- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-653-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00015-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Vaclovas Paulikas, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Plasta“
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Vaclovo Pauliko ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Plasta“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kemi service“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau - AB) „Plasta“ kompensuoti ieškovui jo patirtas papildomas neplanuotas išlaidas, skirtas paslėptų automobilio defektų šalinimui – 2 333,85 Eur.
2. Nurodo, kad šalys 2020 m. balandžio 12 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią AB „Plasta“ pardavė, o ieškovas nupirko automobilį Ford Mustang, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, juodos spalvos, automobilio kaina – 16 000,00 Eur. Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo tinklapyje www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pirkimo – pardavimo sutartyje, kad parduodamas automobilis yra be defektų, tačiau ieškovui eksploatuojant automobilį, nuolat neįprastai mažėdavo aušinimo skystis, dėl ko automobilis 2020 m. liepos 30 d. buvo pristatytas patikrai į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ausegra“ servisą, kur automobilio patikros metu buvo nustatytas paslėptas variklio defektas, apibūdintas defektiniame akte. Automobilio variklio galvutė buvo pristatyta į kitas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Autometalas“ remonto dirbtuves, kur automobilio variklio galvutės apžiūros metu buvo patvirtintas paslėptas automobilio defektas ir išduoti defektiniai aktai. Apie paslėptą automobilio defektą pardavėjas buvo informuotas iš anksto 2020 m. liepos 28 d. prieš automobilio transportavimą patikrai. Automobilis suremontuotas ir apmokėti automobilio defektų šalinimo darbai pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AUS 0049278.
3. Ieškovas 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. teikė atsakovei pretenzijas dėl netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsisakė patenkinti pretenziją. Sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai, jie nebuvo matomi išoriškai ir paaiškėjo tik pradėjus eksploatuoti automobilį ir išardžius automobilio variklį. Minėti trūkumai yra esminiai, nes jie trukdė automobilį naudoti pagal paskirtį. Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilio patikrą atliko UAB „Kemi service“, tačiau patikra buvo atlikta neišsamiai, dėl ko minėtas automobilio variklio defektas nebuvo nustatytas. Pradėjus eksploatuoti automobilį trūkumai paaiškėjo iš karto – užsidegė aušinimo skysčio trūkumo lemputė indikatorius ir reikšmingai kilo variklio temperatūra. Po savaitės buvo papildytas aušinimo skystis. Vis dažniau pildant aušinimo skystį, 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 13 d. buvo kreiptasi į UAB „Kemi service“, kuri šalino gedimo priežastis: keitė variklio žvakes, aušinimo skystį, atliko elektroninių sistemų diagnostiką, bet neatliko COP2 tyrimo ir neįtarė variklio gedimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė AB „Plasta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad parduodama automobilį pirkėjui ji atskleidė visas atsakovei žinomas aplinkybes apie jį, t. y., jog parduodamas automobilis buvo patyręs avariją JAV, po avarijos jis buvo atgabentas į Lietuvą, suremontuotas, o atsakovė įsigijo automobilį po remonto. Kad šios aplinkybės buvo atskleistos pirkėjui, apie tai buvo pažymėta sutartyje. Su variklio problemomis, t. y. automobilio galios mažėjimu, aušinimo sistemos žarnų kietėjimu, aušinimo skysčio mažėjimu, variklio tarpinės defektu, per visą automobilio eksploatavimo laikotarpį atsakovė nesusidūrė, todėl pardavėjas, nežinodamas tokių defektų, negalėjo jų nuslėpti. Atsakovė nusprendė parduoti automobilį ne dėl kokių nors jo gedimų, kaip teigiama ieškinyje, bet todėl, kad buvo įsigytas kitas, universalesnio (ne sportinio) tipo automobilis, skirtas darbuotojui, kuris iki tol naudojosi Ford Mustang. Jokių variklio (traukos) defektų per du su puse naudojimosi automobiliu metų atsakovė nebuvo pastebėjusi. Iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo patikrintas ieškovo pasirinktame servise, kuriame nustatė, jog automobilis turėjo stabdžių sistemos trūkumų, t. y. buvo būtina pakeisti stabdžių diskus, šios aplinkybės buvo pažymėtos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje. Kadangi kitų trūkumų servise nenustatė ir minėtas trūkumas yra eksploatacinio pobūdžio (dėl natūralaus dėvėjimosi), šalys sutarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo, ir šalių sutarimu 300 Eur buvo sumažinta automobilio kaina.
5. Ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodyti automobilio defektai egzistavo iki jo pardavimo. Atsakymuose į ieškovo pareikštas pretenzijas atsakovė nurodė, jog savo poziciją peržiūrės, jeigu bus pateikti įrodymai, patvirtinantys variklio tarpinės defekto egzistavimą sutarties sudarymo metu, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Automobilio gedimo ir remonto faktas, praėjus beveik trims mėnesiams po automobilio įsigijimo ir nuvažiavus daugiau kaip 5 000 km, nepatvirtina, kad gedimas egzistavo iki nuosavybės teisės perėjimo. Atsakovės sutikimas patikrinti parduodamą automobilį nepriklausomame, ieškovo pasirinktame servise patvirtina, kad pardavėjas elgėsi sąžiningai. Ieškovas jokių pretenzijų dėl parduoto automobilio trūkumo iki 2020 m. liepos 31 d. nereiškė, be to, kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos rodo, kad kompiuterinės diagnostikos ieškovas į servisą kreipėsi tik 2020 m. liepos 7 d., o 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl gedimų šalinimo (vandens pompos, aušinimo sistemos siurblio, uždegimo žvakių keitimo), t. y. baigiantis trečiam mėnesiui po sutarties sudarymo.
6. UAB „Ausegra“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje dalis išlaidų, kurias prašoma priteisti, nėra susijusios su ieškinio faktiniame pagrinde nurodytais automobilio defektais. Šioje sąskaitoje esančios pozicijos: salono filtras (22,61 Eur), freonas (9,81 Eur), alyva (0,63 Eur), dažai (0,74 Eur), detalių plovimas (15,70 Eur), kondicionieriaus pildymas (22,77 Eur), salono filtro keitimas (9,42 Eur), iš viso 98,83 Eur, neturi nieko bendra su variklio tarpinės sandarumo šalinimo remontu. Šios išlaidos yra eksploatacinio pobūdžio išlaidos, kurios periodiškai arba nuvažiavus tam tikrą kiekį kilometrų, yra neišvengiamai būtinos. Lyginant 2020 m. liepos 13 d. UAB „Kemi service“ ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Ausegra“ sąskaitas matyti, kad abejose sąskaitose keičiamos pačios dalys – žvakės. Žvakės per tokį terminą negalėjo sugesti, o jeigu sugedo, tai ne dėl pardavėjo kaltės. Be to, 2020 m. liepos 13 d. sąskaitoje nurodyti darbai: vandens pompos ir aušinimo skysčio siurblio keitimas nėra susiję su defektu, kurių pagrindu reiškiamas ieškinys. Taip pat ieškovas prašo priteisti jo patirtas išlaidas pagal 2020 m. liepos 7 d. sąskaitą, tame tarpe ir už automobilio diagnostiką, tačiau ieškovas nepateikė į bylą šios diagnostikos rezultatų, todėl nėra įrodyta, kad šios išlaidos susijusios su ieškinio pagrindu.