- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-2462-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05576-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- O. T.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Vilniaus rotušė“, Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Vilniaus rotušė“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ieškovės atšaukimą iš VšĮ „Vilniaus Rotušė“ (toliau – ir Rotušė) valdytojos pareigų; 2) grąžinti ieškovę į buvusias pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal 2018 m. gruodžio 28 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. Al59-6829 (toliau – ir Darbo sutartis) ėjo Rotušės valdytojos pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) meras 2021 m. vasario 2 d. potvarkiu Nr. 23-18/21, remdamasis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – ir VšĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 17 punktu, DK 104 straipsniu, atšaukė ieškovę iš pareigų dėl jai nesuprantamų priežasčių. Ieškovė nesutinka su atšaukimu, mano, kad jis yra neteisėtas, Darbo sutartis su ja nutraukta neteisėtai.
3. Ieškovė 2021 m. sausio 28 d. 14.35 val. elektroniniu laišku gavo kvietimą dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos M. V. organizuojamame „Microsoft Teams“ susitikime. Ieškovei nebuvo nurodytas susitikimo tikslas, priežastys, tema ar kitos aplinkybės. Susitikimas įvyko 2021 m. vasario 1 d., jame dalyvavo Savivaldybės administracijos patarėjas kultūros klausimais T. R., Savivaldybės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja L. K.. M. V. pasiūlė ieškovei palikti pareigas šalių susitarimu. T. R. nurodė šias pasiūlymo palikti pareigas šalių susitarimu priežastis: nebuvo bendros pozicijos, nepasitikėjimas. Ieškovė pasiūlymo atsisakė, toliau vykdė Rotušės valdytojos pareigas. Tačiau 2020 m. vasario 2 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo Savivaldybės elektroninį pranešimą, kad ji atšaukiama iš Rotušės valdytojos pareigų.
4. Ieškovės atšaukimas iš pareigų yra neteisėtas, nes sprendimą dėl Darbo sutarties nutraukimo priėmė ir ieškovės atšaukimą iš pareigų įvykdė netinkamas subjektas – meras. Pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Rotušės steigimo dokumentus atšaukti ją iš pareigų galėjo tik dalininkų susirinkimas. Ieškovė į Rotušės valdytojos pareigas buvo paskirta viešo konkurso būdu. Atšaukta iš pareigų ieškovė galėjo būti tik kompetentingų subjektų, esant atšaukimo priežastims ir nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Sprendimas dėl jos atšaukimo iš pareigų turi būti objektyviai pagrįstas viešuoju interesu, o ne motyvuojamas absoliučia teisės ir galios sąvoka.
5. Ieškovės atleidimo procesas buvo labai staigus, netikėtas, įvykdytas per 24 valandas, atšaukimo priežastys neįvardintos, jai nebuvo nustatytas terminas ar skirtas laikas „pasitaisyti“. Dėl to pažeistos DK 65 straipsnio 1 ir 3 dalys. Visą darbo laikotarpį ieškovei niekada nebuvo pateikta pastabų dėl darbo kokybės, neužfiksuota tarnybinių nusižengimų, o per du darbo metus ieškovei pavyko visiškai įgyvendinti įstaigos tikslus. Atsakovės pasirinktas Darbo sutarties nutraukimo pagrindas pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą prieštarauja Darbo sutarties 13 punktui, pagal kurį Darbo sutartis galėjo būti nutraukta DK nustatytais pagrindais.
6. Kadangi ieškovės atšaukimas iš pareigų įvykdytas be teisėto pagrindo, todėl pagal DK 218 straipsnio 2 dalį ieškovė turėtų būti grąžinta į buvusias pareigas, sumokant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 3 000 Eur kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Informacija apie ieškovės atšaukimą iš pareigų internetiniuose naujienų portaluose pasirodė anksčiau, negu apie tai sužinojo pati ieškovė. Apie ieškovės atšaukimą iš pareigų Savivaldybė paviešino savo interneto svetainėje www.Vilnius.lt., šia informacija pasidalino kiti internetiniai naujienų portalai. Savivaldybės pranešime buvo paskleista nepagrįsta, neteisinga, prieštaringa realiai situacijai, žeminanti ieškovę, daranti neigiamą įtaką jos profesinei reputacijai informacija.
Šalies argumentai
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad viešąją įstaigą ir jos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai, ir vadovas gali būti atšauktas iš pareigų bet kada. Teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą teisės aktuose suteikta būtent Savivaldybės merui, o viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis VšĮĮ įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Ieškovė į pareigas buvo paskirta Savivaldybės mero potvarkiu. Ieškovės nurodomos jos atšaukimo iš pareigų aplinkybės yra visiškai nereikšmingos. Ieškovė apie atšaukimo priežastis (kad neturi Savivaldybės pasitikėjimo) buvo informuota 2021 m. vasario 1 d. įvykusio pokalbio metu.
8. Ieškovės vadovavimo Rotušei metu jos veikla nepasižymėjo proveržiu ir lauktais pokyčiais, turėjo trūkumų. Bendradarbiavimo su Savivaldybės administracijos Kultūros skyriumi vengimas ir atsisakymas, Savivaldybės mero pavedimų nevykdymas, renginių organizatorių nusiskundimai dėl nemalonaus, nediplomatiško ir biurokratiško ieškovės bendravimo, kompromisų neieškojimo menkino Rotušės reputaciją, konkurencingumą rinkoje. Iki atšaukimo iš pareigų Savivaldybės struktūriniai padaliniai, meras su ieškove nerasdavo bendros pozicijos, Savivaldybės netenkino ieškovės darbas. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos.
9. Ieškovės grąžinimas į buvusias pareigas nėra įmanomas. Teismui per prievartą grąžinus į pareigas ieškovę, kuria viešoji įstaiga ir jos savininkė neturi pasitikėjimo, būtų paneigta viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, susidarytų situacija, kai viešajai įstaigai vadovautų pasitikėjimo neturintis asmuo. Ieškovės atleidimo aplinkybės neužkirto jai kelio ieškoti ir susirasti kitą gerai apmokamą darbą, todėl vidutinis darbo užmokestis ieškovei negali būti priteisiamas. Ieškovė neįrodė, kad ji iš tiesų patyrė neturtinę žalą. Jeigu ieškovės atšaukimas iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu, ieškovės interesai galėtų būti apginti paties pažeidimo pripažinimo faktu, o ne turtinės žalos atlyginimu.
