- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-1545-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00709-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stratgera“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stratgera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stratgera“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5 500 Eur žalos atlyginimo, 339,04 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. ieškovė draudėjui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Prosperitas Baltica“ išdavė Verslo civilinės atsakomybės draudimą, kuriuo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta draudėjo veiklos ir produkto civilinė atsakomybė. Veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama adresais, nurodytais draudimo priede, vienas iš jų yra Upės g. 9, Vilnius, prekybos centras VCUP, kuris priklauso draudėjui. 2019 m. liepos 10 d., 13 val. 9 min., lankytoja V. B. prekybos centre VCUP užkliuvo už netvarkingai išmėtytų kilimėlių, kurie dengė grindyse išimtas plyteles ir susižalojo koją. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai nustatė stiprų kojos sąnarių raiščių patempimą. Nukentėjusioji laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d. buvo nedarbinga. Bendra nukentėjusiosios patirta žalos suma (turtinė ir neturtinė) dėl sveikatos sužalojimo sudarė 9 289,17 Eur (3 789,17 Eur turtinė ir 5 500 Eur neturtinė žala). Po derybų tarp ieškovės ir nukentėjusiosios šalys sudarė susitarimą, kuriuo buvo susitarta, jog V. B. dėl įvykio patirta žala yra iš viso 5 500 Eur (turtinė ir neturtinė žala). Ieškovė 2019 m. liepos 10 d. įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiajai išmokėjo 5 500 Eur. Statybos ir remonto darbus vykdė atsakovė UAB „Stratgera“, su kuriuo draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ sudarė Statybos rangos sutartį. Pagal Rangos sutarties 3.3.7 punktą atsakovė, atlikdama darbus, privalėjo užtikrinti ir atsakyti už saugų darbą, už judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą. Atsakovė to nepadarė, dėl to nukentėjusiajai buvo padaryta žala, kurią turėjo atlyginti ieškovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji tinkamai vykdė rangos sutartį ir iš užsakovo nėra gavusi sutarties, susitarimo, pretenzijų, nei kitokių nurodymų ar reikalavimų kloti kilimėlius darbo metu, po darbo, savaitgaliais ir kitu metu, bei prižiūrėti kilimėlius. Rangos sutartimi atsakovė su UAB „Prosperitas Baltica“ nesusitarė dėl kilimėlių klojimo ar jų priežiūros. Atsakovė statybos darbų atlikimo metu niekam jokios žalos nepadarė, visas statybines medžiagas, įrankius, priemones ir šiukšles susirinkdavo baigus darbą ir palikdavo tuščią ir švarią patalpą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 500 Eur žalos atlyginimo, 339,04 Eur palūkanų bei 491 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 11,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė su draudėju UAB „Prosperitas Baltica“ sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimą Serija LD Nr. 112035484, TIA Nr. 436588275, kuriuo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta draudėjo veiklos ir produkto civilinė atsakomybė, taip pat civilinė atsakomybė už žalą, padarytą aplinkos užteršimu, patikėtam turtui ir atliekant statybos darbus. Veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama adresais, nurodytais draudimo priede, vienas iš jų yra Upės g. 9, Vilnius, prekybos centras VCUP, kuris priklauso draudėjui.