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Kemi service“ paslaugas ieškovui suteikė kokybiškai ir tinkamai. Atliekant automobilio patikrą prieš jo pirkimą nebuvo nustatyta jokių indikacijų, kurias būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai susieti su ieškinyje nurodomu automobilio gedimu, todėl trečiasis asmuo laiko, kad ieškinyje nurodytas gedimas patikros metu neegzistavo. Ieškovas 2020 m. balandžio 27 d. vėl kreipėsi į UAB „Kemi service” dėl automobilio skydelyje užsidegusios įspėjamosios lemputės, tačiau jis jokių nusiskundimų ir/ar pastebėjimų dėl ieškinyje nurodomo automobilio gedimo trečiajam asmeniui neišsakė. Atliktos kompiuterinės diagnostikos metu taip pat nebuvo nustatyta jokių su tokiu gedimu sietinų indikacijų. Trečiasis asmuo 2020 m. balandžio 27 d. atliko su ieškovu suderintus darbus, nesusijusius su ieškinyje nurodomu automobilio gedimu. Ieškovas 2020 m. liepos 7 d. dar kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl automobilio skydelyje užsidegusios įspėjamosios lemputės ir tuomet ieškovas pirmą kartą paminėjo, kad eksploatuojant automobilį buvo pakilusi aušinimo skysčio temperatūra, rodoma automobilio prietaisų skydelyje. Atlikus kompiuterinę diagnostiką valdymo bloko atmintyje buvo nustatytos kelios klaidos, rodančios aukštą temperatūrą variklyje (t. y. variklio perkaitimą). Patikrinus aušinimo sistemą buvo nustatytas aušinimo skysčio nebuvimas. Būtent automobilio eksploatavimas be pakankamo aušinimo skysčio kiekio (nuo įsigijimo ieškovas automobiliu naudojosi jau kelis mėnesius) bei variklio perkaitimas (neaišku, kiek kartų ir juo labiau karštu vasaros sezono metu, kai tokie gedimai yra pakankamai dažni) ir galėjo būti ieškinyje nurodomo automobilio gedimo priežastis. Laikotarpiu nuo automobilio įsigijimo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. liepos 7 d., ieškovas į trečiąjį asmenį nesikreipė dėl automobilio gedimų, sietinų su nurodomu ieškinyje, ir nenurodė susijusių tokio galimo gedimo požymių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 333,85 Eur, 753 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai 13,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. balandžio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas nupirko, o atsakovė pardavė už 16 000 Eur sumą lengvąjį automobilį Ford Mustang, 2015 m. gamybos, juodos spalvos. Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėta, kad automobilis turėjo eismo įvykių Amerikoje, Lietuvoje, tačiau buvo suremontuotas. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti tokie trūkumai: reikalinga pakeisti stabdžių diskus, taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Skelbime apie parduodamą transporto priemonę atsakovas apibūdino parduodamą automobilį kaip techniškai tvarkingą. Ieškovui pradėjus eksploatuoti automobilį užsidegė ženklas automobilio skydelyje, įspėjantis apie variklio darbo nesklandumus, taip pat paaiškėjo, jog yra padidintos automobilio variklio aušinimo skysčio sąnaudos. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui būtinų lėšų sąnaudų, o pardavėjui turėjo būti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trūkumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trūkumų ir itin tvarkingą. Tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis.