Šalies argumentai
10. Atsakovė, VšĮ „Vilniaus rotušė“, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Savivaldybės meras turėjo kompetenciją ne tik priimti, bet ir atšaukti ieškovę iš einamų viešosios įstaigos vadovės pareigų. Todėl ieškovės atšaukimas iš viešosios įstaigos valdytojos pareigų buvo įvykdytas tinkamo ir kompetentingo subjekto, yra teisėtas. Net ir pripažinus jos atleidimą neteisėtu, neturėtų būti grąžinama į eitas pareigas, kadangi Savivaldybės viešajai įstaigai turi vadovauti su Savivaldybės meru ir Savivaldybės struktūriniais padaliniais, kitais subjektais bendrą kalbą gebantis rasti asmuo, kad galėtų būti nuosekliai ir tinkamai įgyvendinami Savivaldybės iškelti tikslai ir uždaviniai. Ieškovė neturi Savivaldybės mero pasitikėjimo. Ieškovei neturėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos, nes dėl to galėtų nukentėti Rotušės biudžetas, o tuo pačiu ir Rotušės veiklos kokybė, viešasis interesas. Ieškovė 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą grindžia iš esmės vienu motyvu, kad apie jos atšaukimą iš pareigų pranešė žiniasklaida. Tačiau ne Rotušė pranešė apie ieškovės atleidimą. Ieškovė turėtų kelti visuomenės informavimo priemonių atsakomybės klausimą. Ieškovė buvo viešosios įstaigos vadovė, apie kurios veiklą nuolat pasirodydavo pranešimai žiniasklaidoje, todėl natūralu, kad apie ieškovės atšaukimą iš Rotušės valdytojos pareigų taip pat pranešta žiniasklaidoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra VšĮ „Vilniaus rotušė“ steigėja (savininkė). Vilniaus miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu ieškovė, kaip viešą konkursą į šias pareigas laimėjęs asmuo, buvo paskirta į VšĮ „Vilniaus rotušė“ valdytojo pareigas, pavedant sudaryti darbo sutartį. Ieškovė ir Rotušė 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurią pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės meras. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2021 m. vasario 2 d. potvarkiu ieškovė buvo atšaukta iš Rotušės valdytojos pareigų nuo 2021 m. vasario 2 d., išmokant jai kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
13. Pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą teisė skirti į pareigas ir atšaukti viešosios įstaigos vadovą yra suteikta įstaigos dalininkų susirinkimui. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu yra vienas viešosios įstaigos dalininkas, jis vadinamas savininku, o savininko sprendimas yra prilyginamas dalininkų susirinkimo sprendimui. VšĮ „Vilniaus rotušė“ įstatų (toliau – Įstatų) 10 punkte kaip įstaigos savininkė (steigėja) nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė. Duomenų, kad Rotušė turėtų dalininkų, nėra. Pagal Įstatų 35 punktą, jeigu įstaigoje yra vienintelis dalininkas, jis yra vadinamas įstaigos savininku, jo sprendimai prilyginami susirinkimo sprendimams. Pagal Įstatų 36 punktą įstaigos vadovą į pareigas skiria ir atšaukia iš jų susirinkimas, Savivaldybės kompetencijai priskirtą teisę priimti į pareigas ir atleisti iš jų įstaigos vadovą įgyvendina meras. Įstatų 25.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atleidžia iš pareigų įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, tvirtina jo pareigybės aprašymą, skiria drausmines nuobaudas.
14. Pagal VSĮ įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą kompetencija skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priskirta savivaldybių merams. Mero pareigas užimančiam asmeniui įstatymu yra deleguotos funkcijos, įskaitant ir funkcijas, susijusias su savivaldybės viešųjų įstaigų vadovų skyrimu į pareigas ir atleidimu iš jų. Toks teisinis reglamentavimas, iš vienos pusės, leidžia spręsti, jog meras yra vienintelis subjektas, kuriam suteikta teisė įgyvendinti viešosios įstaigos savininko funkcijas, susijusias su vadovo priėmimu į darbą ir darbo santykių su juo nutraukimu, iš kitos pusės, net ir pavartojus „atleidimo“ sąvoką, įstatyme aiškiai nurodoma, jog meras vykdo ir kitas funkcijas, numatytas tiek DK, tiek ir kituose įstatymuose, t. y. ir VšĮĮ.
15. VšĮĮ įtvirtintas vadovo „atšaukimo“ institutas yra skirtas atitinkamai savininko teises įgyvendinančio subjekto teisei įgyvendinti, tuo tarpu aptariamos VSĮ normos yra skirtos ne teisių pobūdžiui ir apimčiai apibrėžti (šie klausimai išspręsti VšĮĮ), bet kompetencijai tarp vietos savivaldos subjektų paskirstyti. Todėl teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą meras turi tik įgaliojimus įgyvendinti VšĮĮ 9 straipsnio 6 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir VšĮ „Vilniaus rotušė“ steigimo dokumentuose 25.4. punkte įvardintą visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą, bei, kad atsakovės pasirinktas Darbo sutarties nutraukimo pagrindas – VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas – prieštarauja Darbo sutarties 13 punkte sutartoms darbo santykių pasibaigimo nuostatoms.
16. Teismas padarė išvadą, kad kompetencija skirti ir atleisti savivaldybės viešosios įstaigos vadovą iš pareigų bei vykdyti kitas darbdavio funkcijas įstaigos vadovo atžvilgiu (įskaitant ir VšĮĮ numatytą jo atšaukimo iš pareigų galimybę), yra deleguota merui. Nesant duomenų apie kitus atsakovės dalininkus, pripažintina, kad VšĮ „Vilniaus rotušė“ dalininkas yra vienas ir juo yra įstaigos steigėjas – Savivaldybė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Savivaldybės meras negalėjo priimti sprendimų dėl VšĮ „Vilniaus rotušė“ valdytojos atšaukimo ir darbo sutarties su ja nutraukimo pagal DK 104 straipsnį. Būtent mero priimtų sprendimų pagrindu ieškovė ir buvo įdarbinta.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, aiškindamas viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias VšĮĮ nuostatas, konstatavo, kad vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Todėl teismas sutiko su atsakovų pastebėjimais, kad tam, jog pasibaigtų su vadovu sudaryta darbo sutartis, sprendimo dėl vadovo atšaukimo nėra būtina motyvuoti.
