Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant S. Š., R. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. grasino valstybės tarnautojui: 2020 m. sausio 18 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiajai patruliai R. S. (įvykio metu pavardė Č.) atliekant tarnybinę užduotį, vykdyti neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu „PoliScan FM1 Nr. 2“, sėdint tarnybiniame automobilyje „VW CADDY“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie tarnybinio automobilio ir panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas susidoroti su pareigūne R. S. (įvykio metu pavardė Č.) išsakė „ką čia dirbi, mink iš čia greičiau, ko čia stovi, kokiu greičiu važiavau“, „durne tu, ką čia šneki, lope, dink iš čia, debile, aš dabar niekur netrauksiu savo mašinos, kad matuot greičio negalėtum, tu pamatysi kas tau bus, Marijampolė mažas miestas, sužinosiu su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuot ir važinėt, ragas tau – atsakau“, reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus jo ir kitų naudai, t. y. patraukti prietaisą, matuojantį automobilių greitį.

Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. B. kaltinamas padaręs vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, 2020 m. spalio 20 d. nutartimi sprendė, jog G. B. kaltinime nurodyti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip dvi baigtinės savarankiškos veikos pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės, o kaltinamasis pripažįstamas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Taigi, baudžiamojo proceso nuostatos imperatyviai neįpareigoja teismo galutinį procesinį sprendimą priimti remiantis pakeistu veikos kvalifikavimu, jeigu teismas motyvuotai nustato, jog baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta pagal pirminius baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui pareikštus kaltinimus.

Kaltinamasis kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. važiavo Vytauto g., Marijampolėje, buvo blyksniai, todėl suprato, kad buvo nufotografuotas „trikojo“ greičio matuoklio. Norėjo tik sužinoti, kiek viršijo leistiną greitį. Gal buvo kažkiek nepatenkintas šia situacija, bet tikrai taip nekalbėjo, kaip parašyta kaltinime. Situacija buvo nukreipta ne į pareigūnę, o į susidariusią situaciją su „trikojais“.

Vertinant kaltinamojo parodymus, vadovautis vien tik jais, nėra tikslinga, nes akivaizdu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BK nuostatos. Nurodytus kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra paneigti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo, kad kaltinamasis jos atžvilgiu pasakė šiuos žodžius: „ką čia dirbi, mink iš čia greičiau, ko čia stovi, kokiu greičiu važiavau“, „durne tu, ką čia šneki, lope, dink iš čia, debile, aš dabar niekur netrauksiu savo mašinos, kad matuot greičio negalėtum, tu pamatysi kas tau bus, Marijampolė mažas miestas, sužinosiu su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuot ir važinėt, ragas tau – atsakau“. Nukentėjusioji su kaltinamuoju asmeniškai nėra pažįstami, nenustatyta, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ar kitaip jam pakenkti. To nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir kaltinamasis G. B.. Nukentėjusiosios parodymai, duoti teismo posėdžio metu, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Nuo įvykio iki parodymų davimo teisme praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau R. S. tiksliai apibūdino kaltinamojo elgesį bei pasakytus žodžius.

Antrasis BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra veikos padarymo būdas, t. y. psichinės prievartos panaudojimas. Pagal teismų praktiką, psichinė prievarta – tai grasinimai, šantažas ar kitoks poveikis nukentėjusiajam, siekiant paveikti jo psichiką ir apsisprendimo laisvę, ir tokia psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais grasinimais nukentėjusiajam ar kitam asmeniui: 1) pavartoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos pavartojimu, ir bet kurio iš aptartų psichinės prievartos būdų pavartojimas yra pakankamas atitinkamai baudžiamajai atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017).

Pažymėtina, kad grasinimas turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, ir jam tokia situacija kelia nerimą ir verčia jį bijoti. Svarbu įvertinti ir nukentėjusiosios grėsmės suvokimą bei jos atitinkamą elgesį.

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamojo kalbėjimo tonas buvo agresyvus, pakeltas, jo stovėsena leido teigti, kad jis nusiteikęs priešiškai. Ji suprato, kad kaltinamasis yra ja nepatenkintas. Pilietis, ją išplūdęs, nuėjo į savo mašiną ir nuvažiavo į aikštelę, kurioje pastovėjo apie pusė minutės. Stovėdamas aikštelėje, jis į jos automobilį švietė savo automobilio šviesomis, buvo spaudžiamas „gazas“. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasakytų žodžių turinys, jo elgesys (pakeltas tonas, po pokalbio švietimas į nukentėjusiąją automobilio šviesomis ir greičio pedalo spaudimas) rodo kaltinamojo grasinimų realumą ir reiškė akivaizdų grasinimą susidoroti su policijos pareigūne, jos bauginimą. Kaltinamasis netgi nedviprasmiškai išsakė mintis, kad nukentėjusioji pamatys kas jai bus, kad jis sužinos jos vairuojamą automobilį, kad policijos pareigūnei bus „ragas“.

