanojo teisėtu būdu (notarine dovanojimo sutartimi) vaikams, atsakovams civilinėje byloje, vadovaujantis CK 6. 465 str. 1 d. CK 6.469 str. Paveldėjimas 2021 - 12-29 buvo priimtas vadovaujantis CK 5. 11 str. 5.13 str. 5. 50 str. 5.60 str., nepažeidžiant įstatymų.

2021- 02 - 01 dovanojimas atliktas vadovaujantis CK 6. 465 str. 1 d. CK 6.469 str., taip pat nepažeidžiant teisės normų ir nepateikta įrodymų į bylą buvus pažeidimų sudarant notarinius sandorius.

Nepagrįstos aplinkybės nurodytos patikslinto ieškinio 20 punkte. Nepateikti oficialūs įrodymai (banko išrašai), apie tai kad ieškovė turėjo 2400 EUR santaupų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovės pensija sudarė vos 250 EUR per mėnesį, todėl taupyti ji neturėjo galimybių dėl būtinųjų kasdienių poreikių tenkinimo. Nėra oficialių įrodymų kad M. P. ieškovei paskolino 2600 EUR. Pingines lėšas M. P. 2017-03-09 gavo iš Vilkaviškio kredito unijos, vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas išgrynino. Tik akivaizdu, kad piniginės lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, o ne buto pirkimui (duomenys neskelbtini), nes Vartojimo kredito suma buvo pernelyg maža (atskaičius sutarties mokesčius buvo likę vos 2499.05 EUR) ir išduota mėnesiu anksčiau negu sudarytas sandoris. Piniginių lėšų M. P. nepravedė į E. T. ar K. B. J. sąskaitą. Duodama pinigus grynaisiais nesudarė rašytinės paskolos sutarties, kaip to reikalauja įstatymas.

Analogiška situacija yra ir su galutiniu atsiskaitymu. I. J. yra parašiusi „paaiškinimą“ 2022-06-06 apie tai, kad skolino galutiniam atsiskaitymui 3000 EUR „pernai“ ( kas reiškia kad skolino 2021 metais), kai tuo tarpu galutinai su kreditoriumi atsiskaityta 2020-12-04 (2022-07-04 KU „Sūduvos parama“ pažyma N r. 191).

Vadovaujantis CK 6.871 str. abiem atvejais paskola turėjo būti rašytinė, nes viršijo 600 EUR. Patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybė „dėl pinigų paskolinimo susitarus žodžiu"(20 punktas patikslintame ieškinyje), leidžia daryti neabejotiną išvadą kad faktiškai tokių sutarčių nebuvo ir tarp šalių paskoliniai santykiai nesusiklostė.

Nepagrįstas ieškinio motyvas dėl „regimybės“, kad turtą įsigijo E. ir D. T.. Nepagrįstas motyvas, kad „jie abu suvokė, kad minėtas pirkimo - pardavimo sandoris nėra skirtas sukurti jame deklaruojamas teisines pasekmes - E. T. ir D. T. paversti tikraisiais turto savininkais“, kad „E. T. ir D. T. savęs turto savininkais niekada nelaikė“(21-22 patikslinto ieškinio punktas). Kokiu būdu tokias aplinkybes nusistatė ieškovė neaišku, nes ieškinyje to nenurodo. Aplinkybės aiškiai neteisingos, pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, tai aplinkybės kurių net neįmanoma patikrinti, nes nėra galimybių nustatyti ką kas galvojo 2017 metais ar vėliau. Jeigu D. T. galima paklausti kaip jis suprato kredito sutarties ir pirkimo - pardavimo sutarties aplinkybes, tai vienos sandorio šalies, E. T. paklausti ir su ja išsiaiškinti, nėra galimybės dėl mirties.

Nesutinka atsakovai su patikslinto ieškinio 24 punkte nurodyta aplinkybe, kad suteiktą kreditą mokėjo tik ieškovė. Tai paneigia ir rašytiniai įrodymai pateikti teikiant atsiliepimą į pradinį ieškinį ir vėliau. Nors 25 patikslinto ieškinio punkte nurodoma, kad 2020 m. pabaigoje įkaito davėja M. P. nusprendė parduoti 2017-03-09 sutartinės hipotekos sutartimi įkeistą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir dėl to buvo anksčiau laiko atsiskaityta su kreditoriumi, tačiau žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nepateikta, o jeigu tokia sutartis ir būtų atsakovai įrodinėja kad 2020 m. žiemą E. T. buvo dar geros sveikatos būklės ir viską atlikinėjo savarankiškai, savo piniginėmis lėšomis, pasitarusi su sutuoktiniu. Šeima sutaupiusi pinigus galutiniam atsiskaitymui, priėmė sprendimą su kreditoriumi atsiskaityti.

Atsakovai kategoriškai neigia, kad kada nors iki paveldėjimo ar po paveldėjimo žadėjo turtą perleisti ieškovei ir neigia kad kada nors buvo nustoję bendrauti ar jų santykiai buvo kada nors netaikūs.

E. T. 2021 metais, nuo metų pradžios iki mirties maždaug 5-6 kartus gulėjo stacionariose gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini) ligoninė ir (duomenys neskelbtini), todėl mama dukrą lankyti turėjo visas galimybes be žento ar kitų asmenų žinios, kas reiškia, kad ir sandorius jeigu būtų norėjusios (dukra ir mama) būtų galėję atlikti be kitų asmenų žinios, pasikvietę notarą į gydymo įstaigą.