18. Ieškovė galėjo būti atšaukta iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Savivaldybės sprendimu. Tokia savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto atšaukimo teisė gali būti įgyvendinta nepriklausomai nuo įstaigos vadovo kaltės dėl atšaukimo buvimo ar nebuvimo, pasiremiant diskrecijos teise nuspręsti dėl tokios absoliučios teisės pasinaudojimo. Atsakovė pasinaudojo įstatymo jai deleguota absoliučia teise, šios teisės buvimo ir galimybės ja pasinaudoti nepaneigia ieškovės nurodomas tarp ginčo šalių atsiradęs nesusišnekėjimas ir panašūs dalykai.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016, konstatavo, kad atšaukimo iš pareigų pagrindas – pasitikėjimo kasatoriumi praradimas – galėjo atsirasti tiek dėl šio asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų. Ieškovės atšaukimą iš pareigų ir Darbo sutarties nutraukimo su ja realizavimą lėmė asmeninės ieškovės savybės, kurios savo ruožtu lėmė nesusidirbimą, nesusišnekėjimą ir pasitikėjimo praradimą. Ieškovė neginčijo atsakovų nurodytų tokio ,,nesusišnekėjimo“ aplinkybių. Posėdžio metu ieškovė ir teismui paliko nelinkusio girdėti ir įsiklausyti, įsitikinusio tik savo nuomonės teisumu, gana ultimatyvaus, žmogaus įspūdį.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo prarastas pasitikėjimas ieškove, todėl, vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, teismas padarė išvadą, jog tai sudarė pagrindą merui, kaip kompetentingam subjektui, spręsti dėl vadovo atšaukimo, nenurodant konkrečių priežasčių. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nežinojo apie atšaukimo priežastis. Nurodytų aplinkybių visumą teismas įvertino kaip pagrindą pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą potvarkį, Savivaldybės meras tinkamai įgyvendino jam VSĮ suteiktą kompetenciją spręsti visus klausimus, susijusius su savivaldybės viešosios įstaigos vadovo darbo santykiais, atšaukdamas ieškovę iš pareigų pasirinko teisėtą DK 104 straipsnyje, VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte, VSĮ įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtintą darbo santykių su viešosios įstaigos vadove nutraukimo pagrindą – atšaukimą iš pareigų ir turėjo pagrindą bei priežastį priimti tokį sprendimą.
21. Teismui atsisakius pripažinti ieškovės atšaukimą iš užimamų pareigų neteisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovės reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais. Dėl kitų bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų teismas nepasisakė, nurodęs, kad jie nėra teisiškai reikšmingi bylai išspręsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovė O. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad viešosios įstaigos savininkas turi absoliučią teisę atšaukti šios įstaigos vadovą, nepagrįsdamas tokio sprendimo jokiomis priežastimis. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016, kurioje išaiškinta, kad tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų. Tačiau pagal naujausią teismų praktiką vadovo atšaukimo teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 nurodė, kad, net sprendžiant klausimą dėl ribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens vadovo atšaukimo, ieškovas turi teisę teikti įrodymus, jog konkrečiu atveju egzistuoja viešas interesas, kas lemtų vadovo atšaukimo ribojimus ir atšaukimo klausimo sprendimą kitaip nei reglamentuoja bendri atšaukimo pagrindai.
22.2. Kasacinis teismas įtvirtino, kad teismai privalo nagrinėti ir vertinti ieškovo pateiktus argumentus dėl viešo intereso egzistavimo. Teismas visiškai nevertino nei viešosios įstaigos teisinio statuso ypatumų, nei ieškovės nurodytų priežasčių, kurios pagrindžia viešo intereso buvimą. Rotušė yra viešasis juridinis asmuo, tenkinantis viešą interesą. Ieškovė savo darbo funkcijomis turėjo užtikrinti, kad Rotušės veikla būtų tenkinamas viešas interesas. Pagal kasacinio teismo praktiką net biudžetinės įstaigos veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, todėl šios veiklos efektyvumas yra viešasis interesas. Dėl to sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Jeigu pagal kasacinio teismo praktiką biudžetinės įstaigos vadovo atšaukimas turi būti objektyviai pagrįstas viešuoju interesu, šis reikalavimas turėtų būti taikomas ir viešosios įstaigos vadovo atšaukimui.
Atsiliepimas
22.3. Atsakovių nurodytos priežastys, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas ieškove, yra išimtinai susijusios su viešo intereso užtikrinimu. Ieškovė, dalyvaudama konkurse į Rotušės pareigas, teikė programą, kurią ji, kaip vadovė, turėtų įvykdyti darbo santykių metu. Atsakovės priėmė sprendimą, kad pateikta programa tenkina Rotušei, kaip viešajai įstaigai, keliamą tikslą užtikrinti viešą visuomenės interesą. Ieškovė visiškai įvykdė programoje nurodytus strateginius veiklos tikslus. Nei vienas Savivaldybės atstovas nepateikė jokių pretenzijų, skundų ar kitokių priekaištų dėl šios programos vykdymo ir įvykdymo. Taigi Savivaldybė jokių priekaištų viešajam interesui svarbios programos įvykdymui niekada neturėjo ir neturi.
22.4. Rotušė, kaip tenkinanti viešąjį interesą negali atlikti diskriminacinių veiksmų. Vis dėlto Savivaldybė, kaip įstaigos savininkas (dalininkas), nepagrįstai taikė skirtingas sąlygas įvairioms visuomenės grupėms. Ieškovė, gindama viešąjį interesą, nuolat kėlė klausimus ir teikė pastabas dėl šių diskriminacinių veiksmų. Sprendžiant klausimą dėl viešosios įstaigos, Rotušės, vadovo atšaukimo iš pareigų egzistuoja viešas interesas ir ieškovė tokį egzistavimą pagrindė. Savivaldybė neturi absoliučios ir neribojamos teisės atšaukti vadovą. Tokiu atveju privaloma vertinti priežastis, kurios lėmė vadovo atšaukimą. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės nurodomų priežasčių, lėmusių pasitikėjimo ieškove praradimą ir jos atšaukimą.
22.5. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė neįgyvendino proveržio ir pokyčių Rotušės veikloje. Ieškovės vadovaujamu laikotarpiu įstaiga pasižymėjo labai stipriu proveržiu ir naujovėmis, organizuojant kultūrines veiklas, operatyviu ir išskirtiniu prisitaikymu prie situacijos bei naujo visuomenės gyvenimo būdo karantino metu. Ieškovės iniciatyva Rotušėje vyko virtualūs 3D turai, tiesioginės paskaitų, koncertų transliacijos, trumpametražių filmų apie menininkus kūrimas ir viešinimas, stacionari šviesos instaliacija. Ieškovės iniciatyva Rotušė pasižymėjo labai stipriu proveržiu infrastruktūros remonto, pritaikymo asmenims su specialiaisiais poreikiais srityse, šiuolaikinio inventoriaus įsigijimo srityje. Ieškovės vadovavimo laikotarpiu Rotušė pasižymėjo proveržiu ir didele iniciatyva teikti pasiūlymus ir atstovauti Vilniaus miestą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomose programose.