Tai, kad G. B. išsakyti grasinimai pareigūnei buvo realūs ir ją iš tiesų įbaugino, taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad ji buvo viena, išsigando, pasiėmė telefoną. Tada paskambino savo kolegai ir pasakė, kokia yra situacija, nes nežinojo, ko tikėtis. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl G. B. išsakytų grasinimų jautėsi nesmagiai ir susiejo tai su tiesiogine grėsme.

Nukentėjusiosios baimę dėl susiklosčiusios situacijos parodo ir jos elgesys po įvykio. Liudytojas N. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. paskambino kolegė R.. Jos balsas buvo išsigandęs. Ji papasakojo, kad buvo sustojęs pilietis ir ją iškoliojo. Jautėsi, kad ji buvo išsigandusi ir nežinojo ką daryti. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., vakare, paskambino išsigandusi R. ir paprašė pagalbos. Paaiškino, kad sustojo prie jos pilietis ir pradėjo grasinti, įžeidinėti ją. Atvykę bendravo su nukentėjusiąja, kuri buvo išsigandusi. Taigi, kaltinamojo elgesys pripažintinas kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnams sunaikinti, visiškai atitinkantis BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą, siekiant, kad nukentėjusioji atliktų veiksmus jo ir kitų naudai, t. y. patrauktų prietaisą, matuojantį automobilių greitį. Panašiose bylose aukštesnių instancijų teismai taip pat laikosi pozicijos, kad padaryta veika, numatyta BK 287 straipsnio 1 dalyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-272-383/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-427-245/2017).

Teismo vertinimu, analizuojamą nusikaltimą G. B. padarė tiesiogine tyčia – jis suprato, kad grasina policijos pareigūnei dėl jos tarnybinės veiklos, ir to norėjo, o, siekdamas kad būtų paimtas „trikojis“ greičio matuoklis, panaudodamas psichinę prievartą, kaip priemonę savo tam tikslui pasiekti, grasino policijos pareigūnei.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad G. B.kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Neabejotinai įrodyta, kad G. B. 2020 m. sausio 18 d., apie 20.40 val., Vytauto g. prie pastato Nr. 42, Marijampolėje, priėjo prie tarnybinio automobilio ir panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas susidoroti su pareigūne R. S. (buvusi Č.) išsakė: „ką čia dirbi, mink iš čia greičiau, ko čia stovi, kokiu greičiu važiavau“, „durne tu, ką čia šneki, lope, dink iš čia, debile, aš dabar niekur netrauksiu savo mašinos, kad matuot greičio negalėtum, tu pamatysi kas tau bus, Marijampolė mažas miestas, sužinosiu su kokia mašina važinėji, nereikės daugiau matuot ir važinėt, ragas tau – atsakau“, reikalavo patraukti prietaisą, matuojantį automobilių greitį. Nuteistojo keliama versija, kad jis pareigūnės atžvilgiu nenaudojo aukščiau nurodytų frazių, laikoma jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių.

Kaltinamajam pirminiame kaltinime kaip tęstinės nusikalstamos veikos epizodas buvo inkriminuoti jo veiksmai 2020 m. sausio 21 dieną, t.y. tai, kad G. B. nurodytą dieną apie 17.26 val., Vingio g., prie namo Nr. 29, Marijampolėje, Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiajai patruliai R. S. (buvusi Č.) atliekant tarnybinę užduotį, vykdyti neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu „Poliscan FM1 Nr. 3“, sėdint tarnybiniame automobilyje „Renault Fluence“, valstybinai Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. priėjo prie tarnybinio automobilio ir, panaudodamas psichinę prievartą, išsakė grasinimą nuspirti greičio matavimo prietaisą „Poliscan FM1 Nr. 3“, sakydamas „tuoj nuspirsiu tą „trikojį“ tavo, durne tu“.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento, todėl veika negali būti tęstinė.

Tirdamas įrodymus ir analizuodamas kaltinamojo veiksmus, atliktus 2020-01-21, teismas nustatė, kad G. B., pasakydamas frazę „tuoj nuspirsiu tą „trikojį“ tavo, durne tu“, neišreiškė visiškai jokio reikalavimo, skirto policijos pareigūnei. Tuo labiau, kad ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu pasakė, kad pirmuoju atveju reikalavimas buvo patraukti „trikojį“, antruoju atveju kaltinamasis sakė, kad nuspirs „trikojį“. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. B., išsakydamas nurodytą frazę, išreiškė savo neigiamas emocijas dėl nukentėjusiosios, kaip policijos pareigūnės atliekamų veiksmų, t. y. dėl „trikojo“ greičio matuoklio pastatymo ir kaltinamojo padaryto leistino greičio viršijimo. Šį faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas Nr. 64-ANR_P-4256-2020, kuriame nurodyta, kad G. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. sausio 21 d., 17.26 val., vairavo automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 89 km/h greičiu. Leistiną greitį viršijo 39 km/h (b. l. 99-101). Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog jis ne tik kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą, tačiau kartu su psichine prievarta turi būti keliami reikalavimai atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taigi būtinasis šio nusikaltimo požymis yra ryšys tarp psichinės prievartos panaudojimo ir reikalavimo atlikti tam tikrus veiksmus, nes vien psichinės prievartos naudojimas, nekeliant jokių reikalavimų, nesudaro minėto nusikaltimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai, atlikti 2020-01-21, negali būti tiek tęstinės nusikalstamos veikos epizodu, tiek ir savarankiška antra nusikalstama veika, apie ką kaltinamajam buvo pranešta teismo 2020-10-20 nutartimi BPK 256 straipsnio 2 dalies tvarka, kadangi nėra kaltininko neteisėto reikalavimo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-581/2017, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-321-485/2015).