Dėl atsiskaitymų su KU „Sūduvos parama“, pažymėtina kad E. T. su kreditoriumi atsiskaitinėjo asmeniškai, kartais atsiskaityti pavesdavo mamai, kartais sutuoktiniui, tačiau visais atvejais piniginės lėšos buvo mokamos iš E. ir D. T. lėšų, sekančia tvarka ir sekančiais terminais:

1. E. T. į kreditoriaus kasą/sąskaitą pinigines lėšas yra įnešusi 2017-04-06 150 EUR, 2017-05-05 150 EUR, 2017-06-05 150 EUR, 2017-07-07 150 EUR, 2020-09-08 401 EUR, 2020- 11-09 3600 EUR, palūkanų ir delspinigių 2017-04-06-2020-12-04 sumokėjo 1322.02 EUR.

2. D. T. į kreditoriaus kasą/sąskaitą pinigines lėšas yra įnešęs 2017-08-07 146.27 EUR, 2017-09-08 150 EUR.

10 B. K. J. į kreditoriaus kasą/sąskaitą pinigines lėšas yra įnešusi 2017-10-50EUR, 2017-11-09 150EUR.2017-12-08 150EUR, 2018-01-10 150EUR,2018-02-09, 150EUR. 201803-08, 310EUR, 2018-04-10 150EUR, 2018-06-12 150EUR,2018-07-09,150 EUR 2018-08-10 450 EUR, 2018-10-30 300 EUR, 2019-01-10 300 EUR, 2019-02-09, 250EUR, 2019-02-13 100 EUR, 2019-04-10 250 EUR, 2019-04-10 12 EUR, 2019-05-10 30

EUR, 2019-05-10 250 EUR, 2019-07-10 250 EUR. 2019-08-09 250 EUR,2019-09-10 250 EUR, 2019-10-10 250 EUR, 2019-11 -11 250 EUR, 2019-12-10 207 EUR, 2020-01 -10 250 EUR, 2020- 02-10 250 EUR. 2020-03-10 250 EUR, 2020-04-09 250 EUR, 2020-05-11 250 EUR, 2020-06- 10 250 EUR, 2020-07-10 250 EUR, 2020-08-07 250 EUR, 2020-10-09 300 EUR, 2020-11- 10, 450 EUR.

3. E. T. už sukauptus ir perleistus kitiems asmenims pajus gavo pajamas, 2020-11- 30 300 EUR ir 2020-12-04 810 EUR.

Paskolą KU „Sūduvos parama“ mokėjo E. T. ir D. T. šeima, o B. K. J. buvo leista gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Mokėdama mokesčius už komunalinius patarnavimus, galimai mokėjo ir kreditą, bet tikrai ne iš savo asmeninių lėšų. Kaip matyti, dažnai buvo mokamos 300-450 EUR sumos, kurios beveik du kartus viršijo ieškovės pajamas. Tai rodo, kad pinigines lėšas mokesčiams ir kreditui mokėti duodavo būtent E. ir D. T..

E. ir D. T. šeima turtu (duomenys neskelbtini) rūpinosi ir turtą prižiūrėjo kaip savo nuo pirmos sandorio sudarymo dienos, skyrė lėšas kreditui padengti, t. y. nekilnojamą turtą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir valdė kaip sutuoktinių turtą atvirai, kaip savą. įsigiję butą E. ir D. T. 2017 m. vasarą sutvarkė kieme esančią poilsio zoną, tai įrengė metalinę konstrukciją vijokliniams augalams vytis (gavosi kaip siena, kaip arka kieme); 2017 m. vasarą išgriovė koklinį pečių, užmūrijo ir užtinkavo išgriautą vietą bei sieną tapetais išklijavo; tą pačią vasarą buvo sutvarkyta (naujai pervedžiota) elektros instaliacija visame name ir tapetais išklijuotas svetainės kambarys; 2020 metais pavasarį buvo pakeistas ūkinio pastato stogas (bituminė prilydoma danga buvo pakeista į skardos stogą); po stogo uždengimo buvo suremontuotos ūkinio pastato durys. Visi darbai buvo atlikti sutuoktinių E. ir D. T. bendromis lėšomis, taip turtą prižiūrint ir siekiant sukurti gerą aplinką E. T. mamai gyventi.

Niekada nebuvo planų, net pokalbių, kad dukros šeima E. ir D. T. turtą padovanos ar parduos mirusiosios mamai, ieškovei civilinėje byloje B. K. J.. E. T. (duomenys neskelbtini) ligomis susirgo tuoj pat po sandorio sudarymo 2017 metais, tačiau gydymo perspektyvos buvo geros, ji dirbo maždaug iki 2020 m., poilsiavo Lietuvoje ir užsienyje, sportavo sporto klube (duomenys neskelbtini) dalyvavo įvairiuose pobūviuose ir šventėse, todėl ketinimus padovanoti ar parduoti mamai turtą, jeigu tokių būtų buvę, galėjo fiziškai pilnai realizuoti, tai galėjo padaryti bet kada nuo 2017 metų iki mirties (duomenys neskelbtini). E. T. iki mirties buvo sąmoninga, judėjo savarankiškai, tik paskutines dvi savaites neišeidavo iš namų (duomenys pateiktuose medicininiuose dokumentuose), todėl tiek ji tiek ieškovė galėjo ir turėjo visas galimybes realizuoti ketinimus turtą perleisti ir turtą įgyti, jeigu tokių ketinimų būtų buvę, nuvykus pas notarą ar pasikvietus notarą į namus. Iš nurodyto seka, kad realių ketinimų dovanoti ar parduoti turtą nebuvo. Mama dukrą lankė prieš mirtį, likus dviem savaitėms iki mirties, net nekyla abejonių kad dukros būklę suprato ir teisingai vertino, tačiau ir net tada notaro nepasikvietė ir sandorio nesudarė.

Perleidimo sandorio sudarymo klausimu, jokių kalbų nebuvo nei iš vienos nei iš kitos pusės. D. T. kaip bendraturtis neturėjo niekada pokalbio apie turto perleidimą nei su sutuoktine, nei su jos mama.

