- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- e2-608-566/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00709-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Diana Butrimienė (pirm.)
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Stratgera“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Vladimiras Kononov
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Stratgera“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovas draudėjui UAB „Prosperitas Baltica“ (toliau – draudėjas) išdavė Verslo civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta draudėjo Veiklos ir Produkto civilinė atsakomybė. Veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama adresais, nurodytais draudimo priede, vienas iš jų yra (duomenys neskelbtini), prekybos centras (duomenys neskelbtini), kuris priklauso draudėjui.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 10 d., 13 val. 9 min., lankytoja V. B., prekybos centre (duomenys neskelbtini) užkliuvo už netvarkingai išmėtytų kilimėlių, kurie dengė grindyse išimtas plyteles ir susižalojo koją. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai nustatė stiprų kojos sąnarių raiščių patempimą. Nukentėjusioji V. B. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d. buvo nedarbinga. Ieškovė nurodė, kad bendra nukentėjusiosios patirta žalos suma (turtinė ir neturtinė) dėl sveikatos sužalojimo sudarė 9289,17 Eur, (3789,17 Eur turtinė ir 5 500, 00 Eur neturtinė žala). Po derybų tarp ieškovo ir nukentėjusiosios, Šalys sudarė susitarimą, kuriuo buvo susitarta, jog V. B. dėl įvykio patirta žala yra iš viso 5 500,00 Eur (turtinė ir neturtinė žala). Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2019 m. liepos 10 d. įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiajai V. B. išmokėjo 5 500,00 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad statybos ir remonto darbus vykdė atsakovas (rangovas) UAB „Stratgera“, su kuriuo draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ sudarė Statybos rangos sutartį. Ieškovas nurodė, kad pagal Rangos sutarties 3.3.7 punktą atsakovas, atlikdamas darbus, privalėjo užtikrinti ir atsakyti už saugų darbą, už judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą. Tačiau atsakovas to nepadarė, dėl to, nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta žala, kurią turėjo atlyginti ieškovas, todėl dėl padarytos žalos (sveikatos sužalojimo), įvykusios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, yra atsakingas būtent atsakovas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 500,00 Eur žalos atlyginimo, 339,04 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tinkamai vykdė rangos sutartį ir iš užsakovo (UAB „Prosperitas Baltica“) nėra gavęs sutarties, susitarimo, pretenzijų, nei kitokių nurodymų ar reikalavimų kloti kilimėlius darbo metu, po darbo, savaitgaliais ir kitu metu, bei prižiūrėti kilimėlius. Atsakovas pažymėjo, kad rangos sutartimi atsakovas su UAB „Prosperitas Baltica“ nesusitarė dėl kilimėlių klojimo ar jų priežiūros. Atsakovas nurodė, kad statybos darbų atlikimo metu niekam jokios žalos nepadarė. Visas statybines medžiagas, įrankius, priemones ir šiukšles susirinkdavo baigus darbą ir palikdavo tuščią ir švarią patalpą. Prašė ieškinį atmesti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su draudėju UAB „Prosperitas Baltica“ sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimą (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta draudėjo Veiklos ir Produkto civilinė atsakomybė, taip pat civilinė atsakomybė už žalą padarytą aplinkos užteršimu, patikėtam turtui ir atliekant statybos darbus. Veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama adresais, nurodytais draudimo priede, vienas iš jų yra (duomenys neskelbtini) Vilnius, prekybos centras (duomenys neskelbtini), kuris priklauso draudėjui.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. liepos 10 d. 13 val. 9 min., lankytoja V. B., prekybos centre (duomenys neskelbtini) užkliuvo už ant grindų sudėtų kilimėlių, kurie dengė grindyse išimtas plyteles ir susižalojo koją. Iš byloje pateikto VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 10 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pacientės koja patinusi. (duomenys neskelbtini). UAB „Mažeikių MCT“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvadoje nurodyta - (duomenys neskelbtini). VšĮ “Antakalnio poliklinika“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytos tokios gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos - (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d. V. B. buvo nedarbinga, jai išmokėta iš viso 2993 Eur ligos išmoka.
