- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-116-253/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- V. P., A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą prašydami: nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jau kuris laikas netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka iširo galutinai ir nėra galimybių susitaikyti, visus klausimus yra išsprendę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią prašo patvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimu prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino ir nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą tarp V. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes (duomenys neskelbtini); patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo joje numatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiama šiais argumentais:
4. Sąlygos santuokai nutraukti yra: pareiškėjai yra visiškai veiksnūs, susitaikyti nesutinka, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, bendrai savo valia sutarė santuoką nutraukti ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybės jiems susitaikyti.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktoje sutartyje aptartos santuokos nutraukimo pasekmės atitinka tikrąją jų valią, sutarties sąlygos jiems yra visiškai aiškios, sutartis buvo sudaryta laisva valia, kiekvienam iš sutuoktinių turėjus galimybę pasinaudoti teisine pagalba (konsultacijomis).
7. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai pretenzijų vienas kitam dėl išlaidų, atsiradusių teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, nereikš; sutuoktiniams yra išaiškintos teisės, numatytos CK 3.53 straipsnyje, t. y. jog, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą; atmesti pareiškėjų prašymą patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė teigia, jog ginčijamu sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygos nustato, kad pareiškėjas įsipareigoja sumokėti 50 000,00 Eur kompensaciją pareiškėjai (sutuoktinei) už 0,00 Eur vertės turtą – bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Sutarties 14 punkte be teisėto pagrindo tarp pareiškėjų nusistatyti įsipareigojimai daro tiesioginę įtaką apeliantės interesams nukreipti išieškojimą į pareiškėjų bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, kas tiesiogiai numatyta Sutarties 15 punkte.
8.2. Nors Sutarties 25 punkte ir nurodoma, kad sudarant Sutartį susitarimas sudaromas nekeičiant ir nemodifikuojant būsimo teismo sprendimo Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantė laikosi pozicijos, kad, apeliantės interesus pažeidžiančioms sąlygoms tapus sprendimo turiniu, tokio susitarimo neginčijimas gali turėti neigiamos įtakos apeliantės interesams. Apeliantės manymu, ginčijamu sprendimu patvirtintomis Sutarties (25 ir 26 punktų) nuostatomis sukuriama būsima pareiškėjos reikalavimo teisė į pareiškėją, pagrindu nurodant galbūt nepalankų teismo sprendimą. Nepriklausomai nuo siekiamų tikslų yra akivaizdu, kad ginčijamu sprendimu patvirtintos Sutarties 25 ir 26 punktais reikalavimo teisė sukuriama be faktinio pagrindo.
8.3. Nuo pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams dydžio tiesiogiai priklauso apeliantės galimybė įgyvendinti reikalavimą į pareiškėją, todėl nepagrįstas skolininko įsipareigojimų padidėjimas 50 000,00 Eur suma prieštarauja teisingumui, tai reiškia, kad 50 000,00 Eur suma be pagrindo ne tik padidinami skolininko A. P. įsipareigojimai, jie be pagrindo padidinami kito apeliantės bendraatsakio ir skolininko naudai.
8.4. Apeliantės ieškinio tenkinimo atveju ieškovės reikalavimo išieškojimas būtų nukreiptas į šiuo metu pareiškėjams bendrai jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį pareiškėjai siekia pasidalyti pusiau. Apeliantė prarastų materialinį suinteresuotumą dėl reikalavimo į A. P. ginčijamame sprendime minimoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėjo įsipareigojimai kelis kartus viršytų viso jam priklausančio turto vertę, o pagrindine jo kreditore būtų pareiškėja.
8.5. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pagrindinis ir vienintelis Sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjai V. P. ir A. P. prašo atmesti suinteresuoto asmens apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėjai nurodo, kad teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis suinteresuoto asmens interesų nepažeidžia. Pareiškėjai abipusiu susitarimu susitarė pasidalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, taip pat dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir kt. klausimų.
9.2. Apeliantė nepagrįstai ginčija pareiškėjų pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, kuriuo A. P. įsipareigojo sumokėti 50 000,00 Eur kompensaciją V. P., teigia, kad neva siekiama sukurti V. P. nepagrįstą reikalavimą į A. P.. Apeliantei nėra žinomos pareiškėjų turto įsigijimo aplinkybės.