Iš nurodyto seka, kad nebuvo E. T. valios dovanoti ar kitaip perleisti ginčo turtą mamai, B. K. J., o B. K. J. to taip pat nesiekė.

Iš patikslintame ieškinyje nurodyto seka, kad nebuvo jokių B. K. J. susitarimų ir su O. T. ir R. T., dėl turto perleidimo. O. ir R. T. nurodytą aplinkybę kategoriškai neigia.

CK 1.86 str. leidžia pripažinti sandorį negaliojančiu kai jis sudarytas tik dėl akių. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad dėl akių sudarytas sandoris realiai nevykdomas. Tai, kad E. T. ir D. T. valdydami nekilnojamą turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise juo rūpinosi (remontavo) ir mokėjo kredito įmokas, palūkanas ir delspinigius tiek sandorio pradžioje tiek pabaigoje, paneigia bet kokias prielaidas, kad sandoris buvo tariamas, sudarytas tik dėl akių nesiekiant sukelti jokių teisinių pasekmių. Mirusioji ir jos sutuoktinis leido gyventi ieškovei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tai yra savaime suprantamas dalykas. E. ir D. T. elgesys anksčiau, o šiuo metu O. ir R. T. elgesys ieškovės atžvilgiu yra geros moralės pavyzdys, nes net tokioje konfliktiškoje situacijoje kokia susiklosčiusi šiuo metu. ginčo atsakovai negilina atsižvelgdami į garbingą ieškovės amžių.

Pirmą kartą patikslinto ieškinio 47 punkte bandoma suformuoti teismo nuomonę, kad sprendžiant ginčą dėl tariamo sandorio panaikinimo, pareiga įrodinėti tenka tik atsakovui. Pasiremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006. Tačiau yra kitaip, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3248-686/2015 yra pasakyta, kad „Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Bylose dėl tariamo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą - atsakovui“.

2017-04-04 pirkimo - pardavimo atveju sandoris įvykęs pilnai, nes turtas perduotas-priimtas, kreditas sumokėtas, palūkanos sumokėtos, turtas suremontuotas, šiuo metu paveldėtas, kita dalis turto perleista dovanojimo sandoriu ir dovana priimta, vadinasi sandoriai buvo vykdomi ir yra įvykdyti. Faktinė aplinkybė, kad atsakovai leido ir leidžia savo nuosavybe naudotis močiutei nereiškia, kad sandoriai nevykdomi.

Teismo posėdžio metu atsakovai T. nepripažino ieškovės patikslinto ieškinio II ir prašė jo netenkinti motyvais ir argumentais išdėstytais atsiliepime į jį bei vadovautis pateiktais įrodymais.

Atsakovė N. A. byloje atsiliepimo nepateikusi be svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokato padėjėjas V. Ražukas prašė netenkinti patikslinto ieškinio II ir nurodė, kad N. A. nesutinka, kad sandoris dovanojimo 2016 metais tarp ieškovės ir N. A. buvo sudarytas dėl akių, tai yra sudarytas tariamas sandoris, kadangi abi šalys sandorį sudarė savo valia, nes ieškovė nenorėjo būti skolinga N. A.. Sandoris sukėlė teisinius padarinius, atsakovė sutiko, kad ieškovė toliau gyventų bute ((duomenys neskelbtini)), bet už tai turėjo mokėti nuomos mokestį ir ieškovė jį mokėjo, atsakovei paprašius didesnio nuomos mokesčio, ieškovė 2017 sudarė kitą sandorį dėl to paties turto.

Pagal notaro archyve esančius Sutarties dokumentus, 2017-03-29 N. A. kreipėsi į mano notaro biurą ir pateikė prašymą sudaryti nekilnojamojo Turto pirkimo - pardavimo sutartį. Kartu su prašymu buvo pateikti Turto dokumentai - VĮ Registrų Centro išrašai apie nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre, 2016-02-09 Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis, registro Nr. DŽM-517, žemės sklypo planas, buto energetinio naudingumo sertifikatas. Iki pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo buvo nurodyta, kad Turto pirkėja yra E. T., pateikti pirkėjos duomenys.

Prieš patvirtinant Sutartį, buvo gautos Valstybės įmonės registrų centro pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, atliktos patikros Turto arešto akto registre, Vedybų sutarčių registre, Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre, Gyventojų registre.

2017 m. balandžio 4d. buvo sudaryta ir patvirtinta Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 296/415 dalies Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šalių išreikštą valią. Salys nurodė, kad Turtas yra parduodamas už 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų, kuriuos pardavėja patvirtino, kad gavo prieš sutarties sudarymą.

Sudarant ir patvirtinant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, buvo atlikti visi būtini veiksmai ir surinkti bei patikrinti visi reikiami dokumentai, jog būtų užtikrintas tvirtinamo sandorio teisėtumas.

Sutarties tekstas šalims buvo perskaitytas balsu, šalys, pasirašydamos sutartį patvirtino, kad sutartis dėl turinio, pasekmių yra suprasta, taip pat atitinkanti šalių valią ir tikruosius ketinimus.

Trečiasis asmuo notarė Loreta Rastauskienė į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant

Trečiasis asmuo Notarė Dalia Labanauskienė savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė ir atsiliepimo nepateikė.

Teismas Konstatuoja:

Patikslintas ieškinys (DOK 4054, 2023-01-26) netenkinamas (atmetamas).

Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Teismas sutinka, kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.), tačiau nesutinka, kad vadovaujantis vien bendraisiais teisės principais gali spręsti sutarčių (sandorių) galiojimo klausimą, nes civilinis kodeksas yra griežtai reglamentavęs kas yra sandoris, jos sudarymo ir galiojimo klausimus tuo pačiu ir kokioms sąlygoms esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK antros dalies trečias skyrius). Sandorių negaliojimui skirtas CK antros dalies ketvirtas skyrius, taigi tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

Sprendžiant ar sandoris galioja ir atitinka tikrąją sandorio šalių valią yra svarbiausia nustatyti kokia sandorio šalies valia buvo prieš sudarant ir jo sudarymo (tvirtinimo) metu, kadangi tai jog pasikeitus gyvenimo aplinkybėms asmuo persigalvoja ir vertina jog sandoris jam nepalankus ir todėl negalioja, negali būti pagrindu pripažinti jį negaliojančiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandoris įvyko ir buvo vykdomas, tai yra ieškovė neteko šio turto ir tapo jo nuomininke, likdama gyventi bute, nes pati pripažino, kad A. reikalavo nuomos mokesčio ir ji (ieškovė) kelis kartus tokį mokestį mokėjo, tačiau kai N. A. padidino nuomos mokestį iki 50 EUR mėnesiui, nusprendė butą iš N. A. atsipirkti. Šie veiksmai taip pat patvirtina, kad ieškovė suprato jog dovanojimo sandoris įvykęs ir sukėlęs teisines pasekmes. Dovanojimo sandorį įregistravo Nekilnojamojo turto registre, taigi jis sukėlė pasekmes ir tretiesiems asmenims (CK 6.469 str. 3 d.). Be to ieškovė laikydama, kad sandoris neįvykęs ar sudarytas ne toks kokį ji norėjo sudaryti, turėjo galimybė jį ginčyti iš karto kai tik N. A. pradėjo reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi turtu, tačiau to nepadarė.

Teismų praktika suformuota tokia jog dėl sandorio nuginčijimo taikomos bendros įrodinėjimo taisyklės. Ieškovė neįrodinėja, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių kitam sandoriui ir kokiam pridengti. Teismas taip pat nenustatė, kad 2016-02-09 dovanojimo sandoris yra apsimestinis tokiu būdu nenustatė ir pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1. 87 str. (apsimestinis sandoris) pagrindu kaip nenustatė pagrindų jį pripažinti negaliojančiu ir kitais CK antros dalies ketvirtame skyriuje išvardintais pagrindais.

Teismas detaliau pasisako dėl dovanojimo sandorio kaip tariamo sandorio. CK 1.86 str. 1 d. reglamentuoja, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų sudaryti neketino, tai yra nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Kaip jau minėta ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės ir pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą tariamai, pareigą įrodyti jog sutartis buvo vykdoma tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-191/2006).

Dėl dovanojimo sutarties vykdymo teismas jau pasisakė šiame sprendime, o būtent N. A. nutartį vykdė, sutartis registruota Nekilnojamojo turto registre, N. A. elgėsi kaip savininkė, reikalavo iš ieškovės nuomos mokesčio už naudojimąsi turtu, vėliau jį pardavė E. T. ir D. T.. Ta aplinkybė, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta tuo adresu ar, kad ji faktiškai gyvena, nereiškia jog sandoris nesukėlė teisinių pasekmių, nes pati ieškovė pripažino, kad N. A. reikalavo nuomos mokesčio ir ji jį mokėjo, o savininkui tikrai nereikia mokėti nuomos mokesčio už naudojimąsi savo turtu. Priešingai mokesčius už komunalines paslaugas turi pareigą mokėti ir nuomininkai.

Teismas ištyręs įrodymus daro išvadą, kad ginčijamas dovanojimo sandoris buvo vykdomas ir ginčijama dovanojimo sutartis atitiko sandorio tikslą – padovanoti turtą seseriai N. A., tokiu būdu ieškovė neįrodė sandorio tariamumo, o atsakovė įrodė, kad sandoris yra įvykdytas ir teismas 2016-02-09 dovanojimo sandorio nepripažįsta tariamu ir nepripažįsta jo negaliojančiu nei kaip tariamo sandorio, nei kitais pagrindais ir ieškovės ieškinio šioje dalyje netenkina, tai yra jį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str., 185 str.).

2016-02-09 dovanojimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau dovanojimo sutartis) yra duomenys, kad sutartis yra kartu ir turto perdavimo – priėmimo dokumentas bei, kad atskiras dokumentas apie daiktų perdavimą priėmimą nebus sudaromas bei, kad sutarties šalys patvirtino jog nekilnojamieji daiktai ir dokumentai perduoti B.K. J. N. A. iki sutarties patvirtinimo.

Ieškovė prašo pripažinus 2016-02-09 dovanojimo sandorį negaliojančiu, restitucijos netaikyti, nes ji pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sutartį pripažinus negaliojančia ir turtą grąžinus N. A., nes būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai ir teisės, kadangi būtent ieškovė yra minėto turto faktinė savininkė ir valdytoja.

Teismas pasisako, kad civiliniame kodekse nereglamentuota tokia sąvoka kaip faktinis savininkas ar faktinė savininkė, reglamentuota sąvoka savininkas, kuri neskirstoma į faktinį savininką ir juridinį savininką sprendžiant ginčą dėl sandorio galiojimo.

Restitucijos taikymą reglamentuoja CK 6.222 str., tačiau teismas 2016-02-09 dovanojimo sandorio nepripažino negaliojančiu ir nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo/netaikymo.

Ieškovė formuluoja reikalavimą pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį 2016-02-09 tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento <..> tokiu būdu pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į butą ir kitą turtą (duomenys neskelbtini).

Teismas sandorio nepripažįsta negaliojančiu, nenustatė pagrindų sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6. 472 str. pagrindu, taigi nenustatė pagrindo turto grąžinti ieškovei ir šis reikalavimas netenkinamas bei turtas nepripažįstamas ieškovės nuosavybe.

Dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria N. A. pardavė, turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gautą dovanojimo sandorio pagrindu iš ieškovės, E. T. ir D. T..

Atsakovui nepripažįsta šio reikalavimo.