8. Byloje pateikti įrodymai patvirtinantys, kad V. B. patyrė 996,58 Eur išlaidas vaistams, reabilitacijai, daiktams ir įrangai reabilitacijai, kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas (vaistams – 2019 m. liepos 10 d. kvitas 25,12 Eur sumai, 2019 m. liepos 19 d. kasos priėmimo kvitas Nr. 1565305, 10,81 Eur sumai, 2019 m. liepos 19 d. kvitai 12,99 Eur ir 12,94 Eur sumoms, 2019 m. rugpjūčio 17 d. kvitas 93,50 Eur sumai. Reabilitacijai (įtvarai, elastiniai bintai, batai, ramentai) – 2019 m. liepos 22 d. kvitas 30,00 Eur sumai, 2019 m rugpjūčio 5 d. kvitas 48,00 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 9 d. kvitas 11,64 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 12 d. kvitas 102,98 Eur 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitas 27,00 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 24 d. kvitas 6,40 Eur sumai, 2019 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderis Serija MMTK Nr. 201915 ir 2019 m. spalio 4 d. sąskaita-faktūra MMTK Nr. 0137 245,00 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderis Serija MMTK Nr. 201919 ir 2019 m lapkričio 13 d. sąskaita-faktūra MMTK Nr. 0142 320 Eur sumai. Pavėžėjimo paslaugos „Bolt“ keliaujant iš/į gydymo įstaigas 50,20 Eur sumai (5,50 Eur + 6,70 Eur + 5,70 Eur + 6,90 Eur + 5,20 Eur + 3,40 Eur + 4,30 Eur + 3,40 Eur + 3,70 Eur + 5,40 Eur).
9. Iš byloje pateikto V. B. priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, jog jos darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1519,87 Eur. Už tris mėnesius V. B. būtų gavusi 4559,61 Eur darbo užmokesčio, jai išmokėta ligos išmoka sudarė 2993 Eur, nesumokėta darbo užmokesčio dalis sudarė 1566,61 Eur. V. B. 2019 m. spalio 23 d. pateikė draudėjui prašymą atlyginti patirtą 3789,17 Eur turtinę ir 5500,00 Eur neturtinę žalą.
10. V. B. 2019 m. spalio 23 d. pateikė draudėjui prašymą atlyginti patirtą 3789,17 Eur turtinę ir 5 500,00 Eur neturtinę žalą. Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimas, kuriuo V. B., ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ susitarė, jog V. B. dėl įvykio patirta žala yra iš viso 5 500,00 Eur, kurią sudaro turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas 2019 m. gruodžio 4 d. išmokėjo 5 500,00 Eur draudimo išmoką V. B..
11. Byloje nustatyta, kad statybos ir remonto darbus prekybos centre (duomenys neskelbtini) vykdė atsakovas (Rangovas) UAB „Stratgera“, su kuriuo draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ 2019 m. birželio 17 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis).
12. Rangos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad Rangovas savo jėgomis ir priemonėmis, rizika ir atsakomybe įsipareigoja atlikti Užsakovo prekybos centre statybos ir remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą Užsakovui, o Užsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už atliktus darbus. Darbų atlikimo vieta Užsakovo prekybos centras adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (Rangos sutarties 2 punktas).
13. Rangos sutarties 3.3.7 punkte nurodyta, jog rangovas įsipareigoja garantuoti ir užtikrinti bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną Darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta Darbų vykdymo teritorijos dirbančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų Darbų sukeliamų pavojų.
14. Pagal Rangos sutarties 9.1 punktą, kiekviena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, kuriuos kita šalis patiria dėl šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Rangos sutarties 9.4 punktas numato, kad Rangovas įsipareigoja atlyginti visą ir bet kokią užsakovo patirtą žalą ir nuostolius (įskaitant, bet neapsiribojant žala, padaryta statybos objektui, užsakovo nuostoliais dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims ir jų turtui, užsakovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir kt.), patirtus dėl neteisingų rangovo veiksmų ir/ar aplaidumo (dėl sukelto gaisro, sugadintų įrengimų ir konstrukcijų, ekologinio užterštumo ir pan.).
15. Byloje pateiktas atsakovo darbų atlikimo grafikas iš kurio matytai, kad plytelių klijavimo darbai turėjo būt atlikti iki 2019 m. liepos 4 d. Iš byloje pateikto atliktų darbų akto Nr. 1 matyti, kad atsakovas darbus atliko ir perdavė Užsakovui 2019 m. liepos 23 d.
16. Ieškovas 2019 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl išmokos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti 5500,00 sumą. Atsakovas 2020 m. sausio 7 d. atsakymu į ieškovo pretenziją atsisakė apmokėti atsiradusią žalą.