10. Ieškovas dėl automobilių trūkumų kreipėsi į trečiąjį asmenį jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus, nurodančio variklio darbo nesklandumus. Antrą kartą dėl tos pačios problemos ieškovas kreipėsi į servisą 2020 m. liepos 7 d., taip pat 2020 m. liepos 11 d. kreipėsi trečią kartą. 2020 m. liepos 13 d. automobilis buvo remontuotas, pakeistos uždegimo žvakės, aušinimo skysčio pompa, tačiau minėtas automobilio remontas problemos neišsprendė ir ieškovas kreipėsi pakartotinai dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus 2020 liepos 17 d., kuomet buvo atliktas automobilio variklio aušinimo sistemos CO2 testas, patvirtinęs variklio defektą. Automobilio prietaisų skydelyje užsidegęs geltonos spalvos indikatorius, įspėjantis apie variklio darbo nesklandumus, leido įtarti variklio gedimą jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Galutinai variklio gedimas buvo identifikuotas, taip pat automobilio variklis suremontuotas praėjus trims mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Net ir tuo atveju, jeigu gedimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto. Taip pat egzistavo vizualiai pastebimas variklio gedimą leidžiantis įtarti požymis – prietaisų skydelyje įsijungęs geltonos spalvos signalinis indikatorius. Kadangi minėtas indikatorius užsidegė jau po septynių dienų nuo sutarties sudarymo, labiau tikėtina, jog jis turėjo užsidegti ir automobiliui esant atsakovės dispozicijoje, kadangi juo identifikuojami variklio veiklos trūkumai negalėjo atsirasti per septynias dienas bei per tris mėnesius sąlygoti tokią automobilio techninę būklę, jog jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Tokio požymio nepastebėti buvo neįmanoma. Be to, iš oficialaus atstovo UAB „Inchcape Motors“ pateiktų automobilio kompiuterinėse sistemose saugomų duomenų matyti, kad automobilio sistemų sutrikimai fiksuoti nuo automobilio ridos 56 063 km iki 78 503 km, ieškovas pradėjo naudoti automobilį esant jo ridai 61 217 km. Ieškovui naudojant automobilį nebuvo fiksuota informacijos, kad automobilio variklis buvo perkaitintas ar jo darbo temperatūra buvo pakilusi virš įprastinės.
11. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas darė įtaką variklio veikimui. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilio variklio trūkumus identifikuojantys duomenys automobilio valdymo skydelyje nustatyti jau po septynių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Konkretus variklio gedimas buvo identifikuotas tik išardžius variklį po trijų mėnesių nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus ir sudarančių pagrindą daryti kitokią išvadą, todėl teismas laikė daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Tai, kad prieš sutarties sudarymą automobilis buvo patikrintas UAB „Tuvlita“ ir išduota kortelė patvirtino, jog automobilis techniškai tvarkingas, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovo naudai, nes šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais, kurie nebuvo nustatyti ir apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Kadangi ieškinyje nurodyti automobilio defektai atsirado anksčiau, negu po šešių mėnesių iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog jie egzistavo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir pareiga tai paneigti tenka atsakovei, kaip pardavėjui. Ieškovas, kaip pirkėjas, negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – įspėjamasis signalas automobilio valdymo skydelyje bei padidintas variklio aušinimo skysčio suvartojimas pardavėjo nebuvo atskleista, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu dėl nepakankamo kilometražo. Ieškovas buvo pakankamai atidus, nes jis patikrino perkamą daiktą savo pasirinktame servise. Ieškovo patirtų išlaidų dydį bei jų priežastinį ryšį su automobilio trūkumų šalinimu patvirtina UAB „Ausegra” 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita – faktūra 2 055,85 Eur sumai, minėtos išlaidos patirtos automobilio variklio remontui. Pardavėjui turėjo būti žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trūkumus – ženklas automobilio prietaisų skydelyje apie variklio veiklos nesklandumus ir padidintas variklio aušinimo skysčio kiekio suvartojimas, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas AB „Plasta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
