Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovo UAB ,,Viremidos investicijos“ atstovams advokatei Linai Šimei, Š. B., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. J., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Viremidos investicijos“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovui UAB „Viremidos investicijos“ dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys Neringos miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-302-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0472 nutraukimo“ ir 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-306-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0473 nutraukimo“ ir pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ bei priteisti ieškovui iš atsakovo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.

LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi, šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad žemės nuomos sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama. Atsižvelgdama į tai, pažymėtina, kad pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, dėl kurios turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, gyvenamiesiems namams su įvairaus profilio aptarnavimo įmonėmis statyti ar kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, pavyzdžiui, 10 proc., bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. Pagal šių kriterijų visumą teismas daro išvadą, ar naudojimas tam tikra apimtimi neatitinka šalių sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui UAB „Viremidos investicijos“ nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys valstybinės žemės sklypuose, kurių adresas (duomenys neskelbtini).

2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0472 pagal kurią buvo išnuotomota 0,0403 ha dalis žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0473 pagal kurią buvo išnuotomota 0,0482 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

2009-03-13 Klaipėdos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 nustatė, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendimams ir kitiems norminiams teisės aktams, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 ,,Dėl buvusios pionierių stovyklos tertorijos Juodkratės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintą detalųjį planą. 2010-03-26 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi adninistracinėje byloje Nr. A502-403/2010 Klaipėdos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, nutartis įsiteisėjusi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, pagal kurį nagrinėjama teritorija yra miškų paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek), kurioje taikomas išsaugančio ūkininkavimo kraštovaizdžio ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės (7.1.1.p.). Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane 2A brėžinyje ,,Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nagrinėjama teritorija pažymėta kaip miškų ūkio paskrities žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai).

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013-02-28 priėmė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73)-3 (toliau – Patikrinimo aktas 1), kuriame buvo konstatuota, kad apžiūrėjus vietoje žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti. Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir neringos skyrius 2013-02-28 priėmė žemės naudojino patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73)-3 (toliau – Patikrinimo aktas 2), kuriame buvo konstrtuota, kad apžiūrėjus vietoje žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2015-07-29 priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-302-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0472 nutraukimo“ ir 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-306-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0473 nutraukimo“, (toliau – Įsakymai). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas priėmė 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro.

2016-01-15 atlikus pakartotinį patikrinimą, Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-01-19 priėmė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-5-(14.13.73), kuriame konstatuota, kad ieškovei priklausiusio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra likę tik pamatai, jų dalys. Nacionalinė žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-01-19 priėmė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-4-(14.13.73), kuriame konstatuota, kad ieškovei priklausiusio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra likę tik pamatai, jų dalys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo išsinuomoti ir valstybei priklausantys: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), patenka į miškų ūkio paskrities žemę, kurios naudojimo būdas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Žemė privalo būti naudojama racionaliai, ją tausojant, pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų (LR Žemės įstatymo 1, 21 str.). Vadovaujantis LR žemės įstatymo 10 p. nuostatomis, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik LR Miškų įstatymo numatytai veiklai. Be to, LR Vyriausybės 2004-08-19 nutartimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 p. įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (koncervacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek) be kitų reikalavimų, įtvirtinta, kad draudžiama statyti pastatus ir plėtoti ižinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas (14.1.9. p.). Bylos medžiaga nustatyta, kad Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Todėl nustačius, kad nurodytuose žemės sklypuose įregistruoti statiniai ir jų paskirtis neatitinka žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties, spręstina, kad ieškovas naudodamas žemės sklypus ne pagal paskirtį, padarė esminį žemės nuomos sutarčių pažeidimą, todėl atsakovas turi pakankamą pagrindą šias sutartis nutraukti. Be to, iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų spręstina, kad iš žemės sklypuose esančių statinių yra likę tik pamatai, jų dalys. Tai yra taip pat pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovas nenaudojo žemės sklypų pagal sutartį, neeksploatavo sklypų naudingų savybių sutartyje nustatytu būdu pakankamai ilgą laiką (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas pažeidė valstybinės žemės nuomos sutarčių reikalavimus.

Dėl CK 6.564 straipsnio 1 dalies, 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kurie pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad dėl tokio nutraukimo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika, minėta, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas naudoja žemės sklypus ne pagal paskirtį, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu ir tai sudaro pagrindą valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukti vienašališkai prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteismine tvarka. Tokios nuomos sutarties išsaugojimas neatitiktų viešųjų tikslų dėl valstybinės žemės naudojimo, nustatytų Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Karolinos turtas“ v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, bylos Nr. 3K-3-491-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015).

Ieškovui neįrodžius, kad prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymas Nr. 13VĮ-302-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0472 nutraukimo“ ir 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 13VĮ-306-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0473 nutraukimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimas Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ yra priimti be pagrindo, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl priešieškinio

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovui UAB ,,Viremidos investicijos“ nuosavybės teise priklauso poilsio nameliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Trečias ieškovei priklausantis poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuris inventoriniame plane matyti, kad šis statinys yra šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos miškų ūkio žemėje reikalavimus taip pat nustato LR Miškų, Žemės įstatymai. Pagal LR Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės. Taigi poilsio pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose sprendžiami statybų miško žemėje teisėtumo klausimai, formuoja vienodą praktiką, jog, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu bei Miškų ir Žemės įstatymų nuostatomis, tokios paskirties žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Ignalinos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008; kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad teismui pripažinus, kad Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai nutraukė žemės nuomos sutartis, ieškovas įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės UAB „Viremidos investicijos“.

2015 m. guodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui patenkinus priešieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str.1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies.

Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 794,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 85 p., atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Priešieškinį patenkinus, valstybei iš ieškovo UAB ,,Viremidos investicijos“ priteistina 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Įpareigoti UAB ,,Viremidos investicijos“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės UAB „Viremidos investicijos“.

2015 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš UAB ,,Viremidos investicijos“, į.k. 142008830, 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.