6. 2019 m. liepos 10 d. 13 val. 9 min., lankytoja V. B. prekybos centre VCUP užkliuvo už ant grindų sudėtų kilimėlių, kurie dengė grindyse išimtas plyteles ir susižalojo koją. Iš byloje pateikto VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 10 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, jog „pacientės koja patinusi. Skausminga palpacija lat. kulkšnies srityje pagal raiščių eigą. Skausminga V padikaulio bazės palpacija. Kraujotaka ir inervacija pėdoje nesutrikę. Sužalojimo pobūdis – patempimas. Pacientė nedarbinga. Gydymo rekomendacijos - kontrolinės rentgenogramos ir traumatologo konsultacija po 7-10 d., analgetikai, šaltis lokaliai ir tausojantis režimas“. UAB „Mažeikių MCT“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. atlikto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvadoje nurodyta - priekinio talofibuliarinio ir calcaneofibuliarinio raiščių patempimo požymiai su galimais daliniais plyšimais, užpakalinio talofibuliarinio raiščio patempimo požymiai, apimtų sąnarių pradiniai artroziniai pakitimai, galima įtarti šokikaulio, priekinės srities „stress“ lūžimą. VšĮ „Antakalnio poliklinika“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytos tokios gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos - patogi avalynė, mankštos, tempimo pratimai 4-5 kelis kartus per dieną, užtikrinantys čiurnos sąnario judesių amplitudės atkūrimą. Tepalai, vaistai nuo skausmo ir uždegimo, KT1 įtvaras kairei čiurnai, neminti kaire koja, ramentai, po to reabilitacija. Sąnarių mankštos be krūvio NVNU antikoaguliantai 3 savaites.
7. Iš byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d. V. B. buvo nedarbinga, jai išmokėta iš viso 2 993 Eur ligos išmoka. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. B. patyrė 996,58 Eur išlaidas vaistams, reabilitacijai, daiktams ir įrangai reabilitacijai, kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas. Iš byloje pateikto V. B. priskaičiuoto darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, jog jos darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1 519,87 Eur. Už tris mėnesius V. B. būtų gavusi 4 559,61 Eur darbo užmokesčio, jai išmokėta ligos išmoka sudarė 2 993 Eur, nesumokėta darbo užmokesčio dalis sudarė 1 566,61 Eur. V. B. 2019 m. spalio 23 d. pateikė draudėjui prašymą atlyginti patirtą 3 789,17 Eur turtinę ir 5 500 Eur neturtinę žalą. Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimas, kuriuo V. B., ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ susitarė, jog V. B. dėl įvykio patirta žala yra iš viso 5 500 Eur, kurią sudaro turtinė ir neturtinė žala. Ieškovas 2019 m. gruodžio 4 d. išmokėjo 5 500 Eur draudimo išmoką V. B..
8. Byloje taip pat nustatyta, kad statybos ir remonto darbus prekybos centre VCUP vykdė atsakovė (Rangovas) UAB „Stratgera“, su kuria draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ 2019 m. birželio 17 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2019/06/17. Rangos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad rangovas savo jėgomis ir priemonėmis, rizika ir atsakomybe įsipareigoja atlikti užsakovo prekybos centre statybos ir remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už atliktus darbus. Darbų atlikimo vieta prekybos centras adresu Upės g. 9, Vilniuje, pirmame aukšte (Rangos sutarties 2 punktas). Rangos sutarties 3.3.7 punkte nurodyta, jog rangovas įsipareigoja garantuoti ir užtikrinti bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta darbų vykdymo teritorijos dirbančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Pagal Rangos sutarties 9.1 punktą, kiekviena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, kuriuos kita šalis patiria dėl šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Rangos sutarties 9.4 punktas numato, kad Rangovas įsipareigoja atlyginti visą ir bet kokią užsakovo patirtą žalą ir nuostolius (įskaitant, bet neapsiribojant žala, padaryta statybos objektui, užsakovo nuostoliais dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims ir jų turtui, užsakovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir kt.), patirtus dėl neteisingų rangovo veiksmų ir/ar aplaidumo (dėl sukelto gaisro, sugadintų įrengimų ir konstrukcijų, ekologinio užterštumo ir pan.).
9. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad įvykio metu atsakovė vykdė prekybos centro VCUP pirmo aukšto statybos ir remonto darbus (keitė dalį grindų plytelių). Taigi, atsakovė, atlikdama darbus, privalėjo užtikrinti ir atsakyti už saugų darbą, už judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą. Atsakovė Rangos sutarties 3.3.7 punkte įsipareigojo užtikrinti remonto darbų zonos apsaugą, todėl teismas atmetė atsakovės teiginius, jog ji nebuvo atsakinga už darbų zonos apsaugą (šiuo atveju grindų išklojimą kilimėliais). Atsakovė, būdamas verslininkė, savo srities profesionalė, galėjo suprasti ir numatyti, jog darbų zonos (išimtų grindų plytelių) užklojimas vien tik kilimėliais nėra tinkama apsauga remonto zonos apsauga. Byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė, vykdydama Rangos sutartį ir atlikdama remonto darbus, ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant apsaugoti remonto darbų zoną. Atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių paslaugų netinkamo atlikimo, neveikimo, neteisėtais veiksmais neužtikrino tinkamo remonto darbų zonos apsaugos, dėl to nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta žala (sveikatos sužalojimas), kurią atlygino ieškovė. Teismo vertinimu, būtent dėl atsakovės kaltės (neteisėto neveikimo) buvo padaryta žala (sveikatos sužalojimas), todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovės (Rangovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (sveikatos sužalojimo). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad V. B. patyrė sužalojimus apsilankymo metu VCUP prekybos centro, užkliuvusi už remonto darbų zonoje sudėtų guminių kilimėlių ir būtent tai lėmė sveikatos sužalojimą. Turtinės žalos dydis nustatytas vadovaujantis pateiktais medicininiais išrašais/siuntimais, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo išvada, kineziterapijos ir kitos reabilitacijos procedūros, kasos kvitais už procedūras, vaistus bei priemones reabilitacijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais dėl ligos išmokos išmokėjimo. Atsakovė į bylą nepateikė jokių kitokių skaičiavimų ar įrodymų, paneigiančių nurodytus dokumentus.
10. Dėl atsakovės kaltės V. B. patyrė sveikatos sužalojimą. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog nukentėjusioji V. B. buvo nedarbinga ilgą laiko tarpą (nuo 2019 m liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d.), įvykio pasekmes jaučia iki šiol (koja dar paskausta, šlubuoja, patinsta, kaista, keičia spalvą, niežti, nusilpęs visas kūnas, vartoja vitaminus ir mankštindamasi stengiasi atstatyti jėgas), buvo pablogėjusios nukentėjusiosios galimybės judėti, savarankiškai pasirūpinti savo buitimi, bendrauti su aplinkiniais. V. B. dėl įvykio patyrė didelį skausmą (kuris dar išlikęs), nepatogumus, poreikį vartoti vaistus, dėl įvykio negalėjo dalyvauti sūnaus išleistuvėse, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, negalėjo laiku atlikti suplanuotų darbų. Taigi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų bei papildomų rūpesčių, todėl, teismo vertinimu, priežastinis ryšis ir nukentėjusiajai V. B. išmokėta 3 000 Eur dydžio neturtinė žala yra įrodyta. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką nukentėjusiajai V. B., atsirado reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palūkanų forma. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 339,04 Eur palūkanų. Ieškovė palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. sausio 8 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 375 d., taikant 6 proc. metinių palūkanų normą. Kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Stratgera“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
12. Nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės bei dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procesinės teisės normų pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Rangos sutartį parengė ir pateikė atsakovei pasirašyti UAB „Prosperitas Baltica“ kaip šios bendrovės standartinę rangos sutartį. Visos rangos sutarties sąlygos turi būti vertinamos atsakovės naudai. Rangos sutarties sąlygos nenumato pareigos atsakovei kloti kilimėlius darbo zonoje. Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti darbo vietoje darbuotojų saugą, tačiau pati atsakovės darbo zona neturėjo jokių pavojingumo požymių ir sąlygų - nei duobių, nei griovių. Keičiamų keramikinių plytelių aukščių skirtumai sudarė ne daugiau 6 mm. Atsakovė savo darbo zonoje dirbo nuo 22 val. iki 6/6-30 val. ryto, - šiam darbo laikotarpiui atsakovė darbo saugą vietoje buvo užtikrinusi ir jokių pašalinių darbo zonoje niekada nebuvo. Nuo 6/7 val. ryto atsakovės darbo zona buvo perduodama UAB „Prosperitas Baltica“ atstovui G. M., kuris duodavo nurodymus valytojoms sudėti kilimėlius darbo zonoje. Liudytojas G. M. nurodė, jog nuo 6/7 val. ryto iki 22 val. vakaro darbo zonos apsauga buvo perkeliama UAB „Prosperitas Baltica“. Apie tai, kad VCUP 1 aukšte yra atliekami remonto darbai G. M. nurodymu buvo pastatyti įspėjamieji ženklai - UAB „Prosperitas Baltica“ vykdė VCUP lankytojų informavimo pareigą. Iš teismui pateiktos vaizdo įrašo medžiagos akivaizdu, kad VCUP darbo valandomis jokių UAB „Stratgera“ atstovų ar darbuotojų nebuvo. Remiantis Rangos sutartimi, apeliantė kaip darbų vykdytoja neturėjo teisės ir galimybės būti savo darbo zonoje VCUP darbo metu, todėl teismo išvada apie tai, kad atsakovė turėjo pareigą užtikrinti saugumą darbo vietoje yra klaidinga, kadangi UAB „Prosperitas Baltica“ atstovai prieš VCUP atidarymą perimdami apeliantės darbo zoną, perėmė ir pareigą užtikrinti šios zonos apsaugą. Jeigu kloti kilimėlius darbo zonoje po darbų perdavimo UAB „Prosperitas Baltica“ atstovui būtų UAB „Stratgera“ pareiga, tai šis darbas būtu atvaizduojamas sąskaitose-faktūrose. Kilimėlių klojimas nebuvo atsakovės pareiga. Teismas neleido atsakovei teikti įrodymus pilna apimtimi, nes netenkino atsakovės prašymo apklausti atvykusį liudytoją.
Atsiliepimas
13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog pasirašyta Statybos rangos sutartis yra standartinė rangos sutartis. Tarp atsakovės ir UAB „Prosperitas Baltica“ susidarė ne vartojimo santykiai, o statybos rangos sutartis, kadangi šios šalys nėra fiziniai asmenys. Jeigu atsakovės darbų zona neva neturėjo pavojingumo požymių ir sąlygų ar kad duobė yra maža (kaip pati atsakovė nurodė - ne daugiau 6 mm), tokiu atveju VCUP lankytoja nebūtų susižalojusi. Atsakovei kyla atsakomybė už darbų zonos saugą pagal tarp šalių pasirašytą Statybos rangos sutarties 3.3.7 punktą. Darbų vykdymo teritorija yra visas pirmas VCUP prekybos centro aukštas ir atsakovė privalėjo užtikrinti ir atsakyti už saugų darbą, už judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą. Kokiomis priemonės atsakovė atlieka apsaugą (pavyzdžiui, paklojant kilimėlius ant tų vietų, kur yra išimtos plytelės), tai jau yra pačios atsakovės (apeliantės) prerogatyva. Jeigu atsakovės darbuotojai būtų dirbę tvarkingai, saugiai ir apsaugotų judančius žmones, nukentėjusioji nebūtų užkliuvusi už netvarkingai išmėtytų kilimėlių, kurie dengė grindyse išimtas plyteles ir nebūtų patyrusi sveikatos sužalojimo. Kaip nurodė nukentėjusioji, atsakovė nepasirūpino jokiais įspėjamaisiais ženklais apie vykdomus statybos ir remonto darbus. Darbų zona (vieta, kurioje buvo išimtos plytelės) buvo pavojinga. Atsakovė tiek iki įvykio, tiek po įvykio elgėsi pasyviai ir netinkamai užtikrino darbų zonos apsaugą, kadangi vien tik kilimėlių paklojimas neužtikrino darbų zonos apsaugos. Po šio įvykio UAB „Prosperitas Baltica“, o ne atsakovė ėmėsi papildomų saugomo priemonių. Statybos rangos sutarties 3.3.7 punkte nėra visiškai jokios išimties (nenurodyta valandų), jog atsakovė nuo 6/7 val. ryto iki 22 val. vakaro nebus atsakinga už darbų zonos saugumą.