Teismas pasisako, kad ieškovė yra padovanojusi dukrai E. T. 2008-09-24 žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) ir šia sutartimi jos šalys susitarė, kad ieškovei (dovanotojai) paliekama teisė iki gyvos galvos gyventi ir neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypo dalimi – prieiti, privažiuoti ir naudotis gyvenamuoju namu, ši sutartis yra galiojanti ir dėl jos ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų.

Tuo pačiu teismas pasisako, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) dėl kurio yra ginčas byloje, ieškovė įgijo asmeninės nuosavybės teise 2015-02-18 mainų sutarties pagrindu ir šio sandorio šalys taip pat neginčija.

Byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra duomenys, kad N. A. parduoda, o E. T. perka turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendra daiktų kaina yra 15 000 EUR, sutartyje nurodoma, kad pinigai sumokėti prieš sutarties pasirašymą. Taip pat nurodoma jog turtas N. A. priklausė pagal dovanojimo sutartį 2016-02-09 notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra pagal tą sutartį kurią ginčija ieškovė šioje byloje ir dėl kurios galiojimo teismas jau pasisakė.

Pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punkte yra nuoroda, kad turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe E. T. įgyja su sutuoktiniu D. T.. Sutarties šalys patvirtino, kad turtą pardavėja perdavė pirkėjai ir, kad atskiras dokumentas nerašomas, tai yra sutartis kartu yra ir turto priėmimo-perdavimo aktas. Sutartis patvirtinta notarės L. R. 2017-04-04, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nėra sąlygų, kad turtas yra įkeičiamas ar perkamas gavus kreditą. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėja nėra įsipareigojusi niekam kitam perduoti parduodamo turto bei, kad į jį kiti asmenys neturi teisių ir pretenzijų. Sutarties šalys patvirtino, kad turtas yra perduotas pirkėjams.

Vartojimo kredito sutartyje tarp M. P. ir Vilkaviškio kredito unijos 2017-03-09 yra duomenys, kad M. P. suteiktas kreditas 2600 EUR, laiduotoja E. K.. Ieškovė įrodinėja, kad gautą kaip kreditas sumą M. P. paskolino jai, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties, kurią ginčija ieškovė šalimi ieškovė nėra ir ta aplinkybė buvo ar ne jai paskolinti M. P. pinigai neturi tiesioginės reikšmės ginčo sprendimui, nes ieškovė neįrodė, kad juos perdavė E. T. turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kadangi pati E. T. sudarė kredito sutartį su Kredito unija „Sūduvos parama“, kurios įvykdymo užtikrinimui M. P. įkeitė žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Ieškovė neįrodinėja, kad tvirtinant sandorį notarė netinkamai atliko savo veiksmus ar, kad buvo sandoris netinkamai patvirtinantis, tai yra nesilaikyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 6.393 str. reikalavimų.

CK 6.398 str. reglamentuoja nekilnojamojo daikto perdavimą ir priėmimą ir šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Kaip jau minėta pirkimo-pardavimo sutartį abi jos šalys pasirašę, sutartis kartu yra ir daiktų priėmimo-perdavimo aktas, taigi abi yra patvirtinę ir tai, kad daiktus pirkėja gavo, o pardavėja juos perdavė. Turto savininkas turi teisę savo nuožiūra daiktu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti, taigi ir įkeisti daiktą, nugriauti statinius, statyti kitus įstatymų nustatyta tvarka daiktą perleisti kitiems asmenims (CK 4. 37 str., 4.39 str., 4.40 str.).

Iš byloje esančios Sutartinės hipotekos sutarties matyti, kad 2017-03-09 buvo ši sutartis sudaryta ir kreditorius kooperatinė bendrovė kredito unija „Sūduvos parama“ suteikė E. T. 10000 eurų kreditą, prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas M. P. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Byloje yra pažyma apie E. T. sveikatos būklę, kurioje yra duomenys jog liga asmeniui nustatyta (duomenys neskelbtini), operacija tų pačių metų rugpjūčio mėn., nurodoma jog remisijų metu asmuo dirbo, pablogėjimas (duomenys neskelbtini) kai atsirado ir slaugos poreikis, nurodoma jog psichinės sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta.

Tai, kad ginčo turtas buvo prižiūrimas, keistas garažo stogas, elektros instaliacija, išgriauta krosnis (pečius) ir pan. nepatvirtina jog pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo vykdomas, viena jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad šie darbai buvo atlikti jos lėšomis, antra šiuos darbus atliko R. ir D. T. ir trečia atlikti darbai nepakeitė sandorio sąlygų ir nuosavybės teisės bei sandorio galiojimo.

Teismas jau pasisakė, bet dar kartą akcentuoja, kad naudotis turtu gali ne tik savininkas, juo gali būti naudojamasi panaudos, nuomos pagrindais, nes savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalį ar tik konkrečias CK 4.37 str. 1 d. nurodytas teises, tai yra tik teisę naudotis ar ir kitas.

Ieškovės nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, niekaip nepatvirtina jog pirkimo-pardavimo sandoris buvo tariamas ir, kad turtas nebuvo perduotas pirkėjai E. T. ir jos sutuoktiniui, nes priešingu atveju po E. T. mirties nebūtų buvę galimybės šio turto paveldėti ir tai leidžia daryti išvadą, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo išviešintas, jį buvo galima naudoti prieš trečiuosius asmenis ir tai nepatvirtina jog sandoris buvo sudarytas tik dėl akių nesiekiant sukurti juo teisinių pasekmių.

