Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-485/2015

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01574-2011-3

2015 m. gegužės 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratė Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadraukaitei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Striaušai, nuteistajam Ž. G., jo gynėjui advokatui J. Jasaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. (E. K. terorizavimas) 1 (vienerių) metų 6 ( šešerių ) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 155 str. 2 d. (dėl neviešo E. K. įžeidimo) - 20 parų arešto bausme;pagal BK 287 str. 1 d. (grasinimas valstybės tarnautojui) - 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 290 str. (valstybės tarnautojo įžeidimas) - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 287 str. 1 d. ir BK 290 str., apimtos ir paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (se ).

Tuo pačiu nuosprendžiu Ž. G. buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str.1 d., padarymo, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiojo D. Z. civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo Ž. G. priteista nukentėjusiajam 144,81 Eur (500 litų) neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d., 155 str. 2 d., 287 str. 1 d., 290 str. už tai, kad jis 2011-11-18, 23.01 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į E. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išsiuntęs trumpąją žinutę „Tu gal ir geras pyderas...“ ir tokiu būdu, pavadindamas E. K. necenzūriniu žodžiu „pyderas“, užgauliai jį pažemino;

be to, jis 2011 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, panaudodamas psichinę prievartą – nuolat siųsdamas iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į E. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), trumpąsias SMS žinutes, grasindamas „nušauti, padaryti invalidu, suėsti“, bei, siųsdamas trumpąsias žinutes su turiniu: 2011-11-24, 18.14 val. - „tu žaidi su ugnimi“, 2011-11-24, 18.23 val. -„tad nu buvai mano auka rytoj atvezi sutvarkytas duris ar supratai“, 2011-11-24, 18.25 val. - „dabar gausi spaudima is visu pusiu“, 2011-11-24, 18.29 val.- „o ka tu man padarysi, nebent bijosi manes visada tik tiek“, 2011-11-24 d. 18.52 val. „tu dabar tik rules paprasyk, kad as tau nekenkciau“, 2011-11-24, 19.56 val.- „tu zinok suesiu. Tave no tumorau“, siekdamas sukelti baimę, stresą, nerimą ir tokiais veiksmais sistemingai baugino E. K.;

be to, jis 2013-01-16 d., 10.01 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) Nusikaltimo tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio viršininkui D. Z. į tarnybinį telefoną, kurio numeris (duomensy neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas atleisti iš darbo bei sakydamas „aš tau padarysiu“, reikalavo, jog D. Z. susilaikytų nuo teisėtų veiksmų atlikimo Ž. G. naudai – jo nekviestų proceso veiksmų atlikimui į (duomenys neskelbtini) AVPK bei šio telefoninio pokalbio metu pavadindamas D. Z. „pyderastu“, „gaidžiu“ – tyčia, necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas ėjusį (duomenys neskelbtini) AVPK Nusikaltimo tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio viršininką D. Z..

Ž. G. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymo, kadangi nebuvo nustatyta, kad tai būtent jis laikotarpiu nuo 2011-12-06, 21 val. iki 2011-12-07, 07 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje numeris 5, (duomenys neskelbtini), elgdamasis vandališkai, tyčia, užpylė medienos konservanto ant E. K. priklausančio automobilio „Chrysler 300C“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo ir išpurškė jį dažais. Tokiu būdu, sugadindamas bei tyčia dažais ant E. bei E. K. garažo durų užrašęs įžeidžiančio turinio užrašą „pisk savo bobą pydare !“, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. G. gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir išteisinti Ž. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 2 d., 155 str. 2 d., 287 str. 1 d., 290 str. padarymo. Nurodo, kad Ž. G. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.), teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl Ž. G. nuteisimo pagal BK 145 str. 2 d. ir 155 str. 2 d.

Ž. G. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 str. 2 d., t.y., už tai, kad sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t.y., 2011 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, panaudodamas psichinę prievartą – nuolat siųsdamas iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į E. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), trumpąsias SMS žinutes, grasindamas „nušauti, padaryti invalidu, suėsti“, bei, siųsdamas trumpąsias žinutes su turiniu: 2011-11-24, 18.14 val. - „tu žaidi su ugnimi“, 2011-11-24, 18.23 val. -„tad nu buvai mano auka rytoj atvezi sutvarkytas duris ar supratai“, 2011-11-24, 18.25 val. - „dabar gausi spaudima is visu pusiu“, 2011-11-24, 18.29 val.- „o ka tu man padarysi, nebent bijosi manes visada tik tiek“, 2011-11-24 d. 18.52 val. „tu dabar tik rules paprasyk, kad as tau nekenkciau“, 2011-11-24, 19.56 val.- „tu zinok suesiu. Tave no tumorau“, siekdamas sukelti baimę, stresą, nerimą ir tokiais veiksmais sistemingai baugino E. K.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų E. K. ir E. K. parodymai, kad iš Ž. G. 2011 lapkričio mėnesį daug kartų yra gavę grasinančio pobūdžio žinutes, nors iš pradžių į jas nereagavo, tačiau vėliau, kai buvo aplietas dažais žmonos automobilis bei buvo užrašyti ant garažo durų necenzūriniai juos įžeidžiantys žodžiai, suprato, kad Ž. G. grasinimas yra realūs ir juos bauginantys, daliniu paties Ž. G. prisipažinimu, kad jis supykęs ant savo draugo E. K. yra išsiuntęs grasinančio pobūdžio SMS žinutes, telefono apžiūros duomenys, kai užfiksuota, kad buvo rastos siųstos žinutės, patvirtina, kad Ž. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. požymius.

Ž. G. taip pat pripažintas kaltu už tai, kad neviešai įžeidė E. K. (BK 155 str. 2 d.), t.y. 2011-11-18, 23.01 val., (duomenys neskelbtini), tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į E. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išsiuntęs trumpąją žinutę „Tu gal ir geras pyderas...“ ir tokiu būdu, pavadindamas E. K. necenzūriniu žodžiu „pyderas“, užgauliai jį pažemino.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Ž. G. pats pripažino siuntęs tokią žinutę, nors teigė, kad nenorėjo nukentėjusiojo įžeisti, nes toks jų bendravimo leksikonas, tačiau tai paneigė nukentėjęs E. K., nurodydamas, jog jie tarpusavyje taip nebendravo ir tokio pobūdžio žinutė ir jo pavadinimas „pyderu“ – jį įžeidė, todėl Ž. G. veiks pagrįstai kvalifikuota pagal BK 155 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. BK 145 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Psichinė prievarta BK 145 str. prasme – tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą. Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

Pagal BK 155 str. 2 d. atsako tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Kaip matyti iš bylos duomenų pirmos instancijos teismo metu Ž. G. pripažino, kad supykęs ant buvusio draugo E. K., jam 2011 11 18 bei 2011 11 24 išsiuntė kelias SMS žinutes į mobilaus ryšio telefoną su kaltinime nurodytais grasinančiais tekstais, dėl ko gailisi, tačiau pabrėžė, kad žinutėmis įbauginti nukentėjusiojo nenorėjo. Paaiškino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, dėl ko ir siuntė tas žinutes, nes pyko, jog nukentėjęs jam neatsiliepia į skambučius, dėl ko negalėjo pasiimti savo remontuotų durų iš nukentėjusiojo garažo. Aiškino, jog žodį „pyderas“ jis ir nukentėjęs E. K. tuo metu, kai jie ilgą laiką draugavo, vienas kito atžvilgiu vartojo dažnai, kaip žodžių intarpą.

Tai, kad tarp Ž. G. ir E. K. buvo kilęs konfliktas dar iki SMS žinučių siuntimo patvirtino ir nukentėjusysis E. K., kuris pirmos instancijos teisme nurodė, kad su Ž. G. ilgą laiką buvo draugai, tačiau susipyko, nes jam nepatiko E. K. elgesys. Nuo 2011 rudens nebendravo su juo, dėl ko Ž. G. pradėjo jam į telefoną siuntinėti grasinančio bei įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutes. E. K. taip pat nurodė, kad tokio pobūdžio žinutė ir jo pavadinimas „pyderu“ – jį įžeidė. Apie kilusį konfliktą patvirtino ir liudytoja E. K., nurodžiusi, kad grasinančio pobūdžio SMS žinutes Ž. G. pradėjo siuntinėti, kai vyras su kaltinamuoju susipyko.

2013-01-28 protokole – pareiškime nurodyta, jog į Marijampolės apskrities VPK kreipėsi E. K., kuris nurodė, jog 2011-11-18, apie 23 val., iš Ž. G. mobiliojo ryšio telefono gavo įžeidžiančio turinio SMS pranešimą į savo mobiliojo ryšio telefoną (I t., b.l. 36).

Kaip matyti iš byloje esančio 2013-04-26 protokolo – pareiškimo, E. K. kreipėsi į policijos įstaigą dėl sistemingo jo bauginimo ir nurodė, kad Ž. G. 2011 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais į jo mobiliojo ryšio telefoną rašė bei siuntė grasinančio turinio SMS pranešimus (t. 1, b.l. 39).

Iš 2011-12-07 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad E. K. mobiliojo ryšio telefone yra šie SMS pranešimai, gauti iš numerio (duomenys neskelbtini): 2011-11-24, 18.14 val.- „tu žaidi su ugnimi“, 2011-11-24, 18.23 val.- „tad nu buvai mano auka rytoj atvezi sutvarkytas duris ar supratai“, 2011-11-24, 18.25 val. - „dabar gausi spaudima is visu pusiu“, 2011-11-24, 18.29 val.,- „o ka tu man padarysi, nebent bijosi manes visada tik tiek“, 2011-11-24, 18.52 val.,- „tu dabar tik rules paprasyk, kad as tau nekenkciau“, 2011-11-24, 19.56 val.,- „tu zinok suesiu. Tave no tumorau“ (I t., b.l. 74-77).

Nors pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Ž. G. grasinančio pobūdžio žinučių „nušauti, padaryti invalidu, suėsti“ rašymas 2011 lapkričio mėnesį E. K. bei tokių žinučių 2011 11 24 rašymas net šešis kartus, t.y., nuo 18 val. 14 min. iki 19 val. 56 min., ir jų siuntimas per tam tikrą laiką nukentėjusiajam į mobilaus ryšio telefoną, sudaro sistemingo bauginimo požymį Ž. G. veiksmuose, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone tokie Ž. G. veiksmai neatitinka sistemingo bauginimo. Tai, kad buvo išsiųstos šešios SMS žinutės tą pačią dieną nedidelio laiko tarpu, įvertinus tai, kad tarp Ž. G. ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas dar iki žinučių siuntimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone tai vertintina kaip momentiniai posakiai, pasakyti tarp ilgamečių draugų, kilusio konflikto metu.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 145 str. 2 d. svarbus yra ir grasinimo realumas, t.y. būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloj Nr. 2K-341/2010).

Nors nukentėjusysis pirmos instancijos teisme nurodė, kad gaudamas grasinančio pobūdžio žinutes iš Ž. G. nesijautė saugus, jautė baimę. Šie nukentėjusiojo parodymai dėl grasinimo realumo yra vertintini kritiškai. Kaip matyti iš bylos duomenų, grasinančios žinutės iš Ž. G. buvo gautos 2011 m. lapkričio mėnesį, tuo tarpu pareiškimą dėl sistemingo bauginimo E. K. policijoje parašė tik 2013 m. balandžio mėnesį, kas pagrįstai leidžia abejoti, kad nukentėjusysis suprato, kad Ž. G. grasinimai yra realūs ir bauginantys.

Nukentėjusysis nurodė, kad suprato, jog Ž. G. grasinimai realūs tik tada, kai buvo jo žmonos automobilis apipiltas dažais ir rado įžeidžiantį užrašą ant garažo durų. Tai patvirtino ir liudytoja E. K., kuri apklausta pirmos instancijos teisme, nurodė, kad nebijojo Ž. G. žinučių iki kol nebuvo apipiltas jos automobilis dažais (t.3, b.l. 6). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl šios veikos Ž. G. buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo jos padaryme, kas taip pat pagrįstai leidžia abejoti Ž. G. grasinimų realumu.

Nors nukentėjusysis parodė, kad jo pavadinimas „pyderu“ – jį įžeidė, tačiau šiuo atveju yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir Ž. G. yra susiklostę konfliktiški santykiai, jie ilgą laiką buvo draugai (virš 15 metų) tačiau susipyko, E. K. nustojo bendrauti su Ž. G., o pastarasis pyko ant jo, nes E. K. neatsiliepdavo jam telefonu. Nagrinėjamu atveju įvertinus konkrečią situaciją ir konflikto dalyvių tarpusavio santykius, minėto žodžio negalima laikyti įžeidžiančiu, o Ž. G. veiksmus E. K. atžvilgiu vertinti kaip nusikalstamus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2011). Šiuo atveju svarbu pažymėti, tai, kad nukentėjusysis E. K. ilgą laiką (iki 2013 m. sausio mėnesio) niekur nesikreipė dėl šios žinutės, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog nukentėjusysis jautėsi stipriai įžeistas. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, Ž. G. elgesys vertintinas kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant įžeisti E. K., t.y. jo veikoje nėra būtinojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, todėl jo veiksmų nėra pagrindo laikyti pavojingais ir nusikalstamais.

Taigi, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, tarp senų draugų Ž. G. ir nukentėjusiojo E. K. buvo kilęs konfliktas, dėl ko santykiai tarp jų buvo įtempti. Esant tokioms aplinkybėms teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktai tarp Ž. G. ir E. K. pasikartoja ne pirmą kartą. Kaip pats nurodė nukentėjusysis, duodamas parodymus pirmos instancijos teisme, vieną kartą jie jau buvome apsipykę už girtas žinutes, tada E. K. nustojo su Ž. G. bendrauti (t. 3, b.l. 6). Pažymėtina, kad baudžiamoji teisės nėra tinkamiausia priemonė spręsti tokio pobūdžio ginčus. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. G. sąmoningai terorizavo E. K., jį baugino vartodamas psichinę prievartą bei, kad Ž. G. sąmoningai siekė įžeisti E. K., todėl Ž. G. išteisintinas pagal BK 145 str. 2. ir 155 str. 2 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl Ž. G. nuteisimo pagal BK 287 str. 1 d. ir 290 str.

Skundžiamu nuosprendžiu Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 287 str. 1 d. ir 290 str., t. y. už tai, kad grasino valstybės tarnautojui bei jį įžeidė - 2013-01-16 d., 10.01 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambinęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) Nusikaltimo tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio viršininkui D. Z. į tarnybinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas atleisti iš darbo bei sakydamas „aš tau padarysiu“, reikalavo, jog D. Z. susilaikytų nuo teisėtų veiksmų atlikimo Ž. G. naudai – jo nekviestų proceso veiksmų atlikimui į (duomenys neskelbtini) AVPK bei šio telefoninio pokalbio metu pavadindamas D. Z. „pyderastu“, „gaidžiu“ –tyčia, necenzūriniais žodžiais įžeidė savo pareigas ėjusį (duomenys neskelbtini) AVPK Nusikaltimo tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio viršininką D. Z.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad įžeidžiančius žodžius Ž. G. pasakė tyčia, siekdamas įžeisti bei pažeminti pareigūną D. Z. Nors Ž. G. bandė teisintis, aiškindamas, jog žodžiai buvo adresuoti nukentėjusiajam E. K., tačiau tokį jo aiškinimą paneigė D. Z. ir liudytojas E. B., jog žodžiai buvo adresuoti, būtent, D. Z. Ž. G. žinojo, jog kalba su pareigūnu D. Z., nes skambino į jo tarnybinį telefoną, kuris buvo nurodytas šaukime. Taip pat, išsakydamas žodžius „ aš tau padarysiu“, Ž. G. naudojo psichinę prievartą prieš savo pareigas einantį policijos pareigūną D. Z., siekdamas, kad pareigūnas neatliktų savo teisėtų veiksmų, t.y., jo nekviestų apklausai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Pagal BK 287 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai.

BK 290 str. numatyta atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Vertinant asmens veiksmų atitikimą BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t.y. ar jie buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį, kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar šie žodžiai buvo vartojami, protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Dėl grasinimo ir įžeidimo D. Z. kaltinimas Ž. G. grindžiamas nukentėjusiojo parodymais ir liudytojo E. B., girdėjusio pokalbį ir įžeidžiančius žodžius telefonu, parodymais.