14. G. M. parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. G. M. teigia, kad kilimėlius neva turėjo kloti ieškovės draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“, o ji pasamdė įmonę tokiems darbams. Pagal Rangos sutarties 3.3.7 punktą kloti kilimėlius buvo atsakovės pareiga. Atsakovė į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų (priėmimo-perdavimo aktų ar pan.), jog G. M. neva kiekvieną dieną priimdavo darbus ir neva liepdavo valytojoms pakloti kilimėlius. Liudytojo G. M. duoti rašytiniai paaiškinimai (patvirtinti notaro) neatitinka specialiųjų CPK 192 straipsnio 8 dalies taikymo sąlygų, todėl tokiais liudytojo rašytiniais paaiškinimais nėra pagrindo remtis ir jie nėra tinkamai įrodinėjimo priemonę. G. M. sąmoningai neatvyko į teismo posėdį, nors atsakovė su G. M. buvo susisiekusi. Šis liudytojas, tikėtina, buvo Lietuvoje ir sąmoningai vengė atvykti į teismo posėdžius. G. M. savo parodymus pateikė 2022 m. sausio 19 d., o teismo posėdis įvyko 2022 m. sausio 20 d. Įrodymų, kodėl šis asmuo negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, atsakovė nepateikė. Atsakovė nenurodė vardo ir pavardės, koks liudytojas buvo neva atvykęs prie teismo salės, taigi, lieka neaišku, apie kokį liudytoją atsakovė šneka. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog V. N. neva betarpiškai dalyvavo UAB „Stratgera“ darbuose ir neva matė atsakovės dėstomas aplinkybes. Atsakovė visiškai nepagrindė šio asmens dalyvavimo būtinybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti šį liudytoją. Liudytojo V. N. liudijimas būtų beprasmis ir užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi jis patvirtintų aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė su draudėju UAB „Prosperitas Baltica“ sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimą Serija LD Nr. 112035484, TIA Nr. 436588275, kuriuo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo apdrausta draudėjo veiklos ir produkto civilinė atsakomybė, taip pat civilinė atsakomybė už žalą, padarytą aplinkos užteršimu, patikėtam turtui ir atliekant statybos darbus. Veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama adresais, nurodytais draudimo priede, vienas iš jų yra Upės g. 9, Vilnius, prekybos centras VCUP, kuris priklauso draudėjui. 2019 m. liepos 10 d. 13 val. 9 min., lankytoja V. B. prekybos centre VCUP užkliuvo už ant grindų sudėtų kilimėlių, kurie dengė grindyse išimtas plyteles ir susižalojo koją. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 2 d. V. B. buvo nedarbinga, jai išmokėta iš viso 2 993 Eur ligos išmoka. Byloje pateiktas 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimas, kuriuo V. B., ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ susitarė, jog V. B. dėl įvykio patirta žala yra iš viso 5 500 Eur, kurią sudaro turtinė ir neturtinė žala. Statybos ir remonto darbus prekybos centre VCUP vykdė atsakovė (Rangovas) UAB „Stratgera“, su kuria draudėjas UAB „Prosperitas Baltica“ 2019 m. birželio 17 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2019/06/17.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį ir nustatė, jog žala kilo dėl to, jog atsakovė nesilaikė Rangos sutartyje įtvirtintos pareigos užtikrinti saugų darbą ir aplinkos apsaugą. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
19. Šiuo atveju UAB „Prosperitas Baltica“ ir atsakovė sudarytos Rangos sutarties 3.3.7 punkte susitarė, kad Rangovas (tai yra apeliantė) įsipareigoja garantuoti ir užtikrinti bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti už saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną Darbų vykdymo teritorijoje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta Darbų vykdymo teritorijos dirbančių ir judančių žmonių apsaugą nuo atliekamų Darbų sukeliamų pavojų. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, sudarydama Rangos sutartį su UAB „Prosperitas Baltica“ prisėmė įsipareigojimą, jog bus atsakinga už saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Rangos sutartį parengė ir pateikė atsakovei pasirašyti UAB „Prosperitas Baltica“ kaip šios bendrovės standartinę rangos sutartį, todėl neva visos rangos sutarties sąlygos turi būti vertinamos atsakovės naudai, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Rangos sutarties nuostatos šalių nebuvo derinamos. Sutarties nuostatos negali būti vertinamos atsakovės naudai, kadangi atsakovė nėra vartotoja ir šalių nesiejo vartojimo teisiniai santykiai. Abi rangos sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), sudarę Rangos sutartį verslo tikslais, todėl turėjo lygias galimybes derėtis dėl sutarties salygų ir sutartimi prisiimamų pareigų apimties.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nuo 6/7 val. ryto atsakovės darbo zona buvo perduodama UAB „Prosperitas Baltica“ atstovui G. M., kuris duodavo nurodymus valytojoms sudėti kilimėlius darbo zonoje, tačiau šiam savo argumentui pagrįsti nepateikia juos patvirtinančių įrodymų. Iš UAB „Prosperitas Baltica“ ir atsakovės sudarytos Rangos sutarties matyti, jog joje nėra išskirti jokie laikotarpiai, kuomet atsakovė neva perduodavo darbo zoną ir pareigą joje užtikrinti darbo saugą UAB „Prosperitas Baltica“ atstovui. Atsakovė nurodydama, jog kiekvieną rytą perduodavo darbo zoną UAB „Prosperitas Baltica“ atstovui, nepateikia šalių pasirašytų aktų, patvirtinančių darbo zonos perdavimą, todėl tokie teiginiai laikytini deklaratyviais. Aplinkybė, jog atsakovės atstovų nebuvo žalos atsiradimo momentu (lankytojos užkliuvimo už netvarkingai išmėtytų kilimėlių ir kojos suižalojimo), nepanaikina jos Rangos sutartimi prisiimtos pareigos užtikrinti darbo vietos saugą.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos atstovai neturėjo teisės ir galimybės būti prekybos centre ir užtikrinti darbo saugą, tačiau šie apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi Rangos sutartyje nėra įtvirtintas nei atsakovės konkretus darbo laikas, nei valandos, kuomet atsakovė neturėjo teisės būti darbo zonoje. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė būdama verslininkė, savo srities profesionalė, galėjo suprasti ir numatyti, jog darbų zonos (išimtų grindų plytelių) užklojimas vien tik kilimėliais nėra tinkama remonto zonos apsauga. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir verslininkas, todėl jai yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai. Atsakovė Rangos sutartimi įsipareigojusi apsaugoti darbo vietos saugą, tinkamai savo pareigos neįvykdė, dėl to prekybos centro lankytoja eidama per remonto zoną užkliuvo už netvarkingai išmėtytų kilimėlių ir susižalojo koją.
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procesinės teisės normų pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo visą byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neleido atsakovei teikti įrodymus pilna apimtimi, nes netenkino atsakovės prašymo apklausti atvykusį liudytoją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Nagrinėdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Šiuo atveju apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo atsisakymą apklausti atsakovės nurodomą liudytoją, taip ir nenurodo kokį konkretų liudytoją teismas atsisakė apklausti byloje. Nesant duomenų apie atsakovės minimo liudytojo asmenybę, negalima daryti išdavos apie tai, ar toks asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas ir kokias su byla susijusias aplinkybes šis asmuo galėtų nurodyti. Taigi, atsakovei taip ir neatskleidus liudytojo asmens duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl tokio asmens apklausos teismo posėdyje.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, ji sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 280 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės UAB „Stratgera“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Stratgera“, į. k. 304126063, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.