13. Nurodo, kad sprendime nurodytas ieškovo apsilankymo servise faktas susietas su variklio tarpinės gedimu, nors tam nebuvo jokio faktinio pagrindo. 2020 m. balandžio 27 d. ieškovo apsilankymo servise fakto su ieškinio pagrinde nurodomo kokybės trūkumu negalima sieti, nes tokiai gedimų sąsajai įrodymų byloje nėra. Automobilio prietaisų skydelyje užsidegusi geltona variklio lemputė (arba „check engine“ indikatorius) gali signalizuoti apie labai įvairius gedimus, tiesiogiai nesusijusius su varikliu. Minėtas ieškovo apsilankymas servise nepagrįstai sureikšmintas ir susietas su variklio tarpinės gedimu tam nesant įrodymų, tuo labiau, kad karterio slėgio vožtuvo indikacijos ieškovas nesiejo su variklio tarpinės gedimu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio variklio tarpinės defektas egzistavo nuosavybės teisės perėjimo ieškovui metu ar iki jo. Automobilis prieš jį parduodant ieškovui, buvo tikrinamas profesionaliame „Kemi“ servise, turinčiame ilgametę patirtį, kuris be kita ko užsiima ir variklio sistemų diagnostika ir remontu. Šis servisas variklio darbo trūkumų ar variklio gedimų nenustatė, ir tai yra garantija tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, kad tikrinamas automobilis neturi gedimų, išskyrus nustatytuosius. 2020 m. liepos 7 d. UAB „Kemi service“ sąskaita patvirtina aušinimo skysčio papildymo ir kompiuterinės diagnostikos faktą bei automobilio ridą: 65 907 km, t. y. nuo įsigijimo pravažiuota 4 690 km. Sekantį kartą ieškovas kreipėsi į servisą dėl aušinimo skysčio sumažėjimo 2020 m. liepos 13 d. t. y. papildomai nuvažiavus 389 km. Iki 2020 m. liepos 7 d. ieškovo automobiliui aušinimo skysčio poreikio nebuvo, tačiau perkaitinus automobilį ir jį toliau eksploatuojant variklio tarpinės pradegimas pradėjo progresuoti, mažėti aušinimo skysčio lygis, todėl ieškovui dėl aušinimo skysčio papildymo teko lankytis kas keletą dienų. Variklio defekto daikto nuosavybės teisės perėjimo metu nebuvo, nes jeigu jis būtų buvęs, jis būtų išaiškėjęs anksčiau, tokiu pat periodiškumu, kuris buvo 2020 m. liepos mėnesį.
14. Serviso meistras liudytojas D. M. patvirtino, kad tokio pobūdžio gedimas, kaip variklio tarpinės pradegimas, aušinimo skysčio trūkumas paaiškėja iškart, kai pradega variklio tarpinė, su tokiu trūkumu pravažiuoti 5 000 ar 9 000 km neįmanoma, kad variklio tarpinė šiaip sau nepradega, tam yra priežastis – variklio perkaitimas, kad apie tokį gedimą indikuojama iškart, varikliui pasiekus darbinę temperatūrą per 5-10 min. Sprendime nenurodyti argumentai, kodėl nevertinti ir atmetami liudytojų D. M., O. B. parodymai, taip pat liudytojo M. B. ir paties ieškovo parodymai. Aplinkybė, kad ieškovas važiavo iš kito miesto perkaitintu varikliu rodo, kad daiktas (automobilis) buvo eksploatuojamas nesilaikant daikto naudojimo taisyklių, ko pasėkoje atsirado defektas. Ieškovas patvirtino, kad yra važiavęs automobiliu 170 km/h greičiu, kas, turint omenyje, kad automobilis nėra naujas, gali taip pat neigiamai įtakoti variklio tarpinės būklę. Byloje apklaustų liudytojų patikimumo klausimas sprendime neanalizuotas. Tokiu būdu teismas vadovavosi ieškovo su dubliku pateiktais neaiškiais lapais, kuriuos ieškovas įvardino, kaip iš oficialaus Ford atstovo UAB „Inchcape Motors” gautais automobilio kompiuterinės sistemos duomenimis. Šie lapai negali būti vertinami rašytiniais įrodymais, kadangi neaišku, kas juos ieškovui pateikė. Nurodyti lapai yra surašyti ne valstybine kalba, neišversti, juose esanti informacija (kodai) nepaaiškinta, lapai nepasirašyti. Prieš automobilio pardavimą automobilis nebuvo tikrinamas UAB „Tuvlita”, tačiau turėjo nurodytos įmonės 2020 m. vasario 28 d. išduotą techninės apžiūros taloną, patvirtinantį, kad automobilis techniškai tvarkingas, tinkamas eismui. Nuo 1996 m. visuose JAV pagamintuose automobiliuose (Europoje nuo 2001 m.) yra įdiegta kompiuterinė diagnostikos (OBD) sistema. Ši sistema nurodo transporto priemonės savidiagnostikos ir ataskaitų teikimo galimybes, kurios suteikia transporto priemonės savininkui arba remonto specialistui prieigą prie įvairių transporto priemonės posistemių būsenos. 2020 m. balandžio 20 d. ir buvo atlikta tokia automobilio būsenos patikra, kuri kokybės trūkumų (be nurodytų sutartyje) nenustatė. Dėl šios priežasties taip pat nėra pagrįsta sprendime nurodyta išvada, kad variklis prieš pardavimą išsamiai nebuvo tikrinamas. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog dalis ieškovo patirtų išlaidų nėra susijusios su variklio defektų šalinimu, šie argumentai sprendime neanalizuoti.
