- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- TS-19-1001/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00354-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Nuteistasis
- R. B.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. B. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, galutine bausme - 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. 2019-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-02 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos 2019-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2019-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. 2020-03-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2019-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo. Suimta 2019 m. sausio 2 d.
Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 29 d.
2022 m. birželio 15 d. nuteistoji faktiškai atliko 3 metus 5 mėnesius 17 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą motyvuojant tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau jos nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 28 kartus; neišsilaikė bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų; būdingas teisės pažeidimų modelis; maža darbinė patirtis; išsilavinimo stoka, neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų dėl priteistų antstolių patvarkymų; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis; mažas atsparumas stresui; savikritiškumo stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; impulsyvumas; neigiamų pasekmių ignoravimas; sunkumai, laikantis visuomenėje priimtinų elgesio normų) ir kitos reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji R. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. B. skundu nesutinka su Komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo Panevėžio pataisos namų 2022-06-21 lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti negaliojančiu ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nesutinka su minėtu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nurodo, kad yra nuteista 2020-03-18 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. 2022-06-15 faktiškai atliko 3 metus 5 mėnesius 17 dienų paskirtos bausmės. Bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. mokosi, įgijo pradinį išsilavinimą, baigė 7 klases. Nuo 2021-09-01 mokosi virėjo amato, nuo 2019-05-08 dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininke – vietininke. Nurodo, kad teismo nuosprendžiu ieškiniai nepriteisti, bet turi nesumokėtų administracinių baudų, jas dengia iš darbo užmokesčio. Nurodo, kad turi tris suaugusius vaikus, palaiko su jais socialinius ryšius telefoninių pokalbių metu. Su kitais šeimos nariais santykiai geri bei palaikantys. Bausmės atlikimo metu bausta vieną kartą, nuobauda nebegalioja suėjus senaties terminui, už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinta 5 kartus. 2022-06-08 atliekant pakartotinį nusikalstamos elgesio rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nurodo, kad yra atlikusi didžiąją dalį bausmės, mano, kad savo elgesiu įrodė, kad pasikeitė, pasimokė iš savo klaidų. Šiuo metu laiko egzaminus virėjo amatui įgyti. Nurodo, kad išėjusi į laisvę galės dirbti pagal įgytą specialybę, taip pat gali dirbti ir kitus jos kvalifikaciją atitinkančius darbus. Nori sąžiningu darbu įrodyti, kad pasikeitė ir daugiau nebenusikals. Mano, kad kuo ilgiau bus atskirta nuo visuomenės, tuo bus sunkesnis ir ilgesnis integracijos į visuomenę procesas. Mano, kad padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nurodo, kad išėjusi iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų, visuomenėje priimtinų taisyklių ir nenusikals, nori gauti galimybę tai įrodyti.
Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji R. B. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad R. B. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką nustatyta mažėjanti vidutinė rizika. Nuteistoji bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo pradinį išsilavinimą, baigė 5,6 klases, šiuo metu mokosi 7 klasėje, nuo 2021-09-01 mokosi virėjo amato, gerokai patobulėjo jos lietuvių kalbos žinios. Taip pat yra motyvuota užsiimti darbine veikla, nuo 2019-05-08 dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininke – vienetininke. Požiūris į darbą izoliacijos sąlygomis atsakingas.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad formaliai R. B. galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog R. B. bausmę pataisos namuose šiuo metu atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą. Ji Lietuvos Respublikoje teista 23 kartus, 5 traukta atsakomybėn valstybėje dėl vagysčių iš parduotuvių, pataisos namuose yra dvyliktą kartą. Pagal teismui pateiktus duomenis dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis (siekiant finansinės naudos). Nusikaltimai sunkėja, neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo įsipareigojimų, toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistoji labai daug kartų bausta administracine tvarka, daugiausia už nedidelės pinginės vertės vagystes iš parduotuvių. Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš pataisos įstaigos atlikusi pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji ankščiau Lietuvos Respublikoje teista 23 kartus, nusikaltimai sunkėja, tai reiškia, jog nuteistoji nedaro atitinkamų išvadų, taip pat atsižvelgiant į šiuo metu R. B. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji R. B. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.
Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – anksčiau teista 23 kartus, 5 kartus pradėtos teisenos užsienio valstybėje; neišsilaikė bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų; būdingas teisės pažeidimų modelis; maža darbinė patirtis; išsilavinimo stoka, neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų dėl priteistų antstolių patvarkymų; lėšų valdymo sunkumai; gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio; piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis; mažas atsparumas stresui; savikritiškumo stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; impulsyvumas; neigiamų pasekmių ignoravimas; sunkumai, laikantis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Be to, nuteistosios R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio 2019-04-24 vertinimo vis dar išlieka vidutinė, nors ir nustatytas jos mažėjimas, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebimas stipriai pasikeitęs nuteistosios požiūris ir motyvacija keisti narkotikų vartojimo įpročius, o kitose srityse (mokymosi bei darbinėje srityje, valdant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliumi, lėšų tvarkyme ir pajamų srityje) matyti pozityvūs pokyčiai, tačiau jie nėra ypatingai pakitę nuo praeitų vertinimų rezultatų. Taip pat pastebėtina, kad vertinant nuteistosios emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus, stebimi išliekantys pozityvūs pokyčiai, ypatingai emocinės gerovės srityje, kuri gana stipriai siejama su psichotropinių medžiagų vartojimo įpročiais, nuteistoji tampa savikritiškesnė, geriau suvokia savo sprendimų pasekmes, nestebima impulsyvaus elgesio apraiškų, stiprėja jos prosicialios nuostatos, prosocialus savivaizdis, pasitikėjimas savimi, tačiau emocinių sunkumų įveikos įgūdžiai išlieka silpnoki.
Nuteistoji R. B. laisvėje stokojo motyvacijos bei vidinių resursų tinkamais būdais ir priemonėmis realizuoti save visuomenėje. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jos atžvilgiu švelnesnių poveikio priemonių, ji reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški. Dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o buvo nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nenustatė, kad nuteistoji R. B. būtų padariusi akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, šiai išvadai paneigti papildomų aplinkybių teismas nenustatė. Dar yra daug elgesio sričių, kur nuteistoji turi daryti pakankamai pozityvią pažangą tam, jog būtų pagrindas manyti, kad išėjusi iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų (visuomenei priimtų taisyklių) ir nenusikals.
Pastebėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo penki komisijos nariai balsavo – prieš. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.
Nors nuteistoji R. B. bausmės atlikimo metu buvo bausta vieną kartą (nuobauda nebegalioja suėjus senaties terminui), mokosi, dalyvavo įvairiose programose, dirba, už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatinta 5 kartus, tačiau šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 5 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajai R. B..
Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus pusę paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (mokosi, dirba, dalyvauja tikslinėse intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. B. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lyginį paleidimą nuteistajai, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o R. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Nuteistosios R. B. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.