- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1350-513/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13855-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Viremidos investicijos“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Neringos miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Viremidos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Viremidos investicijos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei UAB „Viremidos investicijos“ dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys Neringos miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-302-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0472 nutraukimo“ ir 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-306-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0473 nutraukimo“, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ ir priteisti ieškovei iš atsakovės proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškovei UAB „Viremidos investicijos“ nuosavybės teise priklauso trys pastatai – poilsio nameliai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti poilsio nameliai yra pastatyti 1961 m. ir 1965 m., juos ieškovė įsigijo 2002–2004 m. 2003-02-05 ieškovė sudarė Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N23/2003-0178, kuria išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, 0,1518 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį po vienu iš ieškovei priklausančių poilsio namelių, reikalingą šiam poilsio nameliui eksploatuoti. 2004-08-27 ieškovė sudarė antrą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0472, kurios pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, 0,2419 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0403 ha. 2004-08-27 ieškovė sudarė trečią Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0473, kurios pagrindu išsinuomojo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, 0,3376 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0482 ha.Visu nuomos periodu nuomininkė (ieškovė) tinkamai vykdė valstybinės žemės nuomos sutartis, laiku mokėjo žemės nuomos mokestį. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015-05-07 raštu Nr. 13SD-623-(14.13.55.) pranešė ieškovei, kad nutrauks valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. N23/2004-0472 ir N23/2004-0473. Šiame rašte atsakovė nurodė, kad valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalys negali būti toliau nuomojamos ieškovei jos turimiems poilsio nameliams eksploatuoti, kadangi Neringos savivaldybės taryba 2012-09-21 sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patenka į miškų paskirties žemę, kuri gali būti nuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. Nesutikdama su atsakovės 2015-05-07 rašte dėstoma pozicija, ieškovė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė minėtą atsakovės raštą. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-30 raštu Nr. 1SS-2054-(7.5.) atsisakė tenkinti ieškovės skundą. Atsakovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas valstybinės žemės nuomos sutarčių dalykas – žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, atsakovės teigimu, nuomos santykiai negali būti tęsiami, o žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla.Ieškovė teigia, kad atsakovės priimti aktai yra naikintini, kadangi jie yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. 2004-08-27 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0472 dėl dalies sklypo (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 12 metų laikotarpiui (iki 2016-08-27), o 2004-08-27 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0473 dėl dalies sklypo (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 13 metų laikotarpiui (iki 2017-08-27). Abiejose sutartyse buvo nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta prieš terminą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės UAB „Viremidos investicijos“; jeigu Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinio reikalavimas bus patenkintas visa apimtimi ar iš dalies, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti VĮ Registrų centrui dėl duomenų apie statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) išregistravimo. Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, sprendinius tiek žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Nagrinėjamu atveju į teritoriją, kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka du ieškovei priklausantys statiniai, t. y. poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kitas poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kitame žemės sklype. Teismui pripažinus, kad Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai nutraukė sutartis, ieškovė turėtų sutvarkyti teritoriją, kurioje buvo jai priklausę statiniai, t. y. pašalinti poilsio namelių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), likusius fragmentus; teismo sprendimas bus daiktinių teisių išregistravimo pagrindas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-09 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Įpareigojo UAB ,,Viremidos investicijos“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leido Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės UAB „Viremidos investicijos“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė valstybei iš UAB ,,Viremidos investicijos“ 41 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad Klaipėdos administracinis teismas 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 nustatė, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendimams ir kitiems norminiams teisės aktams, ir panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintą detalųjį planą. 