Atsiliepimas
15. Ieškovas L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė privalėjo paneigti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, kad parduodamo daikto trūkumas neegzistavo jo perdavimo momentu ar, kad jo priežastis ar kilmė yra po daikto pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Liudytojai turėjo akivaizdų suinteresuotumą jiems žinomas bylos aplinkybes nurodyti tendencingai. Liudytojas D. M., netikrino automobilio prieš jo pardavimą, o iš visų kartų, kuomet automobilis buvo remontuojamas trečiojo asmens servise, automobilį pats remontavo tik vieną kartą. Liudytojas O. B. pats automobilio net neremontavo ir netikrino, kadangi dirba remontui atvežtų automobilių priėmėju. Byloje nebuvo nurodomos aplinkybės apie variklio lemputės galimai rodomus gedimus ir jų reikšmes, todėl jomis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. Vienas iš gedimų, kuriuos variklio lemputė gali indikuoti - blogai veikiančios variklio žvakės. Būtent šis gedimas, be kitų požymių, patvirtina variklio aušinimo sistemos defektą, kadangi aušinimo skysčiui patenkant į degimo kamerą, susidaro nuodegos, kurios kaupiasi ant uždegimo žvakių ir kitų elementų, dėl ko jos pradeda netinkamai veikti. Variklio lemputės, kuri užsidegė po automobilio įsigijimo praėjus 6 dienoms, užsidegimas neabejotinai buvo susijęs su byloje analizuotais paslėptais automobilio variklio defektais, kurie buvo jo pardavimo metu. Vienintelis objektyvus testas, kuris gali nustatyti analogišką gedimą, yra CO2 testas. Pirminėje stadijoje, esant tokiam gedimui, jis gali būti nepastebimas ir su tokiu defektu automobiliu galima nuvažiuoti iki 5 000 km.
16. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad automobilio aušinimo skystis eksploatuojant automobilį savaime niekur nedingsta. Pasikeičia tik jo savybės, dėl ko kartas nuo karto jį tenka pakeisti. Maksimalus tokio tipo automobilio greitis, deklaruotas gamintojo, yra 233 km/h, kas reiškia, kad šis yra pritaikytas važiuoti tokiu maksimaliu greičiu ir nuo to jo savybės neturėtų staigiai suprastėti. UAB „Inchcape Motors“ automobilio kompiuterinių sistemų išrašas buvo pateiktas jau kartu su dubliku. Dėl galimai aplaidžių ar nekompetentingų UAB „Kemi service“ darbuotojų veiksmų automobilio trūkumas nebuvo nustatytas tikrinant jį prieš pardavimą ir vėliau, kuomet jis ne kartą buvo taisomas minėtame servise. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad automobilio OBD sistema būtų tikrinta. Automobilis turėjo autoįvykių ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje (kas nuo ieškovo automobilio pirkimo metu buvo nuslėpta). Automobilio apgadinimai nuslėptų įvykių metu buvo pakankamai ženklūs. Pirmą kartą dėl variklio lemputės užsidegimo į trečiojo asmens autoservisą ieškovas nuvyko praėjus 6 dienoms po automobilio įsigijimo, įskaitant ir savaitgalį.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo UAB „Kemi service“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo ieškovo ir jo tėvo M. B. kaip liudytojo teisme po priesaikų duotus paaiškinimus, kuriais jie patys aiškiai ir nedviprasmiškai paneigė ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindu esančias esmines aplinkybes. Ieškinyje buvo nurodytos esminės tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė įrodytomis ir jų pagrindu civilinę bylą išsprendė neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. B. ir atsakovė AB „Plasta“ 2020 m. balandžio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas nupirko, o atsakovė už 16 000 Eur sumą pardavė lengvąjį automobilį Ford Mustang, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. gamybos, juodos spalvos. Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje pažymėta, kad automobilis turėjo eismo įvykių Amerikoje, Lietuvoje, tačiau buvo suremontuotas. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti tokie trūkumai: reikalinga pakeisti stabdžių diskus. Taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra.