22.6. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieškovė nebendradarbiavo. Ieškovė savo veikloje bendradarbiavo tiek su Savivaldybės atstovais, tiek su Savivaldybės skyriais. Savivaldybės reprezentacinių renginių, apdovanojimo ceremonijų turinys, programos atlikėjai visuomet būdavo derinami su Kultūros skyriumi. Būtent šis skyrius nurodydavo organizuojamų renginių atlikėjus, programos dalyvius, taisė renginių scenarijus, taip iš esmės apribodamas ieškovės teisę kontroliuoti teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti renginių meninį lygį, šiuolaikiškumą ir augimą. Kultūros skyriaus pateikti bendradarbiavimo pasiūlymai buvo susiję ne su renginių organizavimu, o su reikalavimu būti formaliu sutartyje įvardintu renginio organizatoriumi, apmokant Kultūros skyriaus nurodytiems paslaugų ir prekių tiekėjams nurodytas sumas, prisiimant atsakomybę už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir neteisėtą biudžeto lėšų panaudojimą. Liudytojas ieškovės kategoriškumą įrodinėjo jos komentaru, kad dėl neteisėto atšaukimo ji kreipsis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Taigi atsakovė vertina, kad asmuo, siekiantis ginti savo teises ir interesus, yra konfliktiškas bei netinkamas eiti pareigas.
22.7. Priešingai, negu teigia atsakovė, ieškovė vykdė visus mero pavedimus. Pažymėtina, kad mero pavedimai buvo ypatingai reti bei nesusiję su įstaigos veikla, kryptimi, rezultatais. Meras niekada neinicijavo susitikimų su ieškove, nekvietė į posėdžius, kur buvo svarstomi su Rotuše susiję klausimai. Ieškovė pati inicijavo susitikimą su meru. Atsakovės nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad buvo nusiskundimų dėl netinkamo ieškovės bendravimo. Ieškovės biurokratiškumą atsakovė įrodinėjo aplinkybėmis, kada ieškovė abejodavo nurodymais, galinčiais pažeisti teisės aktų reikalavimus ir atlikto audito rekomendacijas. Iki ieškovės atšaukimo iš pareigų nebuvo atliktas joks įstaigos veiklos kokybės vertinimas, ieškovei nepateikti jokie veiklos vertinimo rezultatai, nepristatyti vykdytos veiklos trūkumai ar Savivaldybės laukiami pokyčiai.
22.8. Pradiniame Rotušės mokamų paslaugų įkainių svarstymo etape ieškovė nebuvo informuojama apie šio dokumento svarstymą Savivaldybės komitetuose bei taryboje, taip pažeidžiant jos teisę, numatytą Rotušės valdytojos pareigybės aprašyme. Ieškovė apie dokumento svarstymą sužinojo tik iš viešai internete skelbiamos tarybos darbotvarkės ir kreipėsi el. laiškais į Savivaldybės vadovus, kad nebūtų priimtas įstaigai ir viešajam interesui žalingo turtinio dokumentas. Būtent atsakovės nebendradarbiavo su ieškove ir nesiekė sklandžiai organizuoti proceso. Visuotinis dalininkų susirinkimas (Savivaldybė) nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles. Ieškovė nėra teisiškai atsakinga už Savivaldybės tarybos ir komitetų sprendimus bei jų įgyvendinimo eigą, todėl negalėjo daryti jokios neigiamos įtakos šiam procesui. Savivaldybės atstovams nebuvo paranki ieškovės pozicija įvesti aiškius kriterijus dėl patalpų teikimo nemokamiems renginiams bei nepiktnaudžiauti tokia galimybe, todėl buvo nuspręsta pašalinti asmenį, kuris siekė objektyvios ir skaidrios sistemos.
22.9. Ieškovės siekis užtikrinti viešųjų interesų patenkinimą, t. y. tiek išlaikyti ir tęsti Rotušės veiklą, tiek siekti, jog nebūtų piktnaudžiaujama jos veikla, siekiant asmeninių interesų, nebuvo parankus Savivaldybės atstovams, ir tai lėmė jos nepagrįstą ir neteisėtą atšaukimą. Ieškovė pagrindė šias aplinkybes, 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. pateiktais papildomais įrodymais, kuriuos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Po liudytojo T. R. parodymų kilo poreikis apklausti liudytoju asmenį, kurio pozicija iš esmės yra visiškai prieštaringa. Liudytoja A. P. paliudytų aplinkybes, susijusias su ieškovės elgesiu, vykdyta veikla, taip pat paneigtų bet kokius samprotavimus dėl tariamo pasitikėjimo ieškove praradimo. Todėl ieškovė prašo teismo iškviesti šią liudytoją.
22.10. Ieškovė patyrė neturtinę žalą, ją neteisėtai atšaukus iš užimamų pareigų. Mero viešas pasisakymas apie ieškovės atleidimą, iš esmės sumenkino jos, kaip darbuotojos reputaciją, buvo nepagrįstai suformuotas ieškovės, kaip prastos, konfliktiškos, nepažangios, neprofesionalios darbuotojos įvaizdis. Tokie vieši pasisakymai sukėlė ieškovei didžiulį stresą, įtampą, psichologinius išgyvenimus. Ieškovė suprato, kad ateityje dėl to gali turėti sunkumų įsidarbinti kitur, todėl jos finansinė padėtis tapo itin nestabili. Atšaukimas iš pareigų ieškovei buvo siurprizinis ir netikėtas, apie tokį staigų sprendimą visuomenė sužinojo anksčiau, nei pati ieškovė. Ieškovę dėl tokių neteisėtų atsakovių veiksmų kankina depresija, nerimas, nemiga, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą pagrįstai įvertino 3 000 Eur.
22.11. Pagal CPK 16 straipsnio 2 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Nagrinėjamoje byloje 2021 m. kovo 31 d. įvyko pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kurio pabaigoje teisėja informavo, jog yra pereinama į bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad keičiasi teismo sudėtis, šalys galės teikti prašymus bylą pradėti nagrinėti iš naujo. Ieškovė 2021 m. balandžio 21 d., vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė papildomus paaiškinimus, dėl pasikeitusios teismo sudėties prašė bylą nagrinėti iš naujo, taip pat 2021 m. balandžio 28 d. pateikė papildomus dokumentus ir prašė iškviesti liudytojus. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. šiuos prašymus pateikė pakartotinai. Tačiau teismas šių prašymų netenkino. Todėl buvo pažeistas lygiateisiškumo principas ir tinkamai neištirtos bei neišnagrinėtos visos reikšmingos bylos aplinkybės.
23. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų procedūra yra speciali, reglamentuojama VšĮĮ ir VSĮ, pagal kurių nuostatas teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą suteikta Savivaldybės merui ir ši teisė yra absoliuti. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).
23.2. Viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutas atsirado tik su 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusia VšĮĮ redakcija. VšĮĮ pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nustatyta, kad VšĮĮ projektu siekiama suteikti galimybę viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui atšaukti vadovą. Tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas. Dėl to ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad Savivaldybės mero teisė atšaukti ją iš pareigų nebuvo absoliuti, kad atšaukiant ją iš pareigų privalėjo būti nurodytos tokio atšaukimo priežastys.
23.3. Ieškovė siekia įvelti teismą į teisiškai nereikšmingų aplinkybių nagrinėjimą, nukreipiant dėmesį nuo iš esmės vienintelės nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės – teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą absoliutumo. Ieškovė keletą kartų teikė teismui didelį kiekį dokumentų, visiškai nesusijusių su nagrinėjamu ginču, prašė kviesti liudyti asmenis, nieko nežinančius apie ieškovės atšaukimo iš pareigų aplinkybes, bei kitaip vilkinti ir sunkinti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
23.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pagal naujausią teismų praktiką viešosios įstaigos vadovo atšaukimo teisė nėra absoliuti. Ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 negali būti taikoma nagrinėjamam ginčui, nes joje nagrinėta visiškai kitokia faktinė ir teisinė situacija. Be to, ieškovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje nėra tokių išaiškinimų, kokius apeliaciniame skunde nurodo ieškovė. Toks viešasis interesas, kad būtent ieškovė eitų Rotušės vadovės pareigas, neegzistuoja ir negali egzistuoti. Tai – išimtinai pačios ieškovės privatus interesas eiti Rotušės vadovės pareigas.
23.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria remiasi ieškovė, pateikti pavyzdžiai, kada teisė atšaukti įstaigos vadovą nėra absoliuti, yra labai konkretūs ir specifiniai – jie galioja tais atvejais, kai numato specialus įstatymas (nagrinėtais atvejais – Sveikatos priežiūros įstaigos įstatymas). Nors Rotušės veikla yra susijusi su viešuoju interesu, tai savaime nereiškia, kad šioje civilinėje byloje turi būti vertinamas viešojo intereso aspektas. Rotušė nevykdo tokių gyvybiškai svarbių funkcijų, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, kurių atveju įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs specialią vadovo atleidimo iš pareigų tvarką galimai būtent ir siekdamas, kad tokiose gyvybiškai svarbiose įstaigose vadovas būtų atleidžiamas kitokia procedūra. Nagrinėjamu atveju nėra specialaus įstatymo ar kito teisės akto, leidžiančio spręsti apie Rotušės vadovo atšaukimo iš pareigų teisės ribojimą.
23.6. CPK 49 straipsnyje nustatytas konkretus sąrašas subjektų, ginančių viešąjį interesą, tarp jų nėra ieškovės. Ieškovė neatskleidžia, koks konkrečiai viešasis interesas šiuo atveju gali būti pažeidžiamas. Vien tai, kad Rotušės veikla yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu, nereiškia, jog, keičiantis Rotušės vadovui, tas viešasis interesas yra pažeidžiamas. Šiuo atveju egzistuoja nebent konkretus ir teisės aktuose aiškiai apibrėžtas viešasis interesas, kad Savivaldybė turėtų pasitikėjimą Rotušės vadovu. Pagal Rotušės valdytojo pareigybės aprašymą akivaizdu, kad šiai pareigybei eiti būtinas pasitikėjimas. Rotušės vadovas kai kuriuos klausimus privalo spręsti, juos derindamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (pagrindines įstaigos veiklos kryptis ir pan.). Dėl to Rotušės vadovui privaloma sutarti ir turėti Savivaldybės pasitikėjimą.
23.7. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovė pasitikėjimą yra praradusi, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas bei Rotušės atstovė, nurodę, jog ieškovė yra konfliktiška, jai vadovaujant darbo atmosfera buvo įtempta, nebuvo klausoma darbuotojų, darbuotojai bijojo būti atleisti ir t. t. Ieškovės subjektyvus manymas, kad Savivaldybė neturėjo prarasti pasitikėjimo ja, nepagrindžia, kad iš tiesų Savivaldybė neprarado pasitikėjimo ieškove. Byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad ieškovė yra praradusi pasitikėjimą. Šios bylos dalykas yra ne kokių nors ieškovės darbo rezultatų vertinimas, bet būtent pasitikėjimo ja praradimas. Ieškovė galbūt sąmoningai painioja šiuos du atskirus dalykus, kad teismas būti suklaidintas ir įsiveltų į teisiškai nereikšmingų aplinkybių nagrinėjimą. Tai vertintina kaip nesąžiningas ieškovės naudojimasis procesinėmis teisėmis.
23.8. Ieškovė, reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, nenurodo Rotušės ar Savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų. Vien ieškovės atleidimo pripažinimas neteisėtu, savaime nereiškia ir neturtinės žalos jai priteisimo. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė turi pagrįsti. Pripažinus, kad ieškovės atšaukimas iš užimamų pareigų buvo teisėtas, atitinkamai negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepaaiškina, kokie teisės aktų reikalavimai ir kokie konkrečiai jos teisėti interesai buvo pažeisti, viešai paskelbus apie ieškovės atšaukimą iš pareigų. Rotušė yra viešoji įstaiga, jos tikslai ir uždaviniai yra pakankamai reikšmingi visam miestui ir visai visuomenei. Dėl to visuomenė turi teisėtą ir aiškų interesą žinoti, kas vadovauja šiai įstaigai.
23.9. Ieškovė apie jos atžvilgiu priimtą savivaldybės sprendimą buvo informuota greičiau nei per pusvalandį. Dėl to nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys asmenų informavimą apie priimtus sprendimus. Atsakovės negali būti laikomos atsakingomis už kitų subjektų skelbiamą informaciją. Savivaldybė yra nuo ieškovės galimai nesąžiningų veiksmų nukentėjęs subjektas, nes, teisės aktų nustatyta tvarka atšaukus ieškovę iš užimamų pareigų, ji viešai ir neteisingai žiniasklaidai kaltino Savivaldybės merą, kad jai nebuvo nurodytos atšaukimo priežastys, kad sprendimą skųs teismui. Taip buvo padaryta reputacinė žala Savivaldybei. Savivaldybė galėtų reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovės. Ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, tai laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kurį teismas turi teisę ieškovei skirti ir baudą.
