- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 1-1307-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53659-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- E. E.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyvenęs ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis arešto bausmę, teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Įskaičius Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtą ir iš dalies atliktą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo dalį, likusi neatlikta bausmės dalis iš dalies pridėta prie 30 parų arešto ir nustatyta galutinė bausmė – 45 paros arešto (BK 63 straipsnio 9 dalis);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį – 34 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos arešto bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų arešto. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamąjį įsakymą;
4) Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio l dalį, paskiriant galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „S“ teismo priteistą žalą; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 mėnesius, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį;
5) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos galutinės 45 parų arešto bausmės dalis, ir nustatyta galutinė bausmė – 90 parų arešto. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-676-233/2020, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1264-1109/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1267-1013/2020 paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 90 parų arešto bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu jam skirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu skirtos 34 parų arešto bausmės dalis ir nustatyta, kad M. B. turi atlikti 90 parų arešto bausmę, ją paskiriant atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Į bausmės laiką įskaitytos atliktų bausmių dalys pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. kovo 31 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendį ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį (nutartis įsiteisėjo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2019 m. gruodžio 3 d., apie 20 val., prie (duomenys neskelbtini) su E. E. pasirašė nuomos sutartį (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl dviejų „GoPro Hero 8 Black“ kamerų, kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, iš anksto žinodamas, kad minėtų kamerų E. E. negrąžins, sumokėjo 48 EUR nuomos mokestį ir 50 EUR užstatą, pagal minėtą sutartį perėmė iš nukentėjusiojo E. E., pastarajam priklausančią „GoPro Hero 8 Black“ kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), 322,49 EUR vertės ir „GoPro Hero 8 Black“ kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), 430 EUR vertės ir jų priedus: dvi teleskopines lazdas, kiekvienos vertė po 8 EUR, viso 16 EUR vertės, dvi „64 GB sandisk extreme pro“ atminties korteles, kiekvienos vertė po 45 EUR, bendros 90 EUR vertės, dvi papildomas originalias „GoPro“ baterijas, kiekvienos vertė po 25 EUR, bendros 50 EUR vertės, viso 908,49 EUR vertės turtą, tačiau sutartu laiku, t. y. 2019 m. gruodžio 7 d. E. E. išsinuomotų daiktų negrąžino, nes minėtą E. E. priklausantį turtą tyčia neteisėtai 2019 m. gruodžio 5 d., prie prekybos centro „Mega“, Islandijos pr. 42, Kaune už 280 EUR pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu M. B. tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą E. E. priklausantį turtą – dvi „GoPro Hero 8 Black“ kameras ir jų priedus: dvi teleskopines lazdas, dvi „64 GB sandisk extreme pro“ atminties korteles, dvi papildomas originalias „GoPro“ baterijas, padarydamas E. E. 908,49 EUR turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiajam skambino ne tik gruodžio 3 d., bet ir anksčiau dar lapkričio 27 d., norėjo išsinuomoti kameras, nes jau tuo metu turėjo galimą pirkėją ir ieškojo, kur galima būtų išsinuomoti kameras, kad vėliau jas parduoti. Atvyko į tam tikrą vietą susitikti su nukentėjusiuoju, išsinuomojo iš jo kameras, iš anksto žinodamas, kad jas parduos, vėliau išsinuomojęs taip ir padarė. Dvi kameras išsinuomojo tam, kad gautų didesnę pinigų sumą. Kai išsinuomojo kameras, potencialiam pirkėjui jų jau nereikėjo, todėl įdėjo skelbimus dėl kamerų pardavimo, juos įkėlė arba tos pačios dienos vakare, kai išsinuomojo kameras, arba kitos dienos ryte, neatsimena. Pateikus kaltinamajam peržiūrėti bylos medžiagoje pateiktus skelbimus (b. l. 21-23), jis patvirtino, kad tai jo praeitais metais įdėti skelbimai. Kameras pardavė Vilniuje, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai baigėsi nuomos terminas, nukentėjusysis pradėjo jam skambinti, jis tempė laiką, nors realiai kamerų jau neturėjo. Nusikalstamą veiką padarė, kadangi jam reikėjo pinigų savo reikmėms, taip pat sumokėti už būstą ir pragyvenimui. Turi, kas jam padėtų, bet ne visada galėjo padėti, alga vėluodavo. Ikiteisminio tyrimo metu žadėjo atlyginti žalą, tačiau taip ir neatlygino, kadangi daug pinigų nuskaičiavo antstoliai. Savo poelgį vertina blogai, tai sukčiavimas. Dėl savo veiksmų gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Jau po šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Molėtų rūmų teismo nuosprendžiu ir šiuo metu atlieka skirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė ir gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo M. B. parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, bet gali būti 2019 m. gruodžio 3 d., buvo Kaune, prekybos centre „Mega“, Islandijos prospekte. Turėjo savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuriame skaitė visokius skelbimus ir jam į naršyklės langą išmetė skelbimą, kad išnuomojamos kameros. Jį sudomino minėtas skelbimas, jis jį atsidarė, pradėjo skaityti, jį sudomino, kaip tos kameros veikia, todėl iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino skelbime nurodytu numeriu, kokiu neatsimena, bet galimai, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Kiek palaukus, atsiliepė vyras, kurio pradėjo klausinėti apie kameras, pokalbio metu, abudu susitarė susitikti, jis pasakė, kad jeigu domina kamerų nuoma, jei norės nuomotis, tai jis turės atvažiuoti į Vilnių, nes pačios kameros buvo Vilniuje. Telefoninio pokalbio metu konkrečiai kelias kameras jis nuomos, už kiek ir kokiam laikotarpiui, nesitarė, jam tas vyriškis pasakė adresą Vilniuje ir kada atvažiuoti. Po to pokalbio, praėjus maždaug 2 val., jis buvo Vilniuje, galėjo būti maždaug 18 val. Jis atvažiavo nurodytu adresu, gatvės neatsimena, tik žino, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Susitiko su vyriškiu daugiabučio namo kieme, tas vyriškis buvo su automobiliu „Toyota Verso“, smėlio spalvos. Jis jo automobilyje apžiūrėjo dvi kameras, du laikiklius kameroms, dvi baterijas kameroms, dvi korteles. Kameros buvo „GoPro 8“. Su tuo vyriškiu pasirašė dvi sutartis, t. y. kiekvienai kamerai po sutartį, kameras išsinuomojo savaitės laikotarpiui, sutarčių nuorašus atidavė jam. Dėl kamerų pristatymo pasibaigus sutartyje nurodytam nuomos laikui, sutarė, kad susiskambins ir jis jas atveš atgal į vietą. Jis tam vyriškiui nesakė, kodėl jam tų kamerų reikia, kokiam tikslui. Jis už kameras, t. y. jų nuomą ir kaip užstatą sumokėjo, atrodo, iš viso 80 EUR. Atvežęs kameras po savaitės, jis jam pinigų daugiau nebeturėtų mokėti. Jis iš Vilniaus su kameromis grįžo į Kauną. Iš pradžių jas ketino pats išbandyti, kaip jos veikia, buvo jas abi įjungęs, jos veikė gerai. Kameromis pasinaudojo maždaug apie 1 parą. Internete rado skelbimą, kad asmuo ieško pirkti kamerų ir tada sugalvojo jas parduoti. Radęs skelbimą tinklalapyje „skelbiu.lt“, kad perka kameras, paskambino nurodytu numeriu, kokiu neatsimena. Kaune susitiko su pirkėju prie prekybos centro „Mega“ ir už 280 EUR, su visomis baterijomis, laikikliais, kortelėmis pardavė abi kameras. Kameras nupirko vyriškis, kurio vardo, kontakto neturi, nežino. Iš pradžių galvojo, kad kameromis pasinaudos pats, tačiau kai pamatė, kad jas galima pelningai parduoti, kilo mintis jas parduoti. Atsakydamas į tyrėjo klausimus patikslino, kad galima sakyti, jog išsinuomojant kameras jam buvo kilusi mintis, kad jas galima pelningai parduoti. Kai po savaitės kamerų nuomotojui negrąžino, jis jam pradėjo skambinti, klausti kur jo kameros su priedais, jam melavo, kad negali atvežti, kad neranda, kad pametė, jog atveš kitą sutartą dieną. Tiesiog tempė laiką, kol nuomotojas kreipėsi į policiją. Kur tos kameros su priedais yra dabar negali pasakyti, jis jas Kaune sekančią dieną pardavė nepažįstamam vyriškiui. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 66-69). Papildomai apklaustas įtariamuoju M. B. parodė, kad šiuo metu yra dirbantis, todėl žalą (1008,49 EUR) nukentėjusiajam E. E. atlygins iki 2020 m. birželio 1 d. (b. l. 79-80).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. E. parodė, kad užsiima (duomenys neskelbtini) elektroniniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 3 d. 15.31 val., į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), asmuo teiravosi, ar galėtų išsinuomoti dvi „GoPro Hero 8 black“ kameras. Jis nurodė, kad tokia galimybė yra, bet jam reikia užpildyti užsakymą ir sumokėti elektroniniu būdu per jam priklausančią internetinę svetainę – (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 3 d. 18.14 val. sulaukė užsakymo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), užsakymo formoje buvo nurodyti tokie duomenys: GoPro Hero 8 Black nuoma, kiekis: 2 vnt., atsiskaitymo būdas: „Kreditinė/ Debetinė kortelė“, užsakovo duomenys: M. B., adresas: (duomenys neskelbtini), kontaktai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po dar vieno jo skambučio sutarė susitikti tą pačią dieną 20 val., adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimas įvyko 2019 m. gruodžio 3 d., 20.06 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Į vietą atvyko automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. buvo tamsiai apsirengęs ir turėjo tamsią kuprinę, susitikę kieme pasisveikino ir jis jam pasiūlė atsisėsti į jo vairuojamą automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu iš automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo draugai nešė daiktus, nes jie padėjo persikraustyti draugui į namą, esantį (duomenys neskelbtini), taigi M. B. dar matė trys asmenys: T. K., J. P., D. P.. Kai atsisėdo į automobilį, M. B. parodė nuomojamą vaizdo techniką, dvi „GoPro Hero 8 Black“ kameras ir jų priedus, pademonstravo, kad abi kameros veikia, paaiškino sutarties sąlygas ir nurodė, kad sutarties pasirašymui reikės jo asmens dokumento, kurį turės nufotografuoti ir nurašyti asmens kodą bei asmens dokumento numerį į nuomos sutartį. M. B. sutiko ir perdavė jam savo vairuotojo pažymėjimą, kurį jis nufotografavo ir nurašė minėtus asmens duomenis į nuomos sutartį. Nuomos sutartį pasirašė ir perdavė ją pasirašyti M. B.. Pastarasis sutartį pasirašė, po sutarties pasirašymo M. B. perdavė dvi „GoPro Hero 8 black“ vaizdo kameras su priedais, jis jas įsidėjo į kuprinę, taip pat perdavė nuomos sutarties kopiją. Dar trumpai pakalbėjo apie vaizdo kamerų grąžinimą, kad grąžinti reikia 2019 m. gruodžio 7 d., bet M. B. paminėjo, kad vaizdo kameras grąžins anksčiau. Atsisveikino ir M. B. su kameromis ir priedais išėjo. Teritorija adresu (duomenys neskelbtini) yra stebima vaizdo kameromis. Po minėto susitikimo M. B. nebepasirodė ir kamerų negrąžino. Nuo 2019 m. gruodžio 8 d. komunikacija su M. B. prasidėjo SMS