20. Ieškovas ieškiniu prašė atsakovo kompensuoti ieškovui jo patirtas papildomas neplanuotas išlaidas, skirtas paslėptų automobilio defektų šalinimui – 2 333,85 Eur. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
21. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių sudarytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyti tokie trūkumai: reikalinga pakeisti stabdžių diskus, taip pat nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, automobilio trūkumai, susiję su variklio aušinimo sistema, nebuvo nurodyti. Atsakovas parduodamą transporto priemonę apibūdino kaip techniškai tvarkingą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, po septynių dienų (2020 m. balandžio 27 d.) nuo automobilio pirkimo kreipėsi į servisą dėl prietaisų skydelyje įsijungusio geltonos spalvos signalinio indikatoriaus, kuris nurodė variklio darbo nesklandumus, dėl tos pačios problemos ieškovas kreipėsi į servisą 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 13 d., kuomet automobilis buvo suremontuotas. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trūkumų, net jei ir gedimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto. Šių aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas pažeidė automobilio eksploatavimo taisykles, kas darė įtaką variklio veikimui.
22. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į šios nutarties 22 punkte pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
23. Šiuo atveju transporto priemonės trūkumai (geltonos spalvos indikatorius) atsirado jau po septynių dienų nuo transporto priemonės įsigijimo, kas reiškia, kad, tikėtina, jog šie trūkumai egzistavo ir ieškovui dar neįsigijus transporto priemonės iš atsakovo, kadangi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. tokie variklio veiklos trūkumai negalėjo atsirasti per septynias dienas bei per tris mėnesius sąlygoti tokią automobilio techninę būklę, jog jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Šiuo atveju pirkėjas perkamą transporto priemonę patikrino trečiojo asmens autoservise, kuris nenustatė jokių transporto priemonės trūkumų, tačiau kaip nustatyta byloje, tokius trūkumus galėjo nustatyti tik automobilio variklio aušinimo sistemos CO2 testas, kuris transporto priemonės pirkimo metu nebuvo atliktas. Ieškovas, kaip automobilio pirkėjas tokių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, negalėjo pastebėti, o atsakovas šių trūkumų ieškovui neatskleidė. Kaip nustatyta byloje, ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, atsakovas turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, todėl jis atsakingas už paslėptus šio automobilio trūkumus, o kadangi ieškovas yra vartotojas, taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Automobilis sugedo po labai trumpo laiko (septynių dienų) nuo jo pardavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovui momentu.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog sprendime neanalizuotas byloje apklaustų liudytojų patikimumo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Šiuo atveju byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo liudytojų patikimumo aspekto, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus, aplinkybė, jog skundžiamame sprendime teismas atskirai nepasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, šios išvados nekeičia. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendimo išvados yra padarytos įvertinus visą byloje esančią medžiagą, tiek rašytinius įrodymus, tiek žodinius šalių ir liudytojų paaiškinimus. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
25. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
27. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiant 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės AB „Plasta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės AB „Plasta“ ieškovo L. B. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.