23.10. Pagal CPK 229 straipsnį bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį posėdį. Įvykus vienam parengiamajam teismo posėdžiui, pripažintina, kad bylai pasirengta. Ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių būtų reikėję daryti antrą parengiamąjį posėdį. Parengiamasis posėdis jau buvo baigtas ir nuspręsta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. CPK nuostatos nenumato galimybės grįžti iš bylos nagrinėjimo iš esmės atgal į bylos pasirengimo stadiją. Ieškovė turėjo galimybę prašyti teismo bylą nagrinėti iš naujo iš esmės. Ieškovė prašė atidėti teismo posėdį ar paskirti kitą parengiamąjį posėdį. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė prašė bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovė ir ją atstovaujantis advokatas visomis įmanomomis priemonėmis siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ir veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Nustačius advokato nesąžiningą elgesį, apie tai turi būti informuota Lietuvos advokatūra.
Atsiliepimas
24. Atsakovė VšĮ „Vilniaus Rotušė“ atsiliepime nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Savivaldybės meras turėjo kompetenciją ne tik priimti, bet ir atšaukti ieškovę iš einamų viešosios įstaigos vadovės pareigų. Be to, atšaukiant ieškovę iš pareigų, jai neturėjo būti nurodytos atšaukimo priežastys. Ieškovė nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis savo teiginio, kad jai turėjo būti nurodytos ne bet kokios jos atšaukimo priežastys, o susijusios su viešojo intereso gynimu. Ieškovė prieštarauja Savivaldybės ir teismo nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo.
24.2. Pripažinus ieškovės atšaukimą iš pareigų teisėtu, negali būti tenkinami ir kiti ieškovės reikalavimai grąžinti ją į buvusias pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ir sprendimo įvykdymo dienos. Net ir pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, ji neturėtų būti grąžinama į buvusias pareigas, nes Savivaldybės viešajai įstaigai turi vadovauti su Savivaldybės meru ir Savivaldybės struktūriniais padaliniais, kitais subjektais bendrą kalbą gebantis rasti asmuo, kad galėtų būti nuosekliai ir tinkamai įgyvendinami Savivaldybės iškelti tikslai ir uždaviniai.
24.3. Ieškovė neturi Savivaldybės mero pasitikėjimo. Ieškovei neturėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos, nes dėl to galėtų nukentėti Rotušės biudžetas, o tuo pačiu ir Rotušės veiklos kokybė, viešasis interesas.
24.4. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ne Rotušė pranešė apie ieškovės atleidimą, todėl iš jos ir neturėtų būti priteisiama neturtinė žala. Ieškovė turėtų kelti visuomenės informavimo priemonių, o ne Rotušės atsakomybės klausimą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji iš tiesų patyrė neturtinę žalą. Ieškovė buvo viešosios įstaigos vadovė, apie kurios veiklą nuolat pasirodydavo pranešimai žiniasklaidoje. Todėl natūralu, kad apie ieškovės atšaukimą iš Rotušės valdytojos pareigų taip pat buvo pranešta žiniasklaidoje. Ši aplinkybė negali būti laikoma nei neteisėtu veiksmu, nei kokiu nors ieškovės teisių ir interesų pažeidimu, už kurį galėtų būti priteisiama neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
25. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo spendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl jos atšaukimo iš viešosios įstaigos vadovės pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, laimėjusi viešą konkursą VšĮ „Vilniaus rotušė“ valdytojo pareigoms eiti, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu buvo paskirta į VšĮ „Vilniaus rotušė“ valdytoja, su ja 2018 m. gruodžio 28 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis. Ieškovė 2021 m. sausio 28 d. buvo pakviesta į 2021 m. vasario 1 d. susitikimą su Savivaldybės administracijos atstovais. Šio susitikimo metu ieškovei buvo pareikštas nepasitikėjimas dėl sunkumų ieškant bendros pozicijos, pasiūlyta palikti pareigas savo noru, tačiau ieškovė su siūlymu nesutiko. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2021 m. vasario 2 d. potvarkiu atšaukė ieškovę iš VšĮ „Vilniaus rotušė“ valdytojos pareigų nuo 2021 m. vasario 2 d., išmokant jai kompensaciją už neišnaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
27. Darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir DK 104 straipsnį. Ieškovei apie jos atšaukimą iš pareigų pranešta 2021 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu. Tą pačią dieną interneto svetainėje adresu www.sc.bns.lt buvo paskelbta informacija, kad „Bus ieškoma naujo Vilniaus rotušės vadovo“.
28. Ieškovė nesutikdama su jos atšaukimo iš pareigų pagrindu, remdamasi tuo, kad viešu pranešimu apie atleidimą ieškovės reputacijai padaryta ir neturtinė žala, kreipėsi į teismą, prašydama jos atšaukimą iš pareigų pripažinti neteisėtu, grąžinti į buvusias pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, be to, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų pagrindo ir taikytinos teismų praktikos
29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, nes pagal naujausią kasacinio teismo išaiškinimą vadovo atšaukimo iš pareigų teisė nėra absoliuti, teismas turi nagrinėti ir vertinti ieškovės pateiktus argumentus dėl viešo intereso buvimo. Pasak ieškovės, priežastys, kuriomis atsakovė motyvuoja pasitikėjimo ieškove praradimą, išimtinai susijusios su viešojo intereso užtikrinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Rotušės teisinio statuso ypatumų ir ieškovės nurodytų priežasčių, kurios pagrindžia viešo intereso egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
32. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Tačiau kartu akcentuojama ir tai, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
Žemesnės instancijos teismas
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė iš Rotušės valdytojos pareigų buvo atšaukta 2021 m. vasario 2 d. pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas, ir pagal DK 104 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Ieškovė iš pareigų atšaukta ir Darbo sutartis su ja nutraukta motyvuojant pasitikėjimo praradimu, nulemtu ieškovės asmeninių savybių: nebendradarbiavimo, konfliktiškumo, pavedimų nevykdymo, skirtingo požiūrio į priimamus teisės aktus, organizuojamus renginius.
