Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jai paskirta laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB „D.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios R. S. UAB „D.“ naudai priteistas 300 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2020 m. kovo 5 d., apie 14.50 val., prekybos centre ,,A.“, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės ,,D.“ slapta pagrobė dvi pakuotes kvepalų „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė – 178 Eur, ir vieną 122 Eur vertės pakuotę kvepalų „(duomenys neskelbtini)“, taip iš viso pagrobė 300 Eur vertės UAB „D.“ priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistosios kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl R. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteista skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Nors apeliaciniame skunde aiškiai nėra išdėstyta, tačiau iš bylos medžiagoje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu nuteistosios R. S. gynėjos aptartos pozicijos yra akivaizdu, jog nuteistoji vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė pernelyg griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį klausimą, ar nuteistajai R. S. gali būti paskirta švelnesnė bausmė.

8. Nors prašoma sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

10. Susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, yra itin svarbu tinkamai įvertinti ankstesnį R. S. elgesį. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau yra ne kartą teista, pastaruoju metu dažniausiai už nusikaltimų nuosavybei padarymą (t. 1, b. l. 42–62), nusikalto neišnykus teistumui, yra recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo lygtinai paleista iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir tik 2020 m. sausio 13 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, tačiau, praėjus vos keliems mėnesiams, vėl nusikalto. Be to, R. S. yra ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 66–69), tai rodo jos polinkį daryti teisei priešingas veikas, nepaklusti įstatymams. Duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, vėliau pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. pradėjo dirbti valytoja (t. 1, b. l. 63, 65, 93). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistosios asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jai neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistoji nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Vien ta aplinkybė, jog nuteistoji R. S. susirado darbą, savaime neatskleidžia jos pastangų keistis, greičiau siekį, kad jai būtų sušvelninta paskirta bausmė, nes įsidarbino jau po nusikalstamos veikos padarymo.

11. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog R. S. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Nuteistajai anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir pačios griežčiausios, tačiau jos nesustabdė R. S. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę. Papildomai pastebėtina, kad dažnas asmens nusikalstamumas, pakartotinis teistumas už analogiškus nusikaltimus, taip pat dažnas baustumas administracine tvarka leidžia daryti išvadą, jog nuteistosios R. S. prisipažinimas, o ypač gailėjimasis padarius nusikaltimą, yra formalūs, išsakyti, siekiant, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. R. S. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir dažnumas rodo, jog nuteistoji reikiamų išvadų nedaro ir jau turi susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės bei socialines normas.

12. Padarytą išvadą patvirtina ir nuteistosios R. S. elgesys apeliacinio proceso metu. Pati nuteistoji apeliaciniame skunde išreiškė prašymą dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo paaiškinimą, tačiau į 2020 m. birželio 4 d., 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusius posėdžius neatvyko. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta VšĮ „T.“ 2020 m. birželio 23 d. pažyma, kad R. S. nuo 2020 m. birželio 19 d. dalyvavo socialinės-psichologinės reabilitacijos programoje, todėl teismo posėdis buvo perkeltas iš 2020 m. birželio 23 d. į 2020 m. rugsėjo 10 d., o bylos nagrinėjimas atidėtas ilgesniam nei 2 mėnesių terminui. Kreipusis į VšĮ „T.“ ir paprašius užtikrinti nuteistosios R. S. dalyvavimą 2020 m. rugsėjo 10 d. posėdyje, 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas raštas, kuriuo teismas informuotas, kad R. S. nuo 2020 m. birželio 28 d. reabilitacijos programoje nebedalyvauja, t. y. nuteistoji iš įstaigos išvyko praėjus vos kelioms dienoms nuo ankstesnio posėdžio.

13. 2020 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu nuteistosios gynėja tvirtino, kad, jos žiniomis, R. S. vėl pradėjo gydytis reabilitacijos centre. Teismui susisiekus su VšĮ „T.“ vadovu, paaiškėjo, kad nuteistoji kelios dienos prieš teismo posėdį pakartotinai kreipėsi dėl dalyvavimo reabilitacijos programoje, tačiau gydymas kol kas pradėtas nebuvo, tad R. S. į teismo posėdį buvo išleista vykti savarankiškai, su ją lydinčiu artimu asmeniu. Vis dėlto nuteistoji bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo. Toks nuteistosios R. S. elgesys rodo jos siekį vilkinti proceso eigą ir piktnaudžiauti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Akivaizdu, kad, užsirašydama į reabilitacijos programą, nuteistoji nesiekia pradėti gydytis, o tik griebiasi paskutinės galimybės išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atitinkamas nuteistosios elgesys ne tik patvirtina jos neigiamą charakteristiką, tačiau taip pat atskleidžia nihilistinį R. S. požiūrį į teisinę sistemą, savo atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumo nepripažinimą ir asmeninių norų bei poreikių iškėlimą aukščiau už viešąjį visuomenės interesą. Nuteistoji R. S., piktnaudžiaudama proceso įstatymo jai suteiktomis teisėmis ir vilkindama bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, elgiasi įžūliai, priešpastato save likusiai visuomenės daliai ir tai rodo ne nuoširdų jos gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, o siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

14. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad, nepaskyrus pakankamai griežtos bausmės, susijusios su laisvės suvaržymu, R. S., nejausdama pasekmių dėl savo daromų nusikalstamų veikų, nepatirdama baudžiamosios atsakomybės griežtumo ir turėdama priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. S. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – R. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (vieneriems metams), mažesnė nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, esant R. S. atsakomybę lengvinančiai ir atsakomybę sunkinančiai aplinkybėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti.