- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-27
- Bylos Nr.
- AN2-508-365/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01963-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimo, kuria R. L. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, skirta 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalimi R. L. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimu R. L. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus (išvažiavo iš kiemo į Žaliųjų ežerų gatvę ir įvažiavo atgal), pareikalavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nesileido patikrinamas ar nėra neblaivus.
Šalies argumentai
2. R. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą dalyje dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti ne ilgesnį nei 1 metų terminą, kitoje dalyje (dėl 1500 eurų dydžio baudos paskyrimo) palikti nepakeistą.
3. Jis privačioje teritorijoje patraukė automobilį nuo vartų, kad netrukdytų išvažiuoti kaimynui, todėl nemanantis, kad padarė administracinį nusižengimą. Jis buvo išgėręs tik alaus ir jautėsi blaivus, kad galėtų patraukti automobilį. Apelianto įsitikinimu, automobilio patraukimas kelis metrus negali būti laikomas vairavimu. Jis nesitikrino blaivumo, nes net nepagalvojo, kad dėl tokio veiksmo gali būti tikrinamas blaivumas. R. L. manymu, liudytojas E. P. melagingai iškviesdamas policijos pareigūnus atkeršijo jam už anksčiau tarp jų įvykusį konfliktą.
4. Atsižvelgiant į tai, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis automobilio praktiškai nevairavo, o tik kelis metrus patraukė į šoną, nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, jautėsi blaivus, todėl, apelianto teigimu, jam paskirta nuobauda turi būti individualizuojama ir adekvati nusižengimo sunkumui. Dėl šių priežasčių jis teismo prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti įstatyme numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, nes tokia bausmė atitiktų proporcingumo principus.
5. Skundžiamame nutarime visiškai neatsižvelgta į tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir automobilis jo darbe yra tiesiog būtinybė. Palikus galioti teisės vairuoti transporto priemones apribojimą paskirtam terminui, jam būtų sunku atlikti direktoriaus funkcijas ir išlaikyti verslą rentabiliu. Be to, jo pajamos yra labai nedidelės, todėl palikus apribojimą 2 metams ir 6 mėnesiams, jo verslas galutinai žlugtų, o jis ir jo šeima balansuotų ant skurdo ribos, nes jo sutuoktinė dirba mokytojo padėjėja ir jos mėnesinis atlyginimas taip pat yra labai mažas. Taip pat skundžiamame nutarime apskritai nevertinta aplinkybė, kad jis augina mažametį vaiką, o atėmus iš jo teisę vairuoti transporto priemones tokiam ilgam terminui, nepaprastai pasunkėtų mažamečio sūnaus ugdymo bei socialinio gyvenimo, nes jį reikia vežioti į mokyklą ir iš jos, užsiėmimus, pas gydytojus ir pan. Taip pat akcentuotina, kad jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, yra neteistas.
6. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Skundas netenkinamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, R. L., nors ir prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau vis tik skunde nurodo, jog nepadarė administracinio nusižengimo, nes, apelianto įsitikinimu, automobilio patraukimas kelis metrus negali būti laikomas vairavimu, todėl jo blaivumas neturėjo būti tikrinamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą konstatuoja, kad administracinio teisės nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės yra teisingos, jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
10. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo bei apeliacinio skundo, R. L. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis vairavo automobilį - išvažiavo šiek tiek iš kiemo ir grįžo atgal, apeliantas mano, jog toks pavažiavimas automobiliu negalėjo būti vertinamas kaip transporto priemonės vairavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog su tokiu teiginiu negalima sutikti. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 91 dalį vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę, o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 82 dalį transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Akivaizdu, jog R. L. pavažiavęs net ir nedidelį atstumą ir grįžęs atgal atitiko įstatyme nurodytą vairuotojo apibrėžimą, o tokie jo veiksmai yra vertinami kaip transporto priemonės vairavimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog policijos pareigūnai buvo įspėti apie tai, kad asmuo važinėja neblaivus; policijos pareigūnų teigimu, L. išvažiavo iš kiemo, tačiau judėjimo netęsė, grįžo atgal į kiemą, nes pamatė policijos automobilį ir išlipusį pareigūną. Šie pareigūnų parodymai sutapo su liudytojo E. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad pažeidėjas jau važiavo namo, kai pasirodė policijos pareigūnai,. t.y. pažeidėjas ne parkavo automobilį, o važiavo į namus ir judėjimą nutraukė dėl to, kad išsigando policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-413/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-477-149/2016, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-43-327/2013 ir kt.).
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apygardos teismas konstatuoja, kad byloje buvo visiškai pagrįstai nustatyta, jog R. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, jo veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai ir nėra nustatyta jokių jo atsakomybę šalinančių aplinkybių.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju R. L. visiškai pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas, jos terminas nustatytas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias pažeidėją), numatytas ANK 34 straipsnio 3 dalyje.
13. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Skirti R. L. už 422 straipsnio 7 dalyje padaryto nusižengimo padarymą ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones minimalų terminą ar nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nei yra numatytas ANK 422 straipsnio 9 dalyje, nėra pagrindo. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą teisė vairuoti transporto priemones atimama nuo vienų metų iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju R. L. nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas lygus vidurkiui – dveji metai ir šeši mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokio dydžio specialiosios teisės atėmimą pagrįstai tinkamai įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, jog nėra apelianto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę - yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, yra vedęs, dirbantis, teismui melavo ir kaltės nepripažino.
15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis R. L. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės sukeliamos neigiamos pasekmės savaime nėra laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. L. nesukels jokių išskirtinių neigiamų padarinių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra jokio pagrindo manyti, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai gali būti pasiekti R. L. nustatant vienų metų ar trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.