- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-2389-1037/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00579-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. R. prašo atnaujinti jam praleistą įstatymo numatytą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodė, kad A. R. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos laidotuvių pareiškėjo brolis E. R. parodė motinos (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentą, iš kurio turinio sekė, kad A. R. visą savo turtą kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, kuris jai priklausys jos mirties dieną, ji paliko jam E. R. Anot pareiškėjo, jo santykiai su broliu dėl jo gyvenimo būdo visą laiką buvo įtempti, E. R. šeimos ir vaikų neturėjo, gyveno netvarkingai. Būdamas įsitikinęs, kad mamai priklausęs turtas yra paliktas E. R., pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po mamos mirties pareiškėjo ir E. R. bendravimas visiškai nutrūko, todėl pareiškėjas tik po brolio E. R. mirties (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad brolis po mamos A. R. mirties palikimo nepriėmė ir į notarą nesikreipė, ką patvirtina Telšių rajono 3-jį notarų biuro notaro Gedimino Permino išduotas liudijimas. Pareiškėjas mano, kad jis terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie palikimo, kurį galėtų paveldėti pagal įstatymą, egzistavimą nežinojo ir buvo įsitikinęs, kad jokio palikimo nėra, nes palikėjos A. R. turtas testamentu buvo paliktas jo broliui E. R.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo V. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Neprieštarauja, kad pareiškimas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimusio pareiškėjo V. R. motina yra A. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo gimimo liudijime jo motinos pavardė nurodyta kaip R., teismui, atsižvelgiant į nežymų pavardžių skirtumą (dvibalsis ie vietoje balsės e), visuose dokumentuose sutampantį palikėjos vardą, palikėjos sutuoktinio atitinkamą asmenvardį, logiškai derančias palikėjos gimimo, santuokos sudarymo, vaikų gimimo datas ir pavardes, civilinės metrikacijos įrašų padarymo vietą, nekyla abejonių, kad pareiškėjas yra A. R. sūnus. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaro Gedimino Permino (duomenys neskelbtini) išduoto liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus A. R., pareiškimo dėl jos palikimo priėmimo Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notarui niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. A. R. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialųjį testamentą E. R. naudai (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau E. R. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, duomenų, kad būtų priėmęs palikimą faktiniu valdymu, byloje nėra. E. R. mirė (duomenys neskelbtini). A. R. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau už savo sutuoktinę (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad į A. R. palikimą būtų daugiau pretendentų, išskyrus pareiškėją, byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro 2023 m. kovo 20 d. duomenimis, palikėjos A. R. vardu yra registruota nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamojo turto objektus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
Palikėjo vaikai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldi kaip pirmos eilės įpėdiniai, tai reiškia, kad vaikui trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo motinos mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis).
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010.). Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjos A. R. turto perėjimo valstybei procedūros nėra pradėtos. Esant įpėdinių, pretenduojančių priimti palikimą, jas pradėti netikslinga, nes tai neatitiktų CK 5.62 straipsnyje nustatyto valstybės vaidmens paveldėjimo santykiuose. Visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijos – skatinanti privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. privatus turtas valstybei perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), gerbti šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos jo interesais, todėl laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti jo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.