- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2-5884-1248/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01104-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Agintas
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei Laurai Raukienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė E. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: nustatyti šalių sūnaus E. S. (toliau – Vaikas) gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – ir atsakovas) Vaikui po 390 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki Vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir įpareigojant sumokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės banko sąskaitą, o šių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo Vaikui 3 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio motyvai:
1.1. ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu nesusituokę, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. S.. Draugystės pradžioje ieškovės ir atsakovo santykiai buvo pakankamai geri, egzistavo panašus požiūris į visuotines vertybes, tikslus, tačiau vėliau pradėjo viskas keistis, t. y. pakito požiūris į vaiko auklėjimą, tarpusavio pasitikėjimas, prasidėjo nuolatiniai aiškinimai ir pykčiai.
1.2. Atsakovas nuo gyvenimo atskirai pradžios ((duomenys neskelbtini)) sūnui teikė išlaikymą tik vieną kartą pervesdamas 200 Eur sumą. Tokia maža išlaikymo suma negali patenkinti šalių sūnaus nei mažiausios dalies poreikių, juolab kai buvo mokėta tik vieną kartą. Ieškovė daugybę kartų prašė teikti išlaikymą Vaikui. Atsakovas nuolatos žadėjo padėti jai išlaikyti Vaiką, tačiau iki šiol jo pažadai taip ir liko neištesėti. Išlaikyti nepilnametį vaiką ieškovei padeda giminaičiai. Mano, kad teisingiausia abiejų tėvų atžvilgiu, jog sūnui išlaikyti atsakovas kiekvieną mėnesį skirtų po 390 Eur, atsižvelgiant į indeksaciją.
1.3. Šalys bendro ūkio nebeveda ir kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios datos iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, atsakovui kilo pareiga mokėti vaikui išlaikymą, skirtąją būtiniesiems poreikiams tenkinti.
2. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (procesiniai dokumentai įteikti šeimos nariui – motinai), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdį pranešta tinkamai.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Institucijos atstovas lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovė minėjo, kad ketina mokytis ir ieškotis būsto, kad pagerintų vaiko gyvenimo ir buities sąlygas, kadangi šiuo metu gyvenimo sąlygos nėra pačios geriausios. Šeima stokoja socialinių įgūdžių, tačiau ieškovė noriai priima pagalbą, Institucijos duomenimis vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas yra nusišalinęs nuo savo kaip tėvo teisių ir pareigų. Institucijos vertinimu, Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius Vaiko interesus, ieškovės prašoma išlaikymo Vaikui suma nėra per didelė ir/ ar objektyviai nepagrįsta, o esant juridiškai pagrįstiems pagrindams bei, remiantis geriausiu Vaiko interesų bei poreikių užtikrinimo principu, ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti patenkinamas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini) kaime. Vaikas turi savo kambarį. Prašė priteisti iš atsakovo po 390 Eur išlaikymo sumą, kuri yra neženkliai didesnė negu rekomenduojama priteisti minimali išlaikymo suma. Ieškovė neturi jokio turto, nedirba. Ieškovė gauna 122 Eur vaiko pinigų. Mano, kad ši suma neturėtų būti išskaičiuota iš prašomos priteisti sumos, nes realios išlaidos vaiko išlaikymui yra didesnės. Sąskaitų ir kvitų ieškovė negali pateikti, kadangi jų neišsaugojo. Pateikta išlaidų lentelė parodo kokias ieškovė patiria išlaidas vaiko išlaikymui: maistui patiria 450 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai – 65 Eur, sūnaus žaislams – 60 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 75 Eur, drabužiams ir avalynei – 200 Eur per mėnesį, gimtadieniams – 200 Eur per metus, gyvybės draudimui – 14 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pristatė išvadą. Papildomai pažymėjo, kad buvo lankytasi Vaiko gyvenamojoje vietoje, ieškovė buvo išreiškusi norą išsinuomoti Šilutėje butą, pradėti mokintis, kad pagerintų gyvenimo ir buities sąlygas Vaikui. Gyvenamojoje vietoje nebuvo sąlygos geros, šeima stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių, tačiau ieškovė pagalbą priima ir vykdo įsipareigojimus. Vaikas yra linkęs į peršalimo ligas. Institucija palaiko ieškinį, jis atitinka geriausius Vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad E. K. ir J. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. S.. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini)
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja.
8. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vaikas nuo šalių bendro ūkio vedimo nutrūkimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2025 m. liepos 17 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, bendravo su ieškove, Vaiko nuomonės neišklausė dėl Vaiko amžiaus, vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Būste sąlygos Vaiko poreikių patenkinimui patenkinamos, užtikrinti Vaiko poreikius ieškovei padeda tėvai. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad socialines paslaugas ir pagalbą atsakovo šeimai teikusių specialistų teigimu atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) su sūnumi matėsi tik vieną kartą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams susitikti su atsakovu nepavyko. Apsilankymo akte nurodyta, kad atsakovas neprieštarauja dėl Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
10. Teismas įvertinęs tai, kas aukščiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametis vaikas visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, vaikui yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, atsakovas nesudarė galimybių įvertinti jo gyvenimo sąlygų bei kaip nurodo Institucijos atstovė pateiktoje išvadoje atsakovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 390 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
12. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektualus ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
13. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur dydžio (atskaičius mokesčius – 777 Eur). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.
15. Ieškovė nurodo, jog vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 864 Eur suma. Nurodė, kad vaikui reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, papildai, gyvybės draudimas. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 864 Eur suma.
16. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
17. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Ieškovė nedirbanti. Atsakovas šioje byloje nevykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad atsakovo vardu nekilnojamojo bei kilnojamojo turto nėra registruota. Atsakovas yra dirbantis, tačiau duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nėra. Duomenų apie tai, kad atsakovui būtų nustatyti specialieji poreikiai ar, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas, nėra. Nors atsakovas jokių duomenų apie savo pajamas ir sveikatos būklę neteikė, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti tinkamam išlaikymo Vaikui teikimui reikalingų pajamų ar jis turėtų kitų išlaikytinių.
18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie Vaiko išlaikymo ieškovės prašoma 390 Eur per mėnesį mokamų išmokų suma.
19. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaikymo priteisimas negali iš esmės pabloginti atsakovo turtinės padėties.
20. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
21. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 3700 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių skaičiuojant vaikui 390 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (390 Eur x 10 mėn. = 3 900 Eur – 200 Eur = 3700 Eur). Atsakovas teismui savo pozicijos nepateikė.
22. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
23. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 864 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 390 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
24. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ieškovei už vaiko išlaikymą (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur sumą. Ieškovė teigė, jog atsakovas daugiau išlaikymo vaiko neteikė.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (ieškinio pateikimo teismui dienos) sūnui teikė reguliarų išlaikymą, į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikui (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 3 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
27. Vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 114 Eur dydžio žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus visiškai šios ieškovės patirtos 1 314 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas). Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 188 Eur (105 Eur + 83 Eur) dydžio žyminis mokestis.
31. Byloje susidarė 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. birželio 25 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 314 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.