2010-03-26 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 Klaipėdos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas priėmė 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“.Nustatė, kad ieškovės išsinuomoti ir valstybei priklausantys: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į miškų ūkio paskirties žemę, kurios naudojimo būdas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Nustačius, kad nurodytuose žemės sklypuose įregistruoti statiniai ir jų paskirtis neatitinka žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties, sprendė, kad ieškovė, naudodama žemės sklypus ne pagal paskirtį, padarė esminį žemės nuomos sutarčių pažeidimą, todėl atsakovė turi pakankamą pagrindą šias sutartis nutraukti.Be to, nustatė, kad iš žemės sklypuose esančių statinių yra likę tik pamatai, jų dalys. Tai yra taip pat pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypų pagal sutartį, neeksploatavo sklypų naudingųjų savybių sutartyje nustatytu būdu pakankamai ilgą laiką.Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sprendimai yra priimti be pagrindo, todėl ieškinį atmetė. Teismas pripažinęs, kad Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai nutraukė žemės nuomos sutartis, ieškovę įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leido Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės UAB „Viremidos investicijos“.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Viremidos investicijos“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, atmesti patikslintą priešieškinį.Nurodo, kad teismas iš esmės pažeidė konstitucines normas, įpareigodamas ieškovę griauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, kurių statybos teisėtumas ir įgijimo teisėtumas byloje nebuvo ginčijami. Atmesdamas abu reikalavimus, teismas pakeitė nuomos sutarčių nutraukimo pagrindą, taip padarydamas pirmą esminį teisės normų pažeidimą šioje byloje.Ieškovė nuo nuomos sutarčių sudarymo dienos visuomet tinkamai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė visada laiku ir tinkamai mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovė ir kitos institucijos niekuomet neturėjo ir nereiškė ieškovei pretenzijų dėl kokių nors įsipareigojimų nevykdymo. Nutraukdama žemės nuomos sutartis, atsakovė nesivadovavo nei CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, nei CK 6.217 straipsniu (kurie numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį dėl kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo), neminėjo apie kokius nors ieškovės daromus nuomos sutarčių pažeidimus. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas buvo ieškovės padaryti esminiai nuomos sutarčių pažeidimai, t. y. jog ieškovė nenaudojo žemės sklypų. Nuomos sutartys su visais poilsio namelių savininkais buvo nutrauktos tuo pačiu pagrindu – dėl žemės sklypų išnykimo, o ne dėl savininkų kaltės ar esminio nuomos sutarčių pažeidimo. Teismas pakeitė nuomos sutarčių faktinį nutraukimo pagrindą į ieškovės neva padarytus nuomos sutarčių esminius pažeidimus, o teisinį pagrindą – į CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą (sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį) ir CK 6.217 straipsnį (sutarties nutraukimas dėl esminio pažeidimo). Neskundusi atsakovės sprendimų, ieškovė galėtų reikšti reikalavimus dėl statinių vertės atlyginimo (CK 4.105 straipsnio 1 dalis), o pagal sprendimą ieškovė tokios teisės netenka (CK 4.104 straipsnio 1 dalis).Iki pat 2015-07-29, t. y. iki skundžiamų sprendimų priėmimo dienos, abu žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kaip kitos paskirties (rekreacinės teritorijos) sklypai, todėl nebuvo nė vienos dienos, per kurią ieškovė galėjo pradėti pažeidinėti nuomos sutartį, t. y. naudoti žemę ne pagal paskirtį ar ne pagal sutartį.Teismas sprendime vadovavosi atsakovės pateiktais 2013-02-28 žemės naudojimo patikrinimo aktais, tačiau priimdama sprendimus nutraukti su ieškove sudarytas ginčo nuomos sutartis, atsakovė šiais patikrinimo aktais nesivadovavo ir apie juos neužsiminė.Nurodo, kad teismas nepasisakė, kodėl skundžiamieji įsakymai laikytini teisėtais, jei atsakovė nesilaikė išankstinės skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.Visos su detaliojo plano panaikinimu susijusios aplinkybės buvo žinomos atsakovei penkerius metus, t. y. nuo 2010-03-26 (kai priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, palikusi galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimą) iki 2015-07-29 (skundžiamųjų aktų priėmimo diena).Teismas nepasisakė dėl ieškovės teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo. Ieškovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Jai priklausantys poilsio nameliai buvo statyti legaliai ir įsigyti teisėtai. Poilsio namelių įgijimo sandorių atsakovė neginčijo, neprašė pripažinti jų negaliojančiais.Mano, kad atsakovė neturi teisės ginti viešojo intereso, todėl priešieškinis negalėjo būti priimtas ir tenkintas. Nurodo, kad sprendimo dalis dėl priešieškinio tenkinimo yra nemotyvuota. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik visuomenės poreikiams ir tik teisingai atlyginama. Šioje byloje nebuvo keliami klausimai dėl neteisėtų statybų ir būtinybės griauti neteisėtai pastatytus statinius – priešingai, poilsio nameliai buvo statyti dar iki priimant visus teisės aktus, kuriais teismas dabar remiasi. Teismas sprendimu įpareigojo ieškovę griauti teisėtai statytus ir teisėtai įgytus statinius.Priešieškiniu atsakovė siekė išvengti teisingo atsiskaitymo su ieškove ir kitais poilsio namelių savininkais už faktinį nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams.Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, kuris buvo patvirtintas 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702, tekstinėje dalyje nėra nė vienos nuorodos į tai, kad būtų nutarta likviduoti ginčo teritorijoje esančius objektus. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. Tl-164, taip pat nėra įtvirtinti planai (nei tekstinėje, nei grafinėje dalyje) likviduoti objektus ginčo teritorijoje.Mano, kad pripažinus, jog visi poilsio nameliai buvusioje pionierių stovykloje turi būti likviduojami, atsakovė / kitos valstybės institucijos privalėjo vykdyti teisinę procedūrą: nutraukti žemės nuomos santykius prieš terminą (Žemės įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka); paimti poilsio namelius visuomenės poreikiams (CK 4.100 straipsnio nustatyta tvarka).Jeigu išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijamuose 2015-07-29 įsakymuose yra nurodyta, kad 2004-08-27 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0472 ir N23/2004-0473 yra nutraukiamos, vadovaujantis CK 6.564 straipsniu, numatančiu, jog nuomotojas turi teisę prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl apeliantė klaidina teismą.Mano, kad apeliantė padarė esminį pažeidimą, nes ginčo valstybinės žemės sklypus naudojo ir ne pagal paskirtį, ir ne pagal sutartis.Nurodo, kad panaikintu detaliuoju planu taip pat buvo panaikintos detaliuoju planu nustatytos žemės sklypų ribos, tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis. Miškų ūkio paskirties žemė gali būti naudojama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statybai / eksploatavimui, o apeliantė ginčo žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį. Nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog apeliantės nuosavybės teise turimi poilsio paskirties statiniai yra visiškai sunykę.Nesutinka, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Nurodo, kad visuomenės poreikiams gali būti paimama tik žemė, o ne statiniai. Apeliantė ginčo žemės sklypuose neturi statinių, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, kuriuo nutarė apeliantę įpareigoti pašalinti likusius statinių fragmentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB „Viremidos investicijos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir tenkino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei UAB „Viremidos investicijos“ dėl statinių nugriovimo. Apeliantė UAB „Viremidos investicijos“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, atmesti patikslintą priešieškinį.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei UAB „Viremidos investicijos“ nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys valstybinės žemės sklypuose, kurių adresas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2004-08-27 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0472, pagal kurią buvo išnuomota 0,0403 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2004-08-27 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0473, pagal kurią buvo išnuomota 0,0482 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos administracinis teismas 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 nustatė, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendimams ir kitiems norminiams teisės aktams, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintą detalųjį planą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 Klaipėdos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, pagal kurį nagrinėjama teritorija yra miškų paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek), kurioje taikomas išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1 p.). Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane 2A brėžinyje ,,Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nagrinėjama teritorija pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai).Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-11-25 iki 2010-01-01, t. y. detaliojo plano teisėtumo nagrinėjimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu) 2 straipsnio 3 dalis nustatė, jog detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog būtent detaliuoju planu buvo nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Taigi, panaikinus detalųjį planą, kuriuo buvo nustatytos valstybinės žemės, išnuomotos apeliantei, sklypo ribos, jo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, atitinkamai išnyko ir valstybinės žemės nuomos sutarties objektas.Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Detalusis planas, kuris nustatė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį kaip rekreacinę, yra nuginčytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009, ir šį sprendimą nepakeistu palikusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-502-403/2010, žemės sklypui parengtas detalusis planas buvo panaikintas, dėl to šių duomenų negalima laikyti teisingais. Panaikintu detaliuoju planu taip pat buvo panaikintos detaliuoju planu nustatytos žemės sklypų ribos, tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog miškų ūkio paskirties žemė gali būti naudojama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statybai / eksploatavimui, o apeliantė ginčo žemės sklypus naudoja ne pagal paskirtį.Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji naudojo žemės sklypą pagal sutartį ir tikslinę naudojimo paskirtį, laiku mokėjo nuomos mokestį, todėl nutraukti nuomos sutartis CK 6.564 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo.Be to, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 priimtuose įsakymuose Nr. 13VĮ-302-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0472 nutraukimo“ ir Nr. 13VĮ-306-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0473 nutraukimo“ yra nurodyta, kad 2004-08-27 Valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. N23/2004-0472 ir N23/2004-0473 yra nutraukiamos, vadovaujantis CK 6.564 straipsniu, numatančiu, jog nuomotojas turi teisę prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį, jeigu žemės nuomininkas žemę naudoja ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad nutraukdama žemės nuomos sutartis, atsakovė nesivadovavo nei CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, nei CK 6.217 straipsniu (kurie numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį dėl kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo), neminėjo apie kokius nors ieškovės daromus nuomos sutarčių pažeidimus.Pažymėtina, jog dar 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plane ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Taigi teisinis reglamentavimas nuosekliai nuo 1994 metų nustato, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra skirti laikinai naudoti, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtinto Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento 14.1.9 punktas). Šiuo atveju aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008. Kasacinis teismas, aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu tvarka taisykles reglamentuojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, padarė išvadą, jog pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Taigi, iš kasacinio teismo nutarties akivaizdu, jog žemės sklypo nuomininkas išnuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovės įsigyti poilsio nameliai, kurie buvo pastatyti 1961 m. ir 1965 m., juos įsigyjant 2002 m. ir 2004 m. buvo visiškai sunykę. 2016-01-15 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą buvo surašytas 2016-01-19 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-5-(14.13.73), kuriame konstatuota, kad ieškovei priklausiusio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra likę tik pamatai. Be to, atlikus pakartotinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą buvo surašytas 2016-01-19 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-4-(14.13.73), kuriame konstatuota, kad iš ieškovei priklausiusio poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likę tik pamatai, jų dalys. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį, nes žemės sklypas (jo dalis) apeliantės buvo naudojamas ne pagal paskirtį.Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ginčijamu sprendimu yra pažeidžiami apeliantės teisėti lūkesčiai. Žemės sklypai, kuriuose yra apeliantės poilsio nameliai, priskiriami Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, t. y. saugomai teritorijai. Statybos šioje vietoje prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus bei veiklą jose, nuostatoms – 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui (draudžiančiam statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose), 13 straipsnio 3 daliai (nustatančiai, kad projektuojant, statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose parkuose, turi būti vadovaujamasi valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais). Apeliantė savo poziciją grindžia Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Kaip jau buvo minėta, dar 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 buvo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostata dėl objektų likvidavimo. Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarime „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ nurodė, jog jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia, su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių negalima nepaisyti, ypač žinant tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, tai yra visuotinai žinomas faktas. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įsigydama poilsio namelius Kuršių nerijoje (saugomoje teritorijoje) apeliantė, kaip juridinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla, kuriam yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, turėjo realiai įvertinti savo lūkesčius.Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu yra pažeidžiama jos konstitucinė nuosavybės neliečiamumo teisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti; ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015). Apeliantė nurodė, kad siekiant įgyvendinti tvarkymo plano sprendinius, turi būti atliekama statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pagal Žemės įstatymo 45–48 straipsnių nuostatas tik privati žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, t. y. tik žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams, o ne statiniai. Nagrinėjamu atveju žemė, kurioje yra apeliantės statiniai (likę jų fragmentai), yra valstybinė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisės paimti visuomenės poreikiams neteisėtai pastatytų statinių, esančių valstybinėje žemėje, todėl apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia žalos atlyginimo klausimą, nurodo, kad priešieškiniu atsakovė siekė išvengti teisingo atsiskaitymo su ieškove ir kitais poilsio namelių savininkais už faktinį nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.