Ž. G. pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, kad supykęs dėl to, kad jį policija tampo dėl to, ko nepadaręs, t.y., dėl tariamo K. automobilio apgadinimo bei užrašo ant garažo durų, paskambino policijos pareigūnui D. Z. į darbo telefoną ir pokalbio metu galėjo pasakyti žodžius „gaidys“, pederastas“, galėjo kalbėti pakeltu tonu. D. Z. skambino, nes rado jo rašytą šaukimą į policiją, aiškino, jog šiuos galimai įžeidžiančius žodžius jis vartojo nukentėjusiojo, o ne policijos pareigūno, atžvilgiu. Supratęs, jog nelabai tinkamai kalbėjo, po keliolikos minučių perskambino D. Z. ir jo atsiprašė.

Nukentėjusysis D. Z. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyryje, viršininku. Jam buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje dėl K. automobilio apliejimo, todėl jis išsiuntė šaukimą Ž. G. 2013-01-16, apie 10 val., į jo tarnybinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino Ž. G., kuris iš karto ėmė rėkti, vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Tuo metu kabinete buvo policijos pareigūnas E. B., kuris girdėjo kaip Ž. G. rėkė bei jį įžeidė necenzūriniais žodžiais. Jis bandė Ž. G. raminti, tačiau į tai Ž. G. nereagavo, vadino jį „pyderastu“, „gaidžiu“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo sakydamas, jog „lėksi iš darbo“, jei toliau jis bus „persekiojamas“ ir jam bus siunčiami šaukimai. Reikalavo, jog jis, t.y., Ž. G., būtų paliktas ramybėje. Grasino, jog jam kažką padarys, sakydamas „aš tau padarysiu“. Patvirtino, jog tą pačią dieną Ž. G. perskambino ir jo atsiprašė. Nurodė, jog tokiu būdu buvo pažeistas jo orumas, jis jautėsi įžeistas.

Liudytojas E. B. patvirtino, jog, būdamas pas D. Z. kabinete, girdėjo, kaip kažkas paskambino į tarnybinį telefoną, išgirdo, jog skambinantis vyras garsiai rėkė. Matė, jog D. Z. pasijuto nepatogiai. Girdėjo, kaip D. Z. buvo vadinamas „pyderastu“, buvo reikalaujama, jog Ž. G. būtų paliktas ramybėje ir jo nekviestų į komisariatą. Buvo šaukiama, jog D. Z. bus atleistas iš darbo, buvo išsireikšta, jog jis „lėks iš darbo“. Baigus pokalbį, D. Z. jam pasakė, jog skambino Ž. G., kuris grasino jį atleisti iš darbo, jį vadino necenzūriniais žodžiais.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. G. neneigia, kad pasakė necenzūrinius žodžius policijos pareigūno adresu, dėl to labai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau jis neigė grasinęs pareigūnui, paaiškino, kad jis tik buvo įpykęs dėl gauto šaukimo atvykti į policijos nuovadą dėl ikiteisminio tyrimo dėl K. automobilio apliejimo dažais, nors jis tos veikos nepadarė, todėl manė, kad yra be pagrindo „tampomas“ policijos.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų kolegija 2005 05 03 nutartyje byloje 2K-183/2005 taip pat pasisakė, kad „nusikaltimo, numatyto BK 287str.1d. sudėtis yra formali: nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento“. Tačiau daroma psichinė prievarta turi būti konkreti, reali ir akivaizdi, ji negali būti savitikslė, turi būti keliami tam tikri reikalavimai kaltininko ar kitų asmenų naudai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra byloje duomenų, jog Ž. G., panaudodamas psichinę prievartą, būtų pateikęs policijos pareigūnui D. Z. neteisėtus reikalavimus. Ž. G. skambino policijos pareigūnui, siekdamas išsakyti kilusį nepasitenkinimą dėl to, kad yra kviečiamas atvykti į policijos įstaigą dėl veikos, kurios nepadarė. Teisėjų kolegijos nuomone, Ž. G. išsakyti grasinimai atleisti iš darbo bei frazė „aš tau padarysiu“ nelaikytini BK 287 str. 1 d. numatytu grasinimu. Nukentėjusysis D. Z. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodant parodymus pirmos instancijos teisme, nenurodė, kad Ž. G. jo atžvilgiu išsakytus grasinimus suprato kaip tiesioginę grėsmę. Pažymėtina, kad po šio pokalbio, netrukus Ž. G. paskambino dar kartą pareigūnui D. Z. ir jo atsiprašė dėl savo nederamo pokalbio.

Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Ž. G. veikoje dėl grasinimo D. Z. nėra nusikaltimo numatyto BK 287 str.1 d. sudėties požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 303str.5d.1p.)

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo D. Z. ir liudytojo policijos pareigūno E. B. parodymai patvirtina, kad Ž. G. policijos pareigūno D. Z. adresu, jam vykdant savo tarnybines funkcijas, vartojo žodžius: „pyderastas“, „gaidys“, šie žodžiai įžeidė pareigūną. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nesutinka, jog ši veika atitinka BK 290 str. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija mano, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas netinkamai, neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių.

Už pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatytus pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 str. 2 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą, ar už ATPK 187 str. 2 d. išvardytų pareigūnų įžeidimą kaltininkas turi atsakyti baudžiamąja ar administracine tvarka, atribojimo kriterijus tokiais atvejais yra minėto straipsnio dispozicijoje apibrėžtos ir detalizuotos kaltininko veikos ypatybės bei konkrečios veikos pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2005, Nr. 2K-114/2006). Sprendžiant atsakomybės formos – baudžiamosios ar administracinės – parinkimo, bausmės individualizavimo klausimus, turi būti nustatytas padarytos veikos pavojingumas. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. G. minėtus įžeidžiančius žodžius pareigūnui D. Z. pasakė paskambinęs telefonu, būdamas susijaudinęs dėl gauto šaukimo atvykti į policiją dėl ikiteisminio tyrimo dėl K. automobilio apliejimo, nors šios veikos jis nepadarė (Ž. G. dėl šios veikos išteisintas 2014-12-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu). Ž. G. veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, truko trumpai. Po keliolikos minučių Ž. G. paskambino ir atsiprašė nukentėjusiojo D. Z. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tokiais Ž. G. veiksmais padaryta pareigūnui moralinė žala yra didelė. Nekyla abejonių, kad Ž. G., pasakydamas minėtus žodžius policijos pareigūno adresu, jį įžeidė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegijos nuomone, minėta Ž. G. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas, kai gali būti taikoma administracinė atsakomybė, kuri, pažymėtina, yra pakankamai griežta - pagal ATPK 187 str. 2 d. gali būti skiriama ne tik bauda, bet ir areštas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ž. G. veika, atsižvelgus į jos pobūdį bei aptartas aplinkybes, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 290 str., o turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187str. 2 d. požymių. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl Ž. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 290 str. naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, Ž. G. šios veikos nepadarius (BPK 329 str. 1 p.).

Skundžiamu 2014-12-12 nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo D. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš Ž. G.

BPK 109 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys išsprendžiamas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 str. 1, 2 d.). Priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba paliekamas nenagrinėtas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d.).

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. G. pripažino kaltu ir nuteisimo pagal BK 290 str., nukentėjusiojo D. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. (E. K. terorizavimas), pagal BK 155 str. 2 d. (dėl neviešo E. K. įžeidimo), pagal BK 287 str. 1 d. (grasinimas valstybės tarnautojui), pagal BK 290 str. (valstybės tarnautojo įžeidimas) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Ž. G. pagal BK 145 str. 2 d. (E. K. terorizavimas), pagal BK 155 str. 2 d. (dėl neviešo E. K. įžeidimo), pagal BK 287 str. 1 d. (grasinimas valstybės tarnautojui), pagal BK 290 str. (valstybės tarnautojo įžeidimas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Ž. G. paskirtų bausmių bendrinimą pagal BK 63 str. 5d., 1 p. ir 63 str. 1 d., 4 d.

Nukentėjusiojo D. Z. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.