Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-287-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
II-287-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00979-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
J. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-287-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00979-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.8.2.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Adelei Gečienei, Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams A. K. ir V. L.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. atstovui advokatui V. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6669-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos Kelių policijos tarnybos vyriausioji patrulė V. P. 2019 m. balandžio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-28253-2019 J. V. už tai, kad jis 2019 m. balandžio 19 d., 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „N. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 126 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės, ko pasekoje ją kliudė ir apgadino.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-6669-2019 J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 300 Eur bauda.

Šalies argumentai

Skundu J. V. prašo panaikinti Institucijos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad byloje yra tik kažkokio piliečio liudijimas, kad neva tai J. V., bandydamas priparkuoti automobilį, kliudė greta stovintį automobilį. Tuo tarpu jis automobilio nevairavo ir jo neparkavo, nes automobilį vairavo jo sugyventinė J. B.. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis apskritai buvo namie ir buvo iškviestas ateiti iš namų, o prie automobilio buvo tik jo sugyventinė. Jokių objektyvių įrodymų, kad jis automobilį vairavo ir parkuodamasis kliudė bei apgadino kitą automobilį nėra. Kadangi jis nevairavo automobilio, tai nėra pagrindo jo patraukti atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Kadangi jis automobilio nevairavo, nebuvo pėsčiasis, o buvo tik keleivis, tačiau nekaltinamas pažeidęs KET 9 p. kaip keleivis, tai kaip vairuotojas ar pėsčiasis jis net negalėjo pažeisti KET 9 p., todėl nėra pagrindo jo patraukti atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. KET 126 straipsnis reglamentuoja važiuojančio automobilio išsidėstymą kelyje priekyje jo ir jo šonuose esančių automobilių atžvilgiu. Šios bylos situacija buvo ne kelyje, o kieme, parkuojantis tarp stovinčių automobilių, todėl KET 129 straipsnis niekaip negalėjo būti pažeistas, dėl ko irgi nėra pagrindo jo patraukti atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašo J. V. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-6669-2019. Nurodo, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio fiksavimo protokolas ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo J. V. administracinio nusižengimo įvykdymą. Pareiškėjo versija, jog nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo sugyventinė J. B., laikytina gynybine ir atmestina, sugalvota siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu J. V. atstovas advokatas V. R. skundą palaikė ir teigė, kad jo nuomone, pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį negalima, nes eismo įvykio sukėlimas yra kitame straipsnyje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnai sutiko su tuo, jog automobilį apgadino ne J. V., o jo sugyventinė. Be to, liudytojas negalėjo matyti, kas vairavo ir kas apgadino automobilį, nes ten yra labai tamsu ir jis galėjo kažką supainioti. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad J. V., jiems atvykus į įvykio vietą, net nebuvo, jį pakvietė iš namų. Protokolą surašė tik iš liudytojo parodymų. Dėl automobilių apgadinimo ginčo nėra. Ginčas yra dėl to, kad protokolas yra surašytas J. V.. J. V. buvo keleivis ir jis teigė, kad jie kartu važiavo automobiliu, o sugyventinės žodžiai „aš prisiimu kaltę, rašykite viską ant manęs“ reiškia, kad ji visą laiką pripažino kaltę. J. V. visą laiką neigė, kad vairavo automobilį, o J. B. visą laiką pripažino, jog vairavo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Byloje nėra domenų, kad J. V. vairavo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Iš vaizdo įrašų matyti, kad J. V. neprisipažino vairavęs.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. K. paaiškino, jog policijos pareigūnas įvertino visas aplinkybes ir šį pažeidimą kvalifikavo asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, t. y. jam 2015 m. buvo taikytas 2 mėnesių teisių atėmimas, o jis neįvykdė visų sąlygų, kad susigrąžinti teisę vairuoti. Eismo įvykis yra kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį kaip kiti pažeidimai, nes nuo 2019 metų nebeliko atskiro ANK straipsnio už techninio eismo įvykio sukėlimą. Be to, dar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes J. V. pirmą kartą įpūtė 1,99 prom, o antrą kartą 1,87 prom. o tai yra nusikalstamos veikos požymiai. Šiuo metu jis dar nėra baigtas. Paskutinio teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. L. prašė palikti galioti Institucijos priimtą 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą, nes vaizdo įrašai patvirtina, kad J. V. pripažino, jog vairavo automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną jis vedžiojo šunį ir matė kaip ties (duomenys neskelbtini) namais, Klaipėdoje, buvo stumdomas automobilis. Jis buvo apie 15 metrų iki jų automobilio iš vairuotojo pusės. Automobilyje buvo dar vyras. Moteris važiavo atbuliniu, bet jai nepavyko prisiparkuoti. Ji sustabdė automobilį neatsitrenkusi į kitą ir su vyru apsikeitė vietomis. Vyras įsėdo į automobilį, o moteris nuėjo ant šaligatvio. Vyras, kai bandė statyti automobilį, atidarė langą ir ranka pamojo, jie trumpai kažką pakalbėjo, o moteris jam rodė su ranka, kur parkuotis. Vyras kelis kartus bandė pastatyti automobilį važinėdamas pirmyn atgal ir paskutinį kartą jis smarkiai stuktelėjo į kitą automobilį, net girdėjosi „tukt“. Moteris pasakė „įkalei“. Jis tada greitai ėjo namo pasiimti telefoną. Skambindamas policijai, nurodė, kad vairuotojas galimai neblaivus bei ėjo į įvykio vietą, pamatė, kad jie eina namo. Pareigūnai atvažiavo po 15 min. Asmenų vietoje nebuvo. Įsėdus į policijos tarnybinį automobilį ir rašant pareiškimą, atėjo moteris ir paklausė „ar manęs laukiate“. Jis atsakė “tikriausiai“. Tada ji pasakė pildyti ant jos, nes ji vairavo. Jis pasakė, kad „ne pone, ne jūs vairavote“. Tada ji prie pareigūnų pareiškė, kad vyras be teisių, išgėręs, pildykite ant manęs. Iš automobilio išlipo ir ėjo aiškintis su moterimi. Paskui jis girdėjo kaip pareigūnė sakė pakviesti vyrą iš namų. Dar matė, kad vyrui patikrino blaivumą. Gatvė yra apšviesta, o tada nebuvo visai prietema. Baigęs pildyti dokumentus su vyru persimetė keliais žodžiais. Šiuos asmenis matė pirmą kartą, jokių konfliktų su jais neturėjo.