17. Byloje pateiktas draudėjo techninės priežiūros vadovo N. V. 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad 07:00 val. nei jis, nei Gintaras nebūdavo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Rangovo darbuotojai patys po darbų suklodavo kilimėlius. Pažymėjo, kad valytojos ryte valydavo patalpas, tačiau kilimėliai jau būdavo patiesti, kadangi ateinant valytojoms Rangovas jau būdavo baigęs darbus. Nurodė, kad buvo užsakyta daugiau kilimėlių iš UAB „Vitaresta“ Rangovui užtiesti esamus plytelių nelygumus.
18. Byloje pateikti UAB "Prosperitas Baltica“ teisininkės O. B. elektroniniai laiškai. 2020 m. sausio 13 d. laiške ji nurodė, kad kilimėliai buvo klojami ant grindų tose vietose, kur buvo keičiamos plytelės. Apsaugoti šią teritoriją buvo rangovo, t.y. UAB „Stratgera“, pareiga pagal sutarties 3.3.7 punktą. 2020 m. gruodžio 23 d. elektroniniame laiške nurodė, jog kilimėlius užsakė UAB "Prosperitas Baltica“, bet juos klojo rangovas – UAB „Stratgera. 2021 m. birželio 16 d. elektroniniame laiške nurodė, kad G. M. darbo laikas buvo nuo 8.30 val. iki 17.30 val. 2022 m. sausio 20 d. elektroniniame laiške nurodė, kad G. M. nepagrįstai nurodo, kad UAB „Stratgera“ nebuvo įsipareigojusi pakloti kilimėlių atliekamų darbų zonoje ar kitaip apsaugoti atliekamų darbų zoną. Pažymėjo, kad prekybos centre (duomenys neskelbtini) dirbančios valymo paslaugas teikiančios įmonės valytojos neturėjo pareigos kloti kilimėlių UAB „Stratgera“ atliekamų darbų zonoje. Pažymėjo, kad UAB "Prosperitas Baltica“ jokių valymo paslaugų iš UAB „Cleanex“ nebuvo užsakius, valymo paslaugas teikė UAB „Vitaresta“.
19. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų ir pirmo aukšto patalpų nuotraukos matyti, kad vietomis yra išimtos grindų plytelės, kurios užklotos guminiais kilimėliais.
20. Byloje pateiktas liudytojo V. N. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad Rangovas darbus (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vykdė nuo 22.00 va. iki 6.00 val. Darbai buvo atliekami parduotuvės (duomenys neskelbtini) ne darbo metu, administracijos nurodymu.
21. Byloje pateiktas liudytojo G. M. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2019 m. jis dirbo UAB „Prosperus Baltica“ ūkio valdymo administratoriaus pareigose. Rangovas darbus (duomenys neskelbtini) parduotuvėje vykdė nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Pažymėjo, kad kilimėlius turėjo kloti ieškovo draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“, tam buvo pasamdyta įmonė UAB „Klineksas“ (tikslaus pavadinimo nepamena). Nurodė, jog Įvykio metu jis priėmė darbus ir davė nurodymą pakloti kilimėlius valytojai. Pažymėjo, kad UAB „Stratgera“ darbo metu (duomenys neskelbtini) parduotuvėje neklojo jokių kilimėlių.
22. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-44-313/2021).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
24. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Sprendžiant, ar atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, svarbu nustatyti, ar jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 10 d. V. B. apsilankiusi prekybos centre (duomenys neskelbtini) užkliuvo už pateistų kilimėlių ir susižalojo koją. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad dalis grindų plytelių buvo išimtos ir užklotos guminiais kilimėliais, už kurių užkliuvo V. B.. Ieškovas šį Įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino V. B. jos patirtą 5500,00 Eur žalą. Byloje nustatyta, kad tarp draudėjo ir atsakovo buvo sudaryta Rangos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti statybos ir remonto darbus draudėjo patalpose, esančiose VCUP prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys sutarties 3.3.7 punkte susitarė, kad Rangovas įsipareigoja garantuoti ir užtikrinti bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną Darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta Darbų vykdymo teritorijos dirbančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų Darbų sukeliamų pavojų. Byloje nėra ginčo, kad Įvykio metu atsakovas vykdė prekybos centro (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto statybos ir remonto darbus (keitė dalį grindų plytelių). Taigi, atsakovas (Rangovas), atlikdamas darbus, privalėjo užtikrinti ir atsakyti už saugų darbą, už judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą. Pažymėtina, jog atsakovas Rangos sutarties 3.3.7 punkte įsipareigojo užtikrinti remonto darbų zonos apsaugą, todėl atmestini atsakovo teiginiai, jog jis nebuvo atsakingas darbų zonos apsaugą (šiuo atveju grindų išklojimą kilimėliais). Pabrėžtina, jog atsakovas būdamas verslininkas, savo srities profesionalas, galėjo suprasti ir numatyti, jog darbų zonos (išimtų grindų plytelių) užklojimas vien tik kilimėliais nėra tinkama remonto zonos apsauga. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas vykdydamas Rangos sutartį ir atlikdamas remonto darbus ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant apsaugoti remonto darbų zoną. Pažymėtina, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo atlikti statybos ir remonto darbus ir užtikrinti darbų zonos apsaugą dedant maksimalias pastangas. Atsakovas dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamo remonto darbų zonos apsaugos, dėl to nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta žala (sveikatos sužalojimas), kurią atlygino ieškovas. Teismo vertinimu, būtent dėl atsakovo (Rangovo) kaltės (neteisėto neveikimo) buvo padaryta žala (sveikatos sužalojimas). Todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo (Rangovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (sveikatos sužalojimo).
