Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas skirti suinteresuotajam asmeniui baudą teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0075/20/00588, Nr. 0075/20/00589, Nr. 0075/20/00591 ir Nr. 0075/20/00591 pagal inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-30-190805-00030, Nr. PNSSP-30-190805-00031, Nr. PNSSP-30-190805-00029, Nr. PNSSP-30-190805-00028 dėl skolininkės J. G. įpareigojimo iki 2020 m. vasario 5 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nesudėtingus pagalbinio ūkio statinius – stoginę, sandėliuką, terasą, pavėsinę, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), dėl kurių statybos 2019 m. rugpjūčio 1 d. surašyti savavališkos statybos aktai Nr. 30-190801-00029, Nr. 30‑190801-00027, Nr. SSA-30-190801-00030, Nr. 30-190801-00028, ir sutvarkyti statybvietę. Minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 5 d., tačiau nustatytu terminu J. G. privalomųjų nurodymų neįvykdė.

12. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

13. Akcentuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi taikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. privalomuosiuose nurodymuose Nr. PNSSP-30-190805-00030, Nr. PNSSP-30-190805-00031, Nr. PNSSP-30-190805-00029, Nr. PNSSP-30-190805-00028 nurodytas pasekmes: suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nesudėtinguosius pagalbinio ūkio statinius – stoginę, sandėliuką, terasą, pavėsinę, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš J. G. Be kita ko teismas taip pat paskyrė J. G. 1 Eur dydžio baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. privalomųjų nurodymų dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki visiško minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 30 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti veiksmus neįgyvendinimo aktas Nr. S-22-75-5809, iš kurio matyti, jog J. G., būdama iš anksto informuota, 2022 m. kovo 30 d. 11 val. išieškotojos pareigūnams nesudarė sąlygų patekti į namų valdos teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti griautinus statinius, ir sudaryti sąmatą.

14. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje; baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

15. Nors atskiruoju skundu apeliantė teigia, jog pagal išgales vykdo privalomuosius nurodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės veiksmus laiko nepakankamais. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog privalomieji nurodymai nėra vykdomi labai ilgą laiko tarpą, t. y. privalomieji nurodymai apeliantei surašyti prieš daugiau nei 3 metus, tačiau iki šiol nėra įvykdyti. Nors apeliantė pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus, jog atlieka aktyvius veiksmus siekdama įsiteisinti statybą, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės objektyviai spręsti kada ir apskritai apeliantė tokią galimybę turės. Kaip teisingai atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė inspekcija, teismų praktikoje pasisakoma, kad tai, jog ateityje galimai bus patvirtintas detalusis planas, kuris pareiškėjui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, nes savavališkos statybos padarinių pašalinimas rengiant projektinę dokumentaciją galimas, kai teisės aktai tokią statybą leidžia (pvz.: Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. el-5191-243/2019; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. eA-607-822/2021). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks nepagrįstai ilgas privalomojo nurodymo vykdymo laikas nėra suderinamas su teisingumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principais, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju už privalomųjų nurodymų nevykdymą apeliantei taikytina įstatyme numatyta bauda.

16. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtos baudos yra praėję daugiau nei vieneri metai. Pabrėžtina, kad J. G. veiksmai dėl siekio įteisinti savavališką statybą negali būti pagrindas neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas inspekcijos nurodymų privalomumo vykdymas, sudarant sąlygas juos vykdyti neapibrėžtą laiko tarpą. Tai reiškia, kad net ir pritaikius teismo nuobaudą, kuri turėtų skatinti apeliantę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, savo tikslų nepasiekė, todėl laikytina, jog taikytos skatinančios priemonės šiuo atveju buvo neveiksmingos, kas suponuoja poreikį papildomai skatinti apeliantę tinkamam ir operatyviam teismo sprendimo įvykdymui.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudos dydis parinktas atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas nevykdomas jau ilgą laiką (daugiau nei trejus metus), antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo teisme nagrinėjamas antrą kartą, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo skirta 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o mažinti jos nėra pagrindo. Pažymėtina, jog ši bauda yra daug (100 kartų) mažesnė nei CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas maksimalus baudos dydis (300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), todėl dar labiau jos mažinti nėra pagrindo, juolab, kad prieš tai taikius mažesnį baudos dydį baudos skyrimo tikslai nebuvo pasiekti.

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su baudos skyrimu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.