Galiojantis sutarties laisvės principas beje ir neleido ieškovei įtakoti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nesudarymo, kadangi ji nėra ir nebuvo šio sandorio šalimi bei neįrodinėja jog buvo tarp jos ir E. T. susitarimas, kad turto pirkėja bus ji (ieškovė), o ne E. T., neprašo jos pripažinti ginčijamo sandorio šalimi pirkėja, o prašo jį pripažinti tariamu, bet sandorio tariamumo neįrodė nors privalėjo įrodyti (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė neįrodė, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo dar iki sandorio sudarymo, kad N. A. parduos turtą E. T. ir jos sutuoktiniui ir tam neprieštaravo. Jeigu ir buvo susitarimas, kad kada nors ateityje turtas bus perleistas (parduotas, padovanotas) ieškovei, tai ji būdama apdairi ir rūpestinga, žinodama jog E. T. sunkiai serga galėjo, esant įrodinėjam susitarimui dėl ginčo turto grąžinimo ieškovės nuosavybėn, pasirūpinti, kad, kaip jau minėta, būtų pakviestas notaras pasirašyti sutartį dėl perdavimo turto ieškovei, tačiau tokių duomenų byloje nėra ir to ieškovė neįrodinėja. Ieškovės aiškinimas bei pateikti įrodymai nepatvirtina, kad aplamai buvo ketinimas turtą perleisti ieškovei ir jis neįvyko dėl E. T. mirties. Teismas atkreipia dėmesį, kad sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, tai yra N. A. pardavus turtą (duomenys neskelbtini), jo savininkais tapo E. T. ir D. T., tai yra turtas jiems priklausė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl ieškovė turi įrodyti, kad susitarimas dėl turto perleidimo jai turėjo būti ne tik su E. T., bet ir su D. T., kuris kategoriškai nesutinka tokį susitarimą buvus.

N. A. turto pardavėja nepatvirtino, kad jos valia buvo turtą parduoti B. K. J. 2017 m., kuri dėl kažkokių priežasčių negalėjo būti sandorio šalimi – pirkėja taip pat nepatvirtino, kad pinigai, kuriuos ji gavo grynais per vieną kartą iš E. T. faktiškai buvo B. K. J. ir net to, kad tai buvo ieškovės ar E. T. pasiskolinti pinigai iš kredito unijos „Sūduvos parama“.

Byloje esančioje pažymoje iš kredito unijos „Sūduvos parama“ nurodyta jog kredito paskirtis ne turto įsigijimui, bet remontui, pinigai nebuvo pervesti N. A., o išmokėti E. T. ir ji jais laisvai disponavo. Ieškovė kaip jau minėta nepateikė įrodymų, kad paskolą kredito unijai „Sūduvos parama“ grąžino ji, o jeigu net ir mokėjo dalį paskolos savo pinigais tai nepatvirtina jog paskola buvo suteikta būtent turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui 2017 metais ir, kad tiek paskolos sutarties, tiek pirkimo-pardavimo sutarties šalimi buvo ji – ieškovė.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad sandorio šalių valia prieš sandorio sudarymą ar jo metu buvo tokia jog sandorio šalimi – pirkėja yra B. K. J. nors sutartyje pirkėja ir nurodyta E. T. , o aplinkybės atsiradę vėliau ar net buvę sandorio metu, tačiau nesusiję su sandorio šalių valia, neturi reikšmės ginčo sprendimui, kadangi pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką aiškinant sutartis yra svarbu nustatyti tikrąją sandorio šalių valią būtent sandorio sudarymo metu. Byloje pateikti įrodymai yra ne dėl nuosavybės teisės ar ginčo sandorio šalių valios kokia ji buvo 2017-04-04 (sandorio sudarymo metu), o kredito suteikto M. P., E. T., stogo remonto ir pan.

Tariamu sandoriu yra toks sandoris, kuris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str. ) Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, tai yra nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti teisinių civilinių teisių ir pareigų. Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 p.). Taip pat Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas ir, kad įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Taigi nustatant ar sandoris yra tariamas svarbu yra nustatyti tikrąją sandorio šalių valią ir ji turi būti suderinta, tai yra abi sutarties šalys turi suvokti jog sudaro ne tikrą, bet tariamą sandorį dėl kurio nepasikeis teisinė padėtis, tai yra nei viena sandorio šalių realiai nei įgis, nei praras teisių bei pareigų ar turto. Vertinant sandorio šalių tikrąją valią reikšminga yra ne tik tai kokie buvo sandorio šalių tikslai bei motyvai siekiant sandorio, bet ir jų veiksmai po sandorio sudarymo. Turi būti nustatinėjama ne tik tikrojo sandorio šalių valia, bet ir ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, tai yra ar sandorio dalyviai realiai įgijo civilines teises ir pareigas. Kasacinis teismas pasisakęs, kad įrodyti jog sandoris buvo realiai vykdomas turi atsakovas, esant pareikštam reikalavimui pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-191/2006). Šios bylos specifika yra ta, kad pirkimo-pardavimo sandorio šalis, o būtent pirkėja E. T. yra mirusi ir jos paaiškinimų byloje nėra. Ieškovė byloje yra jos motina.

Sandorio šalis – pardavėja N. A. kaip jau minėta nepatvirtino jog žinojo ir suprato, kad sandoris sudaromas tik dėl akių ir siekiant nesukurti teisinių pasekmių ir ji savo valios nesimuliavo, tai yra norėjo parduoti ir pardavė butą E. T. ir jos sutuoktiniui. Be to sandorį net ir pripažinus negaliojančiu, turtas negrįžtų ieškovei kuri nebuvo sandorio šalimi.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo vykdomas, atvirkščiai jis buvo realiai vykdomas, o būtent pagal pirkimo-pardavimo sutartį pirkėja sumokėjo pardavėjai pinigus , pirkimo-pardavimo sutartis įregistruota viešame registre VĮ Registrų centras, tai yra sandoris išviešintas, po E. T. mirties jos dalį paveldėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.

Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str.)

Nepripažinus sandorio negaliojančiu nėra pagrindo taikyti restitucijos šiuo pagrindu, kiti pagrindai taikyti restitucijai taip pat nenustatyti ir restitucija netaikoma bei ginčo turtas nepriteisiamas (negrąžinamas) ieškovei.