Teismo posėdžio metu J. B. nurodė, kad su J. V. yra sugyventiniai, kartu veda bendrą ūkį ir atsisakė duoti parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, nesilaikymą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 staipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. KET taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine „vairuoti“ prasme, pagal kurią vairuoti – reiškia valdyti vairu. Vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus degimo variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-477-149/2016, Nr. AN2-508-365/2018, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-43-327/2013, Nr. AN2-165-594/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-463-337/2016 ir kt.).

Teismo nuomone, J. V. versija, kad jis nevairavo automobilio, o automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė jo sugyventinė J. B., yra paneigta liudytojo V. S. parodymais, vaizdo įrašu bei kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais liudytojo V. S. teisme duotais parodymais, kad jis matė, jog vyras kelis kartus bandė pastatyti automobilį važinėdamas pirmyn atgal ir paskutinį kartą jis smarkiai stuktelėjo į kitą automobilį, kad net girdėjosi „tukt“ bei girdėjo kaip moteris vyrui pasakė „įkalei“, kadangi tokias pat aplinkybes jis nurodė ir policijos pareigūnams įvykio vietoje bei pranešdamas apie įvykį telefonus, taip pat nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir toliau dėstomi policijos pareigūnų „Body“ kameromis darutuose vaizdo įrašuose užfiksuoti tiek J. V., tiek J. B. pasisakymai. Iš vaizdo įrašo Nr. 2019_0419_223743_001, kuris darytas policijos pareigūnų „Body“ kameromis, matyti, kad filmuojama pareigūnams atvykus prie namo (kaip nustatyta (duomenys neskelbtini)), ir aiškinantis įvykio aplinkybes su J. B. ir J. V.. Aiškindamas įvykio aplinkybes, J. V. nurodo: „čia mes vairavom visi“, J. B. patikslina: „ne visi“, policijos pareigūnas paklausia: „kas visi ?“, po ko J. V. atsako: „nu aš turiu omeny mudu tik dviese“. Toliau policijos pareigūnui klausiant, kas būtent vairavo automobilį parkuojantis, J. V. atsako: „vairavo jinai irgi, ir aš vairavau“. Toliau policijos pareigūnas paklausia, ar jisai turi vairuotojo pažymėjimą, J. V. atsako, kad neturi, pareigūnas klausia, ar yra vartojęs alkoholio, J. V. atsako „esu“. Pareigūnas nurodo, kad jam reikės alkotesteriu pasitikrinti apsvaigimą, ruošia alkotesterį ir paduoda pūsti. J. B. kelis kartus sako, kad eismo įvykio deklaraciją pildytų jos vardu. Iš vaizdo įrašo Nr. 2019_0419_224344_003 matyti, kad toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, J. B. nurodo: „aš parvažiavau, aš prašiau, kad tik priparkuotų“. Policijos pareigūnė atsako: „aš žinau, kad jūs parvažiavote (toliau nesuprantami žodžiai). J. V. aiškina sakydamas: „jinai parkavosi daug sykių, paskui“. Policijos pareigūnė klausia J. V.: „jai nepavyko, ir tada jūs perlipote ir prisiparkavote ?“, J. V. atsako „taip“. Pareigūnė paklausia „Ar jūs po įvykio vartojote alkoholio ?“. Tiek J. B., tiek J. V. atsako „ne“. Toliau kalbantis pareigūnas klausia J. V.: „juk jūs persėdot į mašiną ir parkavotės toliau ?“ J. V. atsako „aš, jo, buvau įsėdęs, taip“. Pareigūnas klausia „ir parkavotės ?“ J. V. atsako: „buvau įsėdęs, taip. Tiktais tiek, kad jinai man reguliavo, kadangi aišku jinai kaip moteris žiūri į galą, o ne į priekį, nes jinai nesiorientuoja į parkavimo vietą“. Be to, iš skaitmeninėje laikmenoje pateiktų fotonuotraukų turinio matyti, kad automobilių stovėjimo vieta yra pakankamai apšviesta, kas vėlgi nesudaro pagrindo abejoti liudytojo V. S. parodymų patikimumu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad nepavykus kieme automobilio „N. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priparkuoti J. B., jį vairuodamas priparkavo būtent J. V.. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad būtent J. V. parkuodamasis apgadino ir kitą automobilį, į jį atsitrenkdamas. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik liudytojo V. S. parodymai, bet ir 2019 m. balandžio 19 d. eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykio metu patirtus transporto priemonių sugadinimus bei jau minėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobiliai stovi vienas prieš kitą priekiu, automobilio „N. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis (img_20190919_230122.jpg), o automobilio „S. Y.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apgadintas priekinis dešinės pusės bamperis (img_20190419_230133.jpg). Aptarti automobilių sugadinimai rodo, kad jie galėjo būti padaryti tik automobilio „N. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pačioje parkavimosi pabaigoje, o kaip jau nustatyta, šioje stadijoje minėtą automobilį vairavo J. V..

Taigi darytina išvada, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį bei J. V. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6669-2019 nepakeistą ir J. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus