- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1-1264-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00595-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindais subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdys, 2019 m. birželio 19 d. 15.49 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal daikto nuomos sutartį Nr. 2019/06/19-1 ir Kameros ir jos priedų perdavimo-priėmimo aktą iki 2019 m. birželio 20 d. išsinuomojo kamerą GoPro HERO7-FRAME S/Nr. C3281324552528 su GoPro HERO7 kameros baterija, 64 GB atminties kortele class10, krovikliu, POV POLE 37 teleskopine lazda, bendros 539,79 eurų vertės, tačiau minėtų daiktų negrąžino iki 2019 m. birželio 20 d., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 539,79 eurų vertės turtą.
Šiais veiksmais M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. B. teisminio nagrinėjimo metu pagal pakeistą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 19 d. nuėjo į kaltinime nurodytą parduotuvę, apžiūrėjo kamerą ir sudarė vaizdo kameros nuomos sutartį. Pagal sutartį jis įgijo kamerą, laikiklį, atminties kortelę. Jam tuo metu reikėjo pinigų, žinojo, kad tai nepigus dalykas ir kad įgijęs kamerą ją galės parduoti. Sudarydamas sutartį žinojo, kad kameros negrąžins. Grįžęs namo per skelbiu.lt susirado pirkėją ir kamerą pardavė už 120 eurų. Po savaitės, jau neturėdamas kameros, ketino pratęsti nuomos sutartį, nes nenorėjo sakyti, kad kameros jau nebeturi. Bandė dar kelis kartus prašyti pratęsti sutartį, bet juo jau nebetikėjo. Tada nuomotojams pasakė, kad kamerą jis pametė, žadėjo atlyginti žalą, tačiau dar neatlygino. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Dalį už parduotą kamerą gautų pinigų išleido nuomai, kitą dalį – pragyvenimui. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Sutinka su civiliniu ieškiniu ir pasižada jį atlyginti. Šiuo metu dirba, į rankas gauna 600-650 eurų.
Kiti įrodymai byloje, kaltinamajam pareiškus, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, esant aiškioms nusikaltimo padarymo aplinkybėms, vadovaujantis BPK 273 straipsniu ir BPK 291 straipsniu, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovas A. Ž. kreipėsi į Kauno apskrities VPK prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. B. galimai padarytų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. asmuo, prisistatęs M. B. vardu ir pateikęs asmens tapatybės kortelę, sudarė kameros su priedais nuomos sutartį vienai dienai, sumokėjo 15 eurų, tačiau kameros negrąžino, prašė pratęsti terminą dar vienai dienai, tačiau ir po to kameros negrąžino. Susisiekus telefonu, teigė, kad pamiršo, žadėjo kamerą grąžinti po kelių dienų, tačiau taip pat negrąžino. Vėliau sakė, kad kamera nuskendo ežere, žadėjo atlyginti žalą, tačiau neatlygino. Prie pareiškimo pridėta kameros ir jos priedų nuomos sutarties kopija, Kameros ir jos priedų perdavimo – priėmimo akto kopija, M. B. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t., b. l. 26–31).
Iš 2019 m. birželio 19 d. Nuomos sutarties Nr. 2019/06/19-1 matyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. birželio 20 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 eurų mokestį išsinuomojo GoPro Hero 7 kamerą. Išsinuomotas turtas perduotas kameros ir jo priedų perdavimo-priėmimo altu, kuriame nurodyta, jog kameros vertė – 430 eurų, kameros baterijos vertė – 25 eurų, atminties kortelės 64GB class 10 vertė – 24,75 eurai, USB-C krovimo kabelio vertė – 10,14 eurų, teleskopinės lazdos vertė – 49.90 eurai (1 t., b. l. 28–29).
Iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 13 d. prokuroro S. S. nutarimo matyti, kad panaikinus 2019 m. spalio 14 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. Ž. pareiškimą (1 t., b. l. 4–6).
Iš 2020 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2019 m. birželio 19 d. laikotarpiu nuo 15.48 val. iki 16.02 val. į parduotuvę užeina M. B., pateikia darbuotojui asmens dokumentą, pasirašo sutartį, pasiima kamerą ir atsisveikinęs su darbuotoju išeina iš patalpos. (1 t., b. l. 47–50).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 539, 79 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. B. dėl sukčiavimo pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės įrodytos kaltinamojo parodymais, rašytiniais duomenimis – civilinio ieškovo atstovo pareiškime užfiksuotais duomenimis, nuomos sutartyje, kameros ir jos priedų perdavimo-priėmimo akte, kitų objektų apžiūros akte užfiksuotais duomenimis.
Kaltinamasis tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vaizdo kameros nuomos sutartį vienai dienai, tačiau jos negrąžino, nes kamerą pardavė, kadangi reikėjo pinigų, sudarydamas sutartį žinojo, kad kameros negrąžins, ją parduos. Šios aplinkybės nustatytos ir įrodytos taip pat ir civilinio ieškovo pareiškimu, kuriame išdėstytos aplinkybės apie nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, vėlesnį bendravimą su kaltinamuoju ir jo paaiškinimus dėl negrąžinamo išsinuomoto daikto, o taip pat ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis 2019 m. birželio 19 d. atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną pateikė asmens dokumentą, sudarė kameros nuomos sutartį ir išėjo nešinas kamera.
Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi aukščiau aptarti įrodymai tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai, nuosekliai tarpusavyje susijusių įrodymų visumą, patvirtinančią, kad kaltinamasis M. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutarties nevykdys, 2019 m. birželio 19 d. 15.49 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal daikto nuomos sutartį Nr. 2019/06/19-1 ir Kameros ir jos priedų perdavimo-priėmimo aktą iki 2019 m. birželio 20 d. išsinuomojo kamerą GoPro HERO7-FRAME S/Nr. C3281324552528 su GoPro HERO7 kameros baterija, 64 GB atminties kortele class10, krovikliu, POV POLE 37 teleskopine lazda, bendros 539,79 eurų vertės, tačiau minėtų daiktų negrąžino iki 2019 m. birželio 20 d.
IV Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).
Kaip jau aptarta aukščiau, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. B., turėdamas išankstinį tikslą užvaldyti svetimą turtą (kad galėtų gauti pinigų), žinodamas, kad sutarties nevykdys, sudarė daikto – kameros ir jos priedų, nuomos sutartį ir įgijo išsinuomotą daiktą, tačiau jį iš karto pardavė, daikto negrąžino, žalos neatlygino. Kaltinamasis patvirtino, jog daiktą išsinuomojo jau žinodamas, kad jį parduos, be to, nuomavosi tokį daiktą, kuris turi vertę ir už kurį galima gauti pinigų. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą. Šiam tikslui įgyvendinti, iš anksto žinodamas, kad sutarties nevykdys ir daikto negrąžins, melagingai išreiškė savo valią dėl daikto nuomos sutarties sudarymo, o civilinio ieškovo darbuotojai šios apgaulės pasekoje, tikėdami kaltinamojo netikra valia išsinuomoti turtą, sudarė nuomos sutartį ir perdavė kaltinamajam vaizdo kamerą su priedais. Kaltinamasis, kaip ir buvo sumanęs, sutarties nevykdė, daiktą pardavė, savininkui daikto negrąžino. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis svetimą turtą užvaldė apgaule. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatytas ir įrodytas sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – veikos padarymo būdas – apgaulė.
Kadangi kaltinamasis jau sudarydamas sutartį žinojo, kad jis jos nevykdys, turėjo išankstinį tikslą įgytą kamerą parduoti, sutartį sudarė tik tam, kad užvaldytų daiktą, kurį galėtų parduoti ir taip įgyti pinigų, kaltinamojo veika atitinka būtent sukčiavimo, o ne jam patikėto svetimo turto pasisavinimo požymius.
Tai, kad kaltinamasis kamerą pardavė, o vėliau nuomotojams išsakydavo įvairius pasiteisinimus dėl negrąžinamo daikto, rodo, jog jis neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, neabejotinai suprato, jog jis elgiasi nusikalstamai, t. y., kad jis apgaule užvaldo svetimą turtą, numatė šios nusikalstamos veikos padarinius, t. y., kad civilinis ieškovas neteks savo turto, ir jų siekė. Tokiu būdu byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog M. B. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai neteisėtai apgaulės būdu užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – vaizdo kamerą su priedais teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtai užvaldyto turto vertė didesnė nei 5 MGL – 539,79 eurai.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. B. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Anksčiau kaltinamasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kurias padarė taip pat 2019 m. birželio mėnesį, tačiau šį nusikaltimą padarė būdamas neteistu. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad kaltinamasis už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 77–96). Duomenų, kurie leistų abejoti M. B. pakaltinamumu, nėra.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), stadiją (baigtas), kaltės formą (tyčinis nusikaltimas), veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šių aplinkybių tarpusavio santykį ir daro išvadą, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, M. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė pagal BK 48 straipsnio nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu, kurios yra švelnesnės nei galiojančios nuosprendžio priėmimo metu, 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
M. B. nusikalstama veika padaryta prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo priteistą žalą; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 539, 79 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 37).
Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad civilinis ieškovas žalą patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė civiliniam ieškovui priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas jam turtinę žalą. Civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčijo. Jis įrodytas taip pat ir objektyviais bylos duomenimis – nuomos sutartimi ir kameros ir jos priedų perdavimo-priėmimo aktu, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, todėl civilinis ieškinys laikomas pagrįstu ir tenkinamas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje, paliktinas saugoti byloje.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant M. B. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti M. B. sumažintą bausmę – 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant M. B. viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, šią sumažintą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo priteistą žalą; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 (aštuonis) mėnesius, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.
Laisvės apribojimo bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Lietuvos Respublikos probacijos tarnyboje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti ir iš kaltinamojo M. B. priteisti 539,79 eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 79 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.