Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, atstovaujamo advokato Mariaus Kuzminovo, apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-630/2017 pagal ieškovų V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G., J. M. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžių) atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2016 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus pašalinti V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G. ir J. M. iš būrelio narių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovai pateikė pareiškimą, kurio pagrindu 2015 m. gegužės 4 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog būrelyje galimai klastojami dokumentai ir netinkamai vedama finansinė - buhalterinė apskaita. Tęsiantis ieškovų inicijuotam ikiteisminiam tyrimui, buvo suvaržytos dalies ieškovų teisės medžioti - nepagrįstai buvo atsisakyta juos įrašyti į medžioklės lapus, o vėliau galimai dėl to, jog siekė išsiaiškinti tikrąją būrelio finansinę ūkinę situaciją ir teisėtomis priemonėmis apginti galimai pažeidžiamas tiek ieškovų, tiek ir kitų būrelio narių teises ir teisėtus interesus, ieškovai buvo pašalinti iš Būrelio narių. Ieškovų įsitikinimu, jie iš būrelio narių buvo pašalinti neteisėtai ir nepagrįstai, bei nesant tam jokio objektyvaus bei teisinio pagrindo, bei pažeidžiant procedūras. Iš Būrelio įstatų yra aišku, jog būrelio etikos komisija turi teikti rekomendacijas dėl narių priėmimo ir šalinimo, po ko tokio klausimo sprendimas gauna tolimesnę eigą. Ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių klausimas buvo be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame 2016 m. balandžio 30 d. įvykusiame Būrelio visuotiniame narių susirinkime, ieškovai nebuvo informuoti, jog bus sprendžiamas būtent ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių klausimas, kadangi pranešime nurodoma tik abstrakti frazė, jog bus svarstomas klausimas dėl narių priėmimo ir atleidimo, ieškovams nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasirengti ginčo klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus, išsiaiškinti kokiais savo veiksmai ieškovai sukėlė tariamą nepasitikėjimą kitiems būrelio nariams ir pan., taip pat nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams, jie sprendimą privalėjo priimti skubotai bei neturėję galimybės išklausyti ieškovų atsikirtimų. Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu ieškovai pašalinti iš atsakovo narių, kadangi prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą, jokios kitos priežastys ir motyvai, lėmę tokį sprendimą, nenurodomi. Vien tokio formalaus pagrindo nurodymas nėra laikytinas tinkamu pagrindu pašalinti ieškovus iš atsakovo narių, nenurodžius konkrečių jų padarytų teisės ir/arba etikos normų pažeidimo, sąlygojusių daugumos būrelio narių atsiradusį nepasitikėjimą ieškovais. Atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovai remiasi negaliojančiais būrelio įstatais, todėl pateikia neteisingą jų interpretaciją. Aktualioje būrelio įstatų redakcijoje aiškiai nurodyta, kad sprendimą dėl pašalinimo iš būrelio priima visuotinis narių susirinkimas, o būrelio visuotinis narių susirinkimas yra būrelio aukščiausias organas, todėl abejonės dėl sprendimą priėmusio organo kompetencijos nėra pagrįstos. Iš susirinkimo narių sąrašo ir tos dienos posėdžio protokolo matyti, kad keturi iš septynių ieškovų dalyvavo susirinkime ir balsavo dėl dešimties (iš dvylikos) darbotvarkės klausimų. Ieškovų pašalinimas iš būrelio narių vyko nepažeidžiant procedūrų, derinant būrelio ir jo narių interesus bei maksimaliai užtikrinant ieškovų teises ir galimybę jomis pasinaudoti. Daugumos būrelio narių pasitikėjimo praradimas ir yra pakankamas materialus pagrindas narių pašalinimui iš Būrelio ir tokią poziciją Būrelio nariai išreiškia balsavimu visuotiniame būrelio narių susirinkime. Todėl 2016 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinis narių susirinkimas ir jo metu priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiais (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2016 m. balandžio 30 d. sprendimus: dėl V. N. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; dėl A. V. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; dėl A. S. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; dėl L. S. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; dėl P. S. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; dėl R. G. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; dėl J. M. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių; priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 144 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį ir 1400 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui R. G. bei 4,95 Eur už procesinių dokumentų siuntimą valstybei.Teismas nurodė, kad visuotinio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių susirinkimo metu buvo svarstyti 12 klausimų, iš kurių tik vienas klausimas – „Dėl naujo medžioklės sezono aptarimo“, atitiko ieškovams adresuotuose pranešimuose bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio skelbimo lentoje pateiktos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės turinį. Ieškovai patvirtino jautę tam tikrą įtampą tarp jų ir būrelio pimininko, kadangi 2015 m. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl būrelio veiklos ištyrimo, galimo dokumentų klastojimo ir neteisėto buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nors ieškovų atstovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau prokuroro nutarimas buvo panaikintas ir šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta toliau. Be to ieškovui V. N. 2015 m. gegužės 25 d., ieškovams A. S. ir A. V. 2015 m. birželio 22 d. nebuvo leista medžioti kaip būrelio nariams. Tai patvirtina 2015 m. gegužės 25 d. V. N. pareiškimas ir 2015 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog medžioklės vadovas atsisakė įtraukti ieškovus A. S. ir A. V. į medžioklės lapus.Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog šios aplinkybės įvyko beveik prieš metus laiko iki susirinkimo, į tai, kad ieškovams įteiktuose pranešimuose dėl susirinkimo darbotvarkės nurodyta abstrakti formuluotė „Narių priėmimas ir atleidimas“, į tai, kad skiriasi žodžių „atleidimas“ ir „pašalinimas“ reikšmės, darytina išvada, jog ieškovai, net ir jautę įtampą tarp jų ir būrelio pirmininko, iš pateiktų duomenų neturėjo galimybės suprasti, kad 2016 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu bus svarstomas jų pašalinimo klausimas. Atsakovas privalo pateikti tinkamų garantijų įgyvendinimo įrodymus, kad ieškovų atleidimo procedūra nebuvo pažeista. Nors atsakovo atstovas teikė paaiškinimus, kad ieškovai susirinkimo metu turėjo galimybę pasisakyti dėl atleidimo pagrindo, tačiau iš susirinkimo protokolo matyti, jog tokia galimybė nebuvo suteikta nei prieš, nei po balsavimo. Teismas konstatavo, kad tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių atveju, nėra tinkama. Byloje nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą teismui pripažinti negaliojančiais atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2016 m. balandžio 30 d. sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių. Teismas nurodė, kad Būrelio įstatų 20.2. punktas numato, jog pašalinus būrelio narį įstatų 20.1. punkte nustatyta tvarka, sprendime pašalinimo priežastys nurodomos, tačiau jų įrodinėti nebūtina. Tokiu atveju yra laikoma, kad būrelio narys prarado daugumos narių pasitikėjimą ir tai yra pakankamas pagrindas jį pašalinti. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas paaiškino, jog ieškovai prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą, kadangi jie neatitiko saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų, neturėjo reikalingų leidimų medžioklei. Šias aplinkybes atsakovo atstovas nurodė tik teismo posėdžio metu, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike toks atsikirtimo pagrindas nebuvo nurodytas. Atsakovo atstovai neteisingai interpretuoja įstatų 20.1 punktą, teigdami, jog pašalinimo priežastis yra pasitikėjimo praradimas ir kitų priežasčių nereikia pateikti bei įrodyti. Teismas konstatavo, kad prieš priimant sprendimą turi būti įvardintos priežastys, kurios leistų apsispręsti tiek balsavusiems nariams, tiek pašalintam nariui, ar būrelio narys vertas/nevertas pasitikėjimo dėl tam tikro savo elgesio/neveikimo. Teismas sprendė, kad nustačius tiek procedūrinius, tiek materialiuosius pažeidimus, atsižvelgiant į bendruosius civilinių santykių teisinio reguliavimo principus – subjektų lygiateisiškumą, teisinį apibrėžtumą, proporcingumą ir teisėtus lūkesčius, darytina išvada, jog ieškovų teisės buvo pažeistos, todėl ieškinį tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis, atstovaujamas advokato Mariaus Kuzminovo, prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą, atmesti ieškovų A. V., J. M., L. S., A. S., P. S., R. G., V. N. ieškinį pilna apimti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 52-55). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas sprendime nenurodė, kokią konkrečiai teises normą atsakovas pažeidė organizuodamas bei vykdydamas 2016 m. balandžio 30 d. visuotino būrelio narių susirinkimo procedūras. Teismas nepagrįstai vadovavosi Asociacijų įstatymo normomis, tačiau narių pašalinimo procedūra yra reglamentuota paties Būrelio įstatais, todėl teismas perkelia ginčo nagrinėjimą į bendrąsias teisės normas bei nesilaiko teisinio reguliavimo, pateikdamas savo požiūrį į ginčo sprendimą. Teismo išvada, jog tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių atveju nėra tinkama, yra deklaratyvi, atspindinti asmeninę teisėjo nuomonę, tačiau prieštarauja teisės normomis (Būrelio įstatams). Sprendime nėra pasisakyta apie tai, kas laikoma esminiais pažeidimais, ir kaip tie esminiai pažeidimai neatitinka Būrelio įstatų 19, 20, 21,25 punktų.Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, grįsdamas sprendimą aplinkybėmis, kad konfliktas tarp būrelio narių kilo dėl 2015 metais įvykusio dalies būrelio narių kreipimosi į teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti finansinę būrelio veiklą. 2017 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovui uždavus klausimą dėl šių aplinkybių, teismas šio klausimo nenagrinėjo, tačiau šiomis aplinkybėmis sprendimą grindžia, todėl apeliantui yra atimta galimybė tinkamai atsikirsti. Teismo vertinimas dėl pažeistos ieškovų teisės apsiginti neatitinka tikrovės bei neturi teisinio pagrindo, o būtent nėra sietinas su Būrelio įstatų 19, 20, 21, 25 punktais ar realiais šių punktų pažeidimais. Ieškovai turėjo galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio etikos ir procedūrų komisiją, tačiau jokių veiksmų teisės į gynybą realizavimo prasme iki teisminio bylos nagrinėjimo nevykdė.Teismo sukurta pareiga apeliantui įvardinti narių pašalinimo iš būrelio priežastis yra priešinga teisei. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 20.2 punktas nustato, kad pašalinus įstatų 20.1 punkte nurodytais pagrindais, pašalinimo priežastys yra nurodomos, tačiau jų įrodinėti nereikia. Kiekvieno nario asmeninio apsisprendimo teisė yra tai, kad jis asmeniškai gali išreikšti nuomonę, tačiau tik nuomonių dauguma, kuri nesietina priežasčių bendrumu, nulemia galutinį sprendimą.Teismas neatskleidė ginčo esmės, nepagrįstai į procesą neįtraukė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, dalyvavusių balsavime, todėl priėmė sprendimą prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ir pagrindiniams civilinės teisės principams. Būrelio finansinė veika yra kildinama iš būrelio narių įnašų, bei paskirstoma būrelio veiklos organizavimui, o teismui nustačius imperatyvią prievolę ieškovui R. G. atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kiekvienas iš būrelio narių privalės šias bylinėjimosi išlaidas padengti iš savo asmeninių lėšų, nepriklausomai net nuo to ar balsavo už ar prieš pašalinimą.Ieškovai V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G., J. M., atstovaujami advokato Eduardo Zaleskio, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 61-64). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Taikyti įstatymus ir juos aiškinti yra ne tik teismo teisė bet ir pareiga, todėl teismas ne tik, kad galėjo bet ir privalėjo įvertinti apelianto įstatų atitiktį teisės aktų reikalavimams, bei įvertinti ieškovų atleidimo iš medžiotojų būrelio pagrįstumą.Apelianto įstatų 20.2 nuostatų aiškinimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, o jos taikymas pažeidžia asmens konstitucines teises, nes šiuo pagrindu pašalinus asmenį iš medžiotojų būrelio, toks asmuo visiškai neturėtų galimybių apginti savo pažeistas teises. Jokių pažeidimų dėl ieškovų ar jų elgesio medžioklės metu, kas galėtų būti prielaida svarstyti dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių ir dėl ko būtų pagrindas susirinkime kelti klausimą dėl ieškovų ir likusių būrelio narių santykio dėl pasitikėjimo, nėra užfiksuota. Apelianto vadovai, ieškovams pradėjus aiškintis dėl medžiotojų būrelio lėšų, bei jų panaudojimo, siekdami įbauginti ieškovus, nepagrįstai ir neteisėtai ieškovus pašalino iš būrelio, taip siekdami atsikratyti sau nepatogių būrelio narių, kuriems rūpi būrelio gerovė.Šalys procesiniuose dokumentuose iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikė visus prašymus ir įrodymus bei argumentus, kuriais remsis byloje, todėl apelianto noras vilkinti ir apsunkti bylą dar ir trečiaisiais asmenimis, t. y. medžiotojų būrelio nariais, kuriems teismo sprendimas neturės visiškai jokios įtakos, vertintinas kaip siekis piktnaudžiauti teise ir procesu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje sprendžiamas ieškovų V. N., A. V., A. S., L. S., P. S., R. G. ir J. M. (toliau – ieškovai) pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių teisėtumo klausimas.