žinutėmis, 2019 m. gruodžio 8 d. jam telefonu (duomenys neskelbtini) SMS žinute išsiuntė priminimą apie vaizdo kamerų grąžinimą, jis nurodė, kad gražins pirmadienį, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d., apie 12 val. Pirmadienį M. B. vėl atidėjo grąžinimą iki 15 val. Apie 15 val. nurodė, kad grąžinti nepavyks, nes turi neatidėliotinų reikalų, 2019 m. gruodžio 9 d. vakare bandė keletą kartų skambinti, bet jis neatsakė į jo skambučius. SMS žinutėmis prašė nurodyti sąskaitos duomenis, siūlydamas pervesti pinigus už pradelstą laikotarpį. Jis SMS išsiuntė išmaniąją mokėjimo nuorodą, per kurią galima iš karto atlikti pinigų pervedimą per elektroninę bankininkystę, nurodė, kad per dvi valandas reikalauja atlikti pavedimą (iki ~22.40 val.). Nesulaukęs pavedimo pagrasino, kad jei iki 2019 m. gruodžio 10 d. 12 val. nebus gražinta išnuomota technika, praneš policijai apie vagystę. 2019 m. gruodžio 10 d. 11.09 val. sulaukė skambučio iš numerio (duomenys neskelbtini). M. B. pranešė, kad vaizdo kameras pametė. Jam nurodė, kad iki 14 val. jis (M. B.) turi grąžinti arba kameras arba jų vertę atitinkančią pinigų sumą. M. B. nepasirodė, tik SMS žinute siūlė pasirašyti vekselį dėl nuostolio atlyginimo. M. B. pasisavino techniką: dvi „GoPro Hero 8 black kameras“, kurių identifikaciniai numeriai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dvi teleskopines lazdas, dvi „64GB sandisk extreme pro“ atminties korteles, dvi papildomas originalias GoPro baterijas. Dėl įvykio jam padaryta 1200 EUR turtinė žala. Pateikė vaizdo kamerų įpakavimo nuotraukas, kuriose matosi identifikaciniai numeriai, taip pat pirkimo dokumentus. Papildomai nurodė, kad M. B. dėl kamerų nuomos su juo buvo susisiekęs ir anksčiau, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d., jis paskambinęs pasiteiravo, kokios nuomos sąlygos, paaiškino jam, kad pateikiamas užsakymas elektroniniu būdu, paliekamas 50 EUR užstatas ir reikia apmokėti elektroniniu būdu pasinaudojant elektronine bankininkyste. Tai išgirdęs M. B. padėkojo už informaciją, pasakė, kad netinka ir viskas tuo pasibaigė. Po to, kai 2019 m. gruodžio 3 d. išnuomojo M. B. techniką, 2019 m. gruodžio 4 d. jis vėl paskambino jam, teiravosi, ar galėtų išnuomoti droną bei dar vieną kamerą, tačiau jam paaiškino, kad šios technikos neturi, nes jam kilo įtarimas, kad M. B. pardavinėja jo daiktus, tai buvo keistas užsakymas. Įvedus į www.google.com tel. numerį (duomenys neskelbtini) matyti, kad rezultatuose yra skelbimų, per kuriuos yra parduodamos GoPro vaizdo kameros. Skelbimų nuorodos - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse, nukentėjusiajam pranešus apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 1).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis E. E. parodė, kad dalį nuomos sumos, t. y. 9.60 EUR M. B. apmokėjo per el. bankininkystę, kitą nuomos dalį, t. y. 38.40 EUR, M. B. sumokėjo grynaisiais pinigais, kai mokėjo 50 EUR užstatą. Visa nuomos suma – 48 EUR ir 50 EUR užstatas. M. B. išnuomotos kameros buvo identiškos, tik vieną jų pirko ne Lietuvoje, ji jam kainavo - 322,49 EUR (tuo metu buvo taikoma 100 EUR nuolaida), o Lietuvoje pirkta kamera kainavo – 430 EUR. Atskirai kiekvieno priedo kaina yra: teleskopinės lazdos 1 vnt. kaina 8 EUR, (bendra dviejų lazdų vertė 16 EUR), „64 GB sandisk extreme pro“ atminties kortelės kaina 1 vnt. - 45 EUR, (bendra abiejų kortelių kaina 90 EUR), vienos originalios „GoPro“ baterijos kaina 25 EUR, abiejų baterijų kaina 50 EUR. Bendra turtinė žala būtų 908,49 EUR. Kadangi kameros, kurią įsigijo užsienyje su 100 EUR nuolaida, kurią turėjo vienintelį kartą, dabar už tokią sumą nebeįsigytų, nuolaida jam nebebūtų taikoma, todėl šią sumą vertina, kaip patirtą žalą. Bendra patirta žala yra 1008,49 EUR. Nuomos sutartis dėl abiejų kamerų buvo sudaryta viena (b. l. 44-47).