Teismas taip pat pasisako dėl trijų mėnesių termino, pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, nustatyto CK 5.63 str.

Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos ir jis skirtas įpėdinių interesų apsaugai, tai yra tam, kad įpėdiniai prieš priimdami palikimą žinotų palikėjo kreditorius, kad būtų sudaromos sąlygos ir prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų reiškiami papildomi kreditorių reikalavimai, apie kuriuos įpėdiniai, priimdami palikimą, nežinojo Kasacinis teismas yra konstatavęs, aiškindamas CK 5.63 str. nuostatas, jog taip sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206-378/2019).

Prievolinius santykius reglamentuoja CK šešta knyga ir būtent jos pirmame straipsnyje (CK 6.1 str.) nustatyta, kad prievolė tai teisinis santykis , kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra iki (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, kad ieškovė ketina ginčyti pirkimo-pardavimo sandorį, nes nėra byloje duomenų jog ieškovė reikalavo E. T. turtą grąžinti ieškovei. Be to bylos duomenys nepatvirtina, kad E. T. buvo skolinga ieškovei, tai yra, kad pinigus pardavėjai N. A. pagal pirkimo-pardavimo sutartį 2017-04-04 mokėjo B. K. J. ar mokėjo kitas asmuo, bet ieškovės pinigais turėtais pačios ar pasiskolintais ir sprendžiant ginčą dėl sandorio nuginčijimo kaip tariamo sandorio CK 5.63 str. netaikytinas.

Teismas taip pat pasisako dėl ieškovės atstovo nurodyto, kad iš neteisės negali atsirasti teisė bei dėl to, kad parinkti CK straipsnį (teisės normą) taikytiną byloje yra teismo pareiga.

Pagal galiojančias civilinio proceso nuostatas ieškovo pareiga yra nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nurodo ieškovas, o teismas atlieka tik nurodyto sandorio negaliojimo pagrindo, tai yra nurodytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010), vadinasi jeigu ieškovas nurodė, kad sandoris kurį ginčija buvo tariamas, ieškinys nagrinėjamas aiškinantis ar sandoris buvo tariamas ar realiai vykdytas. Teismas negali spręsti ginčo jeigu jis nėra pareikštas, tai yra toks faktinis pagrindas nenurodytas ieškinyje, kuris yra pagrindu civilinei bylai iškelti.

Teismas gali savo iniciatyva pripažinti negaliojančiais tik niekinius sandorius (CK 1.78 str. 4 d.) Niekiniais sandoriais yra sandoriai prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas nenustatė, kad dovanojimo sandoris 2016 m. ar pirkimo-pardavimo sandoris 2017 m. prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra nenustatė pagrindo ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti jog jie yra niekiniai ir negaliojantys.

Teismas šiuo pagrindu pasisako ir dėl to, kad CK 1.78 str. 5 d. reglamentuoja jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Ieškovė nebūdama pirkimo-pardavimo sandorio 2017 m. šalimi reiškė ieškinį dėl jo pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas ir pasisako dėl CK 1.78 str. ir 1.80 str. 1 dalies.

Dėl 2022-02-01 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia 2022-02-01 nekilnojamųjų daiktų dalies dovanojimo sutartį , kuria D. T. jam priklausančią ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo vaikams O. T. ir R. T..

Šį reikalavimą ieškovė sieja su tuo, kad iš neteisęs negali kilti teisė bei nurodo, kad pripažinus tariamu ir negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį 2017 m. nuo sudarymo momento atitinkamai turi būti panaikinta ir paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuria O. T. ir R. T. paveldėjo minėto turto ½ dalį pirkimo-pardavimo sandorio šalies E. T., vardu registruotą, nes faktiškai turtas priklausė, buvo ir yra valdomas ieškovės. Tomis pačiomis aplinkybėmis grindžia ir reikalavimą dėl 2022-02-01 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atsakovai šių reikalavimų nepripažino.

Byloje esančioje dovanojimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-02-01 yra duomenys, kad D. T. dovanoja savo vaikams O. T. ir R. T. (toliau vaikams) ½ dalį buto, ūkinių pastatų, dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), tai yra turtą priklausantį D. T. asmeninės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sandorio 2017-04-04, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-29 pagrindu. Šioje dovanojimo sutartyje nurodyta, kad ji kartu yra ir turto perdavimo-priėmimo aktas bei, kad atskiru dokumentu toks perdavimo priėmimo aktas nebus sudaromas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pats D. T. ½ dalies savininku tapo ne tik 2017-04-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, bet ir nuosavybės teisės liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-29 (toliau nuosavybės teisės liudijimo) pagrindu. Ieškovė nuosavybės teisės liudijimo neginčija, vadinasi sutinka jog jis išduotas pagrįstai.

Ieškovė neįrodinėja, kad notarė tvirtindama 2022-02-01 dovanojimo sutartį netinkamai atliko notarinius veiksmus, pažeidė galiojančias teisės normas ir kaip. Ji taip pat neįrodinėja, kad šiuo sandoriu nebuvo siekiama teisinių pasekmių, neįrodinėja, kad sandoris apsimestinis ar tariamas ir nesukūrė teisinių pasekmių bei jo neginčija jo kitais civilinio kodekso antros dalies ketvirto skyriaus teisės normų (straipsnių) pagrindais, neįrodinėja, kad turtas priklauso nurodydama, kad turtas faktiškai priklausė , buvo ir yra valdomas ieškovės. Iš tokios formuluotės teismas vertina, kad ieškovė neįrodinėja savo nuosavybės teisės į turtą. CK 4.27 str. 2 d. reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Byloje nėra duomenų, kad yra įregistruotas ieškovės valdymas turto esančio (duomenys neskelbtini), viešame registre. Daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. Turtas nuosavybės teise įregistruotas O. T. ir R. T. vardu, taigi nėra pagrindo išvadai, kad turtą valdo ieškovė, pagal bylos duomenis ji galimai naudojasi turtu – gyvena bute, (duomenys neskelbtini).