27. Pagal CK 6.249 str., žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
28. Ieškovas prašo atlyginti 5500,00 Eur (2500,00 turtinę ir 3000,00 Eur neturtinę) žalą, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka V. B. už sveikatos sužalojimą. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad V. B. patyrė sužalojimus apsilankymo metu (duomenys neskelbtini) prekybos centro, užkliuvusi už remonto darbų zonoje sudėtų guminių kilimėlių ir būtent tai lėmė sveikatos sužalojimą. Turtinės žalos dydis nustatytas vadovaujantis pateiktais medicininiais išrašais/ siuntimais, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvada, kineziterapijos ir kitos reabilitacijos procedūros, kasos kvitais už procedūras, vaistus bei priemones reabilitacijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais dėl ligos išmokos išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina nukentėjusiai V. B. padarytos turtinės žalos dydį (iš viso 2500,00 Eur), teismas sprendžia, jog žalos padarymo faktas yra nustatytas. Pažymėtina, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių kitokių skaičiavimų ar įrodymų, paneigiančių nurodytus dokumentus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais įrodymais, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšis ir nukentėjusiajai V. B. išmokėta 2500,00 Eur dydžio turtinė žala yra įrodyti (CPK 185 straipsnis).
29. CK 6.250 straipsnio 1 d. įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės V. B. patyrė sveikatos sužalojimą, ieškovas jai išmokėjo 3000,00 neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog nukentėjusioji V. B. buvo nedarbinga ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d.), Įvykio pasekmes jaučia iki šiol (koja dar paskausta, šlubuoja, patinsta, kaista, keičia spalvą, niežti, nusilpęs visas kūnas, vartoja vitaminus ir mankštindamasi stengiasi atstatyti jėgas), buvo pablogėjusios nukentėjusiosios galimybės judėti, savarankiškai pasirūpinti savo buitimi, bendrauti su aplinkiniais. V. B. dėl Įvykio patyrė didelį skausmą (kuris dar išlikęs), nepatogumus, poreikį vartoti vaistus, dėl Įvykio negalėjo dalyvauti sūnaus išleistuvėse, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės , negalėjo laiku atlikti suplanuotų darbų. Taigi akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bei papildomų rūpesčių. Todėl, teismo vertinimu, priežastinis ryšis ir nukentėjusiajai V. B. išmokėta 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala taip pat yra įrodyta (CPK 185 straipsnis).
31. LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką nukentėjusiajai V. B., atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo ieškinys dėl 5500,00 Eur žalos (2500,00 Eur turtinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos) atlyginimo tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5500,00 Eur dydžio žalą.
32. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).
33. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palūkanų forma. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 339,04 Eur palūkanų. Nustatyta, jog ieškovas palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. sausio 8 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 375 d., taikant 6 proc. metinių palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra įvykdęs savo prievolės ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 8 d. iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, paskaičiuotos nuo 5500,00 Eur nesumokėtos skolos sumos, kurios sudaro – 339,04 Eur sumą (5500*0,06/365*375) CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
34. Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5839,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 18 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
35. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas iš viso patyrė 491,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 131,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 360,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 10 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 491,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
36. Byloje iš viso patirta 11,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110551834, iš atsakovo UAB „Stratgera“, j. a. k. 304126063, 5500,00 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 339,04 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 94 ct) palūkanų bei 491,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Stratgera“, j. a. k. 304126063 į valstybės biudžetą 11,52 Eur (vienuolika eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.