34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atšaukimo iš pareigų teisėtumą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016 pateiktu vadovo atšaukimo iš pareigų reglamentuojančių VšĮĮ nuostatų išaiškinimu, pagal kurį vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016, kurioje plėtojamas VšĮĮ ir DK nuostatų, reglamentuojančių viešosios įstaigos vadovo atšaukimo sąlygas, aiškinimas, nurodant, kad atšaukimo iš pareigų pagrindas – pasitikėjimo vadovu praradimas – gali atsirasti tiek dėl šio asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Tam, kad viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų.
36. Pažymėtina tai, kad aptarti kasacinio teismo išaiškinimai suformuluoti, atsižvelgiant į 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostata, kad, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. VšĮĮ 10 straipsnio, reglamentuojančio viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jis skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato darbo sutarties sąlygas. Atšaukimo sąvoka vartojama ir VšĮĮ 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 4 dalyje. Taigi apskųsto Vilniaus miesto savivaldybės mero 2021 m. vasario 2 d. potvarkio priėmimo metu galiojo VšĮĮ nuostatos, kuriose įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
37. Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aiškinamajame rašte apibrėžti siūlymo viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti galimybę atšaukti vadovą tikslai, akcentuota, kad tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė (atšaukti vadovą) nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas.
38. Nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi ieškovės apeliaciniame skunde pacituotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008 ir 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 pateiktais išaiškinimais, kad teisės aktai viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui (savininkui) nesuteikia absoliučios teisės nutraukti darbo sutartį su šios įstaigos vadovu, o šio klausimo tinkamas, skaidrus ir pagrįstas sprendimas yra viešasis interesas. Šie išaiškinimai pateikti dėl iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių VšĮĮ nuostatų.
39. Ieškovės apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 vertintas UAB „Telšių autobusų parkas“ direktoriaus atšaukimo iš pareigų pagal DK 104 straipsnį teisėtumas. Dėl to analizuotos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, kurios nagrinėjamoje byloje nėra aktualios. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje, sutikdamas, kad pagal jo paties praktiką pripažįstama, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo diskrecija atšaukti vadovą gali būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017), kartu pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi praktika, suformuota tose nutartyse.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 pasisakyta dėl teisės normų, reguliuojančių viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų. Kasacinis teismas pripažino, kad, sprendžiant dėl ieškovės atšaukimo iš vadovės pareigų teisėtumo, turėjo būti vadovaujamasi ir specialiuoju teisės aktu – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, kuriame šių įstaigų vadovų atleidimo iš einamų pareigų tvarka ir pagrindai yra sureguliuoti, ši tvarka ir pagrindai, pakeitus VšĮĮ nuostatas dėl viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo, nebuvo modifikuoti. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos, susijusios su gyvybiškai svarbios visuomenei teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimu bei įgyvendinimu, statusą, jos vadovo atleidimo (atšaukimo) klausimas turi būti sprendžiamas pirmiausia atsižvelgiant į viešąjį interesą, bet ne į absoliučią viešosios įstaigos steigėjo ar kito subjekto teisę, įtvirtintą bendrajame įstatyme, atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš einamų pareigų.
41. Taigi po 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio VšĮĮ pakeitimų kasacinio teismo praktikoje išskirtos tik specialaus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigos, kurių vadovo atšaukimo iš pareigų klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į viešąjį interesą, ir toks atšaukimas galimas tik esant atšaukimo priežastims bei darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus.
43. Nagrinėjamoje byloje šalys patvirtino, kad ieškovė atšaukta iš viešosios įstaigos vadovės pareigų, šios įstaigos vienintelei dalininkei (Savivaldybei) remiantis prarastu pasitikėjimu vadove. Atsakovės teigimu, pasitikėjimo praradimą nulėmė ieškovės asmeninės savybės, nebendradarbiavimas, netinkamas bendravimas, konfliktiškumas, mero pavedimų nevykdymas, nesutarimai dėl renginių kokybės, Rotušės teikiamų paslaugų ir įrangos įkainių ir kt. Nors ieškovė nesutinka su tokiu jos elgesio bei veiklos įvertinimu ir apeliaciniame skunde įrodinėja priešingas aplinkybes, tačiau dėl VšĮĮ nuostatų viešosios įstaigos savininkui suteiktos teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutaus pobūdžio šie ieškovės argumentai neturi teisinės reikšmės ginčijamo atšaukimo iš pareigų teisėtumui. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų duomenų apie jos veiklos rezultatus ir jos bei Savivaldybės mero, kitų padalinių vadovų nesutarimų priežastis.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama specialiajame VšĮĮ įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.), ir toks susitarimas nepaneigs šios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties šalims. Šis išaiškinimas taikomas tiek naujai sudaromoms darbo sutartims ar jų pakeitimams, tiek iki VšĮĮ pakeitimo sudarytų darbo sutarčių nuostatoms ta apimtimi, kiek jos teismo nepripažintos neteisėtomis ir dėl to negaliojančiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).
45. Nagrinėjamu atveju su ieškove sudarytos Darbo sutarties 13 punkte numatyta, kad ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais, o pagal 14 punktą - dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo sutartyje Nurodyta, kad ieškovė iš pareigų atšaukta 2021 m. vasario 2 d. mero potvarkiu pagal VšĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir DK 104 straipsnį. DK 104 straipsnyje reglamentuojami darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindai ir tvarka. Šioje teisės normoje nenustatyta nei pranešimo apie atšaukimą ir (ar) atšaukimo terminų, nei kitokių procedūrinių ypatumų, tik aptartas išeitinės išmokos mokėjimas. Atšaukus ieškovę iš pareigų, jai sumokėta išeitinė išmoka.
46. Darytina išvada, kad su ieškove sudarytoje Darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl specialių procedūrinių Rotušės valdytojos atšaukimo iš pareigų sąlygų, dėl kurių nesilaikymo Savivaldybės mero 2021 m. vasario 2 d. potvarkis galėtų būti pripažintas pažeidžiančiu ieškovės teises.
Dėl neturtinės žalos
47. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai 3 000 Eur neturtinės žalos, neatsižvelgė į tai, jog pats atšaukimo iš pareigų faktas ieškovei buvo netikėtas, Savivaldybės meras, viešojoje erdvėje pasisakydamas dėl ieškovės atleidimo, sumenkino jos, kaip darbuotojos, reputaciją, taip sumažindamas ieškovės galimybes įsidarbinti. Pasak ieškovės, jos finansinė padėtis tapo itin nestabili, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė reiškė remdamasi DK 218 straipsniu, pagal kurio 2 dalį neturtinė žala darbuotojui priteisima, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs pripažinti ieškovės atšaukimą iš užimamų pareigų neteisėtu, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovės reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais, ir šių reikalavimų pagrįstumo kitais aspektais nevertino.