9.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjai sudarė susitarimą, kad pareiškėjas sumokės pareiškėjai 50 000,00 Eur piniginę kompensaciją už bankrutavusios BUAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Pareiškėjas susitarė išmokėti savo sutuoktinei piniginę kompensaciją ne už BUAB (duomenys neskelbtini) akcijas, o už gautą didesnę dalį turto, panaudotas V. P. asmenines lėšas įsigyjant turtą ir skirdamas vaikams išlaikymą. Šalims nedraudžiama tarpusavyje susitarti dėl kompensacijos išmokėjimo ir kitų klausimų išsprendimo.
9.4. Apeliantė daro nepagrįstas prielaidas, kad neva 50 000,00 Eur reikalavimo teisė sukuriama be faktinio pagrindo, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas. Jeigu įmonė būtų veikianti ir pelninga, tik tuomet būtų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas sumoka piniginę kompensaciją už jam atitenkančias visas akcijas.
9.5. Pareiškėjai nesutinka su apeliaciniame skundė nurodytais teiginiais, kad Sutarties 25 ir 26 punktai pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, kadangi pareiškėjai susitarė, kad jeigu BUAB (duomenys neskelbtini) pareikšti reikalavimai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bus patenkinti, tai bus išieškoma iš pareiškėjo turto, šie patvirtinti sutarties punktai nepažeidžia suinteresuoto asmens interesų. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
9.6. Teigia, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia nepagrįstus reikalavimus, skundus.
9.7. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kuri nėra susijusi su pareiškėjų pasirašyta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)
13. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
14. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 29).
17. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir nutarta byla nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė apie procesą buvo tinkamai informuota, pirmosios instancijos teisme prieštaravimo dėl sutuoktinių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų nereiškė.
19. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 27 d. bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, priėmė sprendimą, juo pareiškėjų prašymą tenkino, t. y. nutraukė pareiškėjų santuoką jų abiejų bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nurodė, kad yra visos santuokos nutraukimo sąlygos. Konstatavo, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamu sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygos nustato, kad pareiškėjas įsipareigoja sumokėti 50 000,00 Eur „kompensaciją pareiškėjai (sutuoktinei) už 0,00 Eur vertės turtą – bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) akcijas“. Sutarties 14 punkte be teisėto pagrindo tarp pareiškėjų nusistatyti įsipareigojimai, juos siekiama įtvirtinti teismo sprendimu, jie daro tiesioginę įtaką apeliantės interesams nukreipti išieškojimą į pareiškėjų bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, kas tiesiogiai numatyta Sutarties 15 punkte. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pagrindinis ir vienintelis Sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti.
21. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjai teigia, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad neva tarp pareiškėjų sudarytas susitarimas, kad A. P. sumokės V. P. 50 000,00 Eur piniginę kompensaciją už bankrutavusios BUAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Apeliantei nėra žinomos pareiškėjų turto įsigijimo aplinkybės. Teigia, jog pareiškėjas susitarė išmokėti savo sutuoktinei (pareiškėjai) piniginę kompensaciją ne už BUAB (duomenys neskelbtini) akcijas, o už gautą didesnę dalį turto, panaudotas V. P. asmenines lėšas įsigyjant turtą ir skirdamas vaikams išlaikymą. Nurodo, kad šalims nedraudžiama tarpusavyje susitarti dėl kompensacijos išmokėjimo ir kitų klausimų išsprendimo.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukdamas šalių sudarytą santuoką ir patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, patvirtino sutarties sąlygas, kuriomis pareiškėjai susitarė dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo, kompensacijų išmokėjimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrą sutuoktinių dalytiną turtą sudaro nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas (toliau – Namų valda); kilnojamasis turtas – transporto priemonės (automobilis-motociklas), akcijos. Ginčijamu sprendimu patvirtinta sutarties 14 punkto sąlyga numato, kad sutuoktinių tarpusavio susitarimu A. P. įsipareigoja ne vėliau kaip per (trejus) metus nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sudaroma sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti sutuoktinei V. P. 50 000,00 Eur piniginę kompensaciją; 15 punkto sąlygoje numatyta, jog, atsižvelgiant į sutarties 14 punkte sutuoktinių numatytą V. P. išmokėtiną piniginę kompensaciją, sutuoktiniai tarpusavyje susitaria, jog, nekilnojamojo turto – Namų valdos bendraturtei V. P. pageidaujant parduoti jai priklausančią 1/2 dalį Namų valdos turto bendraturčiui A. P., parduodamos 1/2 dalies Namų valdos (įskaitant 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo), priklausančios V. P., pardavimo kaina negali viršyti 120 000,00 Eur. Tuo atveju, jeigu A. P., nepaisant šioje sutartyje įtvirtinto sutuoktinių susitarimo, iš V. P. nupirktų jai priklausančią 1/2 dalį Namų valdos už pardavimo kainą, viršijančią šioje sutartyje aptartą 120 000,00 Eur kainą, atitinkama suma (suma, viršijančia iš anksto numatytą 120 000,00 Eur Namų valdos pardavimo kainą) yra mažinama A. P. prievolė dėl sutarties 14 punkte numatytos piniginės kompensacijos išmokėjimo V. P..