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis (toliau – atsakovas arba apeliantas) nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis vadovaujantis byloje esančių ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, pateiktais ginčui aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialinės teisės normomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus bei aiškina materialinės teisės normas, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovui, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, ir kt.).Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo savo nesutikimo su sprendimu motyvus, tvirtindamas, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis (toliau – medžiotojų būrelis) turėjo pagrindą ginčijamų sprendimų priėmimui, padarytų procedūrinių pažeidimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2016 m. balandžio 30 d. medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais, iš esmės nenurodė, kokia konkrečiai teisės norma remiantis yra pažeista procesinė teisė, o tik apibendrindamas ir nenurodydamas motyvų konstatuoja, kad procesinė teisė yra pažeista. Sprendime nėra pasisakyta apie tai, kas laikoma esminiais pažeidimais ir kaip tie esminiai pažeidimai neatitinka Būrelio įstatų 19, 20, 21, 25 punktų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ir juos detalizuojančius argumentus kaip nepagrįstus.Medžiotojų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio teisinė forma – asociacija (Medžiotojų būrelio įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2015 m. lapkričio 18 d., 1, 6 punktai). Medžiotojų būrelio kaip asociacijos teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Atsižvelgiant į tai, medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi diskreciją spręsti dėl drausminio poveikio priemonių taikymo klubo nariams. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir negali būti atribota nuo teisminės valdžios, veikiančios pagal įstatymus, kontrolės.Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad asociacijoje sprendžiant jos narių pašalinimo iš asociacijos klausimus turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014; kt.). Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto klausimą įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio asmenį klausimo nagrinėjimas liečia, pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, būtent atsakovas turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, remdamasis medžiotojų būrelio įstatų nuostatų (įstatų 19, 20.1, 20.2, ir 25 punktai ) sistemine analize, padarė teisingą išvadą, kad atsakovo įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime. Tačiau tai nesudaro pagrindo įvertinti ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio pagrįstumą remiantis bendrosiomis teisės normomis (šios nutarties 15 pastraipa). Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 30 d. visuotiniame medžiotojų būrelio narių susirinkime buvo svarstyta 12 klausimų, iš kurių tik vienas klausimas – „Dėl naujo medžioklės sezono aptarimo“, atitiko ieškovams adresuotuose pareiškimuose bei (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio skelbimo lentoje pateiktos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės turinį. Be paminėto, susirinkimo antrasis darbotvarkės klausimas numatė narių priėmimą ir atleidimą, trečiuoju - buvo numatyti einamieji klausimai. Teismas teisingai atkreipė dėmėse į tai, kad skiriasi žodžių „atleidimas“ ir „pašalinimas“ reikšmės. Nariai turi teisę išstoti iš būrelio, o būrelis turi teisę pašalinti narius (įstatų 20 punktas), ir šiuos pasibaigimo narystės medžiotojų būrelyje pagrindus numato skirtingi įstatų punktai (išstojimo - 19 punktas , pašalinimo – 20.1 punktas). Byloje visi ieškovai teikė paaiškinimus, jog jiems nebuvo pateikta informacija nei žodžiu, nei raštu, nei kita forma, kad būtent 2016 m. balandžio 30 d. įvykusio susirinkimo metu bus sprendžiami jų pašalinimo klausimai. Teisėjų kolegija vertina, kad visuotiniame narių susirinkime ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių klausimas buvo išspręstas be išankstinio informavimo apie tai, taip iš esmės nesuteikiant jiems galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams. Minėti pažeidimai nelaikytini formaliais ir yra pagrindas teigti, kad susirinkimo sprendimai dėl ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių yra neteisėti jau vien dėl procedūrinių pažeidimų, nepriklausomai nuo materialiųjų pagrindų. Atsižvelgdama į nurodytus duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 15 pastraipoje išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog ieškovų atžvilgiu priimti sprendimai buvo priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus pagal bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), priėmė pagrįstą teismo sprendimą šiuos sprendimus pripažindamas negaliojančiais. Atsakovo argumentai, kad ieškovai turėjo būti apdairūs ir domėtis, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime, nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, nes būtent atsakovui teko pareiga pateikti tinkamų garantijų įgyvendinimo įrodymus, kad ieškovų pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūra nebuvo pažeista, tačiau jis to nepadarė. Apeliantas įrodinėja, kad ieškovai turėjo galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio etikos ir procedūrų komisiją, tačiau jokių veiksmų teisės į gynybą realizavimo prasme iki teisminio bylos nagrinėjimo nevykdė. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes narių pašalinimas iš būrelio pagal savo esmę nėra Etikos komisijos funkcija (Įstatų 31.2 punktas), todėl teigti, kad šį klausimą galėjo (pirmiausia) svarstyti Etikos komisija, nėra teisinio pagrindo. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo sukurta pareiga apeliantui įvardinti narių pašalinimo iš būrelio priežastis yra priešinga teisei. Ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumą sieja ir su medžiotojų būrelio narių išreikštu nepasitikėjimu ieškovais, kurio, jo teigimu, pagal Įstatų 20.2 punktą įrodinėti nereikia. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Asociacijos (nagrinėjamu atveju – medžiotojų būrelio) nario pašalinimas neatskleidus konkretaus nepasitikėjimo pagrindo neatitinka asociacijos ir pašalintų jos narių interesų pusiausvyros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. (...) Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad iš visuotinio medžiotojų būrelio susirinkimo darbotvarkės, protokolo ir kitos bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti konkrečių ieškovų pašalinimo iš būrelio priežasčių, t. y. dėl kokių priežasčių jie prarado būrelio narių pasitikėjimą. Tokių priežasčių atsakovas atsikirtimų pagrindu nėra nurodęs nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike. Tik nagrinėjant bylą teisme medžiotojų būrelio pirmininko nurodytą, bet jokiais įrodymais nepagrįstą, aplinkybę, jog ieškovai prarado daugumos būrelio narių pasitikėjimą, nes neatitiko saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų, neturėjo reikalingų leidimų medžioklei, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kaip reglamentuotą kitu savarankišku Įstatų 21 punkte nurodytu pagrindu, bet ne tuo, kuriuo atleisti ieškovai (Įstatų 20.1, 20.2 punktai). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų teisės buvo pažeistos ir materialiuoju pagrindu, yra pagrįsta.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į procesą neįtraukė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, dalyvavusių balsavime, todėl priėmė sprendimą, prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ir pagrindiniams civilinės teisės principams. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje reiškiamus reikalavimus ir šalių susiklosčiusius teisinius santykius, visų medžiotojų būrelio narių, dalyvavusių balsavime, kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis šioje byloje nėra tikslinga, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsisakymo šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą. Aktualiu šiuo atveju išlieka ir siekis užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). Visų dalyvavusių balsavime medžiotojų būrelio narių įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis būtų perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio galėtų būti užvilkintas bylos procesas, be reikalo didinamos bylinėjimosi išlaidos.Kolegija konstatuoja, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ginčui nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, atskleidęs jos esmę, nepažeidė ginčui aktualių materialinės ir proceso teisės normų. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.10 p.). Pažymėtina, kad septyni ieškovai pateikė vieną atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kiekvienas iš jų dokumento parengimą sumokėjo po 100 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 100 Eur (CPK 98 straipsnis). Pažymėtina, kad nei atsakovo lėšų šaltiniai (įstatų 33 punktas), nei aplinkybė, kad ir patys ieškovai yra medžiotojų būrelio nariai, nepripažintina pagrindu mažinti šias sumas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, j. a. k. 193330655, priteisti ieškovams V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) P. S., a. k. (duomenys neskelbtini), R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 (vieną šimtą) eurų kiekvienam bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.