49. Pagal DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nagrinėdamas darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę priteisti padarytą turtinę ar neturtinę žalą. DK 151 straipsnyje įtvirtinta bendroji darbo sutarties šalių pareiga atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas (pavyzdžiui, dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo) neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
50. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).
51. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, net ir pripažinus, kad ieškovės atšaukimas iš Rotušės valdytojos pareigų buvo teisėtas, vertintina, ar atsakovių atlikti veiksmai ieškovės atleidimo procedūros metu atitiko pagarbų darbdavio bendravimo su atleidžiamu darbuotojų elgesio standartą.
52. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).
53. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrundu, be kita ko, nurodė aplinkybes, kad Savivaldybės mero 2021 m. vasario 2 d. potvarkis dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų buvo pasirašytas 13:38 val., o ieškovei išsiųstas 14:00 val., tuo tarpu interneto svetainėje www.sc.bns.lt apie ieškovės atleidimą pranešta 13:55 val.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, apie tai, jog Savivaldybės administracija ketina ieškovę atšaukti iš pareigų, jai buvo pranešta dar 2021 m. vasario 1 d. susitikimo metu. Taigi ieškovė dar iki pranešimo visuomenės informacinėse priemonėse jau žinojo apie jos atšaukimą iš pareigų. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog žinia apie atleidimą iš darbo ieškovei buvo staigi ir netikėta.
55. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde teigia, kad daugiausiai neigiamų išgyvenimų jai sukėlė viešas mero pasisakymas, kuris itin sumenkino jos, kaip darbuotojos, reputaciją ir galbūt užkirto ateityje susirasti kitą darbą. Nurodytame internetiniame portale buvo pacituoti tokie Savivaldybės mero žodžiai: „dėkoju vadovei už pastangas, tačiau neradome bendro sutarimo, nepavyko Rotušės durų plačiau atverti miestiečiams“, „tikiuosi, kad naujasis vadovas bus atsparus politinėms įtakoms, atviromis akimis žvelgs į naujoves bei turės gerą meninį skonį. Rotušė turi tapti atvira, kviečiančia erdve miestiečiams“.
56. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pats pranešimas, jog su atleidžiamu viešosios įstaigos vadovu Savivaldybės merui nepavyko rasto bendro sutarimo, nereiškia jo reputacijos sumažinimo, tai – tiesiog fakto konstatavimas. Mero nurodyti pageidavimai ir lūkesčiai būsimam naujam Rotušės valdytojui, nors ir gali būti nepriimtini ieškovei, tačiau nagrinėjamu atveju neperžengia korektiško pasisakymo apie atleidžiamą darbuotoją ribų ir nėra tokio pobūdžio, kad suponuotų pagrindą konstatuoti ieškovei padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
58. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad po 2021 m. kovo 31 d. parengiamojo teismo posėdžio, kai buvo paskirtas teismo posėdis ir ieškovei nustatytas 14 dienų terminas papildomiems įrodymams pateikti, 2021 m. balandžio 15 d. pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas. Ieškovės atstovas 2021 m. balandžio 14 d. prašė pratęsti teismo nustatytą 14 dienų terminą iki 2021 m. balandžio 21 d. Naujas bylą nagrinėjantis teisėjas šį prašymą tenkino.
59. Ieškovės atstovas 2021 m. balandžio 21 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus ir prašė teismo 2021 m. balandžio 29 d. 13.00 val. teismo posėdį atidėti, kitą teismo posėdį skirti parengiamąjį, nes pasikeitė teismo sudėtis. Ieškovės atstovas 2021 m. balandžio 28 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Teismas, nagrinėdamas bylą 2021 m. balandžio 29 d. posėdyje, netenkino ieškovės atstovo prašymo ir nepriėmė naujų įrodymų. Atstovui paprašius apklausti liudytojus, teismas nurodė, kad prašymas teikiamas ne laiku ir jo netenkino. Taip pat netenkino advokato prašymo atidėti teismo posėdį. Ieškovės atstovas 2021 m. gegužės 19 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir prašymą priimti naujus įrodymus, liudytoja kvieti A. P.. Teismas 2021 m. gegužės 26 d. posėdžio metu netenkino ieškovės atstovo prašymo dėl įrodymų priėmimo ir liudytojos apklausos.
60. Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismui 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą dėl įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, priėmimo. Paaiškino, kad teismo nepriimtų įrodymų apimtis yra didelė, yra būtinas didelės apimties įrodymų tyrimas bei vertinimas, todėl pareiškė prašymą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
61. Pagal CPK 16 straipsnio 2 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.
62. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, pasikeitus jo sudėčiai, nepradėjo bylos nuo pasirengimo stadijos, tęsė procesą nuo bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos. Kartu pažymėtina tai, kad pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Ieškovė dokumentais, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, siekia įrodyti, kad jos pozicija ginčuose su Savivaldybe dėl Rotušės valdymo, įkainių nustatymo ir renginių organizavimo buvo teisinga. Tačiau jau pasisakyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės reikšmingomis laikomos aplinkybės neturi įtakos ieškovės atšaukimo iš pareigų teisėtumui įvertinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomi pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai, neturi įtakos paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
63. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Atsakovės neprašė atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepateikė duomenų, kad šias išlaidas būtų patyrusios, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesu
65. Atsakovė Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl teismas turėtų skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat nurodė, kad ieškovei atstovaujantis advokatas visomis įmanomomis priemonėmis siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ir veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Nustačius advokato nesąžiningą elgesį, apie tai turi būti informuota Lietuvos advokatūra.
66. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
68. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad, paduodama ieškinį ir apeliacinį skundą bei jame nurodydama nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, ieškovė šia teise naudojosi ne pagal jos paskirtį. Aplinkybė, kad ieškovės atstovas, pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą stadijai, pirmosios instancijos teismui teikė papildomus įrodymus bei prašė apklausti liudytojus, o apeliaciniam teismui teikė tuos pačius dokumentus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina proceso šalies nesąžiningumo. Apeliaciniame skunde pateiktos teisingos kasacinio teismo nutarčių citatos, o jų aiškinimas ir interpretacija, siekiant pritaikyti ieškovės atšaukimo iš pareigų situacijai, neperžengia korektiško ir profesionalaus teisininko argumentacijos ribų. Nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesu, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.
69. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą apie ieškovei atstovavusio advokato elgesį proceso metu informuoti Lietuvos advokatūrą.
70. Atsakovės neprašė atlyginti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nepateikė duomenų, kad šias išlaidas būtų patyrusios, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.