Nukentėjusysis pateikė kamerų įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad vienos kameros vertė – 322,49 EUR, kitos kameros kaina su pristatymu – 436,60 EUR (b. l. 12, 13, 38). Taip pat nukentėjusysis E. E. pateikė 2019 m. gruodžio 3 d. atlygintinės daikto nuomos sutarties nuorašą, iš kurio matyti, kad E. E. laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. M. B. išnuomojo dvi „GoPro Hero 8 Black“ kameras su priedais: dviem „64GB sandisk extreme pro“ atminties kortelėmis, dviem teleskopinėmis lazdomis, dviem papildomomis originaliomis GoPro baterijomis. Sutartyje nurodyta nuomos kaina – 48 EUR bei numatytas 50 EUR užstatas, kuris perduodamas daiktų perdavimo-priėmimo metu. Sutartis pasirašyta nuomotojo E. E. ir nuomininko M. B.. Nuomos sutartyje nurodyti šalių kontaktiniai duomenys, tarp jų ir M. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17).
Nukentėjusiojo E. E. telefoninių skambučių išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. buvo bendraujama su kontaktu, kurio abonementinis numeris (duomenys neskelbtini)(šį numerį nuomos sutartyje M. B. nurodė kaip savo kontaktinį numerį) (b. l. 18-20). Taip pat pateiktas susirašinėjimas su nurodytu kontaktu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis E. E. primena M. B. apie kamerų grąžinimą, tačiau pastarasis delsia, vis nurodydamas, kad šiuo metu neturi galimybės grąžinti kamerų, nurodo, kad galėtų sumokėti už uždelstą nuomos laikotarpį, tačiau pinigų neperveda, į ką nukentėjusysis atsako, jog jeigu nebus grąžintos kameros praneš policijai (b. l. 24-29).
Nukentėjusiojo E. E. pateiktas internetinio tinklalapio išrašas, iš kurio matyti, kad įvedus paieškoje telefono numerį (duomenys neskelbtini), kurį M. B. nuomos sutartyje nurodė, kaip savo kontaktinė numerį, paieškos sistema išmeta skelbimus apie „GoPro 7“ ir „GoPro 8“ kamerų pardavimą (b. l. 21-23).
Bylos perdavimo teismui metu M. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pasisavinimo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė raštu pateikė prašymą dėl kaltinimo keitimo, prašydama kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsniu, M. B. buvo įspėtas dėl galimybės jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam suteikta galimybė pasiruošti gynybai, tačiau nei kaltinamasis, nei jo gynėja papildomo laiko pasiruošti gynybai neprašė.
Dėl veiksmų kvalifikavimo.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir įskaitant ir tai, jog jau nuomos sutarties sudarymo metu žinojo, kad jos nevykdys, o išsinuomotus daiktus parduos. M. B. kaltę ir išankstinę tyčią be jo parodymų patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, šalių sudaryta nuomos sutartis, susirašinėjimų ir skambučių išklotinės, internetiniai skelbimai apie kamerų pardavimą. Kaltinamasis išsinuomojo dvi vienodas kameras, kas paneigia jo pirminius parodymus, kad nuomojosi pasibandyti techniką. Tokiam tikslui pakaktų vienos kameros. Iš karto po nuomos sutarties sudarymo įdėjo skelbimus apie tų pačių išsinuomotų kamerų pardavimą, po nuomos sutarties sudarymo vėl skambino nukentėjusiajam teiraudamasis dėl galimybės išsinuomoti kitus daiktus, nors dar nebuvo grąžinęs pirmiau išsinuomotų daiktų. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina išankstinę tyčią sukčiauti ir atitinka teisme duotus jo parodymus. Taigi, byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. B. veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apsimesdamas, kad nori išsinuomoti daiktus, pasirašęs su nukentėjusiuoju nuomos sutartį (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl dviejų „GoPro Hero 8 Black“ kamerų identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, iš anksto žinodamas, kad minėtų kamerų E. E. negrąžins, sumokėjo 48 EUR nuomos mokestį ir 50 EUR užstatą, pagal minėtą sutartį perėmė iš nukentėjusiojo E. E., pastarajam priklausančią „GoPro Hero 8 Black“ kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), 322,49 EUR vertės ir „GoPro Hero 8 Black“ kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), 430 EUR vertės bei jų priedus: dvi teleskopines lazdas, bendros 16 EUR vertės, dvi „64 GB sandisk extreme pro“ atminties korteles, bendros 90 EUR vertės, dvi papildomas originalias „GoPro“ baterijas, bendros 50 EUR vertės, t. y. viso apgaule savo naudai įgijo svetimą 908,49 EUR vertės nukentėjusiajam E. E. priklausantį turtą, tuo padarydamas pastarajam žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikalstamas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo veiksmais padaryta reali žala, pasisavinti daiktai nukentėjusiajam negrąžinti, žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo sunkios materialinės padėties atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas nepripažįsta, kadangi kaltinamasis buvo dirbantis, duomenų apie buvusią realiai sunkią materialinę padėtį teismas neturi. M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – M. B. teistas 5 kartus, visi teistumai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau jos yra vėlesnės, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu (b. l. 95-117), baustas administracine tvarka, ne kartą baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą, be to, įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą dvi dienas iš eilės praėjus vos 7-8 dienoms po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (b. l. 91-94), bylos nagrinėjimo teisme metu vengė atvykti į teismo posėdžius, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą, anksčiau dirbo (b. l. 90), šiuo metu atlieka jam skirtą arešto bausmę, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau nei M. B. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pagal ankstesnius teismų nuosprendžius nustatyta galutine subendrinta 90 parų arešto bausme (arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme – vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį atliktas bausmės laikas bei šia nutartimi įskaityti laikotarpiai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje nukentėjusysis E. E. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 008,49 EUR turtinės žalos atlyginimo (b. l. 48). Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia išnuomotų ir negrąžintų dviejų kamerų „GoPro“ su priedais verte, kuri sudaro 908,49 EUR bei papildomai prašo 100 EUR, kadangi vieną kamerą jis pirko užsienyje su 100 EUR nuolaida, šiuo metu tokios kameros už anksčiau pirktą kainą negalėtų įsigyti. Teisme kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, žalą žadėjo atlyginti. Nagrinėjamu atveju surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo M. B. nusikalstamais veiksmais, kuris išsinuomojęs nukentėjusiajam priklausančias kameras su priedais, jų negrąžino. Išsinuomotų kainų vertę patvirtina nukentėjusiojo pateikti jų įsigijimo dokumentai. Kaip matyti realiai pasisavinto nukentėjusiajam priklausančio turto vertė sudaro 908,49 EUR, jo prašomi papildomi 100 EUR nėra susiję su realiai patirta žala ir nusikalstamos veikos padarymo metu apgaule įgyto turto verte, o susiję su tuo, kad nukentėjusysis šiuo metu negalėtų įgyti kameros už ankstesnę kainą, todėl nukentėjusiojo E. E. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiojo naudai priteisiant 908,49 EUR turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 7 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 96 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai.
Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti“). Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi M. B. šiuo metu atlieka skirtą arešto bausmę ir jo teisės į gynybą yra suvaržytos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyriaus kaltinamajam buvo parinkta valstybės garantuojama gynėja Jolanta Teresė Litvinskienė, kuri gynė kaltinamąjį bylos nagrinėjimo teisme metu. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, byloje visos aplinkybės buvo aiškios, byla išnagrinėta per vieną posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, gynėjo dalyvavimas buvo skirtas iš esmės tam, kad išlaikyti formalius baudžiamojo proceso reikalavimus, siekiant užtikrinti asmens, kurio teisės į gynybą yra suvaržytos, teises. Taigi šiuo atveju pats kaltinamasis savo teise į gynybą niekaip nepiktnaudžiavo. Teismas negali neįvertinti ir to, kad kaltinamasis nurodė turintis finansinių sunkumų, dėl ko ir įvykdė nusikalstamą veiką, taigi lėšų pasisamdyti gynėją pats neturėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamo asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatyta galutine subendrinta 90 parų arešto bausme, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Į galutinės subendrintos bausmės laiką, įskaityti pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį atliktą bausmės dalį ir šia nutartimi įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo E. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš M. B. nukentėjusiojo E. E. naudai priteisti 908,49 EUR turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš M. B. netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.