Kadangi naujai pareikštas kaltinimas teismo nesaisto, o kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu (BPK 256 straipsnio 2 dalis), teismas laiko jog kaltinamasis savo veiksmais, įvykdytais 2020-01-18, vykdė vieną nusikalstamą veiką, o jam inkriminuoti veiksmai, kad jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020-01-21 apie 17 val. 26 min., Vingio g. prie namo Nr. 29 Marijampolės m., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiajai patruliai R. Č. atliekant tarnybinę užduotį, vykdyti neviešą patruliavimą greičio matavimo prietaisu "Poliscan FM1 Nr. 3", sėdint tarnybiniame automobilyje Renault Fluence, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. priėjo prie tarnybinio automobilio ir panaudodamas psichinę prievartą išsakė grasinimą nuspirti greičio matavimo prietaisą "Poliscan FM1 Nr. 3", sakydamas „tuoj nuspirsiu tą trikojį tavo, durne tu“, šalinami iš kaltinimo.

Kartu teismas pažymi, kad pašalinti iš kaltinimo veiksmai gali sudaryti savarankiško administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėtį (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, apie tai informuotina teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą turinti įstaiga.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (1 t., b. l. 82), daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 85-96), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų gydymą.

Įstatymas už BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato galimybę asmeniui skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Įverti­nus kaltinamąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kalti­na­ma­jam paskyrus BK 287 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, didesnę, nei šios bausmės rūšies minimumas (už nesunkų nusikaltimą galima skirti nuo 50 MGL iki 2 000 MGL baudą).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jame nurodyta, kad nukentėjusiojo įvykio metu ir po jo patyrė didžiulį šoką, pažeminimą, baimę. Kiekvieną kartą prieš sėsdama į automobilį, jį apsižiūri, ar nepradurtos padangos, ar nepadaryti kiti automobilio apgadinimai. Tą patį prašė daryti ir savo šeimos narius, kurie važiuoja su jos automobiliu. Atliekant tarnybines funkcijas ir pamatant važiuojantį G. B., visada atmintyje iškyla buvę atvejai ir galima grėsmė. Dėl to patyrė stresą, kurio pasekmes jaučia iki šiol. Visa tai turėjo ir turi neigiamos įtakos jos tarnybinei veiklai bei asmeniniam gyvenimui, kadangi vis dar jaučia baimę (1 t., b. l. 51-52). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad po kaltinamojo veiksmų bijojo tęsti tarnybą, jautėsi ir vis dar jaučiasi įbauginta, nesaugi. Perėjo dirbti į kitą skyrių, nors skyriaus pakeitimas nėra 100 procentų susijęs su nurodytomis situacijomis, tačiau jos tam turėjo įtakos. Pakeitė asmeninę transporto priemonę, nes buvo baisu, kad bus atpažinta. Po įvykio automobilį statė toliau nuo policijos komisariato, nes bijojo, kad jai gali būti keršijama. Važiuodama į namus po darbo, atsisėdusi į savo automobilį, visada apvažiuodavo porą ratų, kad įsitikintų, jog jos niekas nestebi. Apie metus laiko jaučia baimę.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinama pinigine išraiška. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių pagrįstų abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė stresą, išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis yra mažintinas, kad nebūtų pažeisti aukščiau nurodyti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji R. S. (buvusi Č.) yra policijos pareigūnė ir turėjo žinoti bei įvertinti galinčią kilti profesinę riziką. Atsižvelgiama ir į tai, kad nebuvo tinkamai organizuojamas nukentėjusiosios darbas ir, kad dėl to atsakomybę turi prisiimti Marijampolės AVPK. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji žiemos metu (sausio mėn.), tamsiu paros laiku (20.40 val.) buvo pasiųsta viena atlikti jai skirtos tarnybinės užduoties ir saugoti brangios įrangos, t. y. „trikojo“ greičio matuoklio. Nebuvo imtasi išankstinių prevencinių priemonių, kad pareigūnei kilusios grėsmės atveju jai iš karto galėtų pagelbėti kolegos. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pas nukentėjusiąją į įvykio vietą atvažiavo tik po kiek laiko ir kaltinamojo jau nerado. Visa tai sudarė sąlygas kaltinamajam realizuoti savo nusikalstamus ketinimus ir nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoti psichinę prievartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad priteistinos neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas. Tokiu būdu, iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiosios R. S. (buvusi Č.) naudai priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstami veika tirti ir nagrinėti – CD laikmena, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje, kaip jos medžiagą.

Proceso išlaidų byloje nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirti 70 MGL (3 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-24, 12.55 val., iki 2020-01-25, 11.15 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 68 MGL (3 400 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. naudai priteisti 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstami veika tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.