Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Marinos Ridikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, bei BK 264 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, V. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nėra pateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu bei 328 straipsnio 1 dalimi, prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje dėl A. A. 2019 m. vasario 21 d. veikos kvalifikavimo - perkvalifikuoti šią veiką iš BK 264 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo bausmę 8 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. A. 2019 m. vasario 21 d. veikos kvalifikavimo pagal BK 264 straipsnio 1 dalį ir kvalifikuoti šią veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Taigi skundžiamas nuosprendis bus tikrinamas tik minėtu aspektu.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad A. A. 2019 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., įsėdęs į automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) pasikėsino išplatinti A. D. didelį kiekį – 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį platinimui atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, pažymėjo, kad byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina tik tai, kad A. A. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,000819 g karfentanilio, tuo tarpu nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – narkotinės medžiagos įgijimas, taip pat subjektyvusis požymis – tikslas platinti šias medžiagas, nėra pagrįsti neabejotinais įrodymais, todėl buvo pašalinti iš kaltinimo.

9. Prokurorė apeliaciniame skunde sutinka, kad nepavyko nustatyti narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybių, sutinka, kad A. A. narkotinę medžiagą laikė, tačiau nesutinka, kad narkotine medžiaga jis disponavo neturėdamas tikslo platinti, bei su veikos perkvalifikavimu į BK 264 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad narkotinės medžiagos karfentanilio laikymas A. A. nebuvo inkriminuotas, pirmosios instancijos teismas teisiamojo posėdžio metu nesiūlė prokurorui keisti kaltinimo, o ir prokurorė nepateikė tokio prašymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad A. A. neteisėtai laikė didelį kiekį – 0,000819 g narkotinės medžiagos karfentanilio.

10. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 21 d., 18.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį platinimui atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, ir 2019 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., įsėdęs į automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) pasikėsino išplatinti A. D., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais A. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

11. Iš kaltinimo matyti, kad narkotinės medžiagos įgijimas nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, buvo preziumuotas iš pasikėsino išplatinti fakto. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įgijimo fakto nepatvirtina joks baudžiamojoje byloje esantis duomuo, išskyrus paties A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad narkotines medžiagas jis įgijo įvykio dieną, 1-2 valandas prieš, todėl įgijimas yra šalinamas iš kaltinimo. Kiekviena iš BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Atitinkamai, pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių nurodytų veikų padarymą, būtina nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir tai pagrįsti įrodymais. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų.