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, jie turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymų nedraudžiama nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2009 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nusprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, 14 ir 15 punktai pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių ginčijami pateiktos sutarties punktai negalėjo būti tvirtinami.
25. Apeliantė teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisėtumą, be kita ko, grindžia tuo, kad, nors Sutarties 25 punkte nurodoma, kad sudarant Sutartį susitarimas sudaromas nekeičiant ir nemodifikuojant būsimo teismo sprendimo Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), apeliantė laikosi pozicijos, jog, jos interesus pažeidžiančioms sąlygoms tapus sprendimo turiniu, tokio susitarimo neginčijimas gali turėti neigiamos įtakos apeliantės interesams. Apeliantės manymu, ginčijamu sprendimu patvirtintomis Sutarties nuostatomis (25 ir 26 punktai) sukuriama būsima pareiškėjos reikalavimo teisė į pareiškėją pagrindu nurodant galbūt nepalankų teismo sprendimą.
26. Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu turi finansinį įsipareigojimą bankui, šio įsipareigojimo įvykdymo terminas nėra suėjęs. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių sudarytą santuoką ir patvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtino sutarties 20 punkto sąlygą, jog po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2016 m. vasario 11 d. Kreditavimo sutartį nemodifikuojamos ir Bankui išlieka solidariąja sutuoktinių prievole.
27. Nagrinėjamoje byloje apeliantės ginčijama 25 punkto sąlyga numato, kad „santuokos metu sutuoktiniams civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pareikšti turtiniai reikalavimai dėl 75 654,17 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bankrutavusiai UAB (duomenys neskelbtini) Sutarties sudarymo metu nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje. Niekaip nekeičiant ir nemodifikuojant būsimo teismo sprendimo Klaipėdos apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavyje sutuoktiniai susitaria, jog visas ir bet kokias turtines prievoles kreditoriams, vykdytinas iš V. P. turto, kurios gali atsirasti iš šioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto galutinio teismo sprendimo, vykdymas tenka asmeniškai A. P.. Tuo atveju, jeigu pagal civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą bet kokios ieškovui BUAB (duomenys neskelbtini) priteistos sumos ar jų dalys, byloje priteistos bylinėjimosi išlaidos ir pan. bus išieškotos iš V. P. turto, tarpusavyje sutuoktiniai susitaria, jog A. P. privalo nedelsiant kompensuoti V. P. iš jos išieškotas (V. P.) sumokėtas sumas, ir dėl šių sumų V. P. atsiras neginčijama atgręžtinių reikalavimų teisė į A. P.“ (26 punktas).
28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) atmetė ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. P. ir V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo. Minėtas sprendimas apskųstas, civilinė byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta. Taigi šioje civilinėje byloje nėra priimta galutinio teismo sprendimo.
29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą ir šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
30. Taigi sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykių šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrąją solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Nors toks susitarimas ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiško bendros prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiškiau apibrėžia kiekvieno iš bendraskolių tarpusavio atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei sutuoktinių prievolė yra solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams.
33. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog tvirtinamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nepažeidė sutarties tvirtinimą reglamentuojančių teisės normų ir šioje nutartyje pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės vertinant apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė byloje aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo ginčo klausimais formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
38. Šalys teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.