Teismas nenustatė, kad 2022-02-01dovanojimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra nenustatė, kad tai yra niekinis ir todėl negaliojantis sandoris (CK 1.79 str. d., 1.80 str. 1 d. ) ir šio ieškovės reikalavimo netenkina, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas nesivadovauja spręsdamas ginčą visa apimtimi kartu su ieškiniu pateiktais N. A. paaiškinimu 2022-06-06, M. P. 2022-06-06 paaiškinimu ir I. J. 2022-06-06 paaiškinimu, nes bylos duomenimis nustatyta, kad paaiškinimai sudaryti ieškovės atstovo advokato padėjėjo K. Žiemio kabinete ar bute. N. A. prisiekusi duodama paaiškinimus teisme 2022-06-06 paaiškinimo nepalaikė ir be to jie surašyti daug vėliau po visų sandorių, kuriuos ginčija ieškovė sudarymo, todėl juos rašiusių pozicija galimai priderinta prie ieškovės pozicijos, nes N. A. ir M. P. ieškovės seserys, I. J. garbingo amžiaus pati rašyti kompiuteriu tikrai negalėjo ir paaiškinime gali būti tik jos parašas, bet ne visas tekstas. Teismo posėdžio metu I. J. apklausiama liudytoja negalėjo konkrečiai paaiškinti paaiškinimo rašymo ir kitų aplinkybių, išskyrus tai, kad yra skolinusi ieškovei pinigų.

Dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančia

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia notarės Dalios Labanauskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovai O. T. ir R. T. paveldėjo E. T. vardu registruotą turtą (duomenys neskelbtini).

Ieškovė šį reikalavimą formuluoja kaip išvestinį iš reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sandorio 2017 m. nuginčijimo, tai yra teigia, kad atsakovai negalėjo paveldėti turto, kuris E. T. nebuvo perleistas ir perduotas, nes sandoris buvo sudaromas juo neketinant sukurti teisinių pasekmių ir buvo tariamas.

Atsakovai šio ieškovės reikalavimo nepripažįsta.

Ieškovė neįrodinėjo jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovams O. T. ir R. T. išduotas nepagrįstai ar neteisėtai, ji įrodinėjo, kad į paveldėjimo teisės liudijimą nepagrįstai įtrauktas ginčo turtas, kadangi jos teigimu turtas net ir neperėjo E. T., ji netapo šio turto savininke, taigi jo negalėjo paveldėti pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – mirusios vaikai ir atsakovei byloje.

Teismas nei dovanojimo sandorio 2016 m., nei pirkimo-pardavimo sandorio 2017 m. negaliojančiais pagal ieškovės ieškinį nepripažino, nustačius jog sandoriai buvo realūs ir vykdomi, sukūrę teisines pasekmes, o būtent dovanojimo sandorio pasekmė, kad savininke ginčo turto tapo N. A., kuri 2017 m. turtą pardavė E. T. ir šio turto savininkais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise tapo D. T. ir E. T..

Palikėjos E. T. mirties dieną dalis (1/2) turto esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė palikėjai E. T., jos palikimą priėmė civilinio kodekso nustatyta tvarka pirmos eilės įpėdiniai, tai yra vaikai O. T. ir R. T. ir laikydamasi nustatytos tvarkos, notarė pagrįstai įtraukė šį turtą į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir teismas nenustatė pagrindų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo daliai dėl turto esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas bei nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl kitų šalių ar jų atstovų išsakytų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių reikšmės ginčo pareikšto ieškiniu sprendimui.

Civilinė byla yra dispozityvi (CPK 13 str., 178 str.,), nagrinėjama ginčo teisena pagal pareikštus reikalavimus ir pačios bylos šalys pasirinko kaip savo teises įgyvendinti tai yra kiek ir kokių reikalavimų reikšti ar jų nereikšti šioje byloje.

Ieškinys atmetamas, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, (CPK 150 str. 2d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė ir atsakovai bylą vedė per pasirinktus atstovus – advokatus (advokato padėjėjus) ir yra neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškinys netenkinamas (atmetamas) visiškai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.

Atsakovai vedė bylą per savo pasirinktus atstovus – advokatę V. Kavaliauskienę ir advokato padėjėją V. Ražuką, kuris buvo atsakovės N. A. atstovu.

Atsakovai turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti ir pagal juos matyti, kad visi mokėjimai advokatei V. Kavaliauskienei atlikti atsakovo D. T. (DOK 21729, 2023-05-16) ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovui D. T. ( CPK 93 str. 1 d., 98 str.) taip pat iš ieškovės priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei N. A. (DOK 19367, 2023-04-28, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismas pasisako, kad ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį ir teismas vertina jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijas, nėra nepagrįstai išdidintos ir priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškovės B. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį ( patikslintą II, DOK 4054,2023-01-26) atsakovams O. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) R. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), N. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims notarėms Daliai Labanauskienei ir Loretai Rastauskienei dėl dovanojimo sandorio, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 9 d. pripažinimo negaliojančiu, pirkimo –pardavimo sandorio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 4 d. pripažinimo negaliojančiu, dovanojimo sandorio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 1 d., pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 29 d. (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje nekilnojamųjų daiktų esančių (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės pripažinimo B. K. J. į turtą esantį (duomenys neskelbtini), netenkinti (atmesti).

Laikinąsias apsaugos priemonės taikytas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi 2022 m. birželio 22 d. palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš ieškovės B. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovui D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės B. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti atsakovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės B. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,31 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti tretiesiems asmenims notarėms Daliai Labanauskienei ir Loretai Rastauskienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.