12. Iš kaltinimo taip pat matyti, kad A. A. buvo inkriminuotas gabenimas, o būtent nurodyta, kad jis didelį kiekį – 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio platinimui atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Nors neįrodytas narkotinės medžiagos įgijimo faktas, tačiau darytina išvada, kad A. A. platinimui atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą kaltinime nurodytą kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio. Minėtą išvadą pagrindžia tiek A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (parodė, kad jis atvažiavo pas draugę V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), turėdamas narkotinių medžiagų, kuriomis vėliau sutiko pasidalinti su A. D.), tiek V. M. parodymai (ji parodė, kad pas ją, į (duomenys neskelbtini), atvažiavo A. A., jie kartu vartojo narkotines medžiagas). V. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu narkotines medžiagas buvo pasikėsinta išplatinti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Gabenimu paprastai neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ir pan., tuo tarpu gabenimu laikomas tokių medžiagų perkėlimas didesniais nuotoliais, pavyzdžiui, iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2012). Taigi šiuo atveju narkotinė medžiaga – karfentanilis buvo gabenamas iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad narkotinė medžiaga – karfentanilis buvo gabenama turint tikslą ją platinti. Minėtą pagrindžia tiek BIRT ataskaitų žiūryklė (matyti, kad buvo disponuojama informacija, jog V. M. kartu su romų tautybės vyru „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), prekiauja narkotinėmis medžiagomis – fentaniliu) (1 t., b. l. 122-124), tiek 2019 m. vasario 22 d. vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybinis pranešimas (matyti, kad buvo disponuojama informacija, jog V. M. ir A. A. platina narkotines medžiagas. Nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) ėjo du asmenys (kaip vėliau nustatyta, V. M. ir A. A.), be to, automobilyje ant grindų, tarp A. D. ir A. A., pastebėta 50 Eur kupiūra. Nurodyta, kad pro atidarytas automobilio dureles ant žemės buvo išmesta susukta laikraščio skeltė, kurioje buvo permatomas celofaninis maišelis su šviesios spalvos milteliais, ir į celofaną susuktas popierius, kuriame buvo šviesios spalvos milteliai) (1 t., b. l. 134-135), tiek minėto pareigūno apklausos protokolas (iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė apklausiamas liudytoju) (2 t., b. l. 87), tiek vyresniojo tyrėjo T. K. apklausos protokolas (jis nurodė tokias pačias aplinkybes, kokios yra fiksuotos vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime bei jo apklausos protokole) (2 t., b. l. 85). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad minėtų rastų miltelių sudėtyje yra 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio (2 t., b. l. 52-56). Be kita ko, baudžiamojoje byloje yra 2019 m. vasario 21 d., nuo 17.54 val. iki 18.50 val., pokalbių ir trumpųjų SMS žinučių susirašinėjimo suvestinė tarp „A.“ ir vyro, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra A. A.. Minėtame pokalbyje fiksuota, kaip yra derinama susitikimo vieta (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kaip moteris klausė, ar bus galima paragauti iš karto, kaip vyras sako moteriai, kad, jei nenori, ji gal imti kitur, kad tai yra toks, kokį Julius parduoda, kaip vyras nurodo, parašyti kiek, o moteris parašo „7“ (1 t., b. l. 146-158). Iš 2019 m. vasario 21 d. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad be kitų daiktų automobilyje buvo rasta ir 50 Eur kupiūra (2 t., b. l. 30-34). Fiksuota, kad pinigai paimti iš A. D. (2 t., b. l. 39). Kad 50 Eur priklausė A. D. ir jie buvo skirti narkotinių medžiagų įsigijimui, patvirtina jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 9). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad ją su jos draugu atvežė į (duomenys neskelbtini), kuriuose ji susitiko su V. ir A. (3 t., b. l. 9). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad A. susiskambino su A.a, po ko jie su ja susitiko (3 t., b. l. 38). Liudytojas D. Z. parodė, kad jam paskambino A. D. ir paprašė ją su jos draugu pavežti iki (duomenys neskelbtini), ji sakė, kur važiuoti, po to A. D. išlipo pasitikti draugės, o po kurio laiko ji grįžo su drauge bei romų tautybės vyru ir įsėdo į automobilį (2 t., b. l. 80-81). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad vartojo kartu su V. M. narkotines medžiagas, po to V. M. paskambino A. D. ir paprašė narkotinių medžiagų ir jis sutiko padėti, t. y. duoti narkotinių medžiagų. Jiems susitikus ir įsėdus į automobilį, jis A. D. padavė plastikinį maišelį ir popieriaus lankstinuką su narkotinėmis medžiagoms, po ko prie jų privažiavo policijos pareigūnai (3 t., b. l. 62). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. A. nurodė, kad A. D. reikėjo narkotinių medžiagų, tačiau ji neturėjo pinigų, jis norėjo jai duoti narkotinių medžiagų, tačiau neparduoti. Taigi išdėstytų įrodymų visetas patvirtina faktinę aplinkybę, kad narkotinė medžiaga – karfentanilis buvo gabenama turint tikslą ją platinti A. D.. Nors A. A. ir teigė, kad jis neturėjo tikslo parduoti, tačiau, pirmiausia, tai paneigia jo paties bei A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, automobilio apžiūros protokolas, vyresniojo tyrėjo E. S. parodymai bei tarnybinis pranešimas, antra, A. A. veiksmų kvalifikavimui neturi jokios įtakos tai, ar jis ketino parduoti, ar perduoti neatlygintinai. Jis kaltinamas pasikėsinimu platinti, nedetalizuojant, kokiu būdu. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-139/2015). Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. A. sudarė A. D. sąlygas įgyti narkotinės medžiagos – karfentanilio, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti ištirtų įrodymų visumos.

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatyta, kad karfentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,00006 g, o didelis kiekis yra daugiau kaip 0,0006 g. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad minėtų rastų miltelių sudėtyje yra 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio (2 t., b. l. 52-56). Taigi A. A. atsigabenęs platinimui pasikėsino išplatinti didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio.

15. BK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie asmens veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan. Tačiau sisteminis BK normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad tokie veiksmai kvalifikuojami kaip padėjimas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų (BK 264 straipsnis) tik tuo atveju, jei jie savo turiniu neatitinka platinimo tikslais atliekamo disponavimo minėtomis medžiagomis požymių (BK 260, 261 straipsniai). Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas bent vienam kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-52-699/2015, 2K-162-976/2018 ir kt.). Tai, kad tikslas išplatinti šias medžiagas sutampa su noru padėti kitam asmeniui jas įsigyti, nepašalina platinimo esmės (kasacinė nutartis: baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-788/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. A. veiksmai, įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nelaikytini padėjimu A. D. įgyti narkotines medžiagas, jie kvalifikuotini kaip atsigabenimas platinimui skirtą didelį kiekį narkotinės medžiagos ir pasikėsinimas ją išplatinti. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija laiko nustatyta, kad A. A. 2019 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., įsėdęs į automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) pasikėsino išplatinti A. D. didelį kiekį – 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį platinimui atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

17. Prokurorė už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą prašo skirti laisvės atėmimo bausmę 8 metams. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų.

18. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

19. A. A., padarė tyčinį nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir yra baigtas. Nusikaltimas yra padarytas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. A. A. suvokė, kad narkotinių medžiagų platinimas yra BK uždrausta veika, tačiau, nepaisant to, jis vis tiek sutiko platinti A. D. narkotinę medžiagą. Ir nors dėl policijos pareigūnų veiksmų A. D. neturėjo galimybės disponuoti narkotine medžiaga, tačiau tai nemažina nusikaltimo pavojingumo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje bei už BK 264 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė, kad yra A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o būtent, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad tokia aplinkybė egzistuoja dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, nustačius, kad nepagrįstai A. A. veika kvalifikuota pagal BK 264 straipsnio 1 dalį. Tai, kad A. A. prisipažinus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nereiškia, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors jis pripažino esmines faktines veikos aplinkybes, įskaitant ir patį platinimo A. D. faktą, tačiau jis nepripažino, kad narkotinės medžiagos turėjo būti parduotos. Visgi ištirtų įrodymų viseto pagrindu neginčytinai nustatyta, kad narkotines medžiagas jis turėjo parduoti, o ne jomis pasidalinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2017 m. kovo 24 d., tačiau teistumas neišnykęs ir nėra panaikintas. Taigi nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kas sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Sodros duomenimis, A. A. nedirbo ir nedirba, taigi nėra jokių duomenų apie jo turėtus ir (ar) turimus darbo santykius ir gautas (gaunamas) teisėtas pajamas. Paskutinė registracijos data Užimtumo tarnyboje – 2015 m. liepos 9 d. Administracine tvarka 2018 metais baustas už heroino vartojimą, ne kartą baustas už važiavimą be bilieto, baudos nesumokėtos.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. A. skirtina BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant minimalų – 8 metus.

21. Pirmosios instancijos teismas už BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams. Ši bausmė ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė nustatoma laisvės atėmimas 8 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama laisvės atėmimo bausmė 5 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 2 d., 12.40 val. iki 2019 m. sausio 3 d., 11.14 val., bei nuo 2019 m. vasario 21 d., 18.55 val., iki 2019 m. vasario 22 d., 15.41 val., t. y. 2 paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies

22. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas turi būti išdėstoma apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje, o būtent: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

23. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė prokurorė, skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje nenurodytas A. A. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, tačiau nurodyta, kad jis buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė turi būti išdėstoma priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 305 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant sistemiškai BPK nuostatas, darytina išvada, kad aprašomosios dalies pradžioje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Visgi šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis yra keičiamas, toks pažeidimas nėra laikytinas esminiu.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

24. Be kita ko, prokurorė nurodo ir tai, kad teismas perkvalifikavo A. A. nusikalstamą veiką, jo neįspėjęs. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina (šiuo atveju kaltinamojo teisinės padėties nepasunkinant). Teismas nurodė, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo.

25. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, teismas apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnio 2 dalis). A. A. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 21 d., 18.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 0,000819 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį platinimui atsigabeno į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, ir 2019 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., įsėdęs į automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) pasikėsino išplatinti A. D., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais A. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu A. A. pagal BK 264 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad V. M. prašymu, kontaktuodamas telefonu su A. D., 2019 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., turėjo tiesiogiai perduoti pastarajai narkotines medžiagas, tačiau to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas, t. y. savo veiksmais A. A. sudarė A. D. sąlygas įgyti narkotinės medžiagos – karfentanilio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju privalėjo įspėti A. A., kad jo veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 264 straipsnio 1 dalį. Pirmiausia, jis būtų galėjęs pasirinkti kitokią gynybą, įvertinant ir tai, kad tiek kaltinamasis prisipažino, tiek jo gynėjas sutiko su kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, antra, A. A. pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnį, nustatant iš esmės skirtingas nei nurodyta kaltinime faktines aplinkybes, kas lėmė nusikalstamos veikos perkvalifikavimą, trečia, kaltinime inkriminuota veika numatyta netgi ne tame pačiame BK straipsnyje, pagal kurį pirmosios instancijos teismas A. A. pripažino kaltu (buvo inkriminuota BK 260 straipsnio 2 dalis, tuo tarpu teismas asmenį pripažino kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį). Ir nors kasacinio teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės suvaržo kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokia kasacinio teismo praktika negali būti taikoma. Apibendrinant pažymėtina, kad nors prokurorės skundo argumentai šioje dalyje yra pagrįsti, tačiau tokie argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi apeliacinis skundas yra tenkinamas ir pirmosios instancijos nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 2 dalį perkvalifikavimo į BK 264 straipsnio 1 dalį yra keičiamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis yra keičiamas, toks pažeidimas nėra laikytinas esminiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

prokurorės apeliacinį skundą tenkinti – pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. A. nuteistas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį,- pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, subendrinti paskirtą laisvės atėmimą 8 metams su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 5 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 2 d., 12.40 val. iki 2019 m. sausio 3 d., 11.14 val., bei nuo 2019 m. vasario 21 d., 18.55 val., iki 2019 m. vasario 22 d., 15